Apskaita ir jos proseso organizavimas
Turinys
ĮVADAS……………………
………………….4.
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS
RAIDA…………………….
…5.
1.1.Buhalterinės apskaitos raida
Lietuvoje…………………..
…5.
1.2.Apskaitos pertvarkymas atkūrus
Nepriklausomybę………………..6.
2.BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR
PRAKTINĖS VEIKLOS
STRUKTŪRA…………………..
….7.
3.APSKAITOS PROCESO
ORGANIZAVIMAS…………………
..9.
4.BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO
SISTEMA…………..12.
4.1. Apskaitos proceso
tvarkymas…………………..
………14.
4.2. Įmonės apskaitos politikos
esmė……………………
…..15.
5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS
LR…………..18.
6. INDIVIDUALI
BUHALTERIJA…………………..
………20.
7. APSKAITOS PROCESO
ANALIZĖ…………………..
…..21.
7.1. Apskaitoje taikomi
matai…………………….
……….21.
7.2. Apskaitos tvarkymas prekybos
įmonėje…………………..
…23.
IŠVADOS IR
SIŪLYMAI……………………
…………26.
LITERATŪRA………………….
………………..27.
PRIEDAI…………………..
…………………28.
ĮVADAS
Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo tikrovės
reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos vaidmenį
visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos klausimą
socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės apskaitos
reglamentavimo tvarką.
Darbo tikslas: išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą
įvairių paskirčių įmonėse, tai sakysime ir prekybos įmonėse, ir
tarpininkavimo įįmonėse ir kt. Taip pat apžvelgsime apskaitos proceso
organizavimo teorinį ir praktinį aspektus, vyriausiojo finansininko
(buhalterio) statusą, buhalterinės apskaitos reglamentavimą mūsų
valstybėje, paliesime ir tarptautinius apskaitos standartus bei kitą
informaciją, kuri padės geriau suprasti buhalterinės apskaitos esmę, bei
proceso organizavimo ypatybes ir principus.
Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir verslo
dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais remiantis
formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės
informacija. Tik išanalizavę šiuos principus, susipažinę su apskaitos
proceso raida, jos proceso organizavimą įmonėje, kas ir yra šio darbo
vienas iš pagrindinių tikslų, galėsime suprasti buhalterinės apskaitos
proceso organizavimą ir jo vykdymą, kuris yra reikalingas ir ypatingai šiai
dienai naudingas kiekvienam save gerbiančiam verslininkui ir
apskaitininkui.
Darbo uždaviniai:
➢ Susipažinti su apskaitos istorijos raida;
➢ Išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą, apskaitos sistemą;
➢ Susipažinti su apskaitos matais, reglamentais, Tarptautiniais
standartais.
➢ Atlikti apskaitos proceso analizę prekybos įmonėse.
Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramas
informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai
pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia
sprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metu
beveik neįmanoma suvokti.
Prieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, verta
įsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymo
sprendimų priėmėjai dažnai kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijos
trūkumo, bet nuo beverčių duomenų pertekliaus.
Tyrimo metaodai ir priemonės: Periodinė ir mokslinė literatūra,
priedai, stebėjimo šaltiniai.
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA
Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkst.m.pr.Kr. Tai nulėmė
natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia ir
kiek gauna pajamų. Tuos , kurie mokėjo šį darbą atlikti, senovėje vadino
raštininkais, iždininkais, vėliau- ekonomais, sąskaitininkais. Senovės
Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje , Irane buvo daug raštininkų,
apskaitininkų užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu.
Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui.
Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado kontoros, kuriose, yra manoma, kad ir
atsirado darbo pasidalijimas: vieni skaičiuodavo operacijas, susijusias su
įplaukomis, kiti- su išlaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami
darbai. Ūkinės lėšos buvo grupuojamos atskirai fiksuojant operacijas,
susijusias su jų gavimu ir išleidimu. Tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos
inventorizacijos. Žlugus Romos imperijai V.a. pabaigoje sulėtėjo gamybinių
jėgų vystymasis , sustojo mokslų ir amatų raida. Tai lėmė ir apskaitos
sąstingį. Net iki XIIIa. Apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie
tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to ji buvo naudojama tvarkant
valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be
buhalterinės apskaitos, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo
patys. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius
buhalterius.
Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai
atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvo
bendrų apskaitos taisyklių, kiekvienas buhalteris dirbdavo remdamasis savo
patirtimi.
Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį
apskaitos raidai. Dvejybinė apskaita XIV-XXa. pradėta taikyti manufaktūrose
gaminamos produkcijos savikainai skaičiuoti. Kapitalistinių santykių raida
teigiamai veikė ir buhalterinės apskaitos plėtrą.
1.1.Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje
Buhalterinės apskaitos raidą Lietuvoje, jos svarbiausius
bruožus plačiai aprašė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Mockevičius
knygoje „Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje“.
Baudžiaviniai feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negu
kaimyninėse slavų ir germanų šalyse, todėl apskaita Lietuvoje atsirado, kur
kas, vėliau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Lietuvos
buhalterinės apskaitos procesą galima suskirstyti į šiuos svarbiausius
etapus:
1. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo;
2. tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo Pasaulinio karo
metais;
3. sovietų valdžios metais;
1.2. Apskaitos pertvarkymas atkūrus Lietuvos
Nepriklausomybę
Atkūrus 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Nepriklausomybę,
buhalterinei apskaitai iškilo naujų uždavinių, atsirado kitokių
reikalavimų. Rinkos ekonomikos sąlygomis negali būti veiklos sričių, kur
nereikėtų buhalterinės apskaitos informacijos. Lietuvos apskaitos
pertvarkymo procese galima išskirti šiuos 3 etapus:
1.Apskaitos pertvarkymas ( nuo 1990m. iki 1991m.
rudens);
2.Normatyvinių aktų ppriėmimas ( nuo 1991m.rudens iki
1995m.);
3.Normatyvinių aktų taikymas ir jų tobulinimas ( nuo
1995m. vidurio iki šių dienų).
Pirmame etape iškilo klausimai, kokia turi būti Lietuvos
buhalterinės apskaitos sistema, kokie pagrindiniai jos principai ir
ypatybės. Svarbiausi nuveikti šiuo laikotarpiu darbai- parengti Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinės apskaitos
sąskaitų plano, buhalterinio balanso formos, apskaitos organizavimo
individualiose ir mažose įmonėse nuostatų projektai.
Antrame etape priimtas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1991m. gruodžio 17d. nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos ir
atskaitomybės organizavimo“. Jame Lietuvos Respublikos finansų ministerija
buvo įpareigota imtis priemonių pritaikyti Lietuvoje pirmuosius
tarptautinius apskaitos standartus. Vėliau 1992m. birželio 18d. Vyriausybė
patvirtino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą,
kuris įsigaliojo nuo 1993m sausio 1d. 1993m. spalio 27d. priimtas
nutarimas „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės
atskaitomybės“ ( šiuo nutarimu buvo patvirtinta nauja metinės finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo apskaitoje
tvarka). Be to, Finansų ministerija patvirtino naują pavyzdinį buhalterinės
apskaitos sąskaitų planą.
Trečio etapo pradžia reikėtų laikyti Finansų ministerijos 1995m.
birželio 29d. išleistą įstatymą „Dėl audito ir apskaitos instituto
steigimo“. Susikūrus šiai institucijai, pradėti rengti nacionaliniai
apskaitos ir audito standartai, audito ir apskaitos įstatymai, Buhalterių
ir auditorių profesinės etikos kodeksas ir daugelis kitų metodinių
priemonių, būtinų apskaitai tvarkyti.
Tobulinant naują Lietuvos apskaitos sistemą, būtina:
1. vadovautis Tarptautiniais apskaitos standartais(TAS), Europos Sąjungos
direktyvų nuostatomis, Verslo apskaitos standartais(VAS);
2. remtis apskaitos tvarkymo Lietuvos įmonėse istorine ir praktine
patirtimi;
3. įvertinti Lietuvos ekonomines sąlygas ir ypatybes;
4. suderinti apskaitos nuostatas, sąvokas ir terminus su Lietuvos
Respublikos galiojančiais įstatymais, statistine atskaitomybe, mokesčių
ir kitais norminiais aktais.(7.šaltinis)PuteikienėR.“Apskaitos
pagrindai.”
2. BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR PRAKTINĖS VEIKLOS
STRUKTŪRA
Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir
socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi
sritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu,
kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių.
Daugelio šalių mokslininkai mėgina spręsti dilemą: buhalterinė
apskaita- mokslas ar menas? Tačiau galima drąsiai teigti, kad buhalterinė
apskaita- socialinis , t.y. visuomeninis, mokslas, nes atspindi sudėtingus
visuomenėje vykstančius procesus. Šia prasme apskaita- neabejotinai ir
politinė veiklos sritis.
Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenka
subjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojų
organizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis.
Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas,
grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos,
nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais. Nustatant apskaitos
darbuotojų profesinio elgesio taisykles, remiamasi sociologijos,
politologijos, psichologijos bei etikos tyrinėjimais. Kaip ir kiti mokslai,
šiuolaikinė buhalterinės apskaitos teorija daug dėmesio skiria ekologiniams
tyrinėjimams, nes vis daugiau žmonių įsisąmonina, kad bet kuria kaina
siekiant pelno, galima sunaikinti ne tik socialinę, bet ir gamtos aplinką.
Be abejo, to neatpirks jokia verslo sėkmė.
Taip pat aktualūs ir makroekonominiai tyrinėjimai, nes būtent
įmonių lygmeniu vykstančius ūkinius procesus ir atspindi buhalteriai,
formuodami jų informacinį modelį. Apskaita, įgyvendindama
kontrolės
funkciją, turi organiškai įsilieti į visą valdymo procesą, kurį tyrinėja
bendroji valdymo teorija, savita valdymo filosofija- kibernetika bei jos
pagrindu išsivysčiusios informacijos, informacinių technologijų bei
sprendimų priėmimo teorijos. Kadangi buhalterinė apskaita atliekama
konkrečiose įmonėse, apskaitos darbuotojai turi išmanyti įvairių gamybų
technologijas, darbų
organizavimą, planavimą bei vadybą ir verslo teisę. Pastarosios ir
buhalterinės apskaitos sandūroje susiformavo teismo buhalterinė ekspertizė,
nes būtent apskaitos darbuotojai gali padėti išaiškinti
daugelį ūkinių nusikaltimų, kurių daugumą iki šiol sudaro vadinamieji
latentiniai ( neišaiškinti, paslėptieji) nusikaltimai.
Pats apskaitos mokslas taip pat nevienalytis. Šalia įmonių
lygmeniu vedamos buhalterinės aapskaitos yra ir „ valstybinė“ statistinė
apskaita, kuri dažniausiai vadinama sutrumpintai- statistika.
Buhalterių darbo rezultatas- įvairios
ataskaitos, skirtos įvairiems vartotojams. Tačiau jose pateikiami
apibendrinti duomenys, pavyzdžiui, kiek įmonė uždirbo pajamų per tam tikrą
laikotarpį, kiek jai kainavo uždirbti tas pajamas ir pan. Priežastys, dėl
kurių buvo uždirbta tam tikra pajamų suma, šiose ataskaitose dažniausiai
nenurodomos. To ir neįmanoma padaryti- juk per ataskaitinį laikotarpį
kiekvienoje įmonėje įvyksta dešimtys ar net šimtai tūkstančių įvairiausių
faktų, kurių visuma ir nulemia įmonės veiklos rezultatus. Kitaip sakant,
buhalterinė apskaita daugiausiai atspindi veiklos rezultatą, bet ne jo
procesą.
Kompleksiškai atspindėti veiklą, geriausia per pinigų srautus,
nes kiekvieno verslo galutinis tikslas- iš mažesnio pinigų kiekio „
pagaminti“ didesnį. Šiuos procesus, pasitelkdamas buhalterinės apskaitos
duomenis, nagrinėja dar vienas konkrečios ekonomikos mokslas- finansinis
menedžmentas.
Nevienalytė ir pati buhalterinė apskaita, nes jos duomenis
naudoja daugelis skirtingų tikslų siekiančių vartotojų. Iš jų galima
išskirti bent kelias dideles grupes. Tai išoriniai apskaitos bei
atskaitomybės duomenų vartotojai- akcininkai, valstybinės priežiūros
institucijos, kreditoriai ir kiti, kuriuos domina tik bendrieji veiklos
rezultatai bei verslo perspektyvos. Jiems visiškai užtenka apibendrintų
atskaitomybės duomenų, kuriuos formuoja apskaitos rūšis, vadinama-
finansine apskaita. Tačiau, remiantis tokiais apibendrintais duomenimis, be
abejo, neįmanoma priimti konkrečių valdymo sprendimų, kurių informacinę
bazę formuoja kita buhalterinės apskaitos rūšis- menedžmento apskaita. Jos
duomenimis naudojasi įmonių pareigūnai- konkrečių valdymo sprendimų
priėmėjai. Pagaliau taip pat svarbu teisingai apskaičiuoti mokesčius,
kuriais kiekvieną verslą apmokestina valdžia.
Esant tokiai nevienalytei apskaitai, buhalteriams reikia stengtis
kuo racionaliau panaudoti savo žinias ir pastangas, nes ir pati apskaita
dėl objektyvių priežasčių, ūkininkavimo sąlygoms tampant vis
sudėtingesnėms, brangsta. Todėl vis labiau plėtojamas ir buhalterinės
apskaitos organizavimo mokslas.
Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos metodai,
turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų beprasmiška
iš jo tikėtis kokios nors naudos.(10.šaltinis)”Verslo žinynas”.
3.APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS
Bendrosios nuorodos
Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas. Norint
laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai sugrupuoti ir
perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams, būtina įvesti
tam tikrą tvarką.
Tvarkant įmonėje apskaitą, labai svarbu tinkamai pasirinkti
apskaitos registrus, kuriuose bus fiksuojami ir kaupiami apskaitos
duomenys. Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius
atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos
įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.
LR finansų ministerija patvirtino tipinius finansinės apskaitos
registrus, skirtus įvairaus profilio įmonėms, kuriose apskaitos funkcijas
atlieka keli skyriai. Apskaitos procesas gali būti išskirstytas tiek
teritoriniu, tiek funkciniu požiūriu: konkretūs darbai atskiruose
buhalterijos skyriuose gali būti atliekami nuo pradžios iki pabaigos(
pavyzdžiui, viename skyriuje tvarkoma visa pardavimų, o kitame – pirkimų
apskaita) arba tam tikrame skyriuje atliekama viena kuri apskaitos ciklo
funkcija( pavyzdžiui, forminami visi tiek su pardavimais, tiek su pirkimais
bei kitomis operacijomis susiję pirminiai dokumentai). Patvirtinti
registrai tinka ne tik didelėms įmonėms, kurių buhalterijos išsklaidytos į
atskirus skyrius, bet ir nedidelių ar visiškai mažų įmonių buhalterijomis.
Šiuo atveju apskaitos organizavimo efektyvumas priklauso nuo to, kokie
registrai pasirenkami ir kaip naudojami.
Bet kokio dydžio ir profilio įmonėse apskaitos tvarkymo darbai
yra panašūs ir sudaro vientisą ciklą.
Visose įmonėse, atlikus ūkinę operaciją arba tam, kad ji įvyktų,
sudaromas šią operaciją įforminantis, juridinę galią turintis pirminis
dokumentas. Jis yra duomenų apie ūkinę operaciją registravimo apskaitoje
pagrindas. Visos ūkinės operacijos turi būti teisingai įformintos
pirminiais dokumentais, priešingu atveju apskaitos požiūriu jos laikomos
neįvykusiomis ir nėra juridinio pagrindo joms registruoti apskaitoje.
Ūkinės operacijos, kurių dokumentais forminti netikslinga arba neįmanoma(
pavyzdžiui, kai kurios besikaupiančios pajamos ir sąnaudos), apskaitoje
gali būti užregistruotos remiantis su jomis susijusių kitų operacijų
dokumentais.
Pirminiuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys
perkeliami į apskaitos registrus. Kiekviena įmonė taiko labiausiai jos
poreikius atitinkančius registrus. Tačiau nesvarbu, kokie rregistrai ir kaip
derinami, duomenys apie ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas yra
sukaupiami ir susisteminami taip, kad apskaitos duomenis būtų galima
panaudoti finansinei atskaitomybei parengti bei įvairiems įmonės valdymo
tikslams. Visą ataskaitinio laikotarpio apskaitos ciklą galima pavaizduoti
schemiškai.( žr. 1. schemą).
1.schema. Duomenų fiksavimo apskaitoje
ciklas
ir finansinės atskaitomybės
parengimas
Kaip matome iš schemos, duomenys apie ūkines operacijas per
ataskaitinį laikotarpį registruojami apskaitos registruose, kuriuose ir
kaupiami. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupti duomenys perkeliami į
sąskaitas, ten koreguojami ir pagal juos sudaroma finansinė atskaitomybė.
Paskui sąskaitos parengiamos naujam ataskaitiniam laikotarpiui: uždaromos
gamybos išlaidų, pajamų ir sąnaudų klasių sąskaitos. Kitą ataskaitinį
laikotarpį ciklas vėl kartojasi.
Praktiškai šitai pasireiškia tuo, kad naujam ataskaitiniam
laikotarpiui imami nauji registrų blankai. Į juos perrašomi reikalingi
likučiai ir apskaitos procesas pradedamas iš pradžių, kas iš pažiūros
atrodytų labai paprasta , tačiau tai be galo sunkus ir atsakingas
procesas.
Tipinius apskaitos registrus, kuriuos rekomenduoja Finansų ministerija,
sudaro chronologiniai, chronologiniai- sisteminiai ir sisteminiai
registrai.
Chronologiniuose apskaitos registruose duomenys apie ūkines
operacijas registruojami iš eilės, negrupuojant pagal kokius nors požymius.
Šiems registrams priklauso Bendrasis žurnalas.
Chronologiniai- sisteminiai registrai skirti duomenims apie
ūkines operacijas chronologiškai registruoti, papildomai grupuojant pagal
vieną arba keleta požymių. Šiems registrams, kartais dar vadinamiems
specialiais, priklauso Pardavimų ir Pirkimų skolon, Pinigų gavimo ir Pinigų
mokėjimo bei Parduotų prekių savikainos žurnalai.
Sisteminiai registrai skirti sisteminiam duomenų apie ūkines
operacijas kaupimui pagal vieną požymį. Jiems priskiriamos sąskaitos, kurių
kiekis ir nomenklatūra priklauso nuo įmonės naudojamo sąskaitų plano.
Sąskaitų visuma sudaro Didžiąją knygą.
Kadangi vidinė apskaita nereglamentuojama, finansų ministerijos
rašte nepateikiami tipiniai registrai, skirti gamybos išlaidų apskaitai.
Kiekviena įmonė, priklausomai nuo specifikos ir informacijos poreikių,
pasirenka labiausiai jai tinkančius specialiuosius registrus- gamybos
išlaidų apskaitos žurnalus, kuriuose apibendrinami duomenys apie
ataskaitinio laikotarpio gamybos išlaidas.
Nors numatytus registrus taikyti neprivalu, tačiau teisingai
naudojantis tipiniais registrais arba modifikuotomis jų formomis, apskaitą
tvarkyti įmonėje daug paprasčiau.
4. BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO
SISTEMA
Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą lemia nuosavybės forma,
įmonės rūšis, įmonės dydis, veiklos pobūdis.
Įmonės savarankiškai pasirenka vidinę( valdymo) apskaitos
sistemą.
Visos įmonės ir organizacijos buhalterinę apskaitą tvarko
dvejybine sistema, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti supaprastintą
apskaitą.
Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos
dokumentais.
Buhalterinė apskaita tvarkoma valstybine lietuvių kalba.
Bendrose įmonėse ir Lietuvoje esančiose užsienio kapitalo įmonėse
apskaita tvarkoma lietuvių kalba, o esant reikalui- ir užsienio kalba. (LR
buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas)
4 straipsnis
Laisvosios rinkos šalyse skiriamos dvi apskaitos rūšys:
– finansinė ( išorinė) ir
– menedžmento dar vadinama vidine.
Pirmoji yra labiau orientuota į išorinius apskaitinės informacijos
vartotojus:
– akcininkus;
– kreditorius;
– suinteresuotas valstybines institucijas;
o antroji- menedžmento apskaita skirta išimtinai įmonių valdytojų
informacijos poreikiams tenkinti. Nė vienas strateginis valdymo
sprendimas neturėtų būti priimamas neišanalizavus atitinkamų menedžmento
apskaitos duomenų, kurių nemaža dalis yra įmonės komercinė paslaptis. Bet
koks valdžios
kišimasis į šią apskaitą ne tik apribotų įmonių veiklą bei
sumažintų jos valdymo efektyvumą, bet ir susilpnintų komercinių paslapčių
saugumą, sutrikdytų įmonės normalų funkcionavimą.
Atsižvelgiant į tai, įstatymas palieka galimybę pačiai įmonei
laisvai rinktis vidinę apskaitos sistemą. Pasirinkimo laisvė šioje srityje
įmonėms suteikia dar ir todėl, kad gamybos(paslaugų teikimo, prekybos,
perdirbimo procesų įvairovės paprasčiausiai neįmanoma aprašyti
standartinėmis procedūromis. Ši apskaitos rūšis todėl ir vadinama vidine,
kad labai tiksliai parodytų kiekvieno ūkinio subjekto veiklos ypatumus.
Antra vertus, visuomet racionalu vidinę apskaitą organizuoti tokiu būdu,
kad joje užregistruotų pirminių duomenų nereikėtų dar kartą fiksuoti
finansinėje apskaitoje, kadangi pirminio dokumentavimo apskaitos stadija
yra labai brangi. Todėl pavyzdiniame sąskaitų plane menedžmento apskaitai
išskirtos trys sąskaitų klasės ( 7,8,9), kurias užpildyti turi
savarankiškai kiekvienos įmonės buhalterijos.
Finansinės apskaitos, dar vadinamos išorine, pagrindiniai
principai yra palyginti griežtai reglamentuojami. Jos teikiama informacija
naudojasi esantys ir potencialūs akcininkai, investuotojai, partneriai,
klientai, kitaip tariant, potencialiu jos informacijos vartotoju gali tapti
beveik kiekvienas visuomenės narys. Todėl šią informaciją įmonės turi
formuoti pagal vienodus principus, kitaip būtų neįmanoma palyginti įvairių
įmonių veiklos. Skirtingų įmonių finansinės būklės palyginimu
suinteresuotos tiek pačios įmonės, tiek ir valstybė, ginanti esamų ir
būsimų įmonės kontrahentų teises. Kiekviena įmonė stengiasi išsiskirti iš
kitų ir taip sudominti potencialius savo partnerius. Bandydamos išryškinti
visus savo pranašumus ir neakcentuoti trūkumų, įmonės gali iškreipti
tikrąją padėtį. Kad to neatsitiktų, valstybė, kaip savo piliečių gynėja,
griežtai reglamentuoja finansinės informacijos pateikimo tvarką bei
kontroliuoja, kaip jos laikomasi.
Kalbant apie dvejybinio įrašo taikymą, kuris daugiau kaip 500 metų
egzistuojantis yra duomenų fiksavimo apskaitoje būdas, įstatymo reikalavimu
yra privalomas visoms įmonėms, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti
supaprastintą apskaitą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje vesti apskaitą leidžiama juridinio asmens
teisių neturinčioms įmonėms, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio
mokėtojos ir praėjusiais metais kalendoriniais neturėjo samdomų darbuotojų.
Kita vertus, apskaitos supaprastinimas įmanomas ne vien tik
paprastojo įrašo taikymo apskaitoje būdu. Tai galima pasiekti ir apskaitoje
taikant vadinamąjį pinigų principą dvejybinės apskaitos sistemoje. Šis
principas laikomas paprastesniu už pajamų ir sąnaudų kaupimo principą,
tačiau jį taikant dažniausiai gaunami netikslūs duomenys. Tai galima
įrodyti supaprastintu pavyzdžiu.
Tarkime, kad A įmonė, taikanti pinigų principą, per lapkričio
mėnesį atliko šias operacijas:
– sumokėjo 3000 Lt patalpų nuomos mokestį už gruodžio- liepos
mėnesius;
– pardavė prekių už 800 Lt ( už šias prekes A įmonė sumokėjo 600 Lt);
– pusę sumos (400Lt) pirkėjai sumokėjo iš karto;
– likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 60 dienų;
– darbuotojams apskaičiavo 150 Lt darbo užmokestį.
Čia pateikti šių trijų operacijų rezultatai, gauti apskaitoje
taikant pinigų ir kaupimo principus:
Taikant pinigų principą
Taikant kaupimo principą
Įplaukos (800:2) 400
Pajamos 800
Išlaidos (3000+600) 3600
Sąnaudos (600+150) 750
Nuostolis (400-3600) (3200)
Pelnas 50
Kaip matome, galutiniai rezultatai yra visiškai priešingi.
Akivaizdu ir tai, kad antruoju atveju
veiklos efektyvumas įvertintas tiksliau, tačiau tiksli informacija
paprastai reikalauja ir didesnių darbo sąnaudų bei aukštesnės apskaitininkų
kvalifikacijos.
Todėl mažose įmonėse, kur pinigai už parduotą produkciją ar
suteiktas paslaugas gaunami iš karto, taikyti minėtąjį principą dėl darbo
imlumo neracionalu. Be to, apskaičiuojant tokių įmonių pelną kartą per
metus, jo suma neturėtų labai skirtis nuo tos, kuri būtų gauta apskaitą
vedant pajamų ir sąnaudų kaupimo principu.
Kaip jau minėjau, apskaita Lietuvos Respublikoje registruotose
įmonėse turi būti vedama lietuvių kalba. Didžiausi sunkumai, vykdant šį
Įstatymo reikalavimą, kyla įmonėms, išrašančioms apskaitos dokumentus į
užsienį ( pavyzdžiui, eksportuojant prekes).
Geriausia išeitis iš susidariusios situacijos- ant vieno blanko tą
patį dokumentą surašyti dviem kalbomis ( lietuvių ir reikiama užsienio
šalies kalba). Operacijos piniginei išraiškai geriausia pasirinkti tą
valiutą, kuria numatoma atsiskaityti. ( LR buhalterinės apskaitos pagrindų
įstatymo komentaras)
4.1. Apskaitos proceso tvarkymas
Įmonėms suteikta teisė tvarkyti buhalterinę apskaitą dvejopai-
organizuojant savarankišką apskaitos tarnybą arba pasitelkiant
buhalterines, audito ar kitas konsultacines firmas.
Apskaitos tvarkymas, naudojantis buhalterinių firmų teikiamomis
paslaugomis, kol kas nėra plačiai paplitę tarp Lietuvos Respublikos įmonių,
nors jis labai populiarus laisvosios rinkos šalyse.
Didžiausias kliuvinys populiarinant šią paslaugą tarp mūsų šalies
įmonių- vyriausiojo buhalterio ir kasininko parašai. Pagal galiojančią
tvarką ant kai kurių apskaitos dokumentų ( ypač kasos dokumentų) turi
būti vyriausiojo buhalterio ir kasininko parašai, o su šiais asmenimis turi
būti sudarytos darbo sutartys( be to, įįmonei apsidraudžiant ir materialinės
atsakomybės sutartis.). Todėl įmonė apskaitos vedimą patikėdama
specializuotai konsultacinei firmai, privalo iš savų darbuotojų paskirti
asmenis, atsakingus už vyriausiojo buhalterio ir kasininko funkcijų
vykdymą. Išeitis- vyriausiojo buhalterio ir kasininko pareigoms samdyti
mažai kvalifikuotus darbuotojus, kurie atliktų kasdieninį rutininį darbą.
Tuomet periodiškai visi sukaupti pirminiai apskaitos dokumentai būtų
perduodami įmonę aptarnaujančiai konsultacinei firmai. Pastaroji šiuose
dokumentuose užfiksuotus duomenis ne tik užregistruotų apskaitos
registruose, bet ir parengtų finansinę atskaitomybę, taip pat galėtų
sudaryti verslo planą, atlikti veiklos analizę bei suteikti kitas
paslaugas.
Toks apskaitos tarnybos organizavimo būdas daugeliui mažųjų
uždarųjų akcinių bendrovių ar net valstybės ir savivaldybės įmonių turėtų
būti naudingas, kadangi samdyti kvalifikuotą apskaitininką gali būti per
brangu, o visiškai pasikliauti vien mažai kvalifikuotu buhalteriu-
pavojinga.
Tarp įmonių rūšių, kurioms Įstatymo privaloma savarankiška apskaitos
tarnyba arba pareigybė, apskritai neminimos personalinės įmonės ir ūkinės
bendrijos.
Taigi šių įmonių savininkams buhalterinės apskaitos tvarkymo
požiūriu suteikta dar didesnė laisvė.
Jeigu sugeba, jie patys gali vesti apskaitą savo jėgomis. Savaime
suprantama, jei yra būtinybė, personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų
savininkai taip pat gali organizuoti savarankišką apskaitos tarnybą ar
naudotis konsultacinių įmonių paslaugomis.
Tačiau, ir mažiausia įmonė, pradėdama saviveiklą, privalo turėti
tam tikro turto ir pinigų. Savininkas, įregistravęs įmonę, gali plėtoti
ūkinę veiklą:
– gauti iš jos pajamų;
– daryti išlaidas, kurios padeda šias pajamas uždirbti.
Ūkinės veiklos metu įmonė perka ir parduoda, teikia paslaugas. Visi įmonės
savininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybos išlaidomis,
vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis.
(11.šaltinis) G.Kalčinskas, V.Cicėnas.”Buhalterio žinynas”.35psl.
4.2. Įmonės apskaitos politikos esmė
Apskaitos politika- bendrieji principai, apskaitos metodai ir
taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei
atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės apskaitos politika suprantama
plačiai: tai savininko teisė parengti ir taikyti apskaitos politiką
atsižvelgiant į konkrečias verslo sąlygas ir įmonės ypatybes. Įmonės
apskaitos politika glaudžiai susijusi su bendraisiais apskaitos principais,
TAS, VAS bei apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais įstatymais.
Apskaitos politika reglamentuojama trimis lygiais:
➢ tarptautiniu mastu ( Lietuvai įstojus į ES, buhalterinė apskaita turi
atitikti TAS reikalavimus);
➢ valstybės mastu ( įmonių apskaitos politika apibrėžiama atskirais
reglamentais: įvairiais nutarimais ir netiesiogiai Buhalterinės
apskaitos įstatymu bei 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių
įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“);
➢ įmonės mastu( įmonių apskaitos politika reglamentuojama įmonės vadovo
įsakymais ir vyriausiojo buhalterio nurodymais).
Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta vyriausiojo buhalterio ir
apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė:
1. vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako
už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą
laiku;
2. vyriausiojo buhalterio atsakomybę nustato LR teisės aktai;
3. apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje
sutartyje, sudarytoje su užsakovu.
Įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymai apskaitos tvarkymo
klausimais privalomi visiems apskaitos darbuotojams.
Įmonės finansinės apskaitos politika gali būti įgyvendinama šiais
aspektais:
➢ organizaciniu;
➢ techniniu;
➢ metodiniu.
Organizacinis aspektas apima įmonėje apskaitos politikos įsakymo
parengimą. Atskirais įsakymais nustatomas buhalterijos valdymas,
atsakomybės paskirstymas, buhalterijos darbo planavimas, komercinių
paslapčių objektų išaiškinimas, darbo sąlygų nustatymas, profesinės etikos
reikalavimai, kvalifikacijos kėlimas ir įvertinimas, darbuotojų aprūpinimas
normine ir kitokia informacija.
Čia savininkams nereikėtų taupyti.
Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Organizacinis aspektas
labai svarbus ir nagrinėjant mokesčių mokėjimo klausimus. Vidinis mokesčių
administravimas- tai:
➢ apsirūpinimas norminiais dokumentais;
➢ patvarkomųjų dokumentų kontrolės sistema;
➢ nuolatinis mokesčių skaičiavimas;
➢ deklaravimas;
➢ pareigų ir atsakomybės skaičiavimo srityje nustatymas;
➢ pasirengimas mokestiniam ttikrinimui.
Techninis aspektas apima pirminių dokumentų pildymą, suvestinių
rengimą, inventorizavimą, sąskaitų planą, apskaitos sistemą, finansinės
atskaitomybės formą, naudojamas kompiuterines programas.
Metodinis aspektas susijęs su finansinės apskaitos principų ir
apskaitos barų metodikos nustatymu. Jis apima :
➢ ilgalaikio nematerialiojo;
➢ materialiojo turto;
➢ finansinio turto;
➢ trumpalaikio turto;
➢ pinigų;
➢ nuosavo kapitalo;
➢ įsipareigojimų;
➢ pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką.
Taikant apskaitos politiką, kiekvienoje įmonėje atsiveria
galimybės savarankiškai spręsti daugelį klausimų.(4.šaltinis)Ivanauskienė
A.”Buhalterinės apskaitos pradmenys”30-31psl.
5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Finansinė apskaita reglamentuojama visose rinkos šalyse.
Siekdama teisingai atvaizduoti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir
veiklos rezultatus, kiekviena įmonė privalo laikytis nustatytų finansinės
apskaitos taisyklių. Taisyklės kuriamos įstatymų pavidalu. Pirma sukuriamas
įstatymo projektas. Įstatymų projektai skelbiami interneto svetainėse.
Gauti atsiliepimai ir pasiūlymai susisteminami ir aptariami spaudoje. Po to
įstatymų projektas suderinamas su atitinkamomis žinybomis ir
suinteresuotomis institucijomis.
LR Seime 2001m.lapkričio mėn. priimti trys nauji apskaitos
įstatymai:
1. Buhalterinės apskaitos įstatymas.
2. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.
3. įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas.
Pagrindinis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantis
teisės aktas yra Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurį sudaro 6 skirsniai:
1. Bendrosios nuostatos.
2. Apskaitos organizavimas ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės
atsakomybė.
3. Apskaitos dokumentai ir registrai. Klaidų taisymas( ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, apskaitos dokumentų rekvizitai
ir kt.).
4. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimas.
5. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.
Komercinė paslaptis.
6. Baigiamosios nuostatos.
Buhalterinę apskaitą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, kurį sudaro 8
skirsniai:
1. Bendrosios nuostatos.
2. Bendrieji apskaitos principai.
3. Finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimai.
4. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir ataskaitų apibūdinimas.
5. Vertinimo taisyklės.
6. FFinansinės atskaitomybės saugojimas.
7. Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą.
8. Baigiamosios nuostatos.
Šis įstatymas privalomas Lietuvoje įregistruotoms ribotos
civilinės atsakomybės įmonėms. Jis įsigaliojo 2003m. sausio 1 dieną.
Nuo 2004m. sausio 1 dienos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo
reikalavimus visi ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo
veikla siekiantys pelno, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkyti
remdamiesi Verslo apskaitos standartais( VAS). Neribotos civilinės
atsakomybės juridiniai asmenys, įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos,
komanditinės ūkinės bendrijos nesivadovauja VAS, išskyrus savo nuožiūra
rengiančios finansinę atskaitomybę pagal Finansinės atskaitomybės įstatymą.
VAS rengia ir skelbia LR apskaitos institutas. Atskiri VAS
darbiniai projektai, nurodomi standartų taikymo tikslai, apibrėžiamos
vartojamos sąvokos. Metodinės rekomendacijos aprėpia visas svarbiausias
apskaitos ir atskaitomybės sritis.
VAS susisteminama vienoje vietoje buhalterinės apskaitos informacija,
atsižvelgiant į TAS pagrindines nuostatas, buhalterinės apskaitos
darbuotojų praktikų pastabas. Šie standartai nuolat tobulinami ir
papildomi.
Remdamasi LR teisės aktais ir atsižvelgdama į TAS ir ES teisę bei
tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus apskaitai metodiškai
vadovauja Finansų ministerija. Reikalavimus kelia ne tik ES, bet ir
Pasaulio bankas. Nuo 2005m. TAS ES turėtų būti privalomi. ES yra parengusi
ketvirtąją direktyvą, kurioje nurodoma apskaitos taisykles taikyti dviem
finansinėms ataskaitoms- balansų lentelei ir pelno ataskaitai. Tačiau
įmonės savo nuožiūra gali pateikti ir tokią informaciją, kuri direktyvoje
nenumatyta.
Direktyvos tikslas yra sumažinti ES šalių apskaitos skirtumus ir
parengti palyginamas finansines ataskaitas ES mastu.
Tai palengvintų finansinės informacijos judėjimą, investicijų pritraukimą
iš ekonomiškai stiprių kraštų.
Užsienio šalių kompanijoms svarbu mokėti skaityti ir suprasti
finansines ataskaitas šalių, į kurias investuojamas kapitalas.
Apskaitoje taikomi principai lemia finansinį rezultatą.
Apskaitos pertvarkymo procesas yra gana sudėtingas ir gali užtrukti
daugelį metų, kaip ir pati integracija į ES.
Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad valdymo apskaitos
sistemą įmonės pasirenka savarankiškai.(3.šaltinis) Bagdžiūnienė V.
Finansinės apskaitos pagrindai.19-21psl.
6. INDIVIDUALI BUHALTERIJA
Jau antrus metus galiojančiame Buhalterinės apskaitos įstatyme
yra nuostata, kad apskaitą privalo tvarkyti ne tik įmonės, bet ir fiziniai
asmenys- individualia veikla besiverčiantys gyventojai. Tokios apskaitos
tvarką įpareigota nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagaliau 2003 m. vasario 17d. finansų ministras savo įsakymu Nr. 1K-040
patvirtino “Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla( išskyrus
gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos
taisykles”. Jos įsigaliojo nuo 2003 m. vasario 22d.(“Valstybės žinios”,
2003-02-21, Nr.18).
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsakyme taisyklių taikymo
sritis apibrėžta nepakankamai aiškiai Teigiama, kad jos taikomos advokatams
ir notarams, netaikomos- ūkininkams( jau tvarkantiems apskaitą pagal kitą
teisės aktą) bei gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjų
veikla ir gaunantiems tik A klasės pajamų, bei tiems, kurie pajamas gauna
iš pačių išaugintos žemės ūkio produkcijos bei surinktų miško gėrybių (GPMĮ
17 str.1d 24p.).
Taip ir neaišku, ar įsakymo preambulėje išvardytoms
kategorijoms nepriskirtini individualia veikla besiverčiantys gyventojai
turi tvarkyti apskaitą pagal šią tvarką, ar ne. Iš Finansų ministerijos
gautame paaiškinime teigiama, kad taisyklės privalomos visiems individualia
veikla besiverčiantiems gyventojams, išskyrus minėtas kategorijas.
Svarbiausios buhalterinės apskaitos taisyklių nuostatose
sakoma, kad gyventojai, tvarkydami apskaitą, taiko paprastąjį įrašą, nebent
jis naudoja kompiuterinę programą ar yra PVM mokėtojas, šiuo atveju jis
gali taikyti dvejybinį įrašą.
Gyventojų pajamos pripažįstamos jų faktišku gavimo momentu,
vadovaujantis Gyventojų pajamų įstatymo(Žino.,2002,Nr. 73-3085)
nuostatomis.
Apie pradėtą individualią veiklą gyventojas privalo pranešti
vietos mokesčio administratoriui.
Apskaita tvarkoma pildant vieną iš dviejų patvirtintų apskaitos
žurnalų. Taip pat yra pildomi gyventojo individualios veiklos pajamų
apskaitos ir pajamų- išlaidų apskaitos žurnalai.
Apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos,
bei apskaitos registrus( PPajamų arba Pajamų-Išlaidų žurnalai) bus privaloma
saugoti ne trumpiau kaip 10 metų.(1.šaltinis)Leidinys.”Apskaitos ir
mokesčių apžvalga”.Nr.12.62psl.
7. APSKAITOS PROCESO ANALIZĖ
Praktinis aspektas- metodikos paruošimas
Apskaitos metodikos pagrindą be kitų svarbių jos sudėtinių
dalių ( apskaitos dokumentų, jų sudarymo ir pristatymo tvarkos, apskaitos
registrų ir darbo pasidalinimo ir t.t.) sudaro sąskaitų plano paruošimas.
Sąskaitų planas ir jo naudojimo taisyklės ne visada atsako į visus
atskaitomybės sudarymo klausimus. Kaip žinoma, finansinės atskaitomybės
rodikliai nesutampa su mokestinės atskaitomybės rodikliais. Be to,
mokestinės atskaitomybės rodiklius taip pat galima suderinti su apskaitos
sistema, tačiau jos ruošėjai dažnai jų nederina. Ir tai atveda prie to, kad
apskaitos darbuotojai dėl įstatyminės bazės ir skirtingų atskaitomybės
rūšių ir jų rodiklių painiavos niekada nėra garantuoti, kaip tikrintojai
įvertins jų darbus.
Sąskaitų planas- apskaitos organizavimo pagrindas. Dažnai ir
šiandiena tarp apskaitos specialistų, mokslininkų ir administratorių iškyla
polemika dėl sąskaitų plano struktūros ir sąskaitų reikšmės. Yra nemažai
nuomonių, kad skirtingom gamybos ar kitokio verslo šakom reikalingi ir
skirtingi sąskaitų planai.
Tačiau, autorius, vadovaudamasis ilgamete darbo ir moksline-
praktine patirtimi, drįsta teigti, kad visose įmonėse yra tie patys
apskaitos objektai. Sąskaitų planą ir jo taikymą nulemia būtini
atskaitomybės rodikliai. Žinant atskaitomybės rodiklius, jų ekonominę
prasmę ir tos prasmės pagrindimo įstatyminę bazę, visada galima paruošti ir
sąskaitų planą ir jo naudojimo taisykles. Todėl diskutuoti apie sąskaitų
plano struktūrą, atskirų sąskaitų paskirtį bei jose apskaitomų ūkinių
operacijų ir apskaitos
objektų turinį, jei nėra žinoma buhalterinio balanso
bei atskaitomybės rodiklių ekonominė prasmė- nėra jokio
tikslo.(8.šaltinis)Valužis K.’Apskaitos metodika”.75-79psl.
7.1.Buhalterinėje apskaitoje taikomi matai
Įmonėje vykstančius ūkinius įvykius ir ūkines operacijas
apskaitoje galima atvaizduoti taikant tam tikrą matų sistemą. Šiuolaikiškos
apskaitos organizavimo sąlygomis matai turi būti:
➢ Tarpusavyje palyginami;
➢ Išreiškiami skaičiais; išreiškiami stabiliais mato vienetais;
➢ Suprantami vartotojams;
➢ Pakankamai tikslūs vartotojams;
➢ Racionaliai apskaičiuoti;
➢ Teikiami valdymo sprendimams priimti ir įvertinti.
Apskaitoje taikomi matai pavaizduoti 1.1. paveiksle.
` Natūriniai matai yra seniausi ūkinės apskaitos matai, taikyti
Lietuvoje. JJie skirti ūkinėms operacijoms ir ūkiniams faktams. Natūriniai
matai dažniausiai taikomi į apskaitą įtraukiant prekines materialiąsias
vertybes pagal jų rūšį, pavadinimą ir pan. Jie jas apibūdina ne tik
kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Šių matų trūkumas yra tas, kad jais negalima apibendrinti
skirtingo pobūdžio apskaitos duomenų, negalima sudėti tūrio ir ploto,
svorio ir ilgio matų. Sudėtingiems reiškiniams apskaitoje taikomi
išvestiniai matai. Jie parodo kiekybinę charakteristiką, gautą skaičiavimo
būdu iš dviejų ar kelių mato vienetų.
1.1. pav. Matų
skirstymas
Darbo matai taikomi sunaudotam darbo laikui apskaitoje
parodyti. Jie išreiškiami laiko vienetais: darbo dienomis, valandomis,
minutėmis. Šie matai taikomi darbo užmokesčiui, darbo našumui, įvykdytoms
išdirbio normoms apskaičiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti. Darbo matai
dernami su natūriniais ir piniginiais matais. Šie matai apskaitoje yra
svarbūs, tačiau taikomi ribotai, nes dėl darbo rūšių įvairumo ne visada
juos galima apibendrinti.
Piniginiai matai. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad
apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant LR piniginį
vienetą- litą, o prireikus ir litą, ir užsienio valiutą. Piniginiai matai
čia taikomi kartu su natūriniais ir darbo matais. Jie apibendrina :
➢ Turtą;
➢ Kapitalą;
➢ Įsipareigojimus;
➢ Pajamas;
➢ Sąnaudas;
Todėl jų taikymo sritis yra labai plati. Apibendrinantis
piniginis matas taikomas beveik visiems įmonių ūkinės veiklos rodikliams:
➢ Parduotai produkcijai;
➢ Du;
➢ Darbo našumui;
➢ Produkcijos savikainai;
➢ Pelnui;
➢ Rentabilumui. Skaičiuoti.
Piniginiai matai turi ir trūkumų- apibendrinant viską pinigais,
gali būti prarasta vertinga informacija apie ūkinius faktus, kurių pinigais
neįmanoma pamatuoti.(4.šaltinis)Ivanauskienė A.”Buhalterinės apskaitos
pradmenys”.20-21psl.
7.2 Apskaitos tvarkymas prekybos įmonėse
Jeigu buhalterijoje dirba daugiau žmonių, galima ir reikia
pasiskirstyti funkcijomis: vienas apskaitininkas gali tvarkyti žaliavų,
prekių ir kito turto įsigaliojimą, kitas- prekių pardavimą ir pan.
Be to, tinkamai organizavus darbą, šias funkcijas galima perduoti ir kai
kuriems kitiems įmonės skyriams. Pasirinkus šią apskaitos sistemą,
kiekvienas apskaitos darbuotojas turėtų tvarkyti atskirą žurnalą, o visos
operacijos, kurios iki šiol aptartuose organizavimo variantuose buvo
fiksuojamos tik Bendrajame žurnale arba Žurnale- Didžiojoje knygoje, būtų
išsklaidytos per keletą atskirų specialiųjų žurnalų.
(Piedai Nr.1.,2.,)
Specialiuosius registrus galima prilyginti suskaidytam Žurnalui-
Didžiajai knygai. Taigi specialiųjų registrų dėka operacijos ne tik
suregistruojamos chronologiškai , bet tuo pačiu metu ir susisteminamos.
Tačiau ir naudojant specialiuosius žurnalus, atsiranda tokių operacijų,
kurių neįmanoma užregistruoti specializuotuose registruose. Todėl visuomet
būtina turėti žurnalą, kuriame būtų galima užfiksuoti tokias operacijas.
Tam geriausiai tinka jau aptartas Bendrasis žurnalas.
Smulkiose įmonėse užtenka vieno Bendrojo žurnalo visų rūšių
operacijoms registruoti, o išskaidžius apskaitos funkcijas, be minėto
žurnalo, papildomai dar naudojama nemaža kitų registrų.
( žr.1.2. schemą).
1.2. schema. Apskaitos tvarkymas prekybos
įmonėse
naudojant specialiuosius
registrus
Kiekvienas specialusis registras skirtas informacijai apie
kokią konkrečią operacijų rūšį registruoti ir kaupti. Žurnalų pavadinimai
nusako, kokių operacijų apskaitai jie skirti:
➢ Pirkimų skolon žurnalas skirtas atsargų bei kito turto ar paslaugų
pirkimui ir įsigijimui skolon fiksuoti; ( Priedas Nr.3)
➢ Pardavimų skolon žurnale fiksuojamos pačių pagamintos produkcijos bei
perparduoti skirtų prekių pardavimo ir ilgalaikio turto perleidimo
skolon, taip pat paslaugų suteikimo skolon pajamos; (Priedas Nr. 4)
➢ Parduotų prekių savikainos žurnale registruojama parduotų prekių bei
ilgalaikio turto, skirto perparduoti, savikaina;
➢ Pinigų gavimo žurnalas skirtas registruoti visoms pinigų gavimo
operacijoms: kai pirkėjai apmoka skolas, už grynuosius pinigus arba
pavedimu parduodamos prekės ar kitas turtas, užsakovai apmoka už jiems
suteiktas paslaugas, paskolų ėmimui ir kitoms piniginėms įplaukoms.
Tačiau duomenys apie kasos įplaukas, priešingai kitoms operacijoms,
fiksuojami ne tiesiai iš pirminių dokumentų, bet iš Kasos knygos. Joje
registruoti visas kasos įplaukas reikalauja Vyriausybės patvirtintos
kasos operacijų taisyklės;
➢ Pinigų mokėjimo žurnale registruojamos ppinigų išmokėjimo operacijos:
skolų tiekėjams grąžinimas, atsargų ir kito turto pirkimas už
grynuosius pinigus arba pavedimu, skolų grąžinimas ir kitos piniginės
išmokos. Duomenys apie kasos išlaidas perkeliami ne tiesiai iš
pirminių dokumentų, bet iš kasos knygos;
➢ Bendrajame žurnale fiksuojamos įvairios netipinės operacijos, kurioms
registruoti atskiro žurnalo nėra: tai DU apskaičiavimas, palūkanų,
kitų sąnaudų kaupimosi fiksavimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimas,
pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, klaidų taisymas ir kitos
operacijos.
Kartais įmonėje naudinga naudoti kombinuotus registrus. Pagal
ekonominę prasmę geriausia jungti Pirkimų skolon ir Pinigų mokėjimo bei
Pardavimų skolon ir Pinigų gavimo žurnalus.
Ši apskaitos sistemos modifikacija ne tik sumažina apskaitos
žurnalų skaičių, bet iš dalies ir gali palengvinti apskaitą įmonėse, nes
įmonė atskirai gali nebepildyti skolų įmonei ir įmonės skolų analitinės
apskaitos kortelių. Visus reikalingus detalius duomenis galima rasti
kombinuotuose žurnaluose ir vien pagal jų duomenis sėkmingai kontroliuoti,
kaip atsiskaitoma su tiekėjais, bei sekti, ar laiku su įmone atsiskaito
pirkėjai.(5.šaltinis)Kalčinskas G.”Buhalterinės apskaitos pagrindai”.20-
23psl.
IŠVADOS
1. Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo
tikrovės reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos
vaidmenį visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos
klausimą socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės
apskaitos reglamentavimo tvarką.
2. Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir
verslo dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais
remiantis formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės
atskaitomybės informacija.
3. Viena iš pagrindinių sėkmingo vverslo plėtojimo sąlygų-deramas
informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai
pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia
sprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metu
beveik neįmanoma suvokti.
4. Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir
socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi
sritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu,
kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių.
5. Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenka
subjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojų
organizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis.
6. Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas,
grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos,
nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais.
7. Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas.
Norint laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai
sugrupuoti ir perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams,
būtina įvesti tam tikrą tvarką.
8. Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos
metodai, turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų
beprasmiška iš jo tikėtis kokios nors naudos.
LITERATŪRA
1. Apskaitos metodikų naujovės// Leidinys“ Apskaitos ir mokesčių
apžvalga. 2003, gruodž. Nr.12 (114).62p. ISSN 1392-3722.
2. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 95p. ISBN
9986- 635-02-0.
3. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.
ISBN 9986-00-388-1.
4. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317p.
ISBN 9955-491-69-8.
5. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p.
ISBN 9955-04-082-3.
6. Lydeka z. Firmos ekonomikos pagrindai/ Z.Lydeka, B.Drilingas. Vilnius,
2002. 311p. ISBN 9955-04-054-8.
7. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1999. 163p. ISBN 9986-9076-
1-6.
8. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 2000. 518p. ISBN 9986-454-38-
7.
9. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 579p. ISBN 9986-454-44-1.
10. Verslo žinynas/Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra.
Vilnius, 2003. 269p. UDK 658(038) Ve-183.
11. G.Kalčinskas, V.Cicėnas.Buhalterio žinynas.2003m.35psl.)
———————–
Ataskaitinio laikotarpio ūkinės
operacijos
Kaupiami ir ppakeliami į
Sąskaitas atask. Laikotar.
duomenys
Registrai
Pirminiai doku-
mentai
Didžiosios
Knygos sąsk.
Dk.sąskaitos
Duomenys laik.pabaigoje
Bandomasis
balansas
Koreguojami
Sąskaitų duomenys
Koregavimai
Sąskaitos, parengtos naujam atask. laikotarpiui
Sąsk.parengimas naujam laikotarpiui.(uždarymas-atidarymas)
Koreguoti atask.laik.duomenys
Koreguotas
Bandomasis
balansas
Finansinė
atskaitomybė
Plotas
Hektaras, aras, kv .metras
Ilgis
Kilometras, metras, cnmt.
Tūris
Litras, kubinis metras
Išvestiniai
Tonkilometris, kilovatas, ark. Jėga
DIENA
Litai, centai
NATŪRINIAI
DARBO
PINIGINIAI
MATAI
Bendrasis žurnalas
Pinigų gavimo žurnalas
Pirminiai
dokumentai
Kasos knyga
Pinigų mokėjimo žurnalas
Parduotų prekių savikaina žurn.ž
Didžiosios
Knygos
sąskaitos
Pardavimų skolon žurnalas
Pirkimų skolon žurnalas
Analitinės
kortelės
MINUTĖ
VALANDA
Eurai
Svoris
Tona, kilogramas, gr. centneris
