Vidaus auditas

VIDAUS AUDITAS

Ekonominėje literatūroje vidaus auditas apibrėžiamas įvairiai. Tačiau autoriai dažniausiai cituoja JAV vidaus auditorių instituto pateiktą apibrėžimą, t.y. „vidaus auditas yra nepriklausoma kontrolės forma, veikianti įmonės viduje ir apimanti įmonės veiklos tikrinimą ir įvertinimą“. Šis apibrėžimas nurodo, kad vidaus auditas yra:

1) kontrolės forma;

2) jis įkurtas įmonės viduje kaip savarankiškas padalinys;

3) jo pagrindinis tikslas – padėti gerinti įmonės veiklą;

4) tai nepriklausoma kontrolės forma (čia būtina pažymėti, kad vidaus auditas nėra visiškai nepriklausomas, bet kur kas labiau nepriklausomas negu kitos tarnybos).

Vienas pagrindinių vvidaus audito tikslų – nagrinėti ir vertinti įmonės veiklą, jos vidaus kontrolės sistemą, teikti paramą įmonės vadovybei ir kitų valdymo lygių darbuotojams, kad jie geriau atliktų savo funkcijas. Šia prasme vidaus auditas teikia jiems informaciją (įvairias apžvalgas, rekomendacijas, patarimus ir pan.) nagrinėjamos veiklos aspektais. Ši informacija skiriasi savo turiniu, forma ir detalizavimo laipsniu, ji priklauso nuo įmonių vadovybės ar direktorių tarybos reikalavimų ir pageidavimų.

Išskiriama 3 pagrindiniai vidaus audito tikslai:

1) Apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų priežiūra.

2) Finansinės ir kitokios informacijos ttikrinimas valdymo tikslams.

3) Ūkinių finansinių operacijų ekonominės prasmės, reikšmingumo ir efektyvumo tyrimas.

Rinkos ekonomikos šalyse nėra aiškių taisyklių, kurios reglamentuotų vidaus auditą. Tačiau nuolat pabrėžiama būtinybė sukurti efektyvią vidaus audito sistemą. Efektyvia laikoma sistema, kuri padeda garantuoti tokią įmonės finansinę iir ūkinę politiką, kai jos veikla efektyvi. Vidaus audito sistema turi būti pakankamai lanksti, „jausti“ įmonės išorės ir vidaus aplinką, besikeičiančias sąlygas ir aplinkybes.

Vidaus audito tikslams įgyvendinti ir vidaus audito svarbai patvirtinti steigiamos nacionalinės vidaus auditorių asociacijos. Pagrindinis vidaus auditorių asociacijos tikslas – teikti metodinę ir praktinę paramą asociacijos nariams, atstovauti jų interesams valstybiniuose organuose ir tarptautinėse auditorių organizacijose.

Ekonominėje literatūroje aprašomos įvairios vidaus audito rūšys, pateikiami skirtingi jų klasifikavimo požymiai. Dažniausiai vidaus auditas taip skirstomas sekančiai:

Vidaus auditas stebi visas įmonės veiklos sritis. Tam tikrais įmonės veiklos periodais būna sunku pasakyti, kuriai veiklos sričiai vidaus auditas turi skirti daugiausia dėmesio. Vidaus audito sistema turi būti aktyvi ir lanksti, kad galėtų greitai prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, sutelkti dėmesį į tam ttikras veiklos sritis tuo metu, kai reikalinga. Labiausiai išskirtinos šios vidaus audito veiklos sritys arba funkcijos:

1. Turto apsauga.

2. kaitos ir finansinių ataskaitų būklės tikrinimas.

3. Darbo ir atsakomybės paskirstymo kontrolė.

4. Visų rūšių pažeidimų ir piktnaudžiavimų atskleidimas.

5. Informacijos, kurios reikia įmonės vadovybei, teikimas.

Bet kuri veikla, kurios imasi įmonė, turi tam tikrą rizikos laipsnį. Vienas pagrindinių vidaus audito uždavinių – nustatyti visas galimas rizikos sritis ir užtikrinti, kad rizika būtų tinkamai kontroliuojama.

Vidaus audito etapai

Vidaus auditas gali būti atliekamas įvairiai. Pirmiausia tai priklauso nnuo įmonės dydžio, jos padalinių skaičiaus, valdymo struktūros. Tačiau visais atvejais jis turi būti atliekamas nuosekliai. Tikslinga išskirti šiuos tarpusavyje susietus vidaus audito etapus:

1) Audito planavimas ir strategija.

2) Informacijos rinkimas ir apdorojimas.

3) Informacijos vertinimas.

4) Audito ataskaitos rengimas ir pateikimas.

5) Poauditinė veikla.

Žinoma, gali būti išskirta ir daugiau etapų, svarbu, kad kiekviename būtų numatyti konkretūs darbai, jų apimtys, įvykdymo terminai, atlikėjai, jų atsakomybė.

Kiekvienu audito etapu turi būti numatomi konkretūs audito testai ir procedūros, parengti tinkami audito darbo dokumentai.

Vidaus audito planavimas ir strategija

♦ Vidaus audito planavimo ir strategijos bendrosios nuostatos.

Audito planavimas – tai audito strategijos numatymas. Numatoma strategija pritaikoma skirtingoms, dažnai pakankamai specializuotoms vidaus audito sritims, užmezgant ryšius su įmonės vadovybe. Dėl audito strategijos įgyvendinimo reikia pabrėžti, kad vidaus audito darbas prasideda nuo aukščiausio lygio – įmonės vadovo ir valdybos veiklos. Svarbu, kaip jie perduoda atsakomybę ir įgaliojimus bei stebi kiekvieną įmonės veiklos aspektą.

Auditas – viena iš rizikingiausių veiklos sričių, todėl jo atlikimo planuose būtina įrašyti skirsnį dėl galimos rizikos. Jame reikėtų nurodyti, kokiose įmonės veiklos srityse ir padaliniuose galima didelė audito rizika ir kodėl (pvz., blogas vadovavimas padaliniui, nesutarimai tarp darbuotojų, per didelė darbų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui ir kt.).

Vidaus audito planų rūšys. Siekiant vidaus auditą atlikti nuosekliai ir planingai, sudaromi trijų llygių vidaus audito planai:

1) strateginiai;

2) metiniai;

3) operatyviniai.

Informacijos rinkimas ir apdorojimas

Vidaus auditorius turi rinkti informaciją remdamasis audito tikslais ir apimtimi. Audito tikslai reikalauja rinkti tik tokią informaciją, kuri padėtų pasiekti konkrečios veiklos srities audito tikslus. Audito apimtis reikalauja rinkti informaciją, būdingą tik konkrečiai veiklos sričiai. Netikslinga rinkti šalutinę ar perteklinę informaciją, kuri nebus panaudota apibendrinant ir vertinant veiklos rezultatus.

Renkama informacija turi tenkinti bent 3 kriterijus:

1. Pakankamumo.

2. Patikimumo.

3. Naudingumo.

Informacijos vertinimas

Svarbu sugebėti teisingai ir objektyviai įvertinti surinktą informaciją. Pirmiausia auditorius surinktą informaciją turėtų palyginti su ta, kurią tikėjosi ar planavo gauti. Jis turi išsiaiškinti netikėtus neatitikimus (skirtumus) bei įsitikinti, kad neatitikimų nėra, kai jų buvo tikimasi. Vertindamas informaciją auditorius turi atkreipti dėmesį į neįprastus arba periodiškai nesikartojančius sandorius ar įvykius. Audito teorijos ir praktikos specialistai visada rekomenduoja faktinę informaciją lyginti su analogiška praėjusių laikotarpių informacija, taip pat – su sąmata ir prognozėmis.

Vienas svarbių informacijos vertinimo aspektų – ryšio tarp finansinės ir atitinkamos nefinansinės informacijos nagrinėjimas, pavyzdžiui, buhalteriniuose dokumentuose parodytų darbo apmokėjimo išlaidų palyginimas su vidutiniu darbuotojų skaičiumi.

Vidaus audito ataskaitos rengimas ir pateikimas

Baigus auditą surašoma ataskaita, kurioje apibendrinami audito rezultatai. Audito teorijoje ir praktikoje skiriamos dvi vidaus audito ataskaitų rūšys:

1. Tarpinės.

2. Baigiamosios.

Vidaus auditoriai, rašydami ataskaitas, turi atsižvelgti į šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) Ataskaitos turi bbūti parašytos sklandžia ir taisyklinga kalba.

2) Ataskaitos turi būti vienareikšmiškai suprantamos ir logiškos.

3) Ataskaitos turi būti aiškios. Tikslinga naudoti paprastus žodžius ir trumpus sakinius.

4) Ataskaitos turi būti konstruktyvios.

5) Ataskaitos turi būti laiku pateikiamos.

Pavyzdžiui, JAV kai kuriose įmonėse rašant vidaus audito ataskaitų išvadų dalį naudojama tokia vertinimo sistema:

1) labai gerai – nėra dalykų, kuriuos reikėtų įtraukti į išvadą. Rizikos nėra;

2) gerai – nėra dalykų, kuriuos reikėtų įtraukti į išvadą, pakanka kai kuriuos dalykus pranešti vadovybei kita forma. Rizikos nėra;

3) patenkinamai – į išvadą įtraukiami pagrindiniai trūkumai ir nesklandumai. Jeigu nebus imtasi priemonių jiems pašalinti, galimi potencialūs nuostoliai;

4) nepatenkinamai – į išvadą įtraukiama daug rastų trūkumų. Didelė rizika. Galimi nuostoliai dėl apgaulės ir klaidų.

Vidaus auditorius turi siekti, kad jo parengtoje ataskaitoje rasti faktai ir išvados sudomintų vadovybę ir būtų jai naudingi plėtojant įmonės veiklą. Vidaus auditorių ataskaitos turi tapti svarbiu, nuolatiniu ir naudingu informacijos šaltiniu ne tik įmonės vadovybei, bet ir kitiems vartotojams.

Poauditinė veikla

Vidaus auditoriaus veikla nenutrūkstama. Atlikęs vieną auditą, jis pradeda kitą, be to, stebi ir ankstesniųjų auditu rezultatus. Jam nėra tas pats, kaip į jo atliktų auditu rezultatus, išvadas ir rekomendacijas reaguoja Įmonės vadovybė.

Poauditinė vidaus auditoriaus veikla – gana sudėtingas procesas, kurio metu neretai kyla ginčų, nesutarimų ir konfliktų

su įmonės vadovybe. Todėl vidaus auditorius turi būti pasirengęs įvairiems išbandymams, pavyzdžiui, jis gali būti apkaltintas nekompetentingumu. Tačiau bet kokiu atveju vidaus auditorius turi išlikti objektyvus ir nepasiduoti kitų įtakai.

Atlikęs auditą vidaus auditorius turėtų išsiaiškinti, ar įmonės vadovybė reagavo į audito rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, ar ji ėmėsi konkrečių veiksmų trūkumams šalinti, ar tie veiksmai buvo efektyvūs, ar laiku atlikti ir kt.

Auditorius nustatęs, kad įmonės vadovybė nesiėmė jokių veiksmų, turėtų išsiaiškinti, ar vadovybė prisiėmė riziką, susijusią su pasyvumu ir nereagavimu įį audito išvadas. Jis turėtų apskaičiuoti išlaidas, kurias patirs įmonė, jeigu vadovybė nereaguos į jo nurodytus veiklos trūkumus ir rekomendacijas jiems likviduoti. Apie įmonės vadovybės sprendimus dėl audito metu iškeltų faktų turi būti informuota direktorių taryba. Įmonės vadovybė atsakinga už savo sprendimus ir veiksmus dėl audito metu nustatytų faktų.

Vidaus audito darbo dokumentai

Renkama informacija registruojama vidaus audito darbo dokumentuose. Juose turi būti fiksuojama visų audito etapų informacija. Vidaus audito darbo dokumentų skaičius, jų struktūra ir turinys priklauso nuo audito apimties ir ppobūdžio. Svarbiausieji dokumentai šie:

1. Audito planas ir programos.

2. Informacija apie įmonės valdymo struktūrą.

3. Įmonės veiklos svarbiausieji rodikliai.

4. Vidaus kontrolės sistemos aprašymas.

5. Įmonės statutas, padalinių veiklos nuostatai, darbuotojų pareiginės instrukcijos.

6. Įmonės veiklos politika ir finansų sistema.

7. Finansinių ataskaitų, svarbių sutarčių ir kkitų dokumentų kopijos.

8. Apklausų, stebėjimo ir anketavimo duomenys.

9. Patvirtinimo ir reprezentaciniai ryšiai.

10. Audito testų ir procedūrų aprašymas.

11. Vidaus audito rezultatai ir jų vertinimas.

12. Įmonės vadovybės paaiškinimai.

13. Su auditu susijusi korespondencija.

14. Vidaus audito ataskaita ir kt.

Čia išvardyti toli gražu ne visi vidaus audito darbo dokumentai. Jų pateikimo forma gali būti įvairi: popieriuje, diskelyje, filmavimo juostoje, skaidrėje ir pan. Vidaus audito tarnybos vadovas turi siekti, kad būtų naudojama daugiau standartizuotų darbo dokumentų formų. Tokie darbo dokumentai palengvina audito atlikimą, didina efektyvumą.

Vidaus audito tarnyba ir jos veikla

Vidaus audito tarnyba – įmonės nepriklausomas struktūrinis padalinys, įkurtas įmonės veiklai tikrinti ir vertinti. Jį steigia, reorganizuoja ir likviduoja įmonės vadovybė. Vidaus audito tarnybos dydį lemia įmonės dydis ir jos specifika. Šiai tarnybai reikia turėti savo strategiją ((suderintą su įmonės vadovybe), kuri apibrėžtų vidaus audito funkcijas ir prioritetines veiklos sritis bei atitiktų įmonės tikslus, jos vidaus kontrolės aplinką. Vidaus audito tarnyba turi būti nešališka, netendencinga, nepasiduodanti išankstinei nuomonei ar aukštas pareigas užimančių įmonės darbuotojų įtakai.

Vidaus audito tarnybai reikia dirbti remiantis savo veiklos nuostatais, patvirtintais įmonės vadovybės ir direktorių tarybos. Vidaus audito tarnybos nuostatai – svarbus dokumentas, nustatantis vidaus audito tarnybos vietą įmonėje, suteikiantis įgaliojimus auditoriams nevaržomai prieiti prie apskaitos įrašų, turto, įmonės personalo ir kt., kad jie ggalėtų laisvai stebėti ir vertinti kitų įmonės padalinių darbą ir operatyviai informuoti įmonės vadovybę apie pastebėtus veiklos trūkumus ir įmonėje įvykusius pasikeitimus.

Vidaus audito tarnybos nuostatai turi apibrėžti šiuos svarbiausius dalykus:

1. Vidaus audito tarnybos pagrindiniai tikslai

2. Vidaus audito tarnybos vykdomos funkcijos

3. Vidaus audito tarnybos darbuotojų teisės ir pareigos.

Svarbus vidaus audito tarnybos uždavinys – tikrinti ir įvertinti apskaitos ir finansinės atskaitomybės būklę. Todėl vidaus auditorius pirmiausia turi susipažinti su apskaitos tarnyba, jos darbuotojų darbo organizavimu, naudojamomis apskaitos tvarkymo formomis ir metodais. Nagrinėjant apskaitos formas ir metodus reikia įvertinti jų racionalumą, apskaitos darbų kompiuterizavimo lygį.

Vidaus audito tarnybos vadovo veikla ir atsakomybė

Vidaus audito tarnybos vadovas atsakingas už šios tarnybos valdymą ir jos veiklą. Jo pagrindinė pareiga – siekti, kad tarnybos darbas atitiktų įmonės tikslus ir padėtų juos pasiekti. Vidaus audito tarnybos vadovas dirbdamas turi remtis šios tarnybos nuostatais, užtikrinti visų juose numatytų funkcijų vykdymą. Jis atsakingas ne tik už atliktų auditu kokybę, bet ir už jo tarnybai skirtų išteklių efektyvų panaudojimą. Ypač jis turi rūpintis tarnybos profesine kvalifikacija ir teisingu darbo paskirstymu. Vidaus audito tarnybos vadovas kiekvienam auditoriui turi paskirti užduotis atsižvelgdamas į jo profesinę kompetenciją. Visi auditoriai turi žinoti profesinės kompetencijos vertinimo kriterijus, kuriais remiantis būtų skirstomos ne tik užduotys, bet iir pareigos, nustatomas atsakomybės lygmuo.

Vidaus auditorių ir tikrinamų darbuotojų santykiai

Vidaus auditorių ir tikrinamų darbuotojų santykių problema ypač aktuali, nors jai literatūroje skiriama mažai dėmesio – dažniausiai nagrinėjami auditorių ir klientų santykiai. Nors tarp išorės auditorių ir kliento įmonės darbuotojų kartais kyla konfliktų, tačiau labiau akcentuotini geri bendravimo ryšiai ir net nemaža pagarba auditoriui. To negalima pasakyti apie vidaus auditorių ir tikrinamų įmonės darbuotojų santykius. Kai kurie audito specialistai teigia, kad tarp vidaus auditorių ir tikrinamų darbuotojų konfliktai yra neišvengiami. Ši nuomonė grindžiama tuo, jog nė vienas žmogus nenori būti kontroliuojamas, kad kiekvienas turi iš anksto susidaręs neigiamą nuomonę apie kontrolę. Be to, yra darbuotojų, kurie nesupranta vidaus audito reikšmės, yra įsitikinę, jog šis darbas nereikšmingas ir negali turėti įtakos įmonės veiklos rezultatams. Taip pat yra darbuotojų, kurie stengiasi išvengti kontrolės, vidaus auditorius laiko kontrolieriais, informatoriais, „policininkais“, ieškančiais darbo trūkumų ir pranešančiais įmonės vadovybei. idaus auditorių uždavinys – siekti sumažinti požiūrio skirtumus, tiksliau – darbuotojų neigiamą reakciją į vidaus auditą. Vidaus auditoriai, bendraudami su tikrinamais darbuotojais, turi įrodyti, kad jie ieško ne trūkumų, o galimybių įmonės veiklai gerinti, kad rastus trūkumus vertina kaip rezervus tam tikrai veiklos sričiai tobulinti. Labai svarbu, kad vidaus auditoriai įgytų tikrinamų darbuotojų palankumą.

Vidaus audito tarnybos ddarbo vertinimas.

Vidaus auditoriams kaip ir išorės nepriklausomiems auditoriams keliami vis didesni kvalifikaciniai reikalavimai. Kai kuriose Vakarų šalyse vidaus audito tarnybos ir jos darbuotojų veikla svarstoma kiekvieną ketvirtį ir metų pabaigoje. Analizuojami audito planai, kaip jie įvykdyti, ką reikia keisti. Jei aptinkami planuoto ir atlikto darbo skirtumai, reikia išanalizuoti tokių skirtumų atsiradimo priežastis: gal prastai suplanuota, gal žema darbuotojų kvalifikacija, neefektyvus darbas, gal kitokios nenumatytos aplinkybės. Analizuojami darbuotojų kvalifikaciniai sugebėjimai ir jų profesinis tobulėjimas, – pradedant mokslu darbo vietoje ir baigiant savarankiška asmeninio tobulinimosi programa.

Tačiau nepakanka vien tik svarstyti vidaus audito tarnybos atliktų patikrinimų medžiagą. Būtina bent kartą per metus įvertinti vidaus audito tarnybos darbo efektyvumą. Todėl reikia parengti tam tikrus vertinimo kriterijus, kuriuos žinotų tiek įmonės vadovybė, tiek vidaus audito tarnybos darbuotojai.

Tik kritiškai ir savikritiškai įvertinus kiekvieno darbuotojo darbą galima parengti priemones vidaus audito tarnybos darbo efektyvumui didinti. Užsienio šalių patirtis rodo, kad į didžiausių įmonių vidaus audito tarnybas kviečiami dirbti jauni talentingi žmonės, siekiantys karjeros, turintys lyderio savybių ir tam tikrą įmonės veiklos ateities viziją.

Vidaus audito tarnybos darbo efektyvumas priklauso nuo to, ar visi tarnybos auditoriai turi pareigines instrukcijas ir laikosi jų nuostatų.

Kai kurios audito įmonės, siekdamos kuo labiau pasikliauti vidaus auditu, pateikia 50 ir daugiau klausimų.

Ypač dažnai išorės auditoriai prašo vidaus auditorių pateikti per paskutiniuosius 2-3 metus planuotų bei atliktų auditu sąrašus. Tačiau didžiausią dėmesį skiria vidaus audito ataskaitų objektyvumui ir konkretumui nustatyti. Bandoma išsiaiškinti, ar vidaus audito ataskaitos prieš jas išleidžiant buvo apsvarstytos su vadovybe, ar atsižvelgta į pastabas, ar vidaus audito rezultatai atitinka rekomendacijas ir kt. Didelis dėmesys skiriamas pagrindinei išvadai, t.y., ar atliktas vidaus auditorių darbas tiks išorės auditui, ar jo rezultatais galima visiškai pasikliauti. Formuluojant galutinę išvadą siūloma ypač atsižvelgti į vvidaus audito trūkumus, kaip jie paveikė bendrą pasikliovimo vidaus auditu lygį. Nuo šio lygio priklauso ne tik audito rizika, bet ir audito metodika, apimtis, pelningumas ir daugelis kitų dalykų. Jeigu pasikliaujama vidaus auditu, tai būtina nustatyti, kokius konkrečius darbus nuosekliai turi atlikti išorės auditoriai.

Vidaus auditorių komanda ir jos ryšiai

Vidaus audito tarnybos, palyginti su kitais įmonės padaliniais, yra nedidelės (2-5 žmonės), o jų darbų apimtis sunkiai išmatuojama. Čia nėra neatidėliotinų operacijų (pvz., aptarnauti klientą buhalterijoje, išmokėti atlyginimą ir pan.). Audito tarnybos ddarbų apimtis priklauso ne nuo įmonės veiklos rezultatų, bet nuo jų darbo organizavimo, valdymo struktūros, padalinių skaičiaus ir kt. Vis dėlto reikėtų manyti, kad įmonėje, kurios finansiniai rezultatai geri, vidaus audito tarnybos darbų apimtis yra mažesnė. Visų veiklos sričių vidaus aauditas turi būti atliekamas nuolat nepriklausomai nuo įmonės darbo rezultatų. Žinoma, vidaus auditoriai turi daugiau dėmesio skirti toms veiklos sritims, kurių rezultatai blogesni, jas operatyviau ir dažniau kontroliuoti.

Vidaus auditorių uždavinys – kad darbuotojų neigiama reakcija į kontrolę sumažėtų, kad jie vienaip ar kitaip įsijungtų į kontrolės sistemą. Jeigu darbuotojai nesupranta, kam reikalingas vidaus auditas, arba mano. kad šis darbas nereikšmingas, arba stengiasi kontrolės išvengti, vidaus auditoriams sunku dirbti tokioje aplinkoje. Tuomet daug sunkiau apsaugoti darbuotojus nuo nepageidaujamų veiksmų.

Vidaus audito rizikos įvertinimas

Rizika reiškia tikimybę, kad įmonėje jau yra arba gali atirasti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti įmonės veiklą. Jie vadinami rizikos veiksniais. Todėl auditorius turi gerai suprasti įmonės veiklą ir stengtis kuo teisingiau nustatyti rizikos veiksnius bei jų poveikį įmonės veiklos rezultatams. KKiekvienoje įmonėje priklausomai nuo jos apimties ir veiklos gali pasireikšti skirtingi rizikos veiksniai. Audito teorija nurodo bendriausius rizikos veiksnius:

1) įmonės valdymo struktūra;

2) vadovybės filosofija ir veiklos stilius;

3) darbuotojų profesinė kompetencija;

4) turto apsaugo sistema;

5) buhalterinių apskaitos ir kompiuterinių informacijos sistemų lygis;

6) išteklių įsigijimo ir jų vartojimo sistema;

7) įmonės tarnybų ryšiai su klientais, tiekėjais, pirkėjais ir pan.;

8) organizaciniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai ir kt.

Šiuose ir kituose rizikos veiksniuose slypi galimybės atsirasti įvairiems piktnaudžiavimams, apgaulėms, klaidingiems sprendimams, neekonomiškam išteklių naudojimui, klaidoms tvarkant apskaitą, nnesugebėjimui tinkamai saugoti turtą ir kt. Auditorius turi kruopščiai įvertinti šiuos rizikos veiksnius ir nustatyti, kaip jie veiktų įmonės darbą siekiant užsibrėžtų tikslų.

Vidaus auditorius nustatydamas riziką gali naudoti įvairiausius jos vertinimo būdus. Dabar literatūroje dažniausiai propaguojamas PEŠT rizikos vertinimo modelis. Auditorius naudodamas šį modelį ypač turi atsižvelgti į šiuos 4 veiksnius:

1) politinius

2) ekonominius

3) socialinius

4) technologinius

Šis modelis padeda auditoriui geriau suprasti išorinę aplinką ir įvertinti jos poveikį įmonei. Vertindamas ir išorės, ir vidaus rizikos veiksnius auditorius gali naudoti SWOT analizės modelį. SWOT analizė reiškia:

S – „strenghts“ (verslo sveikata, jėga, neigiamybės);

W – „weakness“ (verslo silpnybės, neigiamybės);

O – „oportunities“ (verslo galimybės);

T – „threats“ (verslo pavojai).

Apgaulių išaiškinimas darant vidaus auditą

Jau buvo rašoma apie apgaulių išaiškinimą, atliekant išorės auditą. Vidaus auditoriai irgi turi tam skirti daug laiko ir pastangų. Praktika rodo, kad apgaulės gali būti daromos visur ir visada: įvairiuose įmonės valdymo lygiuose, veiklos srityse ir padaliniuose; bet kuriuo metų ar paros laiku; jas daro įmonės vadovybė ir eiliniai darbuotojai. Apgaulėmis siekiama sukelti įmonei žalą arba ieškoti įmonei naudos. Apgaulės pavyzdžių gana daug (3 pav.).

3 pav. Apgaulių rūšys ir pavyzdžiai

Vidaus auditorių uždavinys – išaiškinti apgaulės atvejus ir jų atsiradimo priežastis bei apskaičiuoti dėl jų susidariusius nuostolius. Tai sudėtingas uždavinys, kurį sėkmingai išspręsti reikia ne ttik stiprios auditoriaus profesinės kompetencijos ir atsakomybės, bet neretai ir kitų įmonės specialistų bei ekspertų pagalbos.

Vidaus auditorių profesinės etikos kodeksas

Etikos kodeksas – tai vidaus auditorių elgesio standartai. Jo pagrindinis tikslas – padėti vidaus auditoriams geriau atlikti savo pareigas. Tokio kodekso Lietuvos vidaus auditoriai, deja, kol kas oficialiai neįteisinti, neturi. Tačiau jau dabar būtina apie jį kalbėti.

Daugelio šalių audito specialistai kaip pavyzdį pateikia JAV vidaus auditorių profesinės etikos kodeksą. Šis kodeksas nedidelės apimties, tačiau konkretus. Jame suformuluota 11 elgesio taisyklių. Visi JAV vidaus audito instituto nariai ir diplomuoti auditoriai privalo:

1) Atlikti savo pareigas sąžiningai, kruopščiai ir objektyviai.

2) Būti lojaliems visais jų įmonei rūpimais klausimais, kad ir kokiai įmonei jie teiktų paslaugas. Tačiau jie sąmoningai neturi būti susiję su bet kokia netinkama ar nelegalia veikla.

3) Susilaikyti nuo bet kokios veiklos, kuri gali diskredituoti jų profesiją ar įmonę.

4) Susilaikyti nuo veiklos, kuri gali prieštarauti jų įmonės interesams, ir tos, kuri prieštarautų jų sugebėjimams objektyviai atlikti savo pareigas ir darbą.

5) Nepriimti nieko, kas turi vertę, iš darbuotojų, klientų, vartotojų, tiekėjų ar partnerių, susijusių su jų įmone, kas realiai paveiktų, ar, manoma, kad paveiktųjų profesinius sprendimus.

6) Teikti tik tas paslaugas, kurias jie gali realiai tikėtis kompetentingai, profesionaliai baigti.

7) Vartoti tokias priemones, kad jų darbas atitiktų VVidaus audito profesinės praktikos standartus.

8) Apdairiai vartoti informaciją, kurią gauna atlikdami pareigas. Nenaudoti konfidencialios informacijos asmeninei naudai ar bet kam, kas prieštarautų įstatymams ar kenktųjų įmonės interesams.

9) Pateikti ataskaitas apie savo darbo rezultatus, parodyti visus jiems žinomus faktus, kurių neparodžius pasikeistų ataskaitų rodikliai ar būtų nuslėpti neteisėti veiksmai.

10) Nuolat kelti kvalifikaciją, kad pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė ir efektyvumas.

11) Nebūti nusistačiusiems savo profesinėje veikloje prieš aukštų standartų taikymą kompetencijai, moralei ir sąžiningumui, laikytis Instituto nuostatų ir palaikyti jo tikslų siekimą