Apskaitos pagrindai
APSKAITOS PAGRINDAI
Deimena Lekavičienė
Apskaita – informacijos apibendrinimo sistema
Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema.
Ekonominę informaciją įmonių darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma.
Apskaita – viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti.
Apskaita – informacijos apibendrinimo sistema
Apskaita atspindi pirminius duomenis apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas, taip pat šiuos duomenis apibendrina ir suformuluoja daugybę informacinių rodiklių, kurie apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus.
Apskaitos informacija yyra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi vartotojams
Kadangi apskaita pateikia informaciją yra išskiriami šie pagrindiniai jos vartotojai
Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai;
Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai;
Įvairios valdžios institucijos;
Kiti vartotojai.
Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai
Įmonės administracija, stebėtojų tarybos bei valdybos nariai;
Įmonės ir jos padalinių vadybininkai;
Įmonės darbuotojai.
Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai
Esantys ir potencialūs įmonės savininkai;
Esantys ir potencialūs kreditoriai;
Esantys ir potencialūs tiekėjai;
Esantys ir potencialūs pirkėjai
Įvairios vvaldžios institucijos
Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai;
Valstybinės statistikos institucijos;
Regioninės valdžios institucijos;
Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.
Kiti vartotojai
Vertybinių popierių komisija ir makleriai;
Konkurentai;
Auditoriai, finansiniai ekspertai ir patarėjai;
Įvairūs kiti vartotojai (periodinės spaudos atstovai, teisininkai, vartotojų teises ginančios organizacijos, fiziniai asmenys).
Apskaitą veda
1. Juridiniai asmenys
Neribotos ccivilinės atsakomybės juridiniai asmenys;
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys;
2. Fiziniai asmenys
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
Individualios (personalinės) įmonės;
Tikrosios ūkinės bendrijos
Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
Akcinės bendrovės;
Uždarosios akcinės bendrovės;
Investicinės bendrovės;
Žemės ūkio bendrovės;
Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
Biudžetinės įstaigos;
Pelno nesiekiančios įmonės.
Kadangi apskaita privalo atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę ir šią informaciją turi suvokti labai skirtingi vartotojai apskaitos vedimas yra reglamentuojamas.
Apskaitos reglamentavimas
Tarptautiniai apskaitos standartai;
Europos Sąjungos direktyvos;
Nacionaliniai verslo apskaitos standartai;
Įstatymai, nutarimai, įsakymai, raštai.
Tarptautiniai apskaitos standartai
Tarptautinių apskaitos standartų nuostatas (TAS) skelbia komitetas, kuris vienija daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus. Tarptautinių apskaitos standartų komitetas (TASK) įkurtas 1973 m. birželio 29 d. ir jungia daugiau kaip šimtą didžiausių apskaitininkų organizacijų iš beveik aštuoniasdešimties pasaulio valstybių. Tarptautiniai apskaitos standartai tai nėra griežti ir tikslūs nurodymai, kaip atlikti konkrečias aapskaitos procedūras, tai tam tikros bendros apskaitos taisyklės.
Tarptautiniai apskaitos standartai
Kiekviena valstybė savo nuožiūra, atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus ir konkrečias laiko bei ekonominės būklės sąlygas, sukonkretina Tarptautinius apskaitos standartus, tai yra derina juos su savo interesais. Šiuo metu galioja 41 Tarptautinis apskaitos standartas.
Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai – Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto patvirtintos ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė atskaitomybė.
Europos Sąjungos direktyvos
Reglamentuoja Europos Sąjungos ššalių įmonių buhalterinės apskaitos vedimo klausimus. Faktiškai tarp Tarptautinių apskaitos standartų ir Europos Sąjungos direktyvų nėra jokių prieštaravimų ir planuojama, kad nuo 2005 metų visos Europos Sąjungos narės naudosis Tarptautiniais apskaitos standartais
Nacionaliniai verslo apskaitos standartai
Apskaitos standartai – ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė atskaitomybė. Apskaitos standartai aprėpia Biudžetinių įstaigų apskaitos standartus ir Verslo apskaitos standartus.
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais.
Šiuos standartus parengia, patvirtina ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti remiantis Europos Sąjungos teise ir Tarptautiniais apskaitos standartais. Šiuo metu patvirtinta 30 verslo apskaitos standartų. Jų turėtų būti 40.
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansinę atskaitomybę arba Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja ją sudaryti.
Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais. Šiuos standartus patvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).
Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
Įstatymai, nutarimai, įįsakymai, raštai
LR buhalterinės apskaitos įstatymas LR Seimas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574Vilnius;
LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas LR Seimas 2001 11 06 Nr.IX-575;
LR įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas LR Seimas 2001 11 06 Nr.IX-576;
LR vyriausybės nutarimas “Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos” 2002 01 22 nutarimu Nr.77
Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu apskaitos informacija turi būti
Tinkama, objektyvi ir palyginama;
Pateikiama laiku;
Išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
Kiekviena įmonė turi turėti savo apskaitos sistemą, tai yra taikomų apskaitos metodų visumą, kurią lemia įmonės teisinė forma, dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma.
Ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė;
3) individualios įmonės vadovas ir gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla;
4) ūkininkas arba ūkininko partneriai.
5) Valstybės ir savivaldybės įmonių apskaitą tvarko apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
6) Biudžetinių įstaigų apskaitą tvarko apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)
Pagrindinės apskaitos sąvokos
Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nnustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.
Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui.
Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.
Apskaitos sistema – ūkio subjekto taikomų apskaitos metodų visuma.
Buhalterinė apskaita (apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.
Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas.
Buhalterinė sąskaita (sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.
Sąskaitų planas – sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, sąrašas.
Pavyzdinį sąskaitų planą parengia, patvirtina ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas.
Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis
Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.
Paprastasis įrašas – ūkinių operacijų
ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas.
Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą.
Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą
Supaprastinta apskaita – apskaita, tvarkoma darant paprastąjį įrašą.
Įsipareigojimas– prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. (įmonės skolos)
Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto tturto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.
Pajamos – ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t. y. ūkio subjekto turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Sąnaudos – ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir nnaudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką iir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais.
Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.
Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.
Ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas.
Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – fizinis asmuo, tvarkantis ūkio subjekto buhalterinę apskaitą.
Apskaitos informacija, kuri nenurodoma finansinėje atskaitomybėje, neskelbiama.
