apskaitos pagrindai

APSKAITOS PAGRINDŲ DALYKO ĮSKAITOS/ EGZAMINO KLAUSIMAI

1. Kas yra apskaita? Buhalterinė apskaita( toliau apskaita)- ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

2. Kas tai yra apskaitos informacija? Apskaitos informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba gali būti naudingi valdytojams ateityje.

3. Kodėl ir kokie keliami reikalavimai apskaitinei informacijai ? Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodoma, kad apskaitinė informacija turi būti: tinkama, objektyvi iir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir vertinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

4. Kas yra bendrieji apskaitos principai? Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nurodyti šie bendrieji apskaitos principai : 1) Įmonės; 2) veiklos testinumo; 3) periodiškumo; 4) pastovumo; 5) piniginio mato; 6) kaupimo; 7) palyginimo; 8) atsargumo; 9) neutralumo; 10) turinio svarbos.

5. Kas reglamentuoja apskaitos principus? Bendriausi apskaitos principai suformuluoti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir Europos Sąjungos direktyvose.

6. Kas reglamentuoja apskaitos tvarkymą Lietuvos Respublikoje? Pagrindinis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentujantis teisės aktas yra Buhalterinės aapskaitos įstatymasBuhalterinę apskaitą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas .

7. Kas yra apskaitos politika? Apskaitos politika- bendrieji principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės apskaitos politika suprantama pplačiai: tai savininko teisė parengti ir taikyti apskaitos politiką atsižvelgiant i konkrečias verslo sąlygas ir įmonės įpatybes.

8. Kas yra ekonominiai ištekliai? Ekonominiais ištekliais laikoma visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje.

9. Kas yra turtas ? Apskaitoje turtu vadinamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir (arba ) disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

10. Pagal kokius požymius skirstomas turtas? Įmonės turtas skirstomas pagal naudojimo laiką ( ilgalaikis, trumpalaikis ), piniginę išraišką ( nepiniginis, piniginis), materialine išraišką ( materialusis, nematerialusis ), naudojimosi pobūdį (turto paskirtį) (žemė,pastatai ir statiniai, įrenginiai, mašinos, atsargos, skolos įmonei, pinigai), užbaigtumo lygis (žaliavos, nebaigta gamyba, gatava produkcija)

11. Kas yra ilgalaikis turtas? Ilgalaikis turtas naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius finansinius metus. Jo įsigijimo vertė nne mažesnė už įmonės nustatytajį. Jis dėvisi , nuosekliai perkeldamas savo vertę į produkcijos ar paslaugų savikainą.

12. Kas yra trumpalaikis turtas? Trumpalaikis turtas yra toks, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius finansinius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

13. Kas yra ūkinės veiklos ciklas ? Ūkinės veiklos ciklas- tai laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargū įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba lengvai pinigais paverčiama priemonę.

14. Kas yra nematerialusis turtas ? Nematerialusis turtas neturi materialiosios (daiktinės) formos (neapčiuopiamas) , tačiau turi vvertę. Jis suteikia jo savininkui tam tikras teises ar privilegijas, kurių naudojimas teikia įmonei naudą.

15. Ką vadiname įmonės tęsiamos veiklos principu? Veiklos tęstinumo principas tai prielaida, kad įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link ar nėra kokioe kitokios priežasties , dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.

16. Ką vadiname apskaitos pastovumo principu ? Vadovaudamiesi apskaitos pastovumo principu buhalteriai turi labai apdairiai keisti apskaitos metodiką, kad galima būtų palygintimkeleto laikotarpių įmonės veiklos rezultatus.Tačiau laikantis šio metodo neatsiribojama nuo apskaitos metodikos tobulinimo.

17. Ką vadiname pajamų ir sąnaudų kaupimo principu ? Vadovaujantis kaupimo principu , visos ūkinės operacijos ir ūkiniai faktai fiksuojami apskaitoje tada, kai jie įvyksta. Duomenų kaupimo principas būdingas pajamų ir sąnaudų apskaitai.Pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos- kai jos patiriamos, neatsižvelgiant i pinigų gavimą arba išmokėjimą.

18. Kodėl finansinė apskaita kartais vadinama išorine, o valdymo – vidine? Finansinė apskaita kartais vadinama išorine, nes susijusi su nustatytos formos finansinių ataskaitų rengimu išorės vartotojams. Valdymo apskaita vadinama vidine, nes tai išsamios informacijos, reikalingos įmonės viduje, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas vartotojams,šios rūšies apskaitos informacijos vartotojas yra vidinis – tai įmonės administracija, vadybininkai.

19. Kas yra pajamos ir įplaukos? Pajamos, tai ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. įmonės turto padidėjimas arba įsipareigojimų ssumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus savininko įnašus. Įplaukos , tai įmonės veikloje gautas arba gaunamas turtas ( dažniausiai pinigai ) Šį apibrėžimą galoma papildyti: pinigai ar kitas turtas, gautas už pateiktas prekes( atliktas paslaugas ) arba dar nepateiktas prekes ar neatliktus darbus, vadinami įplaukomis.

20. Kodėl negalima lyginti įplaukų su sąnaudomis, o pajamų su išlaidomis ?

21. Kuo skiriasi finansinė ir valdymo apskaita? Finansinė apskaita susijusi su nustatytos formos finansinių ataskaitų rengimu išorės vartotojams, o valdymo apskaitos informacijos vartotojas yra vidinis- tai įmonės administracija, vadybininkai

22. Kokie svarbiausi finansinės apskaitos informacijos vartotojai? Vidaus- įmonės valdymo darbuotojai, išorės – savininkai ir potencialūs savininkai ( akcininkai ) , koto investuotojai, bankai, valstybinės įstaigos, profesinės sąjungos.

23. Kokie svarbiausi valdymo apskaitos informacijos vartotojai? Vidaus- įmonės valdymo darbuotojai, išorės vartotojams valdymo apskaitos duomenys neteikiami.

24. Kuo skiriasi ūkinis įvykis ir ūkinė operacija ? Ūkiniu įvykiu laikomas nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų struktūrą ( tai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, medžiagų sumažėjimas dėl natūralios netekties). Ūkine operacija laikoma ūkio subjekto veikla, keičianti įmonės turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį arba struktūrą.

Kodėl ūkines operacijas būtina įkainoti ? Ūkines operacijas būtina įkainoti todėl, kad žinotume, kaip pasikeitė įmonės turtas ir nuosavas kapitalas, bei įsipareigojimų dydis bei sstruktūra.

25. Kokie svarbiausi matai yra naudojami apskaitoje ? Natūriniai ( svoris, plotas, ilgis, tūris, išvestiniai ), darbo ( diena, valanda, minutė ), piniginiai ( litai, centai eurai ).

26. Kokia yra pagrindinė apskaitos lygybė? TURTAS = NUOSAVAS AKPITALAS

27. Kokie veiksniai lemia nuosavo kapitalo pokytį?

28. Kaip paskaičiuoti nuosavą kapitalą? Nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonėsn savininkų teisė į įmonės turto dalį , likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus .Nuosavą kapitalą galima apskaičiuoti naudojantis apskaitos lygybe NUOSAVAS KAPITALAS= TURTAS – ĮSIPAREIGOJIMAI.

29. Kaip paskaičiuojamas pelnas ?

30. Ką rodo įmonės balansas? Balansas parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu.Balansą visada sudaro dvi dalys: vienoje parodoma turto sudėtis, o kitoje nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Kokias žinote balansų rūšis ? Pagal įmonės veiklos etapus sudaromi atitinkamai šių rūšių balansai: pradinis, baigiamasis, likvidacinis, konsoliduotasis. Kokie kiekvienos iš jų privalumai ?

31. Kas yra balanso straipsnis? Smulkiausia nedaloma sudedamoji balanso dalis yra straipsnis. Jis balanse apibrėžiamas kaip lėšų eilutė.

32. Kokias žinote ūkines operacijos, kurios turi įtaką balansui? 1) Operacijos, dėl kurių keičiasi turtas (vienos rūšies turtas didėja, o kitos mažėja), 2) Operacijos, dėl kurių keičiasi įsipareigojimai ( vienos rūšies įsipareigojimai padidėja, o kitos rūšies sumažėja),3) Operacijos, dėl kurių tuo pačiu metu padidėja ir turtas ir įmonės veiklos įsipareigojimai( kaikurių rušių turtas, kai kurių rūšių įmonės įsipareigojimai), 4)

Operacijos, dėl kurių tuo pačiu metu sumažėja turtas ir įmonės įsipareigojimai (tam tikros rūšies turtas ir tam tikros rūšies įsipareigojimai)

33. Ką rodo pelno ( nuostolių ) ataskaita ? Pelno (nuostolių) ataskaita ,tai finansinė ataskaita , kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.

Kodėl balansą siejame su ataskaitinio laikotarpio pabaiga, o pelno ( nuostolių ) ataskaitą- su visu ataskaitiniu laikotarpiu ? Todėl, kad balansas parodo įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus tik paskutinę ataskaitinio laikotarpio ddieną, o pelno (nuostolių) ataskaita parodo visas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir veiklos rezultatus.

34. Kam reikalinga įmonės pinigų srautų ataskaita ?

35. Išvardinti tris svarbiausius pelno ( nuostolių ) ataskaitos elementus .

36. Kas yra apskaitos dokumentas? Apskaitos dokumentas- popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba įvykio tapatumą.

37. Kas turi teisę pasirašyti dokumentus ? Įmonėse turi būti sudaromas sąrašas darbuotojų , kurie turi teisę pasirašyti konkretų dokumentą.

38. Pagal kokius požymius grupuojami apskaitos dokumentai ? AApskaitos dokumentai grupuojami pagal tam tikrus požymius: a)paskirtį (tvarkomuosius, vykdomuosius, buhalterinio įforminimo , kombinuotosius, mokesčiams apskaičiuoti) b)duomenų apimtį (pirminiai, suvestiniai);c) sudarymo būdą(vienkartiniai, kaupiamieji);d)sudarymo vietą (vidiniai, išoriniai);e)apskaitos pozicijų skaičių (vienos eilutės, daugiau negu vienos eilutės);f)reglamentavimo lygį ( laisvos formos, pavyzdiniai, mokesčiams aapskaičiuoti)

39. Pagal kokius požymius grupuojami apskaitos registrai ? Apskaitos registrai grupuojami pagal: išvaizdą ( korteles, lapus, knygas,kompiuterines laikmenas), įrašų pobūdį ( chronologiniai , sisteminiai bei chronologiniai-sisteminiai(kombinuotieji)), duomenų detalumo lygį ( sintetinius,analitinius, mišrieji) , struktūrą( dvipusius, vienpusius, daugiaskilčius, likutinius, šachmatinius)

40. Kokia yra bendrojo žurnalo paskirtis ? Bendrąjame žurnale registruojamos įvairios bei nebūdingos įmonėms operacijos, palūkanų, kitų sąnaudų kaupimasis , ilgalaikio ar kito turto perleidimas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, klaidų taisymas ir kitos operacijos , kurių neimanoma aprėpti specialiose žurnaluose.

41. Kas yra bandomasis balansas? Bandomajame balanse parodomi sąskaitų plano 1 -6 klasės sąskaitų debeto ir kredito likučiai, apskaičiuoti Didžiojoje knygoje.

42. Kaip įkainojimas turtas apskaitoje ? Apskaittvarkom ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus ir litą ir užsienio vvaliutą.

43.Kas rodoma turto ir sąnaudų sąskaitų debete ,o kas- kredite ? Turto ir sąnaudų sąskaitų debete registruojamas padidėjimas, o kredite – sumažėjimas.

44.Kas rodoma savininkų nuosavybės, įmonės įsipareigojimų ir pajamų sąskaitų debete , o kas – kredite ? Savininkų nuosav, įmonės įsipareigojimų ir pajamų sąskaitų kredite – padidėjimas, o debete – sumažėjimas.

45.Kaip paskaičiuojamas likutis turto ir sąnaudų sąskaitose ? Turto ir sąnaudų sąskaitų galutiniai likučiai apskaičiuojami pagal šią formulę: Lgd = Lpd + Ad – Ak Lgd – galutinis debeto likutis; LLpd – pradinis debeto likutis; Ad – debeto apyvarta; Ak – kredito apyvarta.

46. Kaip paskaičiuojamas likutis savininkų nuosavybės, įsipareigojimų ir pajamų sąskaitose ? Savininkų nuosavybės, įsipareigojimų ir pajamų sąskaitose galutiniai likučiai apskaičiuojami: Lgk = Lpk + Ak – Ad Lgk – galutinis kredito likutis; Lpk – pradinis kredito likutis; Ad – debeto apyvarta; Ak – kredito apyvarta.

47. Kuo skiriasi sintetinės ir analitinės sąskaitos ir koks jų sąryšis ?

48. Dvejybinio įrašo esmė, pateikite pavyzdžių. Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

49. Kas yra paprastas ir sudėtinis įrašas ? Pateikite pvz. Pateikite pvz. Paprastasis įrašas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas pvz. Kasa gavo trumpalaikę 1 OOOOIt banko paskolą. Sąskaitų korespondencija: D Kasa lOOOOlt; K Trumpalaikė paskola I OOOOIt. Sudėtiniai įrašai, kai keletas sąskaitų debetuojama ir bendros sumos dydžiui kredituojama viena sąskaita arba atvirkščiai, keletas sąskaitų kredituojama ir bendros sumos dydžiui debetuojama viena sąskaita. Pvz. Įmonė iš atsiskaitomosio sąskaitos sumokėjo už medžiagas, reklama ir ilgalaikį nematerialųjį turtą. Sąskaitų korespondencija: D Nematerialusis ilgalaikis turtas 40000U; D reklamos sąnaudos 500H; D medžiagos 20001t; KK atsiskaitomoji sąskaita 425001t.

50. Kuo skiriasi kalendoriniai metai nuo finansinių ?Kokios svarbiausios priežastys sąlygoja šiuos skirtumus ? Kalendoriniai metai visada trunka nuo sausio 1d.iki gruodžio 31d, ir niekada nekinta, o finansiniai metai, tai laikotarpis, kurio metinė finansinė atskaitomybė rengiama. Finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais. Dažniausiai ataskaitiniu laikotarpiu pasirenkami metai, tačiau kai kurios įmonės, dažniausiai žemės ūkio, kurių veikla yra sezoninė, pasirenka kitokį finansinės atskaitomybės laikotarpį, nes šios įmonės didžiąją dalį pajamų uždirba tik tam tikru metų laiku. Finansiniai metai turi būti pastovūs ir trukti 12 mėnesių, tai susiję su apskaitos pastovumu ir palyginimo principu.

48. Kas yra ataskaitinis laikotarpis ? Ataskaitinis yra laikotarpis , kurio pabaigoje rengiama metų arba tarpinė finansinė atskaitomybė.

51. Kokias funkcijas atlieka koregavimai apskaitoje? Šie įrašai skirti tam, kad būtų galima tolygiai paskirstyti pajamas ir sąnaudas. Koreguojami įrašai gali būti; 1)ilgalaik turto nusidėvėjimo ( amortizacijos) sąnaudų paskirstymas; 2) apmokėtos, bet dar neuždirbtos pajamos: 3)sukauptos, bet dar neapmokėtos pajamos;4) sukauptos, bet dar neapmokėtos sąnaudos; 5) apmokėtos bet dar nepatirtos (būsimųjų laikotarpių) sąnaudos.

52. Paaiškinti duomenų kaupimo principą.

53. Kokios operacijos atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ?

54. Kada sąskaitoje daromi koreguojantieji įrašai ?

55. Kokiam tikslui ir kaip dažnai sudaroma darbinė atskaitomybės lentelė ? Darbinės atskaitomybės lentelė naudojama ištaisyti anksčiau nepastebėtas klaidas, patikrinti ar teisingai apskaičiuoti galutiniai ssąskaitų likučiai, ar nepažeista apskaitos lygybė. Tai pagalbinė lentelė, siejanti ūkinių operacijų įrašų apskaitą su finansinėmis ataskaitomis. Ji nėra privalomas apskaitos registras.

56. Kurių skilčių duomenis jungia koreguotas bandomasis balansas ? Koreguotas bandomasis balansas jungia dviejų skilčių – bandomojo balanso ir koregavimo sumas.

57. Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso skilties perkeliami į pelno ( nuostolių ) ataskaitos sąskaitų skiltį ?

58. Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso skilties perkeliami į balanso sąskaitų skiltį ? Pelno (nuostolių) ataskaitos sąskaitų skiltį užpildoma iš koreguotojo bandomojo balanso perkeliant visų pajamų (500 sąsk) ir sąnaudų (600 sąsk) sąskaitų sumas. Debeto stulpelyje surašoma sąnaudų sąskaitų (600 sąsk) likučiai, kredito – pajamų sąskaitų (500 sąsk) likučiai.

59. Kada ir kodėl sąskaitos uždaromos? Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui pajamų ir sąnaudų sąskaitos yra uždaromos. Nes jose turi būti kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtų pajamų ir joms uždirbti patirtų sąnaudų sumos. Jos uždaromos tam, kad galima butu išvesti galutini rezultatą (pelną arba nuostoli). Kadangi 6 ir 5 klase yra surenkamosios sąskaitos, jose kaupiamos sąnaudos už metus ir pajamos už metus. Dėl to norint sužinoti veiklos rezultatą reikia tas sąskaitas uždaryti, t.y perkelti sukauptas per metus sumas i 39 suvestines sąskaitą, kurios likutis sukėlus sąnaudas ir pajamas rodys pelną arba nuostoli.

60. Ką vadiname

tranzitinėmis sąskaitomis ? Pajamų ir sąnaudų sąskaitomis naudojamasi tik vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms apskaičiuoti, todėl jos kartais vadinamos tranzitinėmis sąskaitomis. Tai pagalbinės sąskaitos neturinčios savarankiškos reikšmės.

61. Kokių sąskaitų likučiai surašomi pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debete, kokių – kredite ? Ką rodo pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debetinis o ką -kreditinis likutis ? Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debete surenkamos visos sąnaudos ( 6 klasė), kredite – visos pajamos ( 5 klasė ). Jei debeto stulpelio bendra suma ddidesnė už kredito, vadinasi įmonė patyrė nuostolį, o jei kredito stulpelio bendra suma didesnė už debeto stulpelio bendrą sumą, įmonė uždirbo daugiau pajamų, negu patyrė sąnaudų, vadinasi įmonė dirbo pelningai. Suma, kurios trūksta, kad debeto i9r kredito bendrosios sumos būtų lygios, parodo pelno arba nuostolio dydį.

62. Kas yra finansinė atskaitomybė? Finansinė atskaitomybė- finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma.

63. Kokios ataskaitos sudaro metinę finansinę atskaitomybę?

64. Kas reglamentuoja finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką?