Likvidumas: finansiniai rodikliai, jų analizė (referatas)

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

Likvidumo rodiklių analizė

DARBĄ TIKRINO: DARBĄ PARENGĖ:

As. Vasiliauskaitė VAVv 12 gr. Studentė:

V.Mažeikienė, Nr. 13

KAUNAS

2004

įvadas

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir

santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės

pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma atliekant lyginamąją

kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius

rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas arba

vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansinius rodiklius. Šiuo metu įmonės

veiklai apibūdinti naudojamos penkios santykinių rrodiklių grupės.

Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo

metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių

penkių grupių finansinius koeficientus:

1. 1. Likvidumo.

2. 2. Pelningumo.

3. 3. Finansų struktūros.

4. 4. Turto panaudojimo efektyvumo.

5. 5. Rinkos vertės.

Įmonės mokumo rodikliai atskleidžia sugebėjimą greitai padengti

trumpalaikius įsipareigojimus.Šios grupės rodikliai rodo,ar firmos

įsipareigojimai yra realūs t.y ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo

įsiskolinimus[pirmiausia trumpalaikius].Tvirtas firmos finansinis

statusas,reiškiantis visų įsipareigojimų įvykdymą laiku,yra labai svarbus

visais bendradarbiavimo su partneriais atvejais,tačiau ypač svarbus;

• įregistravus savo firmą;

• esant didelei iinfliacijai.

Einamasis likvidumas apibūdina firmos gebėjimą įvykdyti trumpalaikius

įsipareigojimus,suėjus terminui,iš savo trumpalaikio turto.Firma laikytina

likvidžia,jei jos trumpalaikiai įsipareigojimai partneriams,mokesčių

inspekcijai,draudimui,kreditoriams ir kt.neviršija trumpalaikio

turto.Tačiau Jų viršijimas dar nerodo likvidumo lygio,nes firma gali būti

pakankamai likvidi,vos vos likvidi arba likvidi tik atskirų įsipareigojimų

atžvilgiu.Todėl likvidumo lygiui nustatyti taikytini įįvairiausi

santykiniai rodikliai[jie dažniausiai vadinami

koeficientais].Paprasčiausias iš jų einamojo likvidumo arba dar vadinamas

bendrojo padengimo koeficientas,apskaičiuojamas pagal šią formulę.

1. Einamojo likvidumo koeficientas (dar vadinamas bendrojo likvidumo

rodikliu):

trumpalaikiai aktyvai (turtas) (angl. Current assets)

_______________________________________

trumpalaikiai įsipareigojimai

(angl. Current liabilities

Koeficientas padeda nustatyti ,kiek trumpalaikis turtas viršija

trumpalaikius įsipareigojimus.Žemas šio rodiklio lygis konkrečiai rodo,kad

firmai sunku įvykdyti įsipareigojimus[suėjus terminui],o einamosioms

reikmėms gali pritrūkti lėšų.Šis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą

trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius

įsipareigojimus. Pasaulinėje praktikoje pageidaujama, kad šio koeficiento

ribos svyruotų tarp 1,2-2,0, nors Europoje priimtinas 1,0-1,5 rodiklis.

Žemas šio rodiklio lygis rodo tai, kad įmonei sunku įvykdyti

įsipareigojimus; didelis (daugiau kaip 2,5) – įmonė nepajėgia naudoti

apyvartinių lėšų. Koeficientą gali iškreipti sezoniniai svyravimai ir

nenormalus mokėtinų sumų mokėjimas prieš balanso sudarymą.Vadinasi,norint

išlaikyti firmos finansinę pusiausvyrą ,siektina,kad jos apyvartinis turtas

viršytų apyvartinius įsiskolinimus du kartus.Šis rodiklis svyruoja

įvairiose ūkio ššakose,valstybėse.

Per žemas einamojo likvidumo koeficientas rodo,kad tiekimo organizavimo

lygis nepakankamas,ir jei dar neiškilo,tai greitai gali iškilti sunkumų

produkcijai parduoti.Todėl firmos finansinė rizika laikytina pavojinga.

Tačiau jei einamojo likvidumo koeficientas pasiekia 2,5 ar

daugiau[standartinė riba įvairiose valstybėse skiriasi],tai firmos vadovybė

privalo nustatyti,ar firma nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų,kad jų

nebepajėgia visų panaudoti.Be to,finansinių išteklių įšaldymas reikalauja

papildomų išlaidų palūkanoms sumokėti.Todėl skubiai nagrinėtina firmos

finansinių išteklių struktūra,t.y.turi nustayti ,ar ne per daug firma

naudoja brangių išteklių [pvz.paskolų ,už kurias mokamos didelės

palūkanos,akcinio kapitalo],o per mažai-santykinai pigių [pirmiausia-

lengvatinių] kreditų.

2. Kritinio likvidumo koeficientas:

trumpalaikiai aaktyvai (turtas) – atsargos (angl. Current asset –

Inventories)

_______________________________________________________

trumpalaikiai įsipareigojimai (angl. Current liabilities)

Tai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau nei einamojo likvidumo rodikliu

įvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įtraukiamas tik

trumpalaikis turtas – grynieji pinigai, esantys kasoje, vertybiniai

popieriai, gautinos pajamos, nebaigtos vykdyti sutartys, investicijos,

terminuotieji indėliai (kurie bus gauti per ataskaitinį laikotarpį),

atsargos. Nors gautinos pajamos gali būti labai abejotinos, čia reikėtų

žinoti gautinų pajamų struktūrą. Šis rodiklis parodo, kokia einamųjų

įsipareigojimų dalis gali būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir

laukiamomis įplaukomis. Priimtina jo rodiklio reikšmė – 1,00, ji neturėtų

labai skirtis nuo einamojo likvidumo rodiklio didesnis, tuo artimiausiu

metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinamas

likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.

Vakarų Europos šalyse manoma,kad šis koeficientas turėtų būti maždaug

1,tačiau praktiškai jie yra dažnai žemesni,ypač smulkiose firmose.Lietuvos

verslininkai turėtų labai atsargiai reaguoti į kitų valstybių firmų

einamojo ir kritinio likvidumo koeficientų lygį,nes rinkos sąlygų ,ypač

atsiskaitymų specifika,balansų struktūra nulemia labai skirtingą

koeficientų lygį.Kitas reikalas būtų juos palyginti su standartiniais savo

šalies [arba šalies ,su kuria įkūrėme bendrą firmą] likvidumo rodikliais.

3.Apyvartinis kapitalas :apskaičiuojamas:

trumpalaikis turtas – per vienerius metus mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai.

Šis rodiklis rodo įmonės sugebėjimą augti ir yra lyginamas su praėjusių

ataskaitinių laikotarpių rodikliais.

Apyvartinio kapitalo augimas teigiamai veikia jos rodiklius, todėl didėja

įmonės saugumas rrinkoje. Apyvartinio kapitalo sumažėjimas neigiamas

dalykas. O jei nepakitęs, rodo, kad neplėtojama tolimesnė veikla. Jei

apyvartinio kapitalo padidėjimas yra pasiektas dėl ilgalaikio ar

vidutinės trukmės finansavimo, tada įmonės saugumas rinkoje sumažėja, nes

padidėja finansinės išlaidos šiems įsiskolinimams padengti.

LIKVIDUMO (MOKUMO) RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

PAGAL PASIRINKTOS ĮMONĖS RODIKLIUS

Likvidumo (mokumo) rodikliai apskaičiuojami pagal įmonės balansą .

|BALANSAS |

| |2000|2001|2002|

| |m |m |m |

|Ilg. turtas |1703|1745|1982|

| |0 |6 |0 |

|Trump. turtas |1678|1720|1842|

| |2 |6 |9 |

|Atsargos |1032|8279|6609|

| |5 | | |

|Gautinos sumos |5326|7898|7500|

|Investicijos |- |- |- |

|Gryni pinigai |1131|1029|4320|

|Sukauptos pajamos ir |810 |858 |820 |

|VISO TURTAS |3462|3552|3906|

| |2 |0 |9 |

|Kapitalas ir rezervai |2375|2433|2503|

| |8 |7 |1 |

|Įstatinis kapitalas |2422|2422|2422|

| |5 |5 |5 |

|Rezervai |8327|8327|8327|

|Nepaskirstytas pelnas |(879|(821|(752|

| |4) |5 |1) |

|Finansavimas |- |- |- |

|Atidėjimai |- |- |- |

|Įsipareigojimai |1064|1100|1190|

| |3 |6 |5 |

|Ilg. įsipareigojimai |1224|3269|4275|

|Trump. įsipareigojimai |9419|7737|7630|

|Sukauptos sąnaudos ir |221 |177 |2133|

|VISO KAPITALAS |3462|3552|3906|

| |2 |0 |9 |

| | | | |

Einamojo (bendrojo) likvidumo koeficientai :

1. 2000 m. = 16782 / 9419 = 1.78

2. 2001 m. = 17206 / 7737 = 2.22

3. 2002 m. = 18429 / 7630 = 2.42

Bendrojo mokumo koeficiento padidėjimą lemia trumpalaikio turto

padidėjimas iir trumpalaikių įsiskolinimų sumažėjimas. Pasirinktų

rodiklių gauti koeficientai rodo, kad įmonė gali atlikti atsiskaitymus

su užsakovais, bet nepakankamai naudoja apyvartines lėšas,

t.y.trumpalaikį turtą. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė

situacija.

Kritinio (grynojo) likvidumo koeficientai :

1. 2002 2000 m.= 16782 – 10325 / 9419 = 0.69

2. 2001 m. = 17206 – 8279 / 7737 = 1.15

3. m. = 18429 – 6609 / 7630 = 1.54

Kritinio mokumo koeficientas parodo, kiek trumpalaikio turto lieka atėmus

atsargas, kad būtų galima padengti trumpalaikius įsipareigojimus.Šis

rodiklis parodo tikrą finansinę pusiausvyrą. Pirmuoju atveju įmonė sunkiau

gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tokie trūkumai gali sąlygoti

laikiną atsiskaitymų nevykdymą, tačiau paprastai nereiškia įsipareigojimų

nevykdymo.

Antruoju atveju įmonė daugiau turi turto, todėl jinai yra mokesnė.

Trečiuoju atveju įmonė dar geriau gali pagerinti skolų finansavimą. Jei

kritinio mokumo koef. didėtų dėl debitorinių įsiskolinimų jis laikomas

neigiamu. Be to gerėjant likvidumui mažėja pelningumas.

Apyvartinis kapitalas apskaičiavimai:

1. 2000 m. = 16782 – 9419 = 7363

2. 2001 m. = 17206 – 7737 = 9469

3. 2002 m. = 18429 – 7630 = 10799

Apyvartinis kapitalas didėja, todėl teigiamai veikia jo rodiklius, didėja

įmonės saugumas rinkoje.

|FINANSINIAI RODIKLIAI |

| | |2000|2001|2002|

| | |m |m |m |

| |Bendrasis padengimo |1.78|2.22|2.42|

| |koeficientas | |

| |

| |Kritinio likvidumo |0.69|1.15|1.54|

| |Grynasis apyvartinis |7363|9469|1079|

| |kapitalas | | |9 |

| |Grynojo apyvartinio kapitalo|0.21|0.27|0.28|

IŠVADOS

Santykiniai likvidumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis

mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsiskolinimus t.y. panaudojus

turimą trumpalaikį turtą.

Įmonė likvidumo rodiklių pagalba gali pagerinti atsiskaitymus su

užsakovais. Taip pat palaikyti įmonės mokumo prestižą rinkoje.

Žemą mokumo lygį bei didelę riziką ir bankroto grėsmę rodo mažas

koeficiento rodiklis.

Koeficientą gali iškreipti sezoniniai svyravimai ir nenormalus mokėtinų

sumų mokėjimas prieš balanso sudarymą.

LITERATŪRA

1. BBuškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas:

Technologija, 1998

2. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB,

1999. 43 p.

3. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius:

Lietuvos informacijos institutas, 1995. 36 p.

4. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. V.: Katalikų pasaulis,

1998. 631 p.