AB “ROKIŠKIO SŪRIS“ GAMYBINĖS VEIKLOS STATISTINĖ ANALIZĖ

Turinys

ĮVADAS…………………………3

1.STATISTINIAI DUOMENŲ APIE PIENO GAMYBĄ ŠALTINIAI IR TYRIMO BŪDAI…………………………4

2.TRUMPA AB “ROKIŠKIO SŪRIS“ CHARAKTERISTIKA………..4

3.GAMYBINĖS VEIKLOS ANALIZĖ…………………….8

3.1. Žaliavinis pienas…………………………8

3.2. Gaminiai ir pardavimai…………………………12

3.3. Eksportas…………………………18

4. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ GAMYBINĖS VEIKLOS PERSPEKTYVOS…..20

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI………………………..23

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………..24ĮVADAS

Šiandieną ypatingai daug šnekama apie sveiką žmogaus gyvenimo būdą. Sveiko gyvenimo būdas – pirmiausiai sveika mityba. Todėl labai svarbu kiekvieną diena gauti reikalingą mineralų, vitaminų, baltymų, riebalų, angliavandenių ir kt. Medžiagų kiekį.

Piene gausu angliavandenių, pieno riebalų ir baltymų,kalcio. Su sviestu, ypatingai „Utenos karotinu“ gauname reikalingą žmogaus organizmui Karotino kiekį. Karotinas, kkaip vitaminų E, F ir provitamino A šaltinis yra vertingas subalansuotos mitybos komponentas, pasižymintis organizmą stiprinančiomis, infarkto bei vežinių ligų riziką mažinančiomis savybėmis. Lietuviškose jogurtuose gausu gyvų bakterijų, kuriuos palaiko ir atstato būdingą skrandžio florą, padeda virškinimui.

Šiame žemės ūkio statistikos disciplinos darbe bus atliekama AB „Rokiškio sūris“ gamybinės veiklos statistinė analizė. Bus pateikti statistiniai duomenų šaltininiai, naudojamos formulės, rodiklių skaičiavimo eiga, nurodoma kur jie bus naudojami, bus grafiškai pavaizduoti surinkti duomenys apie AB „Rokiškio sūris“ supirkto žaliavinio pieno kiekį iir gamybinės apimties dalį visoje Lietuvos pieno pramonėje. Bus tarpusavyje paliginti Baltijos šalių pieno gamybos rodikliai. Taip pat bus aiškinamasi įmonės gamybinės veiklos perspektyvos. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

Tyrimo objektas – AB „Rokiškio sūris“ gamybinė veikla.

Darbo tikslas –– tiksliai ir visapusiškai išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ gamybinę veiklą ir nustatyti perspektyvas.

Tyrimo metodai – dokumentinis stebėjimas, surinktų duomenų sisteminimas (klasifikavimas ir atvaizdavimas) ir duomenų statistinė analizė ir sintezė (gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas)

Kursiniame darbe surinkti ir analizuojami AB „Rokiškio sūris“ gamybinės veiklos 1998 – 2000 metų statistiniai duomenys

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE PIENO GAMYBĄ, ŠALTINIAI IR TYRIMO BŪDAI

Analizuojant AB „Rokiškio sūris“ gamybinę veiklą tiriamas laikotarpis yra 1998, 1999, ir 2000 metai.

Tiriamos temos statistinių duomenų šaltiniai – tai Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ žurnalas. Išleidžiamas du kartus per mėnesį, Vilniuje; statistikos departamento periodiškai išleidžiami statistiniai leidiniai – Lietuvos statistikos metraštis 1998 metai; Lietuvos statistikos metraštis 1999 metai ir Lietuvos statistikos metraštis 2000 metai. Čia duomenys suvedami iiš statistinių ataskaitinių formų, kurias ūkininkai ir kiti gyventojų ūkiai pateikia rajonų statistikos skyriams statistikos departamento nustatyta tvarka. Taip pat „Rokiškio sūris“ privatizavimo ir marketingo skyrių duomenys apie įmonės akcinį kapitalą ir gamybinę veiklą.

Kursiniame darbe naudojami surinkti duomenys apie Baltijos šalių ir AB „Rokiškio sūris“ pieno supirkimą, produkcijos apimtis ir eksportą. Pagal reikalingas formules bus skaičiuojama AB „Rokiškio sūris“ gamybinės veiklos pakitimai,eksportuojama pieno produkcijos dalis procentai, apskaičiuojama rezultatinį rodiklį (gamybos apimtis) lemiantis veiksnys ir jo poveikio dydis.

Darbe bus įįvertintas apskaičiuotų rodiklių patikinamumas duomenys pateikimui lentelėse arba atvaizdavimui grafiškai.

2. TRUMPA AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ CHARAKTERISTIKA

„Rokiškio sūris“ yra pirmaujanti Lietuvos pieninė, besispecializuojanti fermentinių sūrių gamyboje ir vis daugiau eksportuojanti į Vakarus ir Rytus. „Rokiškio sūris“ antra pagal apyvartą Lietuvos pieninė. Sėkmingai dirbdama bei siekdama išplėsti rinkos dalį ir užtikrinti nepertraukiamą žaliavinio pieno tiekimą iš kitų rajonų, įmonė prisijungė smulkesnius konkurentus.

„Rokiškio sūris“ įsikūręs 11,6 ha plote Rokiškyje. Visi įmonės pastatai užima apie 19 000 kvadratinių metrų, iš jų apie 11 000 yra tiesiogiai susiję su gamyba. Didžioji dauguma pastatų yra statyti tarp 1980 ir 1990–ųjų metų. Kai kurie senesnieji buvo rekonstruoti 1993 metais.

„Rokiškio sūris“ yra viena iš nedaugelio Lietuvos perdirbimo įmonių, turinčių šiuolaikinę vakarie.tišką įrangą. 1998 metais sausio mėnesį gavo Europos Sąjungos veterinarijos numerį. Įmonė nuo 1997 metų sausio 1 dienos naudojasi mokesčių lengvata, suteikiama Lietuvos įmonėms, kuriose užsienio investicija yra nemažesnė kaip 2,0 milijonų JAV dolerių. Įmonė neseniai prisijungė vietinius smulkius konkurentus, siekdama išplėsti vietinės rinkos dalį, o svarbiausia veiksnį, apsprendžiantį šios pramonės šakos vystymąsi. Tuo tikslu, buvo įsigytos Zarasų ir Ukmergės pieninės, bei 1997 metais gruodžio mėnesį prisijungė Šalčininkų pieninę, taip pat ir Utenos, Ignalinos, Jonavos, Švenčionių, Eišiškių, Varėnos. Viso prijungtos jau devynios konkurentų įmonės.

„Rokiškio sūris“ specializuotas ffermentinių sūrių gamintojas iki 2000 metų. Pagrindinės gamybinės linijos buvo:

– Pirminis pieno perdirbimas

– Fermentinių sūrių gamyba

– Nenugriebto pieno produkcija

– Lydytų sūrių gamyba

Tiek veiklos, tiek grynasis pelningumas padidėjo dėl didinamų apyvartos apimčių. 1998 metais pagaminta 13535 tonos fermentinių ir 118 tonų lydytų sūrių virš 26000 tonų kitų pieno produktų. Aukštos kokybės fermentiniai sūriai turi gerą paklausą Vakarų rinkose ir taip pat yra pelnę aukštą įvertinimą tarp vietinių, NVS šalių bei Vakarų pirkėjų. „Rokiškio sūris“ ir toliau siekia gerinti sūrių kokybę, plėsti gamybą ir eksportą atitinkamai didinamas pieno produktų gamybos apimtis tiek vietinei, tiek NVS ir Vakarų rinkai.

Nuo 2000 metų „Rokiškio sūris“ specializuojasi tik (fermentinių, kietų, pusiau kietų) sūrių gamyboje. Prisijungus konkurencinę įmonę, nenugriebto pieno produkcijos gamyba perduota dukterinei Utenos pieninei. Dabar „Rokiškio sūris“ supirkta žaliavinį pieną separuoja ir išseparuota pristato Utenos pieninei, kuri jį toliau panaudoja gamybai.

Pagal LR įstatymus „Rokiškio sūris“ yra akcine bendrovė (AB). Jos aukščiausias valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio eiliniuose ir neeiliniuose susirinkimuose sprendžiami gamyklos valdymo klausimai. Visuotinis susirinkimas išrenka stebėtojų taryba iš 15 narių. Stebėtojų taryba sudaro 6 bendrovės dirbantieji ir 8 žemdirbiai. Šiuo metu valdyba sudaro 7 nariai, dirba įmonėje, 2 atstovauja žemės ūkio bendroves bei individualius ūkininkus ir 1 atstovauja užsienio investuotoją.

„Rokiškio sūrio“ akcijos yyra įtrauktos į Nacionalinę vertybinių popierių biržos oficialų sąrašą ir yra viena iš kelių bendrovių, kurių akcijomis aktyviai prekiaujama.

Pirmoji „Rokiškio sūrio“ privatizacija vyko 1991 metais gegužės – birželio mėnesiais, įsigyjant valstybės akcijas už grynus pinigus pagal privataus kapitalo kaupimo įstatymą. Vėliau akcijos buvo perkamos, mokant investiciniais čekiais pagal valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ir 1993 metais perkant akcijas už grynus pinigus, kol įmone tapo 100% privati. Po to akcinis kapitalas buvo didinamas 6 kartus.

„Rokiškio sūris“ akcinis kapitalas 2000 metais sausio 1 dienai

1 lentelė

Akcijos ir akcinis kapitalas 1998 metais sausio 1 diena Akcijų skaičius Normali vertė, litais Akcinis kapitalas Struktūra procentais

Paprastos vardinės akcijso (PVA) 3,205,733 10 32,057,330 96,4

Žemės ūkio akcijos (ŽŪA) 111,457 10 1,114,570 3,4

Privilegijuotos akcijos (PVA) 6,452 10 64,520 0,2

Visas akcinis kapitalas 3,323,642 33,236,420 100

Šaltinis: „Rokiškio sūris“ privatizavimo skyriaus duomenys.

Akcijų struktūra

1 diagrama

Žemės ūkio akcijos (ŽŪA) yra akcijų klasė, kurias gali turėti tik žemės ūkio produkcijos gamintojai, akcijų judėjimas yra ribotas. Šių akcijų nominali vertė yra 10 litų ir jos yra lygiavertės su pastarosiomis vardinėmis akcijomis (PVA) tiek dividendų, tiek balsavimo atžvilgiu. Privilegijuotos akcijos (PVA) yra išleistos su 1% nekaupiamuoju dividendu, skaičiuojamu nuo 10 litų nominalais vertės.

„Rokiškio sūris“ akcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje ir jomis prekiaujama kasdieną, tad akcininkų struktūra gali kasdieną keis.tis. Visos privilegijos akcijos priklauso Lietuvos respublikos piliečiams.

AB „Rokiškio sūris“ akcininkų

struktūra 2000 metais sausio 1 dienai

2 lentelė

Akcininkai 1998m. Sausio 1 dienai PrVA + PVA ŽŪ PrVA + PVA +ŽŪ % nuo visų

Žmonės Darbuotojai 1,269,504 ——– 1,269,504 38,2

Užsienio ivestuotojai 1,369,340 ——– 1,369,340 41,2

Žemdirbiai 186,391 109,702 296,093 8,9

Kiti 386,950 1,755 388,705 11,7

Iš viso : 3,212,185 111,457 3,323,642 100,0

Šaltinis: AB „Rokiškio sūris“ Privatizavimo skyriaus duomenys.

„Rokiškio sūrio“ įmonėje šiuo metu dirba 519 žmonių. Kituose įmonės padaliniuose ir pieno priėmimo punktuose dar 130. Sezono metu įmonė priima dar 90 sezoninių darbininkų. Vidutinis darbo užmokesčio vidurkis aukštesnis už šalies darbo užmokesčio vidurkį.3.GAMYBINĖS VEIKLOS ANALIZĖ

3.1. Žaliavinis pienas

Pieno gamyba Lietuvoje sutelkta privačiuose ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse. Karvių produktyvumas didesnis pprivačiose ūkiuose. Pastaraisiais metais kai kurie ūkininkai pradėjo kurti stambias karvių fermas. Jas remia didžiosios pieno perdirbimo įmonės. AB “Rokiškio sūris” stambioms pieno fermoms kurtis lengvatinių kreditų su visuotinėmis 2% metinėmis palūkanomis. Kreditai skiriami 15 metų, pradedant juos grąžinti nuo vienerių metų. Tai didelė paspirtis ūkininkams plėtoti žemės ūkį.

Įmonė negali savarankiškai egzistuoti, nes jos gamybinės veiklos apimtys tiesiogiai priklauso nuo žaliavinio pieno kiekio ir kokybės. Pieno tiekimas yra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, apsprendžiantis pieno perdirbėjų augimą, vietinių pardavimų ir eksporto aapimtis.Pagamintos produkcijos kokybė tiesiogiai priklauso nuo žaliavos kokybės. Todėl „Rokiškio sūris“, kaip ir kitos pieninės stengiasi padidinti A rūšies pieno apimtis. To siekdama įmonė artimai dirba su pieno statytojais, suteikdamas šiems kreditus naujai technikai įsigyti, galvijų bandoms plėsti ir gerinti. PPieno tiekimas yra labai sezoniškas. Vasara sezono metu dirba 100% pajėgumu. Bendras metinis pajėgumų išnaudojimas 70%.

Rūpintis pieno kokybe AB “Rokiškio sūris” kaip ir daugelis kitų pieno perdirbimo įmonių pieno punktus aprūpinimo šaldytuvais ir kita reikalinga įranga, o ūkininkams padėjo įsigyti šaldytuvų, melžimo aparatų, bidonų ir kitų priemonių pieno kokybei pagerinti. 2000 m. gegužės mėnesį buvo liberalizuotos pieno supirkimo kainos, tačiau jos dar ilgai nepagerino pieno perdirbimo įmonių darbo rezultatų, nes gerokai pabrango degalai, elektra, vanduo. Be to, valstybė nemokėjo subsidijų už supirktą pieną ir eksportuojamus pieno produktus.

Didelę konkurenciją suteikia estų pieno supirkėjai, važinėjantys po Lietuvos kaimus ir sudarinėjantys sutartis su pieno gamintojais siūlydami didesnę kainą ir neskirstydami pieno į rūšinį ir nerūšinį. (4;7)

1998 m. pradėtas centralizuotas superkamo ppieno kokybės ir jo sudėtinių dalių įvertinimas VĮ „Pieno tyrimai“. O 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas. (4;18)

AB „Rokiškio sūris“ žaliavos tiekėjai išdėstytę Rokiškio, Anykščių, Kupiškio, Pakruojo, Utenos, Molėtų, Raseinių, Radviliškio, Kaišiadorių, Ignalinos, Zarasų, Pasvalio, Biržų rajonuose. Statytojams sumokama du kartus per mėnesį grynais pinigais. Kaina priklauso nuo tiekiamo pieno rūšies. Vidutinė pieno supirkimo kaina 1998m. buvo 0,653; 1999 m. 0,530; 2000m. 0,448 lt/kg.

„Nors karvių nuolat mažėjo, bet pieno gamyba dėl didėjančio primelžimo pastaraisiais metais netgi šiek ttiek padidėjo. Daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, pradėjo atnaujinti bandas veislinėmis karvėmis, todėl ateityje pieno primilžiai turėtų didėti.“(5;1)

Baltijos šalių karvių skaičius ir primilžis 1998 – 2000 metais

3 lentelė

Šalis Karvių skaičius tūkstančiais Primilžis iš 1 karvės kg.

1998 1999 2000 1998 1999 2000

1 2 3 4 5 6 7

Lietuva 541 510 484 3384 3400 3900

Latvija 266 260 261 3594 3630 3890

Estija 168 159 151 4355 4453 4540

Šaltinis: Pienininkystė (5;7)

Apskaičiavus Baltijos šalių vidutinį primilžį iš vienos karvės pagal aritmetinio svertinio vidurkio formulę.

Čia Xas – vidutinis primilžis iš vienos karvės; X nagrinėjamo laikotarpio primilžis iš vienos karvės kg; y – nagrinėjamo laikotarpio karvių skaičius.

Skaičiavimai rodo, kad Baltijos šalyse vidutinis primilžis 1998 buvo 3608,6; 1999 3644,6 o 2000 metais 4211,8 kg iš vienos karvės.

Supirkto žaliavinio pieno tūkstančiais tonų dinamika 1998 – 2000 m.

2 diagrama

Iš grafiko matyti, kad AB „Rokiškio sūris“ 1998 supirko 18,27; 1999 – 20,66; o 2000 metais – 26,15% viso Lietuvoje supirkto žaliavinio pieno.

Jeigu anksčiau svarbiausias gamyboje buvo tiekėjas – žemdirbys, tai dabar toks yra vartotojas. Tai jis, atsižvelgdamas į pasiūlos įvairovę, nusprendžia, ką pirkti, ir reikalauja aukštos kokybės. Kad šis poreikis .būtų patenkinamas, perdirbėjas tapo pagrindiniu gamybinis veikėju. Vartotojas laiko perdirbėją atsakingu už parduotą produkciją, ir perdirbėjas, parduodamas savo produktus, yra ypatingai atsakingas už produkciją, turinčią jo prekinį ženklą. O perdirbėjo produktų kokybė labai priklauso nuo žemdirbių teikiamų žaliavų kokybės. Kad ši kokybės rizika būtų vvaldoma, įmonė kontroliuoja visą grandinę nuo tiekėjo iki pardavėjo. 1998 metais įmonė gavusi Europos Sąjungos veterinarinį numerį dirba pagal galiojančius tarptautinius kokybės standartus. Įmonė vadovaujasi Europos Tarybos direktyva 92 146 EEB. „Higieniniai reikalavimai žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai bei realizavimui“,patvirtinta 1992 m. birželio 16 d. Šiuo metu Lietuvoje pirminė žaliavų gamyba yra susiskaidžiusi, ir ne pačios geriausios kokybės. Žaliavų gamybai vystyti, ūkininkai turi būti skatinami specializuotis. Visi finansiniai ir techniniai resursai turi būti nukreipti specializuotiems ūkiams kurti. „Rokiškio sūris“1998 m. skyrė 2,4 mln. Lt neprocentinėms paskoloms ūkininkams remti. Jos skiriamos specializuotiems ūkininkams, naujoms bandoms kurti ir vystyti, pašarų konservavimui ir gamyklų valdymui. Pašarų kokybė yra svarbus veiksnys, sąlygojantis tiek pieno kokybę, tiek kiekį.

Pastaruoju metu įmonė susidūrė su žaliavos stygiaus problema. Šia problemą sąlygojo nauji Europos Sąjungos kokybės standartai: važinėjančių punktų panaikinimas, naujos pieno rūšiavimo taisyklės, tik atvėsinto pieno supirkimas. Ir tik prisijungusi didesnį pieno surinkimo punktų skaičių įmonė sugeba išlaikyti praėjusiu metų surenkamo pieno lygį.(4;1)

Siekiant padidinti žaliavos kiekį būtina didinti kainos diferenciaciją už atvėsintą ir neatvėsintą pieną. Siekiama sumažinti didelį skirtumą tarp žiemos ir vasaros pieno, skatinant ūkininkus turėti daugiau pieno ištisus metus. Bazinė pieno kaina nustatoma, atsižvelgiant į pieno produktų kainas eksporto rinkose. Valstybės subsidijos tiekėjams neganiavos sezono laikotarpiu bus 20-30 proc. didesnis nei per ganiavos sezoną.

Nuo žaliavinio pieno kaštų labai priklauso ir bendras įmonės pelningumas. Žaliavinis pienas sudaro 96,6 proc. visų kaštų. Žaliavinio pieno kaštai yra didžiausi sviesto gamyboje. t.y. 76,18 proc., šviežių fermentinių sūrių – 71,41 proc., šviežių pieno produktų gamyboje – 67,42 proc. IBK (išrūginis baltyminis koncentratas), pieno cukraus ir lydytų sūrių gamyboje pienas visai nenaudojamas. Iš pagrindinių gaminių fermentiniai sūriai yra pelningiausia gaminių grupė, kitų gaminių pelningumas mažesnis. Aukštas pelningumas yra IBK bei pieno cukraus, bet jų rinka yra ribota ir realizacinės apimtys tesudaro tik 4 proc.nuo bendrų pardavimų. Dėl „Rokiškio sūris“ gamybos ir realizacinių sezonų svyravimų (vasaros metu pagamintas sūris dažniausiai parduodamas žiemą) pelningumo lygis per metus gali svyruoti.

2.2. Gaminiai ir pardavimai

AB „Rokiškio sūris“ pagrindinis produktas per visus 32 įmonės gyvavimo metus buvo ir yra fermentinis sūris. Fermentinis sūris „Rokiškis“ gaminamas iš normalizuoto pagal riebumą karvių pieno, jį sutraukiant fermentiniais preparatais ir vėliau sūrio masę specialiai apdirbant ir nokinant. Šis sūris priklauso kietų sūrių grupei, kurie pagal dabartinių metu kvalifikaciją toleruojami kaip sūriai su aktyviu pienarūgščių rūgimu.

Fermentinių sūrių gamyba tūkst. tonų 1998-2000 m. šalyje ir AB „Rokiškio sūris“

3 diagrama

Sūris „Rokiškis“ yra analogiškas sūriams,

gaminamiems ES, panašiomis techninėmis sąlygomis. Pagal savo sudėtį jis atitinka LR galiojančius higieninius reikalavimus. „Rokiškio sūris“biotechnologijos procesas organizuotas prisilaikant ES reikalavimų. Jo technologijoje taikomi nauji režimai pieno paruošimo schemoje. Bendrovėje realizuota gera kokybės valdymo sistema. Pagal techninį proceso aprūpinimą ir jo realizavimo techninį lygį gamyboje, įmonė neatsilieka nuo užsienio šalių.

Sūris „Goja“ taip pat gami.namas iš normalizuoto pagal riebumą, pasterilizuoto pieno. Iki 2000 m. be pradinės produkcijos, fermentinių sūrių, įmonė gamino nenugriebto pieno produkciją, sviestą, pieno cukrų, IBK (išrūginį baltyminį kkoncentratą), lydytus sūrius. Šie produktai buvo gaminami, norint perdirbti visą pieną, bei įgyvendinti beatliekinę žaliavos perdirbimo technologiją. Dabar „Rokiškio sūris“ jau antri metai gamina tik fermentinius sūrius. Nors ir iki 1998 metų didžiausias „Rokiškio sūrio“ gamybos apimtis sudarė fermentiniai sūriai. Pieno cukraus ir IBK gaminami, siekiant panaudoti gamybos procese gaunamas išrūgas. Kiti pieno produktai (šviežias pienas, sviestas, grietinė) buvo gaminami siekiant optimaliai panaudoti žaliavą.

„Rokiškio sūrio“ gamybos apimtys 1998 – 2000 m. tonomis

4 lentelė

Metai Pagaminta produkcijos t.

1 2

1998 154600

1999 174720

1999 195310

Šaltinis: AB „Rokiškio sūris“ ekonomikos skyriaus dduomenys.

Vidutiniškai per 1998 – 2000 metus pagamintą produkciją tonomis, apskaičiuojam pagal aritmetinio paprasto vidurkio formulę:

„Rokiškio sūrio“ gaminiai yra parduodami įvairiose rinkose, priklausomai nuo produkto. Pagal gamybos apimtis „Rokiškio sūris“ yra pirmaujantis fermentinio sūrio gamintojas Lietuvoje bei vienintelis pieno ccukraus bei IBK gamintojas. Šviežių produktų rinkoje „Rokiškio sūrio“ dalis maža.

Apskaičiavus AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimties bazinius kitimo kampus pagal formulę:

Čia Kt – gamybos apimtis – Yn – ataskaitinio laikotarpio gamybos apimtys ; Y1 – bazinio laikotarpio gamybos apimtys. Bazinis kitimo tempas rodo, kad įmonėje gamybos apimtys visais laikotarpiais didėjo, lyginant su baze. Atitinkamai, 15,25 ir 128,83%.

Apskaičiavus grandininius gamybos apimties kitimo tempus pagal formulę:

matyti, kad lyginant su 1998 m. gamybos apimtys padidėjo 15,25%, o 2000 m. palyginus su 1999 m. padidėjo 11,78%.

čia Kt – vidurkinis gamybos apimčių kitimas n – nagrinėjamų laikotarpių skaičius; yn – paskutinio laikotarpio lygis; Y1 – pradinio laikotarpio gamybos apimtis. Kitimo tempo vidurkis rodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimtys ddidėjo. O pokyčio tempo vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę:

čia Pt – vidurkinis gamybos apimčių pakitimas; Kt – vidurkinis gamybos apimčių kitimas.

Pokyčio tempo vidurkis rodo, kad gamybos apimtys įmonėje 1998 – 2000 m. kasmet vidutiniškai padidėdavo po 13,5 %. Išlyginu gautos dinamikos eilutes pagal formulę:

čia yt – išlygintos dinamikos eilutės lygiai; t – laiko eilutės numeriai; a ir b – nežinomi parametrai, randami išsprendus normalių lygčių sistemą.

Palyginus faktines gamybos apimtis su teorinėmis gamybos apimtimis, galima spręsti, kad visais metais pplanas buvo vykdytas 100%

AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimties faktiniai ir išlyginti duomenys

4 diagrama

Pagrindinis gamybinę apimtį lemiantis veiksnys yra superkamo žaliavinio pieno kiekis. Superkant daugiau pieno, pagamintos produkcijos apimtys didėja. Tai matyti sugretinus eilutes. Ryšiai tiesioginiai, todėl taikant dvinarės koreliacijos metodą

čia yx – gamybos apimtys tūkst. tonų; x – superkamo pieno kiekis tūkst. tonų; a ir b – nežinomi parametrai randami išsprendus lygčių sistemą.

Teigiamas X rodo, kad padidėjus superkamo žaliavinio pieno kiekiui gamybos apimtys padidėja.

Koreliacinis santykis lygus 0,999, o determinacijos koeficientas lygus 99,8 %. Tai rodo, kad tikimybių griežtumu žaliavinio pieno kiekis produkcijos gamybos apimtis nulėmė 99,8 %.

2000 m. Lietuvoje pieno supirkta 9% mažiau. Tačiau per tą patį laikotarpį pieno perdirbimo įmonės pagamino 15% daugiau sūrių nei per 1999 metus. Visų kitų produktų gamyba (sviesto,nenugriebto pieno produktų, lieso pieno miltelių, nenugriebto pieno miltelių, sutirštinto pieno miltelių) sumažėjusi lyginant su 1999 metais. Sūrių gamyba padidėjo dėl palankesnės jų realizacijos. (4;1)

. AB „Rokiškio sūris“, turintis naują modernų maistinės laktozės cechą, net 8,7 karto padidino pieno cukraus gamybą. Tai vienintelė šalyje įmonė, kuri gamina šį produktą ir kartu naudingai panaudoja sūrių išrūgas. (5;3)

Jau keli metai Pramonininkų konferencija ir Ūkio ministerija organizuoja konkursus „Lietuvos mmetų gaminys“. Kiekvienais metais šiame konkurse dalyvauja šalies pieninės, kurių vertingiausi gaminami produktai apdovanojami medaliais ir diplomais. „Rokiškio sūris“ pelnė kokybiško fermentinio sūrio gaminimo reputaciją, kuri leidžia tikėtis nuolatinių užsakymų ir įgalina dalyvauti prekybinėse mugėse, siekiant išlaikyti ir išplėsti užsienio klientų ratą. 2000 metais „Metų gaminio“ diplomu apdovanotas AB „Rokiškio sūris“ dukterinės Utenos pieninės 70% riebumo tepus riebalų mišinys „Utenos karotinas“. Tai naujos sudėties produktas, sveikatingumo požiūriu pranokstantis tradicines sviesto rūšis dėl jo sudėtyje esančio karotino. Šio sviesto gamybai naudojama grietinėlė, augalinis aliejus bei naujasis aliejus „Karotinas“ (rapsų ir raudonųjų palmių aliejų mišinys). Nuo gamybos pradžios jau parduota 400 tonų šio sviesto (4;5).

Baltijos šalių pieno gamyba ir suvartojimas (tūkstančiais tonų)

1998 – 2000 metais

5 lentelė

Šalis Pieno gamyba Suvartojimas

1998m. 1999m. 2000m. 1998m. 1999m. 2000m.

1 2 3 4 5 6 7

Lietuva 1830 1734 1697 790 692 718

Latvija 931 946 1130 1019 897 1030

Estija 679 703 750 665 703 750

Šaltinis: „Pienininkystė“ (5;6)

„Rokiškio sūris“ produkcijos dalis visoje Lietuvoje

pieno pramonėje 1998m. (proc.)

6 lentelė

Gaminio pavadinimas Dalis proc.

1 2

Fermentiniai sūriai 6,8

Sviestas 6,8

Nenugriebto pieno produkcija 1,8

Pieno cukrus 100

Lydyti sūriai 7,8

IBK 100

Šaltinis: įmonė marketingo skyriaus duomenys.

1999m. „Rokiškio sūris“ fermentinių sūriu dalis šalyje buvo 55,4%. O 2000m. akcinė bendrovė dar padidino iki fermentinių sūrių gamybos apimtis ir įmonės produkcijos dalis visoje Lievuos pramonėje pasiekė 60%.

AB „Rokiškio sūris“ grynąjį pelną panaudoja investicijoms. Pelno mokesčiui yra taikomas nulinis tarifas. Įmonė valstybei moka turto, žemės, PVM, gamtos mokesčius, kurie sudaro 0,8 procentus visų kaštų.darbo užmokestis ssudaro 6,3, pagalbinės medžiagos 4,5, o žaliava 69,6 procentus visų kaštų.

2000 m. savikainos struktūra

7 lentelė

Eilės Nr. Savikainos elemento pavadinimas Suma lt %

1 2 3 4

1. Žaliava 97101190 69,6

2. Pagalbinės medžiagos 6281572 4,5

3. Darbo užmokestis 8812133 6,3

4. Soc. Draudimas 2731771 2,0

5. Energetika 6599159 4,7

6. Amortizacija 5039862 3,6

7. Atsarginės dalys ir remonto medžiagos 3989662 2,9

8. Kuras ir degalai 2962860 2,1

9. Kreditų palūkanom, bankų aptarnavimai 1744308 1,3

10. Mokesčiai (turto, žemės, PVM, gamtos) 1141457 0,8

11. Kita 3085754 2,2

Viso metinė savikaina 139489728 100,0

Šaltinis:„Rokiškio sūris“ marketingo skyriaus duomenys

3.3.Pieno produktų eksportas

1999m. Lietuva pakviesta i Europos Sąjungą. Atnaujinta Lietuvos laisvosios prekybos sutartis su ES numato kai kurias žemės ūkio produkcijos išvežimo lengvatas bei palankesnes sąlygas didinti šių produktų eksportą į ES šalis. Eksportuojamiems pieno produktams (sviestui, sūriui, pieno milteliams) bus taikomos dviejų rūšių muitų nuolaidos: didesnės – kvotinės produkcijos muitams, mažesnės – visai kitai produkcijai. Lietuvai nustatyta 6000 tonų sūrio eksporto kvota į ES, kuri kasmet bus didinama 600 tonų. Visos šalys kandidatės stengiasi patekti į šią organizaciją, nes suvokia, kad, tik tapusios ES narėmis, galės įveikti ekonominį atsilaikymą per trumpiausią laiką. Tada jos galės pasinaudoti šios organizacijos ūkine patirtimi, technologijomis ir finansine parama. O mums ypač svarbus tolesnis žemės ūkio finansavimas. (4;1)

Lietuvos įstojimas į ES bus palankus pieno gamintojams, taip prognozuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos specialistai, nes pieno supirkimo kainos turės atitikti ES nustatytas kainas. Šioje organizaci.joje yra nustatoma tikslinė pieno supirkimo kaina, kuri ateityje sieks apie

1,1Lt už 1kg pieno. Todėl šalyje gerokai turėtų išaugti pieno kainos.

Prognozuojama, kad Lietuvos pieno produktų eksportas, perskaičiavus į pieną sumažės nuo 1042 tūkst. tonų 1999 m. iki 947 tūkst. tonų 2006 m. (-10%) (5;6)

Europos Sąjungos šalys ir toliau subsidijavo pieno produktų eksportą į Lietuvą ir kai kurias kitas Rytų ir Vidurio Europos šalis. Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros duomenimis, 2000 m. už vieną toną sviesto buvo mokama 5830 Lt, pieno miltelių nuo 515 iki 2332 Lt eeksporto subsidijų.

Iki 1998 m. Lietuvos pieno produktų eksportas turėjo tendenciją didėti. 1998 m. eksportas staiga sumažėjo. Nesumažėjo tik sūrio ir sviesto eksportas. Tų metų eksporto sumažėjimui turėjo įtakos to laiko Azijos ir Rusijos krizė.

Baltijos šalių pieno produktų eksportas 1998 – 2000 m.

perskaičiuotas į pieną, tūkst. tonų

8 lentelė

Šalis Metai

1998 1999 2000

1 2 3 4

Lietuva 1040 1042 1051

Latvija 31 49 80

Estija 20 0 0

Šaltinis: „Pienininkystė“ (5;7)

Rokiškio sūris“ eksportuoja didžiąją dalį pagamintos pieno produkcijos. 1998 m. eksportavo 75; 1999m. – 76; 2000m. – 72% produkcijos. Iš jų 66% eksportuojama į Vakarų Europą. PPagrindinė eksportinio sūrio dalis yra „Gojus“ sūris, kuris 100% parduodamas Olandijoje. 2001m. AB „Rokiškio sūris“ 70% sūrių ir k.t. produkcijos eksportavo į Vakarus, 15% į Rytus ir 15% liko Lietuvoje. Vien į Rusiją per 2000m. eksportuota 7,0 tūkst. tonų sūrių.

AB „Rokiškio sūris“ išlieka stambiausia fermentinių sūrių gamintoje Lietuvoje ir stambiausiu fermentinių sūrių eksportuotoju. (6)

4. AB „Rokiškio sūris“ GAMYBINĖS VEIKLOS PERSPEKTYVOS

Lietuvos ūkio pieno sektorius pretenduoja tapti didelę eksporto galią turinčiu ūkio sektoriumi. Tradiciškai pieno sektorius buvo santykinai efektyvus sektorius, su natūralia aplinka, kuri yra pakankamai gera. Tačiau ateityje Lietuvos pieno pramonė nebus pajėgi konkuruoti su Naujosios Zelandijos, Australijos ir Argentinos pieno pramonės produktais, tokie kaip pieno milteliai ir sviestas, tačiau ji turi geras sąlygas tapti pagrindiniu regionu kiek aukštesnės vertės šviežių produktų ir sūrių tiekėju. (5;7)

Esama gaminių įvairove bei Vakarų eksportu, kurį atsveria tradiciniai nenugriebto pieno gaminiai, „Rokiškio sūris“ nesiekia žymiai keisti gaminių asortimento ar marketingo politiką. Vadovybės dėmesys šiuo metu nukreiptas į pelningos ir paklausios fermentinių sūrių ggamybos plėtimą nemažiau kaip 10%, tuo pačiu kreipiant ypatingą dėmesį pieno gamybos fermų su 50 – 60 karvių, su nemažesniu produktyvumu, kaip 4,0 tūkst. litrų pieno per metus kūrimą. Nes tokiose fermose galima užtikrinti aukštą pieno kokybę ir mažas gamybos sąnaudas.

Kokybei ir sanitarijai bus skiriamas pastovus dėmesys.

AB „Rokiškio sūris“ veiklos prognozė

9 lentelė

Rodikliai Realizacijos apimtys, tūkst Lt

2001m. 2002m. 2003m.

1 2 3 4

Pardavimai (tūkst.Lt) 309,250 334,650 359,050

Pelnas (tūkst.Lt) 39,800 43,900 48,850

Rentabilumas, % 12,9 13,1 13,9

Šaltinis: „Rokiškio sūris“ marketingo skyrius

Lyginant gautą pelną su pardavimų apimtimis gaunamas aukštas įmonės veiklos rentabilumas. Remiantis gerais pastarųjų metų ffinansiniais rezultatais, įmonėje sudaromos optimistinės prognozės. Įmonės techninės galimybės leidžia didinti gamybos apimtis. 1996 – 2000 metams pasirašytos ilgalaikės sutarties „Gojos“ sūriui apimtis didinama 1,0 tūkst. tonų sūrio kasmet. Įmonės veiklos prognozės bus įvykdytos, jeigu bus užtikrintas žaliavinio pieno tiekimas.

Socialiniai – ekonominiai reiškiniai laikui bėgant kinta netolygiai. Todėl juos analizuojant, svarbu nustatyti reiškinio pagrindinę kitimo kryptį arba tendenciją.(3)

AB „Rokiškio sūris“ gamybinių apimčių perspektyviniai rodikliai

9 lentelė

Metai Produkcijos kiekis

tūkst. tonų yt=173,88+21,85t | yt – yt|

yt

1 2 7 8

1998 151,600 152,020 0,003

1999 174,720 173,880 0,005

2000 195,310 195,73.0 0,002

Viso: y = 521,630 yt = 521,630 

Lygtis, rodanti gamybos apimčių judėjimo kryptį AB „Rokiškio sūris“ lygi

yt = 173.88 + 21.85 t. Tai rodo, kad gamybos apimtys turi tendenciją didėti, nes parametras b tiesės lygtyje – teigiamas.

Apskaičiuoju aproksimacijos paklaidą, įvertindama ar pagal lygtį apskaičiuoti dinamikos eilučių lygiai atitinka faktinius lygius:

Maprok. = 1/3 x 0.009 x 100 = 0.3%

Kadangi Maprok. < 10%, tai apskaičiuota dinamikos tiesė išreiškia gamybos apimties dinamiką, o lygtis yt = 173,88 + 21,85 t gali būti panaudota prognozuojant AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimtis ateinantiems metams.

AB „Rokiškio sūris“gamybos apimtys 1996 – 2004 m. tūkst. tonų

6 diagrama

Kadangi AB „Rokiškio sūris“ fermentinių sūrių gamybos apimtys 2000m. palyginus su ankstesniais metais padidėjo, tai, remiantis lygtimi, gamybos apimtys ateinančiais metais turėtų didėti. Pvz: 2004m. fermentinių sūrių gamybos aapimtys turėtų pasiekti 23,6 tūkst. tonų, tai yra 9,1 tūkst. tonų daugiau nei 1999m.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Išanalizavus AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimtis galima daryti išvadą, kad gamybos apimtys turi tendenciją didėti. Kiekvienais metais pagaminama vis daugiau tūkst. tonų produkcijos negu ankstesniais metais.

Šiuo metu Pieno gamybos sektoriuje gana kebli padėtis. Į mūsų šalį įvežama vis daugiau pieno produkcijos ir tai sudaro didelę konkurenciją Lietuvos pieninėms.

Dabar labai didelę reikšmę pieno perdirbimo įmonėms, o ypač „Rokiškio sūriui“ turi eksportas, kadangi įmonė eksportuoja vidutiniškai 74% savo produkcijos. O prognozės, kad perskaičiavus į pieną, iki 2006m. sumažės 10%, tikrai nedžiugina.

Lietuvos ūkininkai, nesulaukdami iš valstybės paramos daug tikisi iš pieno perdirbimo įmonių. Kiek galėdamos jos remia ūkininkus. Tačiau ir vyriausybė turėtų skatinti Lietuvos ūkininkus kurti didesnes fermas su daugiau produktyvių karvių, padėtų ūkininkams įsigyti reikalingos technikos. Taip pat išspręsti susidariusią problemą dėl pieno kokybės tyrimų VĮ „Pieno Tyrimai“. Ūkininkai nepasitiki pieno sektoriumi įtarinėdami jį pakeičiant pieno mėginėliuose esantį aukščiausios rūšies pieną į I ar II rūšies. Todėl problema turi būti išspręsta taip, kad ūkininkai be pieno perdirbimo įmonių tarpininkavimo galėtų išsitirti pieną. Sukurti ar patobulinti Lietuvos ūkius taip, kad su mažiausiomis sąnaudomis gautumėm didžiausią įmanomą karvių produktyvumą yra gana sunku. O ypatingai sunku ggauti kuo daugiau aukščiausios rūšies pieno. Tačiau suvienijus ūkininkų, ūkių bendrovių, pieno perdirbimo įmonių ir vyriausybės, žinias ir lėšas galima būtų sulaukti tikrai gerų rezultatų.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Genienė M.; Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.- Vilnius

1998m. – 265 p.

2. Lietuvos statistikos metraštis 1998 metai.- Vilnius, 1999.- 443p.

3. Lietuvos statistikos metraštis 1999 metai.- Vilnius, 2000.- 612p.

4. Pienininkystė Nr.1, 2001 m.

5. Pienininkystė Nr.2, 2001 m.

6. „Rokiškio sūris“ privatizavimo ir marketingo skyrių duomenys

7. Žiūkaitė V. Metodiniai patarimai žemės ūkio statistikos kursiniam darbui rengti.- Kaunas Akademija, 1997. – 19p.