Buhalterija, apskaita įmonėje (praktikos ataskaita, kursinis darbas)
Turinys
Įvadas……………………….2
Dokumentai, jų rekvizitai………………………3
Pirminiai apskaitos dokumentai………………3
Specialieji apskaitos dokumentai……………….3
Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai…………5
Laisvos formos dokumentai……………….6
Apskaitos dokumentų saugojimas………………6
Inventorizacijos atlikimas įmonėje…………….8
Kasos knyga…………………….9
Kasos knygos pildymas………………….9
Kasos dokumentai……………………9
Buhalterinių sąskaitų planas………………..12
Ūkinių operacijų atvaizdavimas sąskaitose………….12
Sintetinė ir analitinė apskaita……………….13
Darbo užmokesčio apskaita……………….13
Darbo užmokesčio apskaitos dokumentas…………..14
Apskaičiuotas darbo užmokestis……………………15
Kasmetinių atostogų apskaita………………16
Įmonės turto apskaita………………….17
Ilgalaikio materialiojo turto apskaita…………….17
Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita……………19
Trumpalaikio turto apskaita……………….20
Bendrasis žurnalas…………………..21
Didžioji knyga……………………21
Įvairių ūkinių operacijų korespondencijos………….22
Sąskaitų korespondencijos koregavimai…………..22
Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas……..22
Įmonės veiklos apskaita…………………24
Prekinė apyskaita……………………24
Piniginiai atsiskaitymai…………………25
Įmonės veiklos sąnaudos………………..27
Įmonės metinė finansinė ataskaita……………..28
Balansas………………………30
Pelno (nuostolio) ataskaita……………….32
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita…………..33
Pinigų srautų ataskaita…………………34
Išvados ………………………..35
Naudota literatūra……………………36Įvadas
Aš, Vardenė Pavardenė, praktiką atlikau gimnazijoje. Tai biudžetinė įstaiga nesiekianti pelno. Šiai mokyklai vadovauja mokyklos direktorius Rimas Budraitis. 2003 – 2004m. mokykloje mokosi 813 mokinių. Iš jų yra sudarytos 28 aštuonios gimnazinės klasės. Gimnazijoje dirba 102 darbuotojai.
Mokykla turi juridinio asmens statusą.Dokumentai, jų rekvizitai
Pirminiai apskaitos dokumentai
Kad ūkines operacijas būtų galima užregistruoti apskaitoje, jos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatyti privalomi rekvizitai. Ūkinės operacijos, kurių dokumentais įįforminti neįmanoma, apskaitoje turi būti užregistruotos remiantis su jomis susijusių operacijų dokumentais.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme numatyta, kad atliktos ūkinės operacijos turi būti grindžiamos specialiais apskaitos dokumentais, pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais.Specialieji apskaitos dokumentai
Specialiųjų apskaitos dokumentų sąrašą ir privalomus rrekvizitus juose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu specialiesiems apskaitos dokumentams priskiriama:
1. Kasos pajamų orderis.
2. Sąskaita – faktūra.
3. PVM sąskaita – faktūra.
Specialusis dokumentas – kasos pajamų orderis – naudojamas pinigų priėmimui į kasą įforminti. Jam privalomi šie rekvizitai:
– įmonės išrašiusios kasos pajamų orderį, pavadinimas,
– orderio surašymo data,
– įmonės, mokančios pinigus, pavadinimas,
– pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– mokėjimo pagrindas,
– įmokamų pinigų suma skaičiais ir žodžiais,
– pinigus mokančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso duomenys,
– pinigus gavusio kasininko vardas, pavardė ir parašas,
– įmonės vyr. finansininko ( buhalterio ) vardas, pavardė ir parašas.
Specialiaisiais dokumentais – sąskaita-faktūra ir PVM sąskaita-faktūra – įforminami paslaugų, prekių ir kito turto pardavimai tretiesiems asmenims.
Sąskaitos-faktūros ir PVM sąskaitos-faktūros blankų komplektą priklausomai nuo poreikio gali sudaryti 2 ar 3 egzemplioriai:
– pirmasis turi būti atiduodamas pirkėjui,
– antrasis lieka prekių, paslaugų pardavėjui,
– trečiasis, eesant reikalui, naudojimas vežant prekes per Lietuvos Respublikos teritorija ir lieka prekių pirkėjui.
Sąskaitą- faktūrą išrašo prekių, paslaugų pardavėjas, kuris nėra PVM mokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatyta kitaip.
PVM sąskaita-faktūrą išrašo prekės, paslaugos pardavėjas, kuris yra PVM mokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatyta kitaip.
Sąskaitos- faktūros rekvizitai
Privalomieji rekvizitai:
– dokumento pavadinimas,
– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,
– surašymo data,
– ūkinės operacijos turinys,
– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,
– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,
– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir tteisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
Papildomi privalomieji rekvizitai:
– dokumento serija ir numeris,
– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,
– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,
– prekės pavadinimas,
– prekės kaina,
– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,
– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,
– trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:
a) prekių krovinio data,
b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
PVM sąskaitos- faktūros rekvizitai
Privalomieji rekvizitai:
– dokumento pavadinimas,
– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,
– surašymo data,
– ūkinės operacijos turinys,
– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,
– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,
– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
Papildomi privalomieji rekvizitai:
– dokumento serija ir numeris,
– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,
– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,
– prekės pavadinimas,
– prekės kaina,
– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,
– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,
– trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:
a) prekių krovinio data,
b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
Pavyzdinės (patvirtintos) formos dokumentai
Pavyzdinės (patvirtintosios) formos dokumentai ir jų naudojimas įteisint.as Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr. 96.Šiame rašte išvardyti apskaitos dokumentai dar vvadinami griežtos apskaitos dokumentais ir turi būti numeruojami, būtinai nurodant serijos ir eilės numerį.
Materialinių vertybių gavimo įgaliojimų blankai, prekių gabenimo važtaraščiai, autotransporto kelionės lapai turi būti spausdinami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos.
Sugadinti griežtos apskaitos blankai turi būti anuliuojami užrašu sugadinta arba anuliuota ant visų sugadinto dokumento egzempliorių.Tokius užrašus pasirašo asmuo, išrašęs arba užpildęs griežtos apskaitos dokumento blanką.Visi sugadinti arba anuliuoti griežtos apskaitos egzemplioriai turi būti saugomi kartu su kitais išrašytais dokumentais.
Visi griežtos apskaitos blankų rekvizitai užpildomi pilnai ir aiškiai.išrašant blankus keliais egzemplioriais naudojamas kalkinis popierius.Klaidos šiuose apskaitos dokumentuose taisomos išbraukiant neteisingai parašytą tekstą arba skaičių taip, kad būtų galima jį pertaisyti, ir įrašant tikrą skaičių ar tekstą.Šalia ištaisyto teksto ar skaičiaus turi pasirašyti anksčiau šį dokumentą pasirašę pareigūnai bei nurodyti taisymo datą.Piniginiuose apskaitos dokumentuose taisyti draudžiama!Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai
Įgaliojimas, komandiruotės pažymėjimas, grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kasos aparato kvitas, kasos išlaidų orderis, panaudotų griežtos apskaitos blankų nurašymo aktas.
Laisvos formos apskaitos dokumentai
Laisvos formos pirminiai apskaitos dokumentai naudojami toms ūkinėms operacijoms fiksuoti, kurioms nereikalaujama specialių specialiųjų arba pavyzdinės (patvirtintos) formos apskaitos dokumentų.
Laisvos formos pirminiai dokumentai:
– sutartis,
– buhalterinė pažyma,
– nurašymo aktai,
– pajamavimo bei kiti aktai,
– avanso apyskaita
Dokumentai pildomi
Dokumentai pildomi visomis rašymo priemonėmis, išskyrus pieštuką. Jeigu pildome kelis egzempliorius nededame kalkės, nes sąskaitos yra save kopijuojančios.
Jeigu iš karto pildome kkelis egzempliorius, tai ant kiekvieno dokumento reikia pasirašyti asmeniškai.Įsigijus blankus, jie užregistruojami žurnale ir jie negali niekur dingti. Jeigu dingsta sąskaita-faktūra, yra surašomas aktas ir pranešama mokesčių inspekcijai.Apskaitos dokumentų saugojimas
Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonės vadovo nustatyta tvarka.
Metinę finansinę atskaitomybę patvirtinus, pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai saugomi pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimus.Įmonės vadovas nustato dokumentų saugojimo tvarką bei skiria atsakingus asmenis už apskaitos dokumentų archyvavimą įmonėje.
Lietuvos archyvų fondui priskiriami dokumentai yra nuolatinio, ilgo (nuo 10 iki 100 metų) ir laikino (iki 10 metų) saugojimo.
Individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybinės ir savivaldybės įmonės bei visos kitos įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat biudžetinės įstaigos ir organizacijos ne trumpiau kaip 10 metų privalo saugoti šiuos dokumentus:
– labdaros ir paramos sutartis,
– depozito sutartis,
– pajamų deklaracijas ir mokesčių ataskaitas,
– valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas,
– audito ataskaitas,
– audito paslaugų sutartis,
– pranešimus apie apdraustųjų socialinio draudimo įmokas,
– dividendų paskaičiavimo žiniaraščius,
– turto įvertinimo ir perkainojimo dokumentus (aktus, pažymas, ataskaitas),
– prekių muitinės vertės deklaracijas,
– kasos operacijų apskaitos pirminius dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius),
– banko dokumentus (mokėjimo pavedimus ir kt.),
– darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, nedarbingumo lapelius, kompensacijų apskaičiavimus),
– sąskaitas, įgaliojimus,
mokestinių pavedimų registracijos žurnalus,
– komandiruočių pažymėjimus,
– inventorizacijos dokumentus (aktus, tikrinimo žiniaraščius, inventorinius apyrašus, knygas ir korteles),
– materialinių vertybių kiekinės ir suminės apskaitos knygas,
– materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentus(aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras ir kt.),
– pažymas dėl mokestinių lengvatų,
– čekių knygelių, išduotų įgaliojimų šakneles,
– įgaliojimus,
– visiškos materialinės atsakomybės sutartis,
– perdavimo ir priėmimo aktus, susijusius su materialiai atsakingų asmenų pasikeitimu,
– ūkinės ir finansinės veiklos tikrinimų dokumentus (aktus, pažymas, pranešimus),
– mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą tikrinimo dokumentus (aktus, pažymas, pranešimus),
– griežtos apskaitos blankų apskaitos žurnalus,
– asmenų, turinčių teisę pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, parašų pavyzdžius,
– prekių (paslaugų) ppirkimo dokumentus – saugoti nuo 10 metų po sutarties įvykdymo,
– ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus – 10 metų po sutarties įvykdymo,
– patalpų nuomos sutartis – 10 metų pasibaigus mokėjimams,
– kasos operacijų apskaitos registrus (kasos knygas, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knygas ir kitus tipinės formos registrus),
– finansinės apskaitos registrus (didžiąsias knygas, bendruosius žurnalus ir kitus tipinės ir laisvos finansinės apskaitos formos registrus).
Nevalstybinės institucijos ir fiziniai asmenys, disponuojantys savo veiklos dokumentais, turi juos saugoti patys ne trumpiau kaip 75 metus aarba perduoti saugoti pagal sutartį valstybiniams archyvams.Ši tvarka taikoma tokiems dokumentams:
– akcininkų registracijos knygoms,
– darbuotojų asmens sąskaitų kortelėms,
– darbo sutartims,
– darbo sutarčių registracijos žurnalams,
– darbuotojų asmens byloms.
Įmonių, kurios įstatymų nustatyta tvarka dokumentus perduoda valstybiniam saugojimui, metinė finansinė atskaitomybė saugoma neterminuotai.Valstybiniam saugojimui perduodančių dokumentų įmonių metinė ffinansinė atskaitomybė turi būti saugoma ne trumpiau kaip 15 metų, o ketvirtinė finansinė atskaitomybė – ne trumpiau kaip 10 metų.Institucijų (juridinių ir fizinių asmenų) perdavimo, padalijimo ir likvidavimo balansai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 1.5 metų.
Visi dokumentai (sugadinti) yra saugomi 10 – 15 metų, 75 metus yra saugomos darbo užmokesčio asmens kortelės, 15 metų metinės finansinės ataskaitos, o visi kiti dokumentai saugomi 10 metų.Inventorizacijos atlikimas įmonėje
Inventorizacija – tai būdas nustatyti faktinis turto likučius ir juos palyginti, su apskaitos dokumentais. Lyginant duomenis siekiama atskleisti turto trūkumą arba perteklių.
Inventorizacija gali būti, pilnoji ir dalinė. Pilnoji inventorizacija – tai viso įmonės turto sutikrinimas su apskaitos dokumentais. Dalinė inventorizacija – tai vieno skyriaus ar dalies įmonės turto, sutikrinimas su apskaitos dokumentais.
Įsigijus turto jam yyra suteikiamas inventorinis numeris, kuris ant to daikto užrašomas.
Kiekvienam daiktui yra užvedama inventorinė kortelė, į kurią surašomi visi duomenys apie tą daiktą t.y.:
• Daikto pilnas pavadinimas.
• Jo inventorinis numeris.
• Įsigijimo data.
• Kas už tą daiktą materialiai atsakingas.
• Per kiek laiko jis nusidėvės.
• Rašomos nusidėvėjimo sumos.
• Pradinė vertė.
• Metinė nusidėvėjimo norma.
• Sukauptas nusidėvėjimas.
Už inventorizacija atsakingas įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas. Įmonės vadovo įsakymu sudaroma inventorizacinė komisija. Atliekant inventorizacija turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys, tačiau jie negali būti komisijos nariai.
Perteklius arba trūkumas turi būti įrašyti į inventorizavimo rezultatų žiniaraštį.
Ilgalaikio turto negalima nnurašyti, turi būti LR Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiamas aukcionas.
Mažavertis inventorius apskaitomas, inventorizacijos aprašo įdedamajame lape. Kuriame turi atsispindėti: materialiai atsakingas asmuo, inventorinis numeris, pavadinimas, kaina, kiekis, suma. Mažavertis turtas nurašomas kartą per metus. Direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kuri patikrina ir nurašo vartojimui netinkamą turtą.
Iki inventorizacijos pradžios turi būti dokumentuoti visi materialinių vertybių gavimai bei išdavimai, apskaitos registruose padaryti atitinkami įrašai bei nustatyti galutiniai likučiai.
Pabaigus inventorizaciją, komisija apsvarsto jos rezultatus, nustato atsargų trūkumų bei perteklių priežastis. Per 10 dienų po inventorizavimo visi buhalterinės apskaitos duomenys koreguojami pagal inventorizacijos duomenis, t.y. perteklius turi būti užpajamuojamas, trūkumas nurašomas į sąnaudas (arba netekimus), o jeigu yra galimybė, išieškomas iš kaltų asmenų. Inventorizacija laikoma baigta tik tuomet, kai visi jos metu nustatyti skirtumai, palyginami su apskaitos duomenimis, užregistruoti buhalterinėje apskaitoje.Kasos knyga
Suvestinei grynųjų pinigų judėjimo įmonėje apskaitai skirtas specialus registras – kasos knyga. Jos forma patvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Kasos knygos rekvizitai
1. Kasos knygos lapo numeris.
2. Kasos knygos lapo užpildymo data.
3. Įrašomas grynųjų pinigų kasoje likutis, buvęs praėjusios dienos pabaigoje.
4. Įrašomas kasos pajamų arba išlaidų orderio numeris, trumpai apibudinamos įmokos (išmokos), įrašoma pajamų (išlaidų) suma.
5. Įrašomas koresponduojamos sąskaitos numeris.
6. Įrašomas pajamų (išlaidų) apyvartų sumos, keliamos į kitą lapo pusę.
7. Įrašoma dienos pajamų (išlaidų) suma.
8. Įrašomas grynųjų pinigų likutis kasoje dienos pabaigoje.
9. Kasininko parašas.
10. Įrašoma per dieną ppriimtų kasos pajamų orderių skaičius žodžiais.
11. Įrašomas per dieną priimtų kasos išlaidų orderių skaičius žodžiais.
12. Pasirašo iš kasininko priėmęs dokumentus ir juos patikrines buhalterijos darbuotojas.Kasos knygos pildymas
Visi taisymai kasos knygoje turi būti daromi laikantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio reikalavimų.
Kasos knyga turi būti pildoma kiekvieną dieną, jeigu dienos operacijų grynaisiais pinigais suma viršija 50 litų.
Kasos knygoje lapai turi būti sunumeruoti, įrašas apie lapų skaičių patvirtintas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais bei įmonės antspaudu.
Kasos operacijoms užsienio valiuta turi būti pildoma atskira kasos knyga.
Kasos knygoje turi būti įrašomas kiekvienas įrašytas kasos pajamų ir išlaidų orderis.Kasos dokumentai
Kasos pajamų ir išlaidų orderiai.
Grynųjų pinigų priėmimui į kasą ir išdavimui iš jos, t.y. kasos operacijų pirminiam įforminimui, naudojami pirminiai nustatytos formos apskaitos dokumentai.Tai specialus apskaitos dokumentas – kasos pajamų orderis, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1230, ir pavyzdinis apskaitos dokumentas – kasos išlaidų orderis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. birželio 30 d. raštu Nr. 49N.
Kasos pajamų orderio rekvizitai
1. Įmonės pavadinimas.
2. Kasos pajamų orderio išrašymo data.
3. Į kasą priimama suma skaičiais.
4. Pinigus mokančios įmonės pavadinimas, jos atstovo pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
5. Mokėjimo pagrindas – nurodoma, už ką ir pagal kokį dokumentą mokami pinigai.
6. Į kasą priimama suma žodžiais.
7. Įrašomas dokumento, kuris pridedamas prie kkasos pajamų orderio, pavadinimas.
8. Vyriausiojo finansininko vardas, pavardė ir parašas.
9. Kasininko vardas, pavardė ir parašas.
Kasos pajamų orderio pildymas
Užpildžius kasos pajamų orderį ir jo kvitą, kvitas turi būti atiduodamas pinigus mokėjusiam asmeniui.
Kasos pajamų orderyje ir jo kvite negali būti jokių taisymų, net ir patvirtintų pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio reikalavimus.
Išrašyti kasos pajamų orderiai turi būti registruojami specialiame registracijos žurnale.
Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti perbraukiami kryžmai, nurodoma sugadinimo priežastis ir patvirtinama vyriausiojo finansininko parašu.
Sugadintų kasos pajamų orderių numeriai turi būti atitinkamai įrašomi registracijos žurnale.
Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti saugomi kartu su kitais kasos dokumentais.
Apmokėjimą grindžiantys dokumentai turi būti pažymėti spaudu Gauta, Apmokėta arba įrašant ranka ir nurodant pajamų orderio numerį bei datą.
Kasos išlaidų orderio rekvizitai
1. Įmonės pavadinimas.
2. Kasos išlaidų orderio numeris (rašoma didėjimo tvarka nuo metų pradžios).
3. Pinigų išmokėjimo data.
4. Išmokama suma skaičiais.
5. Asmens, kuriam išmokami pinigai, vardas ir pavardė.
6. Nurodoma išmokėjimo paskirtis.
7. Išmokama suma žodžiais.
8. Išvardijami išmokėjimą pateisinantys dokumentai, pridedami prie kasos išlaidų orderio.
9. Pasirašo įmonės vadovas.
10. Pasirašo įmonės vyriausiasis finansininkas arba kitas vadovo įgaliotas asmuo.
11. Pinigus gavęs asmuo sumą įrašo žodžiais.
12. Pinigus gavęs asmuo įrašo pinigų gavimo datą – metus, mėnesio pavadinimą ir dieną.
13. Pasirašo pinigus gavęs asmuo.
14. Įrašoma pinigus gavusio asmens tapatybę liudijančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir vieta.
15. Pasirašo kasininkas.
Kasos išlaidų orderio pildymas
Išmokėti pinigus galima tik
tam asmeniui, kurio pavardė įrašyta mokėjimo dokumente.
Dokumentai, kuriais pateisinamas pinigų išmokėjimas iš kasos, turi būti pasirašyti įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko.
Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, jis turi būti patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka.
Už negalintį pasirašyti asmenį draudžiama pasirašyti buhalterijos ar kasos darbuotojui.
Pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai turi būti nuvertinami spaudu Išmokėta arba užrašant ranka ir nurodant išlaidų orderio numerį bei datą.
Laiku neišmokėtas (per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį) atlyginimas ar kitos priskaitytinos sumos turi būti deponuojamos.
Pinigų išmokėjimas iš kasos įforminamas kasos išlaidų orderiais.Buhalterinių sąskaitų pplanas
Sąskaitų planas – tai pagal tam tikrus požymius susistemintas sąskaitų sąrašas. Jame pateikti visų naudojamų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai. Sąskaitų planas sudarytas remiantis fundamentine apskaitos lygybe. Jame pateiktos visos sintetinės sąskaitos, suskirstytos į klases. Kiekviena sąskaita pažymėta skaitmeniniu kodu.
Sąskaitos numerio pirmas skaičius rodo, kokios klasės yra sąskaita, kiti numeriai pateikia detalesnę informaciją apie atitinkamą apskaitos objektą.
LR finansų ministerija yra parengusi pavyzdinį sąskaitų planą .Rengdami įmonės individualų sąskaitų planą, apskaitininkai gali remtis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau neprivalo šito daryti. Pavyzdinis ssąskaitų planas kiekvienoje įmonėje gali būti išplėstas bei detalizuotas, naudojant tiek naujų sąskaitų, kiek to reikia kokybiškai konkrečios įmonės apskaitos informacijai formuoti. Tą planą patvirtina įmonės vadovas. Į savo sąskaitų planą įmonė įtraukia tik tas sąskaitas kurios jai reikalingos.
Pavyzdinio sąskaitų pplano struktūra. Pirmoje ir antroje klasėje sujungtas visas turtas – ilgalaikis ir trumpalaikis. Trečios ir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso tas turtas. Trečioji klasė – tai savininkų nuosavybė arba įmonės įsipareigojimai savininkams. Savininkų nuosavybę sudaro ne tik kapitalas, rezervai ir mokesčių atidėjimai, bet ir nepaskirstytasis pelnas. Ketvirtoji klasė – įmonės ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei įsipareigojimai. Penktoje klasėje fiksuojamos visų rūšių per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštoje – sąnaudos, patirtos uždirbant pajamas. Septintoji, aštuntoji ir devintoji klasės paliktos laisvos, nes jos skirtos įmonės menedžmento (vidinės) apskaitos vedimui, o šios apskaitos valdžia nereglamentuoja, jos vedimo tvarką kiekviena įmonė pasirenka savo nuožiūra.
Paskutinė nulinė klasė palikta atspindėti įmonėje esantį turtą ar įsipareigojimus, kurie neturi tiesioginio ryšio su įmonės turtu bei nuosavybe.Ūkinių ooperacijų atvaizdavimas sąskaitose
Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos, kitaip tariant daromi buhalteriniai įrašai. Kiekvienai turto, nuosavybės rūšiai, taip pat pajamoms ir sąnaudoms registruoti atidaroma atskira sąskaita.
Buhalteriniai įrašai daromi, tik teigiamais skaičiais, tuo tikslu kiekviena sąskaita turi dvi puses, vienoje pusėje registruojamas padidėjimas, kitoje sumažėjimas.
Atidarant sąskaitą jose iš balanso įrašomi pradiniai likučiai arba (saldo).Likučiai iš balanso turto dalies įrašomi į debetą, o nuosavybės į kreditą.
Visi turto padidėjimai įrašomi į sąskaitos debetą, o sumažėjimai į kreditą. Likutis visuomet bbus debete arba jo išvis gali nebūti.
Nuosavybės sąskaitose yra priešingai, padidėjimai bus kredite, o sumažėjimai debete. Likutis bus tik kredite arba išvis gali jo ir nebūti.
Pajamų sąskaitos padidėjimai bus kredite, sumažėjimai debete. Likutis būna kredite.
Sąnaudų sąskaitoje padidėjimai debete, sumažėjimai kredite. Likutis bus debete.
Kiekvienas ūkinis faktas pakeičia turto, arba turto ir nuosavybės apimtį ir struktūrą. Tai yra kiekviena ūkinė operacija įrašoma du kartus, į vienos sąskaitos debetą, o į kitos kreditą.
Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos sąskaitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu.
Sintetinė ir analitinė sąskaita. Sąskaitos kuriuose apibendrintai apskaitomas vienarūšis turtas, nuosavybė, pajamos, sąnaudos, vadinamos sintetinėmis sąskaitomis. Siekiant gauti detalius duomenis naudojamos analitinės sąskaitos (smulkesnės).Darbo užmokesčio apskaita
LR darbo apmokėjimo įstatymas reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimą. Valstybė nustato tik privalomą mokėti darbuotojui minimalią pareigybinę algą ir minimalų valandinį atlyginimą.
Darbo užmokestis turi būti išmokamas darbo metu ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį.
Gyventojų pajamų mokestis
Šį mokestį reglamentuoja LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Į gyventojų pajamų mokesčio apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje gautos su darbo santykiais susijusios sumos, išskyrus minėtame įstatyme numatytas išimtis.
Darbuotojo pajamos, susijusios su darbo santykiais, apmokestinamos tokia tvarka:
_ priskaičiuoto su darbo santykiais susijusių pajamų suma
atitinkamais norminiais aktais nustatytas neapmokestinamasis minimumas
x
nustatytas gyventojų pajamų mmokesčio tarifas
=
gyventojų pajamų mokesčio suma
Šį mokestį įmonė išskaito iš darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nustatyta tvarka perveda į valstybės biudžetą.
Socialinio draudimo mokestis
Draudėjais yra laikomi visų nuosavybės formų įmonės ir fiziniai asmenys, mokantys atlyginimą dirbantiems asmenims pagal darbo sutartis.
Apdraustieji – visi fiziniai asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
Privalomojo socialinio draudimo įmokos mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą, nepriklausomai nuo draudėjų įsiregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą, bet ne mažesnio kaip minimali alga arba minimalus valandinis tarifinis atlyginimas.
Šiuo metu socialinio draudimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra tokia:
iš darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio(neatėmus mokesčių) išskaitomas 3 procentai socialinio draudimo mokesčio – šia suma mažinamas darbuotojui mokėtinas atlyginimas.Darbo užmokesčio apskaitos dokumentas.
Darbo laikui fiksuoti naudojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Tai kaupiamasis dokumentas, kuriame fiksuojamas kiekvieno žmogaus dirbtas laikas. Kiekvienam darbuotojui pildoma asmeninė darbo užmokesčio kortelė. Joje kaupiami atlyginimų duomenys per metus. Rašoma kiek kiekvieną mėnesį priskaičiuota, kiek atskaityta mokesčių ir kiek buvo darbuotojui išmokėta. Mokėjimų už darbą operacijoms fiksuoti naudojamas darbo užmokesčio žiniaraštis.
Darbo laiko apskaita. Įmonės darbuotojų išdirbtas laikas įforminamas, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Jame surašomi visų darbuotojų vardai ir pavardės, jų pareigos ir kiekvieną mėnesio dieną žymima apie atvykimą arba neatvykimą įį darbą.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje įrašoma, kiek iš viso per mėnesį dirbta dienų ir valandų. Čia taip pat apskaičiuojama, kiek per mėnesį dirbta viršvalandžių. Pagal per mėnesį faktiškai dirbtą laiką (išreikštą dienų skaičiumi) apskaičiuojamas mėnesio darbo užmokestis bei kiti priklausantys pagal darbo sutartį ar įstatymus priedai.
Darbo užmokesčio dokumentavimas. Vienas iš pagrindinių dokumentų darbo užmokesčio apskaičiavimui pagrysti yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Pagal jo duomenis apskaičiuojamas mėnesio darbo užmokestis bei užpildoma darbuotojo asmeninė sąskaita, kurioje parodomi visi priskaitymai (atlyginimas, priedai) bei išskaitymai – gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo mokestis – ir išmokama darbuotojui suma. Asmeninėje sąskaitoje duomenys rašomi už vienerius metus.
Asmeninės sąskaitos rekvizitai:
• Įmonės pavadinimas.
• Metai (už kuriuos pildomi duomenys).
• Darbuotojo pavardė, vardas.
• Darbuotojo gimimo metai.
• Kuri kategorija suteikiama darbuotojui.
• Tabelio numeris (duodamas darbuotojui, pradėjus dirbti).
• Darbuotojo šeimyninė padėtis.
• Vaikų, išlaikytinių skaičius.
• Priėmimo į darbą data.Apskaičiuotas darbo užmokestis.
Lietuvių kalbos 1-4 gimnazinių klasių mokytoja, metodininkė.
Stažas 32 metų.
25 savaitinė valandos.
Priskaičiuota už dėstomas pamokas:
9 / 18 = 0.5 vienos valandos koeficientas
25 * 0.5 = 12.50 koeficientas už visas valandas
12.50 * 105 = 1312.50 lt
Priskaičiuota už dėstomų pamokų darbų tikrinimą:
3 / 18 = 0.1666 vienos valandos koeficientas
0.1666 * 25 = 2,08 koeficientas už visas valandas
2.08 * 105 = 218.40 lt
Priskaičiuota už pasiruošimą pamokoms:
2.5 / 18 = 0.139 vienos valandos koeficientas
0.139
* 25 = 1.74 koeficientas už visas valandas
1.74 * 105 = 182.70 lt
Priskaičiuota už gimnazines klases:
9 / 18 = 0.5 vienos valandos koeficientas
25 * 0.5 = 12.50 koeficientas už visas valandas
12.50*5% = 0.63 priedas už pamokas gimnazinėse klasėse
0.63* 105 = 66.15 lt
105 – bazinis atlyginimas (nuo gegužės 1d. Bazinis atlyginimas – 115).
Viso atlyginimo priskaičiuota;
1312.50 + 218.40 + 182.70 + 66.15 = 1779.75 lt
Gyventojų pajamų mokestis:
(1779.75 – 290) * 33 % = 491.62 lt
Socialinio ddraudimo mokestis:
1779.75 * 3 % = 53.39 lt
Mokamas atlyginimas:
1779.75 – 491.62 – 53.39 = 1234.74ltKasmetinių atostogų apskaita
Visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę į atostogas. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, atostogų metu paliekant darbo vietą ir mokant jiems vidutinį darbo užmokestį.
Į atostogų laiką neįskaičiuojama:
• švenčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis;
• laikas, kurį darbuotojas serga;
• laikas, kurį kasmetinių atostogų metu darbuotojas įgyja teisę į tikslines atostogas;
• laikas, kurį darbuotojas dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ar avarijų pasekmes.
Už atostogų laiką darbuotojui mmokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių vidutinio uždarbio. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas sudedant trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis, uždarbį ir dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų sskaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio vienos dienos užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiu. Paprastai laikomas 5 darbo dienų savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).
Visais atvejais vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už tuo laikotarpiu LR Vyriausybės patvirtintą minimalią algą arba minimalų valandinį atlyginimą.
Skaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.Įmonės turto apskaita
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas – tai toks turtas, kurio naudingo eksploatavimo trukmė ilgesnė už vieną ataskaitinį laikotarpį, metus.Įmonė tikisi naudoti šį turtą ne vienerius, o kelerius metus ir šis turtas duos jai pajamas.Ilgalaikio materialiojo turto apskaita
Įmonės veiklai reikalingas iilgalaikis materialusis kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas gali būti įsigyjamas įvairiais būdais: įsigyjant jį iš gamintojų, pasigaminant patiems, gaunant mainais į iškeičiamą savo turtą ar kaip nors kitaip. Už įsigytą turtą gali būti skirtingai atsiskaitoma: sumokama iš karto, įsigyjama išsimokėtinai, lizingo būdu, barteriniais mainais ir panašiai. Nepriklausomai nuo turto įsigijimo būdo, jis turi būti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ilgalaikio turto faktinę įsigijimo savikainą sudaro jo pardavėjui sumokėta (mokėtina) pinigų suma ar kito turto vertė bei visos kitos įmonės padarytos faktinės išlaidos, ssusijusios su įsigyto turto pargabenimu į būsimo eksploatavimo vietą ir paruošimu naudoti. Priklausomai nuo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo būdo, jo faktinę įsigijimo savikainą sudaro: už turtą sumokėta (mokėtina) suma (arba pasigaminimo savikaina, mainais atiduoto turto savikaina), su turto įsigijimu susiję mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti turto pirkėjas, turto atsivežimo į įmonę, jo draudimo gabenimo metu, turto pakrovimo bei iškrovimo išlaidos, jo išardymo bei surinkimo ir sukomplektavimo, instaliavimo bei išbandymo išlaidos ir kai kurios kitos išlaidos, būtinos paruošiant įsigytą turtą naudoti pagal paskirtį. Visų šių išlaidų suma sudaro įsigyto ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, arba pradinę ilgalaikio turto vertę.
Siekiant pagerinti arba pakeisti naudojamo ilgalaikio turto funkcines savybes, jis įvairiai pertvarkomas bei tobulinamas (t.y. daroma jo rekonstrukcija).Tokių ilgalaikio turto pertvarkymo bei patobulinimo darbų išlaidos priskiriamos turto kūrimo išlaidoms ir didina pertvarkymo (patobulinto) turto savikainą.Taip padidėja ilgalaikio turto likutinė vertė, nesikeičiant jo nusidėvėjimo sumai.
Reikiamai eksploatuojamo ilgalaikio materialiojo turto techninei būklei palaikyti periodiškai atliekamas jo einamasis remontas, kurio išlaidos priskiriamos laikotarpio, kai buvo daromas remontas, sąnaudoms. Be einamojo, kartais turi būti atliekamas ir esminis – kapitalinis remontas, dėl ko turto tarnavimo laikas pailgėja.Todėl šio remonto išlaidas reikia kapitalizuoti, t.y. jų sumą mažinti suremontuoto turto nusidėvėjimo sumą, tuo pačiu didinant jo likutinę vertę.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas.
Likutinė, llikvidacinė ir atmintinė ilgalaikio turto vertė.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas vieną kartą metuose. Įsigijus ilgalaikį turtą yra užvedama ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Kurioje užrašomas pilnas įsigyto turto pavadinimas, jo inventorinis numeris, gavimo data, pradinė vertė, metinė nusidėvėjimo norma, nudėvėtoji turto dalis. Eksploatuojamas ilgalaikis materialusis turtas turi būti nudėvimas per faktinį jo naudojimo įmonėje laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų bei ekonomikos ministerijų patvirtintais ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiais normatyvais.Galima nudėvėti tik eksploatuojamą ilgalaikį turtą, t.y. dėl kurių nors priežasčių nebenaudojamo įmonės veikloje turto nusidėvėjimas negali būti skaičiuojamas.Ilgalaikis materialusis turtas nudėvimas, taikant pasirinktą nusidėvėjimo skaičiavimo būdą ir atsižvelgiant į turto įsigijimo savikainą (perkainotą vertę), jo likvidacinę vertę (jei ši yra nustatoma) bei turto eksploatavimo trukmę.Likvidacinę vertę nustato įmonės specialistai, įvertindami tikėtiną naudą iš visiškai nudėvėto turto perleidimo ar likvidavimo.Tais atvejais, kai yra nustatoma ilgalaikio turto likvidacinė vertė, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo nudėvėtinos turto vertės, kuri apskaičiuojama iš pradinės vertės atėmus likvidacinę.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaitomas atitinkamoje kontraturto sąskaitoje (kredito pusėje) ir nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitoje (debeto pusėje).Registruojant per laikotarpį susikaupusį turto nusidėvėjimą abi šios sąskaitos koresponduojamos tarpusavyje. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo – kontraturto – sąskaitoje turto nusidėvėjimo .suma kaupiama per visą jo naudojimo įmonėje laikotarpį.Iš ilgalaikio turto pradinės vertės (arba perkainotos vertės) atėmus sukauptą jjo nusidėvėjimo sumą gaunama likutinė ilgalaikio turto vertė.
Dažnai turtas pasibaigus jam numatyto naudojimo (taip pat ir nusidėvėjimo) laikotarpiui dar būna tinkamas naudoti. Tuomet jeigu turtas paliekamas naudoti įmonėje, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas iki lieka 1 Lt likutine vertė, t. y. iki atmintinės vertės. Nustojus tokį turtą naudoti, palikta nenudėvėta 1 Lt vertė nurašoma į sąnaudas.
Lietuvos Respublikoje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuoti yra įteisinti tokie būdai: tiesiogiai proporcingas (tiesinis), ir produkcijos ir pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai.
Tiesiogiai proporcingo (tiesinio) būdo esmė: ilgalaikis turtas kiekvieną ataskaitinį laikotarpį nudėvimas vienoda dalimi (proporcingai). Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktą pastovią nusidėvėjimo normą (procentą) nuo ilgalaikio turto pradinės vertės (arba nudėvėtos vertės, jei jos skiriasi).
Produkcijos būdo esmė: ilgalaikis turtas nudėvimas atsižvelgiant į jo naudojimo intensyvumą bei produktyvumą, tai yra kuo daugiau juo pagaminama produkcijos, tuo sparčiau nudėvimas. Nusidėvėjimas produkcijos būdu skaičiuojamas pagal tokią formulę:
Ilgalaikio turto pradinė (arba nudėvėtina) vertė
Pagamintos tuo turtu produkcijos kiekis jo naudojimo laikotarpiu
=
Nusidėvėjimas, tenkantis vienam produkcijos vienetui
Nusidėvėjimas, Pagamintos Laikotarpio
tenkantis vienam * per laikotarpį = nusidėvėjimo
produkcijos produkcijos sąnaudos
vienetui kiekis
Pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdų esmė: pirmaisiais ilgalaikio turto naudojimosi metais į sąnaudas nurašoma didesnė jo vertės dalis, o vėlesniais – atitinkamai mažesnės dalys. Turtą nudėvėti pagreitintu būdu leidžiama tiktai mokesčių tikslais. Finansinėje apskaitoje bei
atskaitomybėje jo nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas tiesiog proporcingu arba produkcijos būdais. Lietuvos Respublikoje įteisinti du ilgalaikio turto pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai: dvigubas – mažėjančios vertės ir metų skaičiaus.
Dvigubo – mažėjančios vertės būdo esmė: nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktą metinę turto nusidėvėjimo normą (paprastai dvigubai didesnę nei tiesiog proporcingo būdo atveju) nuo likutinės ilgalaikio turto vertės. Paskutiniais turto naudojimosi metais nurašoma į sąnaudas (nudėvima) likusi nudėvėtinos sumos dalis.
Metų skaičiaus būdo esmė: nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal pasirinktą nusidėvėjimo normą (išreikštą trupmena) nuo nudėvėtinos ilgalaikio tturto vertės. Nusidėvėjimo trupmenos skaitinė vertė kiekvieną laikotarpį yra skirtinga – jos dydis nuolat mažėja. Trupmenos vardiklis yra pastovus (jį sudaro numatytų ilgalaikiam turtui naudoti metų skaitmeninė suma), o kinta tik trupmenos skaitiklis, išreiškiantis likusių turtui naudoti metų skaičių.Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaita
Ilgalaikis nematerialusis turtas – tai tam tikros privilegijos bei teisės, kurias įmonė įsigyja, siekdama gauti naudą ilgiau nei vienerius metus. Įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas(patentai, licencijos, kompiuterinės programos, autorinės teisės, prekės ženklas ir kitas) turi būti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. JJą sudaro sumokėta (mokėtina) pinigų ar jų ekvivalentų suma ar kitokio mainais atiduodamo turto vertė bei kitos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu. Atskira nematerialiojo turto rūšis yra formavimo savikaina. Jai priskiriamos išlaidos, kurias įmonė daro plėtodama, reorganizuodama savo verslą, fformuodama savo nuosavą arba skolintąjį kapitalą, pavyzdžiui, įmonės steigimo, jos reorganizavimo išlaidos, obligacijų išleidimo savikaina ir kitos kitokio pobūdžio išlaidos.
Įsigytas nematerialusis turtas (taip pat ir formavimo savikaina) turi būti amortizuotas per jo naudojimo laikotarpį, vadovaujantis LR ekonomikos bei finansų ministerijų patvirtintais amortizacijos ekonominiais normatyvais. Reikia amortizuoti visą nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, tai yra tokiam turtui negali būti nustatoma kokia nors likvidacinė vertė. Amortizuota dalis registruojama ir kaupiama atitinkamu nematerialiojo turto amortizacijos (kontraturto) sąskaitos kredite bei amortizacijos sąnaudų sąskaitos debete, jas koresponduojant tarpusavyje. Nepriklausomai nuo nematerialiojo turto rūšies, jo amortizacija gali būti skaičiuojama tik tiesiog proporcingu būdu.
Visiškai amortizavus turimą nematerialųjį turtą, jo įsigijimo savikaina bei amortizacijos suma turi būti nurašoma, tarpusavyje koresponduojant šias abi sąskaitas. Dėl tam tikrų priežasčių netenkant nevisiškai aamortizuoto nematerialiojo turto (pavyzdžiui, prarandant licenciją), jo likutinė vertė turi būti nurašoma į netekimus.
Turtas
Turtu apskaitoje yra vadinami ekonominiai ištekliai, kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.
Turtas yra klasifikuojamas pagal tam tikrus požymius:
1) pagal naudojimo laiką:
a) trumpalaikį turtą;
b) ilgalaikį turtą;
2) pagal materialinę išraiška:
a) materialusis turtas;
b) nematerialusis turtas;
3) pagal piniginę išraišką:
a) piniginis turtas;
b) nepiniginis turtas;
4) pagal turto naudojimo pobūdį:
a) įmonės formavimo savikaina, prestižas, įvairios teisės;
b) žemė;
c) pastatai;
d) transporto priemonės;
e) mašinos ir įrengimai;
f) finansinis turtas;
g) skolos įmonei;
h) atsargos;
i) pinigai;
5) pagal užbaigtumo laipsnį:
a) žaliavos;
b) nebaigta gamyba;
c) gatava produkcija;Trumpalaikio turto apskaita
Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja per vienerius metus.
Visas įmonės disponuojamas trumpalaikis turtas, ttaip pat ir atsargos, finansinėje apskaitoje bei atsiskaitomybėje turi būti parodytas faktine įsigijimo savikaina. Atsargų savikainą (jas perkant iš trečiųjų asmenų) sudaro jų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta kaina, sumažinta įmonės pasinaudotais pirkimo diskontais bei pardavėjo suteiktomis nuolaidomis. Į atsargų įsigijimo savikainą taip pat įtraukiami visi su atsargų pirkimu susiję mokesčiai, pirktų atsargų atsivežimo, jų rūšiavimo, fasavimo, papildomo apdorojimo išlaidos ir kitos tiesiogiai susijusios su atsargų pirkimu išlaidos. Jeigu nusipirktų atsargų gabenimo bei paruošimo naudoti išlaidų lyginamasis svoris atsargų įsigijimo savikainoje yra nežymus arba jų absoliutus dydis keletą finansinių metų iš eilės nesikeičia, vadovaujantis optimalumo principu tokios išlaidos gali būti neįskaičiuojamos į atsargų įsigijimo savikainą, bet priskiriamos laikotarpio, kurio metu jos padaromos, veiklos sąnaudoms. Atsargų įsigijimo savikaina sąnaudomis tampa tik tada, kai šios atsargos parduodamos, t.y. kai uždirbamos.Bendrasis žurnalas
Ataskaitinį laikotarpį pirminiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys perkeliami į atitinkamus registrus. Įvykus ūkiniai operacijai pirmiausiai, būtų patogiau pažymėti, kad ji įvyko užregistruoti visus duomenis, kurių gali prireikti ateityje valdant įmonę ir sudarant atskaitomybę. O jau vėliau naudoti šio įrašo, o ne pirminio dokumento duomenis. Tai leidžia padaryti apskaitos registrai. Remiantis pirminių dokumentų duomenimis, juose užregistruojama vis reikalinga informacija. Vienas paprasčiausių registrų tai: chronologinės tvarkos registras – bendrasis žurnalas. Jame nuosekliai suregistruojamos visos ūkinės operacijos.
Bendrasis žurnalas sskirtas netipinėms buhalterinėms operacijoms, kurių neįmanoma užfiksuoti kituose (pavyzdiniuose) apskaitos registruose. Bendrajame žurnale ūkinės operacijos registruojamos ne mažiau kaip dviejose eilutėse – kiekviena koresponduojanti sąskaita atskiroje.
Bendrajame žurnale turi būti:
• data;
• dokumento numeris;
• turinys;
• sąskaitos numeris;
• debeto ir kredito skiltys.Didžioji knyga
Visos sąskaitos, kurias įmonė naudoja apskaitoje yra sujungiamos į vieną sintetinį registrą – didžiąją knygą.
Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam apskaitos duomenų sisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašai daromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yra atskira sąskaita. Pagal šių sąskaitų likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parengiama finansinė atskaitomybė.
Didžiojoje knygoje turi būti:
• data;
• turinys;
• sąskaitos numeris;
• debeto ir kredito skiltys;
• debeto ir kredito likučiai.Įvairių ūkinių operacijų korespondencijos
Ūkiniais įvykiais – laikomi tokie nuo įmonės darbuotojų valios nepriklausantys ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto ir nuosavybės apimtį ir struktūrą.
Ūkinėmis operacijomis yra laikoma, tikslinga įmonės personalo veikla siekiant konkrečių iš anksto numatytų tikslų, keičiant įmonės turto ir nuosavybės apimtį ir sudėtį.
Įvykus ūkiniam faktui, keičiasi įmonės turtas ir nuosavybė. Todėl šie pasikeitimai daro įtaką ir apskaitiniai lygybei. Kiekviena operacija pakeičia nemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus. Tačiau lygybėje išlaikoma pusiausvyra.
Kiekvienas ūkinis faktas pakeičia turto arba turto ir nuosavybės apimtį ir struktūrą. Tai yra kiekviena operacija įrašoma du kartus, į vienos debetą, įį kitos kreditą.
Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos – kredite vadinamas dvejybiniu įrašu. O sąskaitos derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija.Sąskaitų korespondencijos koregavimai
Sąskaitų likučių patikslinimas atliekamas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, vadinamas – sąskaitų koregavimu. Koregavimai daromi kaupimo principu, t.y. pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsižvelgiant į pinigines įplaukas ir išlaidas. Koregavimai reikalingi tik toms ūkinėms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms.Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas
Apskaitos eiga:
1. ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentais;
2. ūkinės operacijos registruojamos žurnaluose;
3. ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas;
4. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kai kurių sąskaitų duomenys koreguojami darant darbinę atskaitomybės parengimo lentelę;
5. uždaromos ataskaitinio laikotarpio sąskaitos;
6. parengiama finansinė atskaitomybė.
Darbinės atskaitomybės lentelės sandara:
1. sąskaitos pavadinimas;
2. sąskaitos numeriai;
3 – 4. bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų debeto ir kredito stulpeliai;
5 – 6. koregavimų skiltis;
7 – 8. koreguotą bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų stulpeliai;
9 – 10. pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito stulpeliai;
11 – 12. balanso skiltis.
Jeigu bandomojo balanso ir koregavimo skiltyse abi sumos įrašytos į debetą, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso debeto stulpelį.
Jeigu bandomajame balanse ir koregavimų skiltyse abi sumos įrašytos į kredito stulpelį, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso stulpelį.
Jeigu bandomojo balanso skiltyje suma įrašyta į debeto stulpelį, o koregavimo
skiltyje į kredito stulpelį arba atvirkščiai, tai sumos atimamos viena iš kitos ir priklausomai nuo susidariusio likučio skirtumas koreguotame bandomajame balanse įrašomas į debeto ar kredito stulpelį.
Jeigu sąskaita turi sumą tik bandomajame balanse arba tik koregavimo skiltyje, tai ji tiesiog perkeliama į koreguoto bandomojo balanso atitinkamą debeto ar kredito stulpelį. Debetas lygus kreditui.
Pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito stulpeliuose surašomi pajamas atspindinčių sąskaitų likučiai kredite ir sąnaudas atspindinčių sąskaitų likučiai debete. Sumos atkeliamos iš koreguoto bandomojo balanso. Išvedam rezultatą, pelną aarba nuostolį ir sumą kurios trūksta kad debetas ir kreditas sumos būtų lygios. Rodo pelno arba nuostolio dydį. Ši suma įrašoma į tą stulpelį , kad debetas būtų lygus kreditui.
Į balanso skiltį duomenys atkeliami iš koreguoto bandomojo balanso. Debetas turi būti lygus kreditui.Įmonės veiklos apskaita
Prekinė apyskaita
Tai įmonės vidaus apskaitos dokumentas. Pildo jį materialiai atsakingi asmenys. Prekinės apyskaitos numeris rašomas ranka, eilės tvarka.apyskaita gali būti pildoma:
• kasdien jei didelė apyvarta;
• kas 10 dienų;
• kartą per mėnesį.
Prekinėje apyskaitoje rašomas prekių ir taros likutis laikotarpio pradžioje. JJis paimamas iš praėjusios apyskaitos likučio laikotarpio pabaigai.
Pajamų skiltyje surašomi visi dokumentai, pagal kuriuos gautos prekės. Rašomas tiekėjo pavadinimas, dokumento numeris, data, prekių suma ir taros suma (kiekio rašyti nereikia).
Išlaidų skiltyje parodomi pinigai už parduotas prekes, kurie atiduodami į banką, nnurodant pagal kokį dokumentą tie pinigai atiduoti, dokumento numeris ir data. Taip pat rašoma ir prekių suma atiduota į kitą parduotuvę. Išlaidų skiltyje rašoma ir trūkumo suma.
Likutis laikotarpio pabaigai apskaičiuojamas taip: prekių likutis laikotarpio pradžiai + pajamos – išlaidos = prekių likutis laikotarpio pabaigai. Jis parodo už kokią sumą prekių ir taros yra parduotuvėje.
Antroje prekinės apyskaitos pusėje yra taros judėjimo apyskaita.
Tara apskaitoma ir pagal sumą ir pagal kiekį. Prie prekinės apyskaitos turi būti pridedami visi dokumentai (sąskaita-faktūra, ir kt.) ir ji su visais dokumentais atiduodama į buhalteriją.Piniginiai atsiskaitymai
Įmonės už suteiktas paslaugas ir tiekiamas prekes atsiskaityti su klientais gali grynais pinigais (per kasą) ir negrynais pinigais (pavedimu per banką).
Pagrindinė atsiskaitymo negrynais pinigais forma – mokėjimo pavedimas. Tai Lietuvos banko nustatytos formos mmokėjimo dokumentas, kuris, atitinkamai užpildžius, pateikiamas banko įstaigai kaip paliepimas tam tikrą pinigų sumą nurašyti nuo mokėtojo sąskaitos ir įskaityti į gavėjo sąskaitą. Užpildytas pavedimas galioja 10 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad neturint pakankamai pinigų banko sąskaitoje apmokėti nurodytai mokėjimo pavedimu sumai, tačiau žinant apie būsimas įplaukas pavedimo nebūtina perrašyti. Tiesiog jį galima pateikti, kai į sąskaitą gaunami pinigai, bet ne vėliau kaip, per 10 kalendorinių dienų nuo datos, nurodytos pavedime. Mokėjimo pavedimas turi būti patvirtintas antspaudu ir parašais.
Dar viena aatsiskaitymo negrynais pinigais forma yra čekiai, tačiau Lietuvoje jie kol kas nenaudojami. Šiuo metu banko čekius įmonės naudoja tik gryniesiems pinigams iš sąskaitos banke gauti. Banko įstaigoms pateikti čekiai yra ypač kontroliuojami banko darbuotojų, todėl klaidingai užpildytas čekis nepriimamas ir pinigų išdavimo operacija nevykdoma. Banko čekius (čekių knygelę) išduoda pats bankas. Davėjas yra atsakingas už čekio apmokėjimą.
Kiekvieną kartą kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigų arba kai jie išmokami iš sąskaitos, bankas parengia specialius dokumentus, įrašą iš įmonės sąskaitos banke. Kuria informuoja įmonę, kiek pinigų išleista, kiek pinigų įplaukia ir kiek pinigų liko. Įmonės šio įrašo duomenis sutikrina su dokumentais.
Dokumentinis dokumentų įforminimas
Pinigų mokėjimą iš savo sąskaitos banke įmonė įformina pirminiu dokumentu – mokėjimo pavedimu. Jis išrašomas įmonės mokėtojos buhalterijoje 3 ar daugiau egzempliorių (mokėtojui, bankui, gavėjui) ir perduodamas mokėtoją aptarnaujančiai banko įstaigai vykdyti.
Mokėjimo pavedime turi būti nurodyti šie duomenys:
1. Pavedimo numeris.
2. Pavedimo išrašymo data.
3. Mokėtojo pavadinimas ir įmonės kodas iš registravimo pažymėjimo.
4. Mokėtojo banko pavadinimas ir kodas.
5. Mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris.
6. Mokėjimo suma litais ir centais.
7. Gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos numeris.
8. Gavėjo pavadinimas.
9. Gavėjo bankas ir jo kodas.
10. Mokėjimo suma žodžiais (litais ir centais).
11. Mokėjimo paskirtis ir dokumentas, pagal kurį daromas mokėjimas.
12. Pirmas mokėjimo pavedimu egzempliorius tvirtinamas įmonės, įstaigos ar organizacijos apvaliu (herbiniu) antspaudu.
13. Pirmąjį mokėjimo pavedimu egzempliorių pasirašo ūkio subjekto asmenys, turintys pirmojo ir aantrojo parašo teisę.
Taisymai mokėjimo pavedime draudžiami.
Čekyje turi būti nurodyti šie duomenys:
1. Davėjo pavadinimas.
2. Suma skaičiais.
3. Suma žodžiais.
4. Sąskaitos numeris.
5. Gavėjas.
6. Operacijos pavadinimas.
7. Parašai.
8. Antspaudas.
ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS
Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Pagal pirkimo, pardavimo sutartį gali būti numatoma, kad pardavėjas turi atlikti papildomus darbus susijusius su prekės pardavimu (sumontavimas, atvežimas). Pajamos laikomos uždirbtomis dokumentu patvirtinus faktą, kad pirkėjas prekę paėmė.
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos fiksuojamos tada, kai jos uždirbamos. Grynosios pardavimo pajamos nustatomos iš parduotų prekių vertės atėmus pirkėjams suteiktas nuolaidas bei diskontus.
Pajamos turi būti lyginamos su sąnaudomis kurios buvo patirtos uždirbant tas pajamas. Sąnaudos pripažįstamos tada kai gaunamos pajamos, nepriklausomai nuo pinigų. Sąnaudos kurios tiesiogiai susijusios su gautomis pajamomis, sudaro parduotų prekių savikainą ir pripažįstamos iš karto pardavus prekes (pirkimo kaina, atsivežimo kaina, paruošimo kaina). Gali būti sąnaudų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su prekių pardavimu. Tokios išlaidos nedelsiant pripažįstamos laikotarpio kurio m.etu yra padarytos sąnaudomis. Jos vadinamos veiklos sąnaudomis.Įmonės metinė finansinė ataskaita
Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius.
Finansinių ataskaitų sudėtis
Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos,kurios įeina į tam tikro laikotarpio bendrą ataskaitą. Dažniausiai sudaromos ketvirčio ir metinės finansinės ataskaitos. Metinė finansinė ataskaita paprastai yra platesnė už tarpines ataskaitas (mėnesio, ketvirčio, pusmečio).
LR Vyriausybės nnutarimu patvirtinta tokia metinė finansinės atskaitomybės sudėtis:
• Balansas
• Pelno (nuostolio) ataskaita
• Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita
• Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita
• Paaiškinamasis raštas
Finansines ataskaitas sąlyginai galima suskirstyti į 2 kategorijas:
1. Esamos padėties ataskaitos.
2. Pasikeitimų ataskaitos.
Buhalterinis balansas priklauso pirmai kategorijai. Jis pateikia informaciją apie įmonės finansinę būklę konkrečiu momentu. Kitos dvi ataskaitos, tai yra pelno ir nuostolio ataskaita ir pinigų srautų ataskaita, priklauso antrai kategorijai. Jos parodo įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį (ketvirtį, metus). Įmonės vadovybei ir kitiems suinteresuotiems asmenims periodiškai reikia žinoti, kaip vyksta įmonės veikla. Todėl ataskaitos pateikiamos tam tikrais laikotarpiais. Laikotarpiai yra įvairūs (mėnuo, ketvirtis, metai). Išorės informacijos vartotojams paprastai pateikiama metinė ataskaita. Finansiniai metai daugelyje įmonių gali sutapti su kalendoriniais metais, bet gali ir nesutapti. Mėnesinės ar ketvirtinės ataskaitos vadinamos tarpinėmis.
Finansinių ataskaitų kokybinės savybės
Finansinės ataskaitos turi būti naudingos įvairiems vartotojams, patenkinti jų specifinius poreikius. Egzistuoja bendros nuostatos finansinėms ataskaitoms sudaryti. Dėl to lengviau ne tik sudaryti finansines ataskaitas, bet ir jas interpretuoti bei analizuoti. Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatuose nurodomos 4 pagrindinės finansinių ataskaitų kokybinės savybės, arba reikalavimai, kurių būtina laikytis sudarant finansines ataskaitas. Tai:
1. Suprantamumas.
2. Tinkamumas.
3. Patikimumas (tikrumas):
• lojalus atvaizdavimas;
• turinio vyravimas prieš formą;
• neutralumas;
• apdairumas ir atsargumas;
• tikslumas;
• kompleksiškumas.
4. Palyginamumas.
Suprantamumas reiškia, kad finansinių ataskaitų informacija turi būti suprantama visiems vartotojams. Todėl labai svarbu, kad finansinių ataskaitų turinys atspindėtų esmę, nebūtų
dviprasmis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vartotojai nesupranta tam tikros informacijos finansinėse ataskaitose dėl profesionalumo ir kompetencijos trūkumo. Tokiais atvejais nesuprantamos informacijos, esančios finansinėse ataskaitose, negalima išbraukti tik dėl to, kad jos nesupranta vartotojai.
Finansinių ataskaitų tinkamumas rodo, kad ataskaitos padeda vartotojams priimti tinkamus sprendimus, daryti objektyvias išvadas. Finansinių ataskaitų tinkamumą apibūdina jose esamos informacijos reikšmė. Informacijos reikšmė priklauso ne tik nuo jos dydžio kiekine išraiška, bet ir nuo vaidmens, kurį ji gali atlikti. Reikšminga informacija laikoma tokia, kurią išbraukus iš finansinės aataskaitos tai turės įtakos vartotojų sprendimams.
Finansinių ataskaitų patikimumas rodo, kad visos ūkinės operacijos finansinėse ataskaitose atspindėtos objektyviai ir kad jose nėra klaidų. Tiksliau tariant, visa finansinė informacija yra tiksli, teisinga ir tikra. Tik patikima informacija yra naudinga vartotojams.
Palyginamumas reiškia, kad teikiama tokia informacija, kuri leidžia vartotojui nustatyti pranašumus, skirtumus ir tendencijas. Lyginant įmonės finansinių ataskaitų duomenis su kitų įmonių analogiškomis ataskaitomis, galima objektyviai įvertinti savo galimybes ir vietą rinkoje. Galimi įvairūs finansinių ataskaitų rodiklių palyginimo variantai.
Be minėtų finansinių aataskaitų kokybinių savybių, literatūroje yra nurodomos ir kitos. Tai jų patei.kimas laiku, pastovumas, reikšmingumas, išsamumas, naudingumas ir kt.
Finansinės ataskaitos turi būti pateiktos laiku, nes vartotojams vertinga tik laiku pateikta informacija, pavėluotai pateikta informacija kartais visiškai neturi jokios reikšmės.
Pastovumas rodo, kad nnustatyta metodika ir pasirinktos apskaitos procedūros nekeičiamos, kol informacijos vartotojai nebus supažindinti su pakeitimais. Be to, pakeitimo pobūdis ir ekonominis pagrįstumas turi būti apibūdinti finansinėje atskaitomybėje.
Reikšmingumas parodo to ar kito įvykio svarbą. Pvz.: įmonėje, kurioje milijoninė apyvarta, 5000 Lt klaida gali neturėti reikšmės, bet nustatytos vagystės gali būti laibai svarbūs įvykiai.
Išsamumas reiškia, kad finansinių ataskaitų informacija turi apimti viską, kas būtina žinoti suinteresuotiems vartotojams.
Naudingumas rodo, kad nauda, gauta naujos informacijos pagrindu, turi būti didesnė už išlaidas. Didesnė dalis informacijos išlaidų tenka tiems, kurie ją rengia, o naudą gauna jos vartotojai. Ši finansinių ataskaitų savybė neretai vadinama naudingumu.
LR Vyriausybės nutarime nurodyti šie pagrindiniai reikalavimai finansinei atskaitomybei:
1. Visi duomenys, pateikiami metinėje finansinėje atskaitomybėje ir apskaitoje, turi būti suformuoti pagal kaupimo principą.
2. Metinė finansinė atskaitomybė tturi būti parengta atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos principą.
3. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys turi būti suprantami potencialiems jų vartotojams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus.
4. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima, draudžiami turto prirašymai arba pajamų ir sąnaudų iškraipymai.
5. Duomenys, pateikiami finansinėse ataskaitose, turi būti suformuoti pagal pastovumo ir atsargumo principą.
6. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusių metų duomenys. Jeigu ataskaitinio laikotarpio rodiklių dėl apskaitos metodikos pakitimo negalima palyginti su praėjusių metų rodikliais, informacija apie perskaičiuotus dduomenis pateikiama paaiškinamajame rašte.
7. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos eilutes, kurių sumos lygios nuliui.
8. Pateikiant metinėje finansinėje atskaitomybėje ūkinius faktus, daug dėmesio turi būti skirta turiniui ir ekonominei prasmei, o ne tik formaliems pateikimo reikalavimas.
9. Jeigu metinė finansinė atskaitomybė parengiama nesilaikant LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir šio nutarimo reikalavimų, priežastys turi būti išdėstytos paaiškinamajame rašte. Nesilaikyti šių reikalavimų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina norint tinkamai apibūdinti įmonės būklę.
Atsakomybė už finansinių ataskaitų sudarymą tenka įmonės vadovams. Todėl įmonės vadovai, konkrečiai vyriausiasis buhalteris (finansininkas), kuris sudaro finansines ataskaitas, turi gerai išmanyti joms keliamus reikalavimus, jų kokybines savybes.Balansas
Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl jam visose šalyse ir įvairiais laikotarpiais buvo skiriama labai daug dėmesio. Balansas atspindi apskaitos objektus, jų detalizavimą, todėl iš jo turinio galima spręsti apie apskaitos sistemos organizavimo principus.
Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėl visose šalyse yra laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu.
LR Finansų ministerija “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” patvirtino naują balanso formą.
Ją sudaro dvi dalys:
1. Turtas.
2. Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai.
Ilgalaikis turtas balanse parodomas likutine verte, t.y. iš turto įsigijimo savikainos atėmus nusidėvėjimą.
Trumpalaikis turtas balanse parodomas, to turto įįsigijimo savikaina.
Turtą sudaro trys skyriai: A. Ilgalaikis turtas; B. Trumpalaikis turtas; C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos.
Savininkų nuosavybę ir įsipareigojimus sudaro penki skyriai: A. Kapitalas ir rezervai; B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos); C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai; D. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai; E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos.
A skyriuje “Ilgalaikis turtas” yra tokios grupės:
1. Formavimo savikaina. Ji sudaro tą išlaidų dalį, kuri nebuvo panaudota šiais metais uždirbant pajamas, bet yra skirta įmonei formuoti.
2. Nematerialusis turtas. Jis apima įmonės atliktų tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą, įsigytas teises, prestižą, iš anksto apmokėtas sąnaudas.
3. Materialusis turtas. Jį sudaro žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrankiai, išperkamosios nuomos ir panašios teisės (tai įmonės teisės ilgą laiką disponuoti nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu pagal išperkamosios nuomos sutartis).
4. Ilgalaikis finansinis turtas. Jį sudaro dalyvavimas kitose įmonėse (investicijos, gautinos sumos, tai yra grąžintinos sumos, kurias įmonė suteikė) ir kitas ilgalaikis finansinis turtas (savo akcijos, kurias įmonė išpirko remdamasi akcininkų tarybos sprendimu, kitos investicijos bei gautinos sumos).
5. Po vienų metų gautinos sumos. Jos apima pirkėjų įsiskolinimus taip pat išperkamosios nuomos pagrindu išnuomoto turto vertę.
B skyrių “Trumpalaikis turtas” sudaro:
1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. Čia įeina visos įmonės atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, gatava produkcija bbei prekės ir ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti, taip pat išankstiniai apmokėjimai.
2. Per vienerius metus gautinos sumos. Jos apima pirkėjų įsiskolinimą, kitas gautinas sumas, taip pat pareikalautą, bet neįmokėtą kapitalą.
3. Investicijos ir terminuotieji indėliai (savo akcijos, kitos investicijos ir terminuotieji indėliai).
4. Grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje.
C skyriuje “Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos” parodomos ateinančio laikotarpio sąnaudos (iš anksto apmokėtos) ir sukauptos (gautinos) pajamos. Ateinančio laikotarpio sąnaudos sudaro sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, tačiau jos bus pripažintos sąnaudomis kitais ataskaitiniais laikotarpiais. Sukauptas (gautinas) pajamas sudaro šį ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais įmonės uždirbtos, bet dar neapmokėtos pajamos, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, atspindimus atitinkamuose balanso straipsniuose.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų svarbiausių skyrių ir straipsnių esmė tokia.
A skyriuje “Kapitalas ir rezervai” parodomas visas įmonės kapitalas, kurį sudaro:
• Įstatinis (pasirašytasis) kapitalas ir nepareikalautas įmokėti kapitalas;
• Akcijų priedai (nominalinės vertės perviršijimas), tai yra suma, kuria išleistų akcijų pardavimo kaina viršija nominalinę jų vertę;
• Perkainojimo rezervas, tai yra nerealizacinis perviršis, į.traukiamas į ilgalaikio turto straipsnių sumas;
• Įstatymo nustatyti rezervai – nepaskirstytini ir paskirstytini. Jie sudaromi paskirstant ataskaitinių metų pelną visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu;
• Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Išskiriamas ataskaitinių ir ankstesniųjų metų pelnas (nuostolis);
B skyriuje “Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)” parodomos investicinės subsidijos, gautos iš užsienio ir vyriausybinių valdžios organų,
investavimo į ilgalaikį turtą forma. Gautos investicinės subsidijos, kurių gavimas nesusijęs su investavimu į ilgalaikį turtą, gavus jas, arba jų gavimo garantijos yra įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitą pagal jų pobūdį.
C skyriuje “Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai” parodomi pinigai, skirti kompensuoti sąnaudoms ir reikalavimams, kurie yra tiksliai nustatyti pagal jų pobūdį ir kurie finansinių metų paskutinę dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau kurių sumos dar turės būti nustatytos (patikslintos).
D skyrius “Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai” apima po vienerių metų mokėtinas ssumas ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurios sudaro finansinės ir prekybos skolos.Kartu su finansinėmis skolomis, kaip įmonės įsiskolinimas, atspindimos įmonės skolos nuomotojui už išperkamosios nuomos pagrindu išsinuomotą ilgalaikį turtą.prie po vienerių metų mokėtinų sumų negalima priskirti sumų, kurios bus sumokėtos per dvyliką mėnesių.jos yra įtraukiamos į kitą šio skyriaus grupę – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.Prie jų priskiriama ir ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis, finansinės trumpalaikės skolos, trumpalaikės prekybos skolos, avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, taip pat mokesčiai, aatlyginimai, socialinis draudimas bei kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.
E skyriuje “Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos” parodomi du pagrindiniai straipsniai: sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio (avansu gautos, neuždirbtos) pajamos. Sukautos sąnaudos – tai sąnaudos, įmonės patirtos šį ar aankstesniais laikotarpiais, jeigu už jas bus atsiskaityta būsimais laikotarpiais. Ateinančio laikotarpio pajamos – tai įmonės dar neuždirbtos (avansu gautos), tačiau pirkėjų (užsakovų) jau apmokėtos pajamos, išskyrus prekybos skolas, atspindimas atitinkamuose balanso straipsniuose.Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibudinantis rodiklis, todėl finansinėje atskaitomybėje jam skiriama daug dėmesio. Informacija apie įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus pateikiama pelno ir nuostolio ataskaitoje. Joje parodoma finansinio rezultato susidarymo schema. Pelno ir nuostolio ataskaita yra vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklos rezultatus ir jos galimybes. Paprastai ši ataskaita yra mėnesinė, ketvirčio ir metinė. Pelno ataskaita gali būti sudaryta ir savaitinė, jeigu to reikia valdymui. Ji turi būti vienodos formos ir struktūros. Nukrypimai leidžiami tik ypatingais atvejais.
Pelno ir nuostolio ataskaita gali būti ddaugiapakopės ir vienpakopės formos. Pirmuoju atveju galutinis rezultatas apskaičiuojamas remiantis keliais tarpiniais pelno apskaičiavimais, antruoju atveju atskirai grupuojamos pajamos ir sąnaudos, o jų algebrinė suma parodo pelną ar nuostolį.
Nepriklausomai nuo pelno ir nuostolio ataskaitos sudarymo formos ataskaitoje galime skirti dvi rodiklių rūšis: pajamas ir sąnaudas.
Pajamos – tai įmonės aktyvų (turto) padidėjimas arba jos įsipareigojimų sumažėjimas, atsiradęs vykdant įprastinę ūkinę veiklą ir taip didinančios įmonės kapitalą. Prie pajamų priskiriamos įplaukos už realizuotą produkciją bei suteiktas paslaugas, įnašai, procentai, dividendai, renta. Pajamos ggali būti apskaičiuojamos arba gautos. Pajamos yra apskaičiuojamos tada, kai įvykdyti visi sutarties reikalavimai ir įmonė yra užtikrinta, kad atitinkamos sumos bus pervestos į jos sąskaitą. Pajamos yra gautos, kai už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sumokėti grynieji pinigai arba gauti mokamieji reikalavimai. Dabar vartojamas terminas “uždirbtos ir neuždirbtos pajamos”. Taigi uždirbtos pajamos – 1) pinigai už suteiktas paslaugas bei parduotą produkciją (šie darbai turi būti atlikti, o produkcija parduota per ataskaitinį laikotarpį); 2) parduota produkcija arba suteiktos paslaugos per ataskaitinį laikotarpį (nors pinigai dar negauti, tačiau mūsų klientas įsipareigojo apmokėti už juos).Neuždirbtomis pajamomis laikomi pinigai už darbus ir paslaugas, kurie numatomi atlikti per būsimus laikotarpius. Tai yra mūsų įsiskolinimas klientams, todėl šių pajamų lyginti su ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis negalima. Tik uždirbtas pajamas galima lyginti su ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, atvaizduoti pelno ir nuostolio ataskaitoje ir apskaičiuoti realiai uždirbtą pelną.
Sąnaudomis yra laikomas turtas, sunaudotas pajamoms uždirbti. O išlaidos – tai pinigų išleidimas kuriam nors tikslui, dažniausiai turtui įsigyti. Į pelno ir nuostolio ataskaitą įtraukiamos visos uždirbtos pajamos ir padarytos sąnaudos. Gautas pelnas parodo uždirbtas pajamas atėmus sąnaudas, padarytas toms pajamoms uždirbti.
Pelno ir nuostolio ataskaitoje parodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos bei sąnaudos, padarytos uždirbant šias pajamas.
Iš bendrojo pelno (nuostolio) sumos aatėmus veiklos sąnaudų sumą, gaunama veiklos pelno (nuostolio) suma. Pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirais straipsniais parodomos kitos veiklos pajamos ir sąnaudos.
Kitos veiklos pajamos atspindi gautas ar gautinas iš pašalinių (trečiųjų) asmenų pajamas, nesusijusias su įmonės tipinės veiklos prekių ir paslaugų pardavimu. Šis rodiklis taip pat apima savos statybos sumą, kuri yra laikoma pajamomis. Kitos veiklos pajamos negali būti priskirtos finansinės ir investicinės veiklos pajamoms ar pagautė. Kitos veiklos sąnaudos atspindi apmokėtas arba apmokėtinas pašaliniams (tretiesiems) asmenims sąnaudas, susijusias su netipine įmonės veikla. Kitos veiklos sąnaudoms negali būti priskirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos ar netekimai.
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) yra apskaičiuojamas remiantis šia formule:
Veiklos pelnas (nuostolis)
+ Kitos veiklos pajamos
– Kitos veiklos sąnaudos
+ Finansinės ir investicinės veiklos pajamos
– Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos
= Įprastinės ve.iklos pelnas (nuostolis)
Pelno ir nuostolio ataskaitoje yra atskiri straipsniai ypatingam pelnui ir nuostoliui parodyti. Ypatingas pelnas vadinamas pagaute, o ypatingi nuostoliai – netekimais, praradimais. Ypatingą pelną sudaro sumos, gautos iš neįprastinės veiklos, t. y. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto anksčiau nurašytų sumų atkūrimo, nesusijusi su įprastine įmonės veikla nauda iš kompensacijų už stichines nelaimes ar kitas netikėtas aplinkybes ir kita nauda, nepriklausanti nuo įmonės valdytojų valios. Čia turi būti atvaizduotos sumos, kuriomis buvo klaidingai sumažintas ankstesnių ataskaitinių laikotarpių vveiklos rezultatas.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.
Sudarant pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, svarbu tiksliai apskaičiuoti pelną (nuostolį), t.y. paskirstytiną rezultatą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šis rodiklis, parodytas pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje trečiuoju eilės numeriu, apskaičiuojamas kaip algebrinė nepaskirstytojo rezultato ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir ataskaitinio laikotarpio nepaskirstytojo rezultato suma.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje atskirais straipsniais parodomos sumos, kurias akcininkai įmoka įmonės veiklos nuostoliams atlyginti, taip pat sumos, perkeltos į nepaskirstytąjį pelną iš rezervų. Paskirstytasis pelnas skirstomas vadovaujantis Vyriausybės nutarimais bei akcininkų susirinkimo sprendimais į atitinkamus rezervus, dividendams ir tantjemoms išmokėti bei kitiems tikslams.
Informacija, pateikta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, tiesiogiai susijusi su rodikliais, atvaizduotais pelno (nuostolio) ataskaitoje.Pinigų srautų ataskaita
Lietuvos Respublika finansų ministerija “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” rekomendavo pinigų srautų ataskaitos formą.
Finansų ministerijos patvirtintoje pinigų srautų ataskaitoje, parodyti pinigų srautai iš:
1) įmonės veiklos;
2) investicinės veiklos;
3) finansinės veiklos;
4) ypatingosios veiklos.
Pinigų srautus iš įmonės veiklos sudaro įmonės grynasis pelnas (nuostolis), nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka, ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė), pirkėjų įsiskolinimo, įsiskolinimo tiekėjams, kitų įmonės skolų, išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas) bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatas.
Pinigų srautai iš investicinės veiklos apima pinigus, išmokėtus įsigyjant materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turą, taip pat įsigyjant įvairius vertybinius popierius, pinigus, gautus parduodant materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turtą
(išskyrus tą, kuris buvo įsigytas turint tikslą jį parduoti), bei pinigus, gautus parduodant vertybinius popierius (išskyrus tuos, kurie buvo įsigyti turint tikslą juos parduoti).Pinigų srautų iš investicijų perleidimo (įsigijimo) straipsnyje atspindima ir įmonės gautų per ataskaitinį laikotarpį dividendų suma.
Pinigų srautai iš finansinės veiklos apima pinigus, gautus iš savininkų, išleidžiant visų rūšių akcijas ar kitus kapitalo vertybinius popierius, ir skolintojų (kreditorių), išleidžiant obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius, iš kredito institucijų, padidėjus įmonės įsiskolinimams joms, taip pat kitus pinigus, gautus iš įįmonės finansinės veiklos bei išmokėtus savininkams dividendų forma, išmokėtus savininkams už išperkamąsias įmonės akcijas, kredito institucijoms ir kitoms įmonėms.
Be to, šioje ataskaitoje dar išskirti pinigų srautai iš ypatingosios įmonės veiklos, eliminuojant jų poveikį įmonės investicinei bei finansiniai veiklai.
Parengus pinigų srautų ataskaitą, joje apskaičiuota per ataskaitinį laikotarpį pasikeitusi pinigų suma turi sutapti su per tą patį ataskaitinį laikotarpį pasikeitusia pinigų suma, pateikta balanse.
Išvada
Aš, atlikdama praktiką gimnazijoje, susipažinau su šiais pirminiais dokumentais: sąskaita-faktūra, PVM sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderiu, kasos išlaidų orderiu, mokėjimo pavedimu, čekių knygele.
Susipažinau su sąskaitų planu, didžiąja knyga, kasos knyga, prekine apyskaita, darbo užmokesčio apskaitos dokumentais, turto apskaitos dokumentais, inventorizacijos atlikimo tvarka, įmonės metinės finansinės ataskaitos dokumentais ir tvarka.Naudota literatūra
1. “Valstybės žinios” 2001m. balandžio 6d. Nr. 30
2. Edita Natkevičienė “Finansinės apskaitos pagrindai” 2000 m.
3. Internetas: www.finmin.lt,
www.sodra.lt,
www.vmi.lt.
