Apskaita: ilgalaikis materialus turtas (referatas)
TURINYS
ĮVADAS 3
MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO SAMPRATA IR ĮVAIROVĖ 5
Ilgalaikio materialaus turto apskaitos reglamentavimas 5
Ilgalaikio materialaus turto sąvoka 5
Ilgalaikio materialaus turto rūšys 7
Sąskaitos, naudojamos ilgalaikio materialaus turto apskaitai 9
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITOS PROCESAS 11
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO ĮVERTINIMAS 12
ILGALAIKIO TURTO JUDĖJIMO OPERACIJŲ ATVAIZDAVIMAS APSKAITOJE 16
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas 16
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas, perleidimas ir netekimas 17
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO NUSIDĖVĖJIMO KONCEPCIJA IR SKAIČIAVIMO METODAI 21
Nusidėvėjimo sąvoka 21
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai 22
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo ir laikotarpio parinkimas 24
Nusidėvėjimo apskaita 26
IŠVADOS 28
LITERATŪROS SĄRAŠAS 30
PRIEDAI 31ĮVADAS
Sparčiai besivystančios ekonomikos aplinkoje įmonių valdytojams bei savininkams nuolat tenka analizuoti vykdomos veiklos rentabilumą, ieškoti būdų gamybai ar prekybai plėsti, priimti sprendimus įįvairiais įmonės veikos klausimais. Tam reikalinga labai tiksli ir gerai parengta informacija apie įmonės būklę. Pagrindinis tokios informacijos šaltinis, be abejo, yra apskaita. Buhalterinė apskaita nėra vien rutininis dokumentų ir įvairių žurnalų pildymas. Tai nuoseklus ūkinių operacijų fiksavimas, bei jų analizavimas, prognozavimas. Buhalterinės apskaitos žurnalai netgi prilyginami įmonės gyvenimo metraščiams.
Vieną iš didžiausių bei svarbiausių įmonės turto dalių yra ilgalaikis turtas, o nuo jo panaudojimo efektyvumo dažnai priklauso ir veiklos pelningumas, todėl nepaprastai svarbu tinkamai ir teisingai jį apskaityti bei įįvertinti. Tai kvalifikuotų specialistų – buhalterių darbas, užtikrinantis tikslų ilgalaikio turto dydžio, struktūros nustatymą.
Ilgalaikio materialaus turto apskaitos svarba bei aktualumas lėmė mano pasirinkimą analizuoti šią temą savo kursiniame darbe.
Ilgalaikis turtas pagal jo fizinę substanciją skirstomas į tris grupes: materialųjį, ffinansinį ir nematerialųjį. Šiame darbe aš analizuoju tik ilgalaikio materialaus turto apskaitą.
Taigi vienas iš pagrindinių apskaitos uždavinių yra teikti informaciją apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą, jo buvimo vietą, darbo laiką, judėjimą, naudojimą pagal paskirtį, nusidėvėjimą, remonto išlaidas, likvidavimo rezultatus, nenaudojamus objektus ir kt. Todėl savo darbe nagrinėju šiuos pagrindinius materialaus turto apskaitos klausimus:
ilgalaikio materialaus turto sąvoka: kokie objektai priskiriami ilgalaikiam materialiam turtui, jų klasifikacija;
ilgalaikio turto įkainojimo aspektus;
aptariu sąskaitas bei sąskaitų korespondencijas, kurios naudojamos apskaitant ilgalaikį turtą;
ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo klausimus;
aptariu įvairius ilgalaikio materialaus turto įsigijimo, perleidimo, nurašymo ir likvidavimo klausimus, bei šių operacijų atvaizdavimą apskaitoje;
atkreipiu dėmesį į naujoves, susijusias su Verslo apskaitos standartų taikymu.
akcentuosiu kai kurias praktines ilgalaikio materialaus turto apskaitos problemas, susijusias su mokestine apskaita.
Dėl darbo apimties aapribojimų šiame darbe nenagrinėsiu ilgalaikio turto perkainojimo, įsigijimo mainais, remonto ir tobulinimo darbų apskaitą.
Šiandien, nuolat besikeičiančių įstatymų aplinkoje, darbo patirtis rodo, kad sudaryti finansinę atskaitą, kuri tiksliai atspindėtų įmonės realią padėtį, nėra taip lengva. Lietuvos integracija į Vakarų Europos politines ir ekonomines sąjungas įpareigoja mus prisitaikyti prie ten egzistuojančių standartų ir normų, todėl LR Vyriausybė nustatė, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos laikantis Tarptautinių Apskaitos Standartų bei visuotiniai pripažintų apskaitos principų.
Dabar Lietuvoje baigiami ruošti Verslo apskaitos standartai, kurių nuostatos ppilnai atitinka Tarptautinius Apskaitos Standartų nuostatas. Pagrindiniai verslo apskaitos standartai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.. Kadangi minėti standartai ką tik įsigaliojo, dar nėra literatūros, komentuojančios juos. Nors Verslo apskaitos standartai ilgalaikio materialaus turto apskaitoje revoliucijos nedaro, atsiranda ir kai kurių naujovių apskaitoje. Todėl nagrinėjant ilgalaikio materialaus turto temą, aš pirmiausiai rėmiausi 12 Verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialus turtas“, taip pat naudojausi LR buhalterinės apskaitos ir kitais įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais o taip pat periodine literatūra, įvairių autorių leidiniais, kurie skirti ilgalaikio turto apskaitos klausimams nagrinėti.MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO SAMPRATA IR ĮVAIROVĖ
Ilgalaikio materialaus turto apskaitos reglamentavimas
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį: „apskaitos tvarkymo reikalavimai“ nustatoma, kad:
1. Apskaita tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus.
3. Ūkio subjektai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas.
Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Taigi tvarkant apskaitą bei sudarant metinę finansinę atskaitomybę už 2004 metus, mes turėsime vadovautis Verslo apskaitos standartais.
Ilgalaikio materialaus turto apskaitą reglamentuoja 12 VVerslo apskaitos standartas. Šis standartas nustatyto ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.Ilgalaikio materialaus turto sąvoka
Taigi kokį turtą mes galime priskirti prie ilgalaikio materialaus turto?
Pagal G. Kalčinską, jei per vieną ataskaitinį laikotarpį turtas visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas, – ilgalaikiu turtu . Turto sunaudojimas per laikotarpį, kurio metu uždirbamas pelnas, yra pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai (Lietuvoje jis sutampa su kalendoriniais metais), todėl ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.
Pagal dabar galiojantį 1998 07 30 priimta LRV Nutarimą Nr.955 “Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”, kuris taikomas mokestinėje apskaitoje, ilgalaikis materialus turtas apibrėžiamas taip: ilgalaikį materialųjį turtą sudaro objektai, nuosavybės teise bei pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos bei aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą vertę. Jei turto pradinė vertė mažesnė už įmonės nusistatytą vertę, nuo kurios turtas priskiriamas ilgalaikiam, nepriklausomai nuo jo tarnavimo laiko, arba kuris nepriklausomai nuo jo vertės tarnauja ne ilgiau kkaip vienerius metus, tai priskiriamas trumpalaikiam materialiam turtui.
Ilgalaikis ir trumpalaikis materialus turtas skirtingai panaudojami pelno uždirbimo procese. Į produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotas trumpalaikis turtas įskaičiuojamas visa verte, kai tuo tarpu sunaudoto ilgalaikio materialaus turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis.
Verslo apskaitos standartai apibendrina ir papildo šiuos kriterijus. 12-to Verslo apskaitos standarto 19 straipsnis nustato, kad Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:
1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;
3) įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
4) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;
5) įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu .
Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro pagrindinę viso įmonės turto dalį ir todėl yra labai svarbūs apibūdinant jos finansinę būklę. Be to sprendimas, ar išlaidos bus pripažintos turtu ar sąnaudomis, gali turėti reikšmingos įtakos įmonės pateikiamiems veiklos rezultatams.Ilgalaikio materialaus turto rūšys
Ilgalaikis turtas gali būti įvairus, o jo įvairovė dažnai nulemia skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimą ir atvaizdavimą atskaitomybėje. Taigi ilgalaikį turtą galima suskirstyti į tam tikras grupes.
Pagrindinis ilgalaikio turto skirstymas vyksta pagal fizinę jo substanciją. Išskiriamos
3 pagrindinės ilgalaikio turto grupės – tai materialusis, finansinis ir nematerialusis turtas. Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas , jis laikomas materialiuoju turtu. Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu, kurios atsiranda įsigijus tų įmonių vertybinių popierių. Turtas, kurio negalima apčiuopti ir kuris neturi materialios substancijos, bet už kurį yra sumokėta – vadinamas nematerialiuoju turtu.
Pagal nuosavybę turtas skirstomas į: visiškai įmonei priklausantį, išsinuomotą ir dovanotą jai tturtą. Šis skirstymas padeda nustatyti kas yra turto tikrasis savininkas. Visiškai įmonei priklausantis turtas yra pačios įmonės jėgomis ir įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas . Tik šis turtas gali būti užstatomas. Paprastos ar išperkamos nuomos pagrindu įmonėje esantis turtas nėra visiška įmonės nuosavybė, nors pagal sutartyje numatytas sąlygas įmonė disponuoja šiuo turtu. Dovanotas turtas – tai ne pačios įmonės užsidirbtas turtas. Jis apskaitomas atskirai, nes apie tai turi būti pranešta akcininkams. Taip pat su dovanotu turtu gali būti susieti tam ttikri apribojimai.
Pagal ilgalaikio turto vaidmenį įmonės veikloje – į pasyvųjį (nekilnojamąjį) ir aktyvųjį (kilnojamąjį) ilgalaikį turtą. Šis skirstymas svarbus tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdytojai visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje.
Taip pat turtas skirstomas ir ppagal jo naudojimą įmonėje. Skiriamas dalyvaujantis įmonės veikloje, nenaudojamas įmonės veikloje, socialinės paskirties ir kitoms įmonėms išnuomotas ilgalaikis turtas. Šis skirstymas taip pat yra svarbus, nes pagal turto naudojimo pobūdį priklauso ir nusidėvėjimo metodo parinkimas.
Pagal balansinius straipsnius ilgalaikio materialaus turto skirstymas pavaizduotas 1 lentelėje.
1 lentelė
Ilgalaikio materialaus turto klasifikacija.
II. MATERIALUSIS TURTAS
II.1. Žemė
II.2. Pastatai ir statiniai
II.3. Mašinos ir įrengimai
II.4. Transporto priemonės
II.5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai
II.6. Nebaigta statyba
II.7. Kitas materialusis turtas
Materialiam ilgalaikiu turtui priskiriama žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, nebaigta statyba, įrankiai ir kitas materialią formą turintis turtas. Palyginus su ankstesniu balansų, kurio formą reglamentavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1993m. lapkričio 12d. raštas Nr.83N “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” išnyko eilutė „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“. Ilgalaikį mmaterialų turtą, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu, reikės priskirti prie atitinkamo įprastiniu būdu įsigyto turto rūšies.Sąskaitos, naudojamos ilgalaikio materialaus turto apskaitai
Pavyzdiniame sąskaitų plane ilgalaikiam materialiam turtui apskaityti skirtos 1 klasės sąskaitos. Įmonės naudoja 12-15 sąskaitas, skirtas ilgalaikiam materialiam turtui apskaityti.
12 sąskaitų grupė „Ilgalaikis materialus turtas“ skirta materialiam ilgalaikiam turtui, kuriuo disponuoja įmonė (nesvarbu, kaip tas turtas įsigytas: išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu arba įprastiniu būdu) ir kuris yra nnumatomas naudoti įmonės veikloje ilgiau kaip vienerius finansinius metus, apskaityti. Kadangi laikinai nenaudojamas ilgalaikis materialus turtas balanse turi būti rodomas kartu su naudojamu, tai rekomenduojama jį apskaityti šioje sąskaitų grupėje, išskiriant jį į atskiras sąskaitas. Ši sąskaita gali būti detalizuota pagal įmonėje naudojamo turto rūšis, atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius. Ryšium su pasikeitusiu balanso eilučių išdėstymu aš siūlau pakoreguoti pavyzdiniame plane esantį turto grupavimą pagal turto rūšys ir detalizuoti šią sąskaitą taip:
120 Žemė
1200 Žemė
121 Pastatai ir statiniai
1210 Pastatai
1211 Statiniai
122 Mašinos ir įrengimai
1220 Mašinos
1221 Įrengimai
123 Transporto priemonės
124 Kita įranga
1230 Kita įranga
1231 Priestatai
1232 Įrankiai
1233 Įrenginiai
Kiekvienos turto rūšies sąskaita turi būti suskirstyta taip, kad iš apskaitos duomenų galima būtų gauti įvairaus pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į naujus verslo standarto siūlomus turto apskaitos ypatumus LR apskaitos instituto darbuotoja Ramunė Budrionytė, skaidant kiekvienos ilgalaikio turto rūšies sąskaitą, rekomenduoja naudoti šias pagrindines sąskaitas :
12.0 Ilgalaikis materialus turtas – įsigijimo savikaina
12.1 Ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimas (perkainojimas)
12.7 Ilgalaikis materialus turtas – nusidėvėjimas (-)
12.8 Ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimo nusidėvėjimas
12.9 Ilgalaikis materialus turtas – vertės sumažėjimas (-)
13 sąskaitų grupė „Nebaigta statyba“ skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neužbaigto statyti ilgalaikio materialaus turto vertei bei įmonės avansinėms įmokoms rangovams už jų pagal sutartį vykdomus statybos darbus. Statybos ddarbų išlaidos bei išankstiniai mokėjimai kaupiami šioje sąskaitoje iki ilgalaikio turto statybos užbaigimo.
14 sąskaitų grupė „Kitas materialus turtas“ skirta apskaityti išankstiniams apmokėjimams už ilgalaikį materialųjį turtą (nesvarbu ar išankstinis apmokėjimas buvo atliktas prieš metus ar prieš savaite), ruošiamas naudoti ilgalaikis materialus turtas, remonto ir rekonstravimo darbai.
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo rezultatai bus laikomi kita veikla. Jiems registruoti siūlomos naudoti tokios pajamų ir sąnaudų sąskaitos:
52 sąskaitų grupė „Kitos veiklos pajamos“. Čia bus rodomi pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo, ilgalaikio turto nurašymo pelnas, pajamos dėl ilgalaikio turto vertės padidėjimo ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios pajamos.
62 sąskaitų grupė „Kitos veiklos sąnaudos. Šioje sąskaitoje bus rodomi nuostoliai dėl ilgalaikio turto perleidimo, ilgalaikio turto nurašymo nuostoliai, nuostoliai dėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, nuostoliai dėl ilgalaikio turto praradimo ir kiti su ilgalaikiu turtu susiję nuostoliai.
64 sąskaitų grupė „Netekimai“ bus naudojama netekimams dėl turto praradimo atspindėti. Ji bus naudojama ypač retai, nes 12 verslo apskaitos standartas netekimus traktuoja kaip turto praradimą dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje.ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITOS PROCESAS
Kadangi ilgalaikis turtas tarnauja įmonei kelis metus, tai jo apskaita procesas yra sudėtingesnis, nei paprastas įmonėje turimų pirkimo ar pardavimo dokumentų užfiksavimas apskaitoje. Apskaitininkas nuolat turi sekti ilgalaikio materialaus turto bbūkle, koreguojant apskaitoje jo pasikeitusią vertę. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos procesas pavaizduotas 1-je schemoje.
1 schema. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos procesas .
Taigi iš schemos matome, kad vienas ir tas pats ilgalaikis materialus turtas per visą savo tarnavimo laikotarpį apibūdinamas įvairiomis vertėmis. Todėl didelis dėmesys skiriamas ilgalaikio turto įvertinimui.
Apart sintetinės ilgalaikio turto apskaitos egzistuoja ir analitinė apskaita. Išsamesnę informaciją apie ilgalaikį turtą tikslinga kaupti analitinėse apskaitos kortelėse. Kiekvienas naudojamas veikloje ilgalaikio turto objektas turi turėti atskirą analitinę kortelę. Šios kortelės pavyzdys pateiktas priede Nr.1. Jos padeda sumažinti sąskaitų skaičių. Šiose kortelėse užfiksuojami duomenys apie ilgalaikį turtą: gavimo data, eksploatavimo pradžia, pradinė vertė, nusidėvėjimo norma, eksploatavimo vieta, jose kaupiama ir kiekvieno objekto nusidėvėjimo suma. Įsigijus ilgalaikį turtą, kiekvienam objektui suteikiamas inventorinis numeris. Apibendrinti duomenys iš analitinių kortelių bendromis sumomis surašomi į buhalterines sąskaitas.ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO ĮVERTINIMAS
1-je Schemoje mes matome pradinę ilgalaikio materialaus turto vertę, kurią sudaro šio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Ji nesikeičia per visą turto naudojimo laikotarpį ir yra labai svarbi apskaitai ir analizei.
Ilgalaikis materialus turtas dėvisi, jo vertė dalimis patenka į sąnaudas. Ši nudėvėtoji vertė vadinama nusidėvėjimu.
Iš pradinės vertės atėmus nusidėvėjimą, gauname ilgalaikio materialaus turto likutinę vertę. Ši vertė parodoma balanse. 2-as Verslo apskaitos standartas numato, kad materialusis turtas
balanse parodomas likutine verte, t.y. suma, gauta iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus.
12 Verslo apskaitos standartas numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, ilgalaikis materialusis turtas, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje ne tik įsigijimo savikaina bet ir perkainota verte, jeigu tam yra priežasčių. Perkainota vertė atsiranda kai turto balansinė vertė rreikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę. Dėl darbo apimties apribojimu perkainojimo temos smulkiau nenagrinėsiu.
Dažnai ilgalaikis turtas nudėvimas iki tam tikro laipsnio ir toliau naudoti jau nebetinka. Riba, iki kurios nudėvimas ilgalaikis turtas vadinama likvidacine verte.
Suma, gauta iš riboto naudojimo laiko ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatytą likvidacinę vertę vadinama nudėvimoji vertė.
Kartais būna ir taip, kad pilnai nudėvėtas turtas dar naudojamas įmonėje dar ilgus metus. Kadangi apskaitoje viskas turi būti įvertinta piniginiais matais, toks turtas nudėvimas ne vvisiškai, o iki 1 lito. Ši vertė vadinama atmintine verte.
Mokesčių administratoriai, nurodant kaip reikia apskaičiuoti tam tikrus mokesčius, įveda mokestinės vertės sąvoką.
12 Verslo apskaitos standartas dar papildomai vartoja sekančias ilgalaikio turto vertės sąvokas: Atsiperkamoji vertė – turto grynoji galimo realizavimo vvertė arba to turto naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Naudojimo vertė – dabartinė diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų suma, kurią tikimasi gauti nuolat naudojant turtą ir jį perleidžiant pasibaigus naudingo tarnavimo laikui.
Galime padaryti išvadą, kad ilgalaikio materialaus turto įvertinimo pagrindas visada yra jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Kadangi įsigijimo savikainos nustatymas yra labai svarbus, aptarsiu tai smulkiau.
12 Verslo apskaitos standartas numato, kad į ilgalaikio turto savikainą įeina sekančios su turto įsigijimu susijusios išlaidos :
1) įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto tturto vertė);
2) atvežimo išlaidos;
3) muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai;
4) projektavimo darbų išlaidos;
5) sumontavimo išlaidos;
6) instaliavimo išlaidos;
7) parengimo naudoti išlaidos;
8) remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos;
9) išbandymo išlaidos;
10) infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;
11) žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;
12) numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžimą;
13) kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.
Panašiai suformuojama ir ilgalaikio materialaus turo pasigaminimo (nesvarbu ar turtas gaminamas savo reikmėms, ar pardavimui) savikaina. Ją sudaro šio turto gamyboje (statyboje) sunaudotų pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų ggaminių įsigijimo savikaina, tiesioginio darbo išlaidos ir šio turto gamybai (staty.bai) tenkančių pridėtinių (netiesioginių) išlaidų dalis, padarytos gaminant šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Į pasigaminimo savikainą negalima įtraukti jokios vidinio pelno dalies.
Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitoma:
1. veiklos sąnaudos;
2. pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą;
3. Palūkanos. Tai naujovė ilgalaikio materialaus turto apskaitoje. G. Kalčinskas savo knygoje teigia, kad vadovaujantis kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principais, logiška būtų palūkanų sąnaudas pripažinti tais laikotarpiais, kada objektai, su kuriais susiję šios palūkanos, uždirbs pajamas. Iki 2004 m. palūkanos buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per turto tarnavimo laiką. Tačiau Tarptautinių Apskaitos Standartų ir Verslo Apskaitos Standartų kūrėjai laikosi kitokios nuomonės. Nuo 2004 m. palūkanos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis. Reikia atkreipti dėmesį, kad net jeigu turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, tai reikia diskontuoti visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą ir taip nustatyti turto įsigijimo savikaina. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.
Kai įmonė ilgalaikį materialųjį turtą gauna savininkų turtinių įnašų forma, ttai tokio turto įsigijimo savikainą sudaro savininkų susirinkimo patvirtinta turto vertė. Kai įmonė gauna neatlygintinai (dovana) ilgalaikį materialųjį turtą, tai jo įsigijimo savikainą dažniausiai yra nurodyta dovanojimo sutartyje ar kitame analogiškame dokumente. Patikėjimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina dažniausiai nurodoma perdavimo akte. Aukščiau išvardintuose dokumentuose nurodyta turto vertė negali būti didesnė už tikrąją vertę. Taip pat, kaip ir įsigyjant turtą, prie įsigijimo savikainos pridedamos visos su jo įregistravimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė dokumentuose nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nustato įmonė, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę.ILGALAIKIO TURTO JUDĖJIMO OPERACIJŲ ATVAIZDAVIMAS APSKAITOJE
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas
Ilgalaikis turtas gali būti įsigyjamas: perkant, neatlygintinai gaunant, iš kapitalinių įdėjimų (pasistatant), akcininkų įnašais turtu. Visais atvejais turi būti surašytas atitinkamas dokumentas: sąskaita – faktūra (PVM sąskaita – faktūra), priėmimo – perdavimo aktas, krovinio gabenimo važtaraštis; būtinai turintys visus įstatyme numatytus rekvizitus.
Paminėsiu bendrą tokių buhalterinių įrašų taisyklę: visų ilgalaikio turto rūšių įsigijimas registruojamas atitinkamose turto rūšių sąskaitų debeto pusėje, kredituojant sunaudoto turto bei dėl to atsiradusių įmonės įsipareigojimų sąskaitas. Tai yra įsigyjant žemę, pastatus, statinius, transporto priemones ir kt. – faktine įsigijimo savikaina debetuojama atitinkama 12 sąskaitos „Materialusis ilgalaikis turtas“ subsąskaita o kredituojamos :
• sumokant iš anksto – K 22 Išankstiniai aapmokėjimai;
• sumokant iš kasos ar sąskaitos banke – K 27 Pinigai bankuose ir kasoje;
• ilgalaikėn skolon įsigyjant ilgalaikį turtą – K 42 Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;
• skolon įsigyjant ilgalaikį turtą -K48 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai;
• didinant įmonės įstatinį kapitalą turtiniais įnašais – K 301 Akcinis kapitalas;
• baigus savo jėgomis statyti pastatus, statinius ir kitą ilgalaikį turtą, – faktine išlaidų, tenkančių baigtai statybai suma – K13 Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai;
• perkainuojant ilgalaikį materialų turtą – K32 Perkainojimo rezervas
Šiose pavyzdinėse sąskaitų korespondencijose nefigūruoja PVM (Pridėtinės vertės mokesčio) sąskaitos, nes ilgalaikio turto apmokestinimas – tai atskira tema.Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas, perleidimas ir netekimas
12 Verslo apskaitos standartas teigia, kad kai apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis nurašomas. Ilgalaikis materialus turtas nurašomas kai jis pilnai nusidėvi, kai nebenaudojamas įmonės veikloje, kai jo netenkama stichinių nelaimių metu, kai jis yra parduodamas ir kitais atvejais. Nurašant ilgalaikį turtą, atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant – dar į to turto kainą.
Ilgalaikis turtas gali būti likviduojamas labai įvairiais būdais, nes pats turtas būna skirtingai nudėvėtas. Jį, taip pat ir pajamuojamas atliekas veikia infliacija, kurios padarinių įsigyjant turtą neįmanoma numatyti, todėl iš anksto įvertinti atliekų kainos, kai turtas
likviduojamas nėra galimybės. Galimi materialaus ilgalaikio turto likvidavimo atvejai:
• Kai turtas pilnai nudėvimas ir atsargų po likvidavimo nėra, apskaitoje registruojamas nurašomas turtas:
D 12.7 Nusidėvėjimas (-)
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina
• Kai turtas nudėvėtas iki likvidacinės vertės ir po likvidavimo susidaro atsargos, kurių vertė lygi likvidacinei vertei – apskaitoje registruojamas nurašomas turtas, taip pat atliekos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte.
D 12.7 Nusidėvėjimas (-)
D 200 Atsargos
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina
• Kai turtas nenudėvėtas iki likvidacinės vertės ir po llikvidavimo susidaro atsargos – apskaitoje registruojamas nurašomas turtas, taip pat pajamuojamos atliekos ir (arba) jei nurašyto turto likutinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likutinė vertė mažesnė – ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. Iki 2004 metų tokiems ilgalaikio materialaus turto nurašymo rezultatams registruoti buvo naudojamos netekimų ir pagautės sąskaitos. Tai vėl gi naujovė ilgalaikio turto apskaitoje, susijusi Verslo apskaitos standartų įvedimu. Nors rezultatams atvaizduoti bus nnaudojamos 52 ir 62 grupės sąskaitos, tačiau mokestine prasme tai liks netekimai arba pagautė, kas reikš kad nuostoliai dėl turto nurašymo nemažins apmokestinamųjų pajamų pelno mokesčio atžvilgiu.
Taigi, kai nurašyto turto likutinė vertė didesnė už gautų medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę:
D 112.7 Nusidėvėjimas (-)
D 200 Atsargos
D 62. Nuostoliai dėl turto nurašymo
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina
Kai nurašyto turto likutinė vertė mažesnė už gautų medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę:
D 12.7 Nusidėvėjimas (-)
D 200 Atsargos
K 52. Ilgalaikio turto nurašymo pelnas
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina.
• Kai turtas nenudėvimas iki likvidacinės vertės ir atsargų po likvidavimo nebūna – apskaitoje registruojamas nurašomas turtas ir ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. Priklausomai nuo situacijos šiuo atveju bus naudojamos arba 62 arba 64 sąskaitos.
64 sąskaita bus naudojama tik tuo atveju jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje ir jei negalima šių nuostolių kompensuoti. Praktiškai nuo 2004 metų ši sąskaita bus naudojama ypač retai. Jei numatoma, kad nuostoliai bbus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma, atitinkamai mažinant netekimus. Korespondencija šiuo atveju gali atrodyti taip:
D 64 Netekimai 3000 Lt
D 12.7 Nusidėvėjimas (-) 2000 Lt
D 256 Įvairios gautinos sumos 15000 Lt
K 12.0 Materialusis ilgalaikis turtas 20000 Lt
Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas ar patiriami nuostoliai dėl gamtos reiškinių, kurie būdingi tai vietovei, dėl vagystės ar kitų panašių priežasčių, nuostoliams registruoti naudosime 62 sąskaitą Nuostoliai dėl ilgalaikio turto praradimo.
Kiekviena įmonė. gali naudotą turtą perleisti kitiems, kai jis nebereikalingas, aarba spekuliatyviais tikslais. Ilgalaikio turto kaina didžiąja dalimi priklauso nuo jo paklausos rinkoje. Todėl turtas gali būti parduotas už kainą lygią jo likutinei vertei, už didesnę nei jo likutinė vertė arba netgi mažesnę nei jo vertė (likutinė vertė) kainą .
Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas. Pelnas ar nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atėmus parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas. Perleisto ilgalaikio materialiojo turto nurašymas apskaitoje registruojamas nurašant turto įsigijimo savikainą ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą.
Galimi materialaus ilgalaikio turto perleidimo atvejai:
a)Kai ilgalaikis turtas perleidžiamas už kainą, lygią jo vertei (likutinei vertei), fiksuojamas tik ilgalaikio turto pakeitimas į pinigus. Todėl savininkų nuosavybė dėl to nesikeičia. Pavyzdžiui, įmonė “XX” nutaria parduoti automobilį, kurio likutinė vertė – 20 000 Lt, ( pradinė vertė – 30 000 Lt., nusidėvėjimo suma – 10 000 Lt.) už kainą, lygią likutinei vertei (20 000 Lt.), ir pinigai už parduotą automobilį gaunami tą pačią dieną. Atliekamos tokios operacijos:
D 12.7 Nusidėvėjimas (-) 10 000 Lt.
D 2710 Sąskaita banke 20 000 Lt.
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 30 000 Lt.
b)Kitas ilgalaikio turto perleidimo atvejis – kai jis perleidžiamas didesne kaina nei jo likutinė vertė. Pavyzdžiui, įmonė “XX” nutaria parduoti automobilį už 25 000 Lt., t.y. 5 000 Lt. daugiau nei jo likutinė vertė. Atliekamos tokios operacijos:
1. Parduoto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumai:
D 12.7 Nusidėvėjimas (-) 10 000 Lt.
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 10 000 Lt.
2. Likutinės vertės sumai:
D 2560 Įvairios gautinos sumos 20 000 Lt.
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 20 000 Lt.
Skirtumui tarp likutinės vertės ir pardavimo kainos:
D 2560 Įvairios gautinos sumos 5 000 Lt.
K 5230 Pelnas iš turto perleidimo 5 000 Lt.
Už parduotą ilgalaikį turtą gaunami pinigai:
D 2710 Sąskaita banke 25 000 Lt.
K 2560 Įvairios gautinos sumos 25 000 Lt.
c)Kai ilgalaikis turtas parduodamas kaina, mažesne už to turto likutinę vertę, mūsų atveju – už 15 000 Lt, atliekamos tokios operacijos:
1. Parduoto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumai:
D 12.7 Nusidėvėjimas (-) 10 000 Lt.
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 10 000 Lt.
2. Pardavimo kainai:
D 2560 Įvairios gautinos sumos 15 000 Lt.
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 15 000 Lt.
3.Skirtumui tarp likutinės vertės ir pardavimo kainos:
D 6230 Nuostolis dėl turto perleidimo 5 000 Lt.
K 12.0 Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina 5 000 Lt.
4. Už parduotą ilgalaikį turtą gaunami pinigai:
D 2710 Sąskaita banke 15 000 Lt.
K 2560 Įvairios gautinos sumos 15 000 Lt.
Visiems aukščiau paminintiems atvejams budinga tai, kad jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rrezervo (rezultatų) dalis, perkainojimo rezervas turi būti atitinkamai sumažintas.
Taip pat ilgalaikis materialus turtas gali būti nurašytas jeigu jis nebenaudojamas veikloje. Jei ilgalaikis materialus turtas laikinai nenaudojamas įmonės veikloje ryšium su rekonstrukcija ar remontu, toks turtas apskaitoje perkeliamas į atskirą sąskaitą. Balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie laikinai nenaudojamą turtą. Kai ilgalaikis materialusis turtas visiškai nebenaudojamas įmonės veikloje kai laikomas perleidimo tikslu, toks turtas perrašomas į atsargų sąskaitą likutine verte..ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO NUSIDĖVĖJIMO KONCEPCIJA IR SKAIČIAVIMO METODAI
Nusidėvėjimo sąvoka
Įskaičiuoti ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas reikštų pažeisti tęsiamos veiklos ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Pagal šiuos principus reikia laikytis prielaidos, kad įmonės veikla tęsiasi neribotą laiką ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis gali būti pripažintos tik tos, kurios buvo skirtos laikotarpio pajamoms uždirbti. Tai yra ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas galima susieti su eile ataskaitinių laikotarpių. Būtent dėl šios priežasties turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais įtraukiama į išlaidas kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Toks turto vertės paskirstymas apskaitoje apibrėžiamas sąvoka nusidėvėjimas.
Dar reikia paminėti, kad ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas
tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas.
Taigi 12 verslo apskaitos standartas nusidėvėjimo sąvoka apibrėžia taip:
Nusidėvėjimas – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą .
Neriboto naudojimo laiko turtas yra žemė, todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Taip pat nusidėvėjimas neskaičiuojamas bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus pastatų. Į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas tuo atveju, jei jjie buvo rekonstruojami ar remontuojami ir dėl to buvo padidinta jų vertė.
Nusidėvėjimas negali būti skaičiuojamas nenaudojamam užkonservuotam ilgalaikiam materialiajam turtui. Jei turtas laikinai nenaudojamas dėl remonto, jis nepriskiriamas nenaudojamam turtui.Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai
12 verslo apskaitos standarte ir LRV nutarime Nr.955, kuriuo vadovavosi apskaitininkai iki 2004 metų pateikiami vienodi nusidėvėjimo skaičiavimo metodai.
Įmonės nusidėvėjimui apskaičiuoti gali naudoti šiuos metodus:
1) tiesiogiai proporcingą (tiesinį);
2) produkcijos;
3) metų skaičiaus;
4) dvigubą – mažėjančios vertės metodą.
Tiesiogiai proporcingu metodu metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
V1 &– V2
N = –––––––––, kur
T
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Likvidacinę vertę nustato įmonė.
Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo to, kkiek tam tikras ilgalaikio materialaus turto objektas pagamino produkcijos arba atliko paslaugų. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
(V1 – V2) x P
N = –––––––––––, kur
Pmax
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;
Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.
Metų skaičiaus metodas priskiriamas pagreitinto skaičiavimo metodams. Pirmaisiais turto naudojimo metais į produkcijos, darbų (paslaugų) savikainą įskaitoma didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesnė negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma. Ji priklauso nuo pasirinkto turto naudojimo laiko. Taikant metų skaičiaus metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal fformulę:
(V1 – V2) x (T–i+1) x 2
N = ––––––––––––––––––––, kur
T x (T+1)
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudingo tarnavimo laikas metais;
i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur “i” mažiau arba lygu “T”.
Taikant dvigubą – mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Tai taip pat pagreitintas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Taikant šį metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ppagal formulę:
100 procentų
N = L x n; n = ––––––––––– x 2, kur
T
N – metinė nusidėvėjimo suma;
L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;
n – nusidėvėjimo procentas;
T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Pirmaisiais turto naudojimo metais:
N1 = L1 x n, kur
L1 = V1,
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
antraisiais turto naudojimo metais:
N2 = L2 x n, kur L2 = L1 – N1;
trečiaisiais turto naudojimo metais:
N3 = L3 x n, kur L3 = L2 – N2;
ketvirtaisiais ir einančiais po jų ir dar kitais “i” -aisiais metais (išskyrus paskutiniuosius turto naudojimo metus):
Ni = Li x n, kur Li = Li-1 – Ni-1;
paskutiniaisiais turto naudojimo metais:
Np = Lp-1 – V2 , kur V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo ir laikotarpio parinkimas
Praktikoje nusidėvėjimo skaičiavimo metodo ir laikotarpio parinkimas yra labai svarbus ir atsakingas darbas, nes būtent šioje apskaitos srityje mokestine prasme yra daug apribojimų.
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodą bei turto naudingo tarnavimo laiką nustato pati įmonė. Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai, tačiau siekiant tiksliai atspindėti situaciją, jis turi būti periodiškai peržiūrimas, ir esant svarbioms priežastims gali būti keičiamas. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo pakeitimas laikomas apskaitos politikos pakeitimu, o naudingo tarnavimo laiko pakeitimas – apskaitinio įvertinimo pakeitimu.
Metinę nusidėvėjimo nnormą įmonė nustato atsižvelgdama į (12 VAS):
• planuojamą naudingo tarnavimo laiką;
• planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;
• technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;
• teisės ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
• įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.
Praktikoje į metinės nusidėvėjimo normos nustatymą įtakoja mokestiniai apribojimai. Pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. nr. ix-675) pateiktas 1 priedėlis (2 priedas) riboja maksimalią nusidėvėjimo normą pagal turto grupes. Įmonė gali nudėvėti savo ilgalaikį turtą ir greičiau, tačiau viršijanti nusidėvėjimo dalis tai bus pripažinta neleidžiamais atskaitymais, kas nenaudinga įmonei.
Ilgalaikio materialiojo turto objektus, kurių nusidėvėjimas skaičiuojamas, įmonės taip pat gali nusistatyti pačios. Tai gali būti (12 VAS):
• grupė identiškų vienarūšių turto vienetų;
• atskiras turto vienetas;
• turto vieneto sudedamoji dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo to turto, kurio sudedamoji dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma nustatyti šios dalies įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Verslo apskaitos standartai siūlo metų skaičiaus ir dvigubas – mažėjančios vertės metodus netaikyti skaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą finansinės atskaitomybės sudarymo tikslams, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga norint teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus ir turto teikiamą ekonominę naudą.
Mokestinėje apskaitoje Lietuvos respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001 m. ggruodžio 20 d. nr. ix-675) 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau – tiesinis metodas) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau – dvigubo balanso metodas) metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį (2 priedas). Tai reiškia, kad leidžiami atskaitymai pripažįstami tik naudojant šiame įstatyme įvardintus metodus. Jei įmonės pasirenka kitus metodus, mokesčių apskaičiavimo tikslais ji turės perskaičiuoti nusidėvėjimą leistinais būdais. Dėl to praktikoje dažniausiai taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Verslo apskaitos standartai teigia, kad jei pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas ar naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeisti taip, kad atspindėtų pasikeitusią situaciją. Tačiau tokiu atveju, kai įmonė nori parodyti teisingus veiklos rezultatus, ji užsikrauna sau papildomo darbo ir mokesčių naštą.
Jei ilgalaikis materialusis turtas yra perkainojamas atsiperkamąja verte ar jo vertė buvo patikslinta dėl remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertės.
Nusidėvėjimo suma turi būti pripažinta sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamas į kito turto pasigaminimo savikainą.Nusidėvėjimo apskaita
Materialiojo ilgalaikio turto nudėvėta suma kaupiama Nusidėvėjimo sąskaitoje, kurioje nudėvima suma kaupiama visą turto naudojimo laiką. Ši sąskaita iš esmės yra turtinė sąskaita, tačiau turinti priešingą negu turto sąskaitos
likutį – nusidėvėjimas kaupiamas kredito pusėje. Dar ji vadinama kontrarine turto sąskaita.
Nudėvėta ilgalaikio turto dalis atvaizduojama dar vienoje sąskaitoje – Nusidėvėjimo sąnaudos, nes nudėvėta ilgalaikio turto dalis turi būti įskaičiuota į atitinkamo laikotarpio sąnaudas ir palyginta su to laikotarpio uždirbtomis pajamomis, kartu išvedant ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą. Taigi, pasak G. Kalčinsko, norint parodyti, kiek per ataskaitinį laikotarpį nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto, reikia kredituoti atitinkamą Materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitą ir debetuoti Materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą.
12 Verslo apskaitos standartas nnustato, kad nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas. Taip pat nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas kai turtas visiškai nusidėvi, t.y. visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) jau perkelta į prekių, produkcijos, paslaugų savikainą.
Mokesčių apskaičiavimo tikslais LR Pelno mokesčio įstatymas (18 straipsnio 7 punktas) siūlo: „Jeigu vienetas ilgalaikį turtą įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio ššešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti aarba amortizuoti mokestiniu laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir pradėtas naudoti.“ Taigi nusidėvėjimo skaičiavimo laikotarpis yra metai, o ne mėnuo. Tačiau LR Pelno mokesčio įstatymas neprieštarauja, jei nusidėvėjimas bus skaičiuojamas mėnesiais. Kai nusidėvėjimas skaičiuojamas metais, iškreipiama tikroji įmonės padėtis. Nusidėvėjimo skaičiavimas pamėnesiui yra žymiai tikslesnis, todėl aš siūlau skaičiuoti nusidėvėjimą mėnesiais. Taip įmonė galės nenusižengti mokestiniams reikalavimams, laikytis Verslo apskaitos standartais keliamų reikalavimų, tiksliau įvertinti įmonėje esanti ilgalaikį turtą ir neužsikrauti sau dvigubo darbo.
Šios temos atvaizdavimas finansinės ir mokestinės apskaitos aspektais parodo, kad jokiu būdu negalima naudoti finansinės apskaitos duomenų apskaičiuojant mokesčius.IŠVADOS
Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro pagrindinę viso įmonės turto dalį ir todėl yra labai svarbus apibūdinant jos finansinę būklę. Be to sprendimas, ar išlaidos bus ppripažintos turtu ar sąnaudomis, gali turėti reikšmingos įtakos įmonės pateikiamiems veiklos rezultatams.
Materialus turtas priskiriamas ilgalaikio turto kategorijai, jei jis daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi ne per vienerius metus, t.y. laipsniškai, o jo įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią IMT vertę. Jei turtas yra labai pigus, jis nebus priskiriamas ilgalaikiam, nors ir įmonė juo disponuotų ne vienerius metus, nes tai prieštarautų apskaitos optimalumo principui, t.y. buhalterinis darbas, apskaičiuojant tokio turto nusidėvėjimą, kkainuotų brangiau nei būtų gauta nauda iš tokios informacijos.
Verslo apskaitos standartų įsigaliojimas nuo 2004 m. sausio 1 d. įnešė savo korektyvų į ilgalaikio materialaus turto apskaitą. Pirmiausia pasikeitė ilgalaikio materialaus turto išdėstymas balanse. Palyginus su ankstesniu balansų, išnyko eilutė „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“. Ilgalaikį materialų turtą, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu, reikės priskirti prie atitinkamo įprastiniu būdu įsigyto turto rūšies.
Taip pat dėl šių pasikeitimų aš siūlau pakeisti kai kurias naudojamas sąskaitas ir įvesti naujų. 12 sąskaitą suskaldyti ir sugrupuoti pagal naujo balanso straipsnius. Ryšium su įteisėtu ilgalaikio turto perkainojimu papildomai įvesti tokias sąskaitas: ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimas (perkainojimas) ir ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimo nusidėvėjimas. 13 sąskaitą naudoti nebaigtai statybai atspindėti.
Atvaizduojant pajamas ir sąnaudas, susijusias su ilgalaikiu turtu, 54 ir 64 sąskaitas (Pagautė ir Netekimai) siūloma naudoti ypač retai. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo rezultatams atvaizduoti pagrinde bus naudojamos 52 ir 62 sąskaitos.
Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visuomet yra faktinė jo įsigijimo savikaina, kuri, užfiksavus ją apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. Kadangi daugeliui bendrosios finansinės apskaitos ir finansinės apskaitomybės vartotojų labai svarbu žinoti, ko buvo vertas objektas iki jį pradedant eksploatuoti, o taipogi nudėvėti. Tačiau jei materialaus ilgalaikio tturto vertė labai skiriasi nuo rinkos vertės, įmonės turi teisę turtą perkainoti ir balanse atspindėti realia jo verte. Įsigaliojus verslo apskaitos standartams visiškai keičiasi požiūris į palūkanas, sumokėtas už paskolas, skirtas ilgalaikiam turtui įsigyti. Nuo 2004 m. tokios palūkanos nebebus kapitalizuojamos, o pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis.
Nurašant ilgalaikį turtą, atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant – dar į to turto kainą. Dar panaudotinos atskiros nurašomo turto detalės mažina turto nusidėvėjimo sumą, kuri apskaitoje vadinama likvidacine verte.
Visas materialus ilgalaikis turtas, išskyrus žemę, nudėvimas uždirbant pajamas. Tai reiškia kad ilgalaikio turto įsigijimo vertė laipsniškai (dalimis) per visą turto naudojimo laiką nurašoma į išlaidas.
Metinę nusidėvėjimo normą įmonės nusistato pačios, atsižvelgdamos į turto naudojimo intensyvumą, jo savybių kitimą per visą naudojamą laikotarpį, moralinį turto senėjimą, likvidacinę turto vertę bei patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus. Tačiau finansinės ir mokestinės apskaitos reikalavimai skiriasi, todėl praktikoje dauguma buhalterių pasirenka labiausiai priimtinus variantus, kurie atitinka visiems reikalavimams. Mokestiniai reikalavimai riboja Verslo apskaitos standartuose pateiktas galimybes teisingai atspindėti ilgalaikio materialaus turto būklę.
Šios temos atvaizdavimas finansinės ir mokestinės apskaitos aspektais parodo, kad jokiu būdu negalima naudoti finansinės apskaitos duomenų apskaiči.uojant mokesčius.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bagdžiūnienė V. Apskaitos pertvarkymas pagal Verslo apskaitos standartus // Apskaitos, Audito ir mmokesčių aktualijos.-2003 gruodžio 15, p.13.
2. Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 1998 m. liepos 30 d., Nr. 955 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=181511&Condition2=, žiūrėta 2003 m. gruodis 29 d.
3. D.Mačernienė. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos praktiniai aspektai.// Apskaita ir kontrolė. – 1997 Nr. 31- 36.
4. Dėl paaiškinamojo rašto ir sąskaitų plano: Lietuvos respublikos finansų ministerijos raštas, 1993 m. gruodžio 16 d., Nr. 91n. // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=14161&Condition2=sąskaitų_planas
5. G.Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai.- V.: Pačiolis , 2003. 843p
6. G.Černius. Ilgalaikio turto nuomos ir remonto apskaita.// Mokesčių žinios.- 1997 Nr. 38-40.
7. I.Gudinaitė, D.Ulevičiūtė, L.Lingis. Įmonės ilgalaikio turto perkainojimas.// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. – 2001.-Nr.33.
8. K.Valužis. Apskaita,mokesčiai,atskaitomybė.-V. 1996.
9. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas, 2003 m. lapkričio 06 d., Nr. IX-574. // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=154657&Condition2=
10. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1993m. lapkričio 12d. raštas Nr.83N “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” // Valstybės žinios. – 1993, Nr. 63 (48), lapkričio 24d.
11. http://www.vmi.lt
12. http://www.seimas.lt
13. 12 verslo apskaitos standartas.- http://www.apskaitosinstitutas.lt/patvirt.htm. Prieiga prie interneto 2003.12.29
14. 2 verslo apskaitos standartas.- http://www.apskaitosinstitutas.lt/patvirt.htm
Prieiga prie interneto 2003.12.29
