Kompiuteris

Utenos kolegijos

Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos

fakultetas

R E F E R A T A S

Darbą

atliko:

Danutė Grigelevičienė

SP2 (01)

Darbo

vadovas:

dėstytoja A. Lankauskienė

Monitoriai

Visos kompiuterinės sistemos turi monitorius,kuriuose vizualiai

pateikiama informacija. Dažniausiai naudojamas – vamzdinis monitorius,

kuriame vaizdas gaunamas dviem technologijomis:

Taškine (raster) – vaizdas kuriamas iš mažiausių vaizdo elementų-

taškelių.

Vektorine (vector) – vaizdas kuriamas naudojant judantį spindulį-

vektorių.

Vamzdinį monitorių sudaro elektroninis vamzdis, skleidžiantis

elektronų emisiją, kurią valdo elektrodų magnetinis laukas, nukreipdamas

elektronus į fosforu padengtą ekraną.

Fosforo sąveikoje su elektronų emisijos šviesa ekrane sukuriamas

vaizdas, kurį sudaro maži vaizdo elementai – taškeliai. Kuo mažesni

taškeliai ir kuo jie glaudesni, tuo geresnė monitoriaus ekrano skiriamoji

geba.Jei ekrano skiriamoji geba – 1024×768, tai reiškia, kad ekrano

horizontalėje esančios eilutės turi 1024 taškelius, o vertikalėje – 768

taškelius. Ekrano skiriamoji geba – apibrėžiama ir kaip taškeliai per colį.

Kuo daugiau taškelių telpa colyje, tuo geresnis vaizdas. Skiriamoji geba

nusako ekrano kokybę. Vaizdo kokybę ekrane nusako:

skiriamoji geba (recoliution),

spalvų skaičius (color number),

vaizdo atmintis (vaizdų RAM –– VRAM).

Vaizdų atmintis reikalinga tam, kad būtų galima periodiškai pakartoti

vaizdų duomenis monitoriaus ekrane. Vaizdų duomenys laikomi VRAM, kuri yra

RAM dalis. Ji ypatinga tuo, kad ši RAM dalis – dvieigė mikroschema, kuri

tuo pačiu laiko momentu duomenis ir priima, ir išsiunčia. VRAM svarbi ir

tuo, kad nuo jos dydžio priklauso skiriamosios gebos dydis, skleidžiamų

spalvų sodrumas, tai yra kiek bitų galėsime skirti vienam taškeliui

išlaikyti ekrane. Tai demonstruoja lentelė:

|Bitų skaičius |VRAM |Spalvų |Skiriamoji |

|vienam taškui |(MB) |skaičius |geba |

|išlaikyti | | | |

|ekrane | | | |

|4 |0,25 |16 |640×480 |

|8 |0,50 |256 |640×480 |

|16 |1,00 |65,536 |640×480 |

|24 |1,00 |16.777.216 |640×480 |

|4 |0,25 |16 |800×600 |

|8 |0.50 |256 |800×600 |

|16 |1.00 |65.536 |800×600 |

|24 |1.50 |16.777.216 |800×600 |

|4 |0.50 |16 |1024×768 |

|8 |1.00 |256 |1024×768 |

|16 |1.50 |65.536 |1024×768 |

|24 |2.50 |16.777.216 |1024×768 |

|4 |1.00 |16 |1280×1024 |

|8 |1.50 |256 |1280×1024 |

|16 |2.50 |65.536 |1280×1024 |

|24 |4.00 |16.777.216 |1280×1024 |

|4 |1.00 |16 |1600×1200 |

|8 |2.00 |256 |1600×1200 |

|16 |4.00 |65.536 |1600×1200 |

|24 |6.00 |16.777.216 |1600×1200 |

Vaizdo kokybė ekrane priklauso ir nuo spalvų skaičiaus. Vamzdinių

monitorių ekranai gali būti vienspalviai ir spalvoti. Vienspalviai ekranai

gali būti trijų spalvų: balti,gintaro, žali.

Pagrindinis skirtumas tarp vienspalvių ir spalvotų ekranų yra tas,

kad vienspalvis turi vieną elektroninį vamzdį, spalvotas – tris: raudoną,

žalią ir mėlyną. Taigi spalvotame ekrane mažiausias ekrano elementas –

taškelis sudarytas iš trijų spalvų.

Pirmieji vamzdiniai monitoriai išvesdavo tik tekstą – raides ir

simbolius. Vėliau sukurtai programinei įrangai turėjo būti sudaryta

galimybė pateikti grafikus bei vaizdus. Todėl buvo sukurti monitoriai,

kurie ssugeba išvesti ir grafinius vaizdus.

Vamzdiniai monitoriai pagal išvedamą vaizdą ekrane skirstomi į:

Simbolinius (character mapped),

Bitinės raiškos (bit mapped).

Šiandien simboliniai monitoriai gali pateikti ne tik tekstą, bet ir

grafikus. Bitinės raiškos monitoriai, pateikiantieji bitinės raiškos

vaizdą, išveda ir tekstinę, ir grafinę informaciją.

Pagrindiniai monitorių tipai yra šie:

CGA (Color Graphics Adapter),

EGA (Enhanced Graphic Adapter),

VGA (Video Graphic Array)

SVGA (Super VGA),

XGA (Extended Graphic Array).

Šių monitorių charakteristikos pateikiamos lentelėje:

|Monitoriaus |Spalvų |Skiriamoji |VRAM |

|tipas |skaičius |geba |(KB) |

| | | | |

|CGA |4 |320×200 | |

| | | | |

|EGA |16 |640×350 | |

| | | | |

|VGA |256 |320×200 | |

| |16 |640×480 |150 |

| | | | |

|SVGA |256 |800×600 |469 |

| |256 |1024×786 |768 |

| | | | |

| |256 |1024×768 |768 |

|XGA |65536 |1024×768 |1536 |

| |16777216 |1024×768 |2304 |

Vamzdinių monitorių ekrano matmenys yra riboti. Turint 14 colių

įstrižainės ekraną su 1024×768 skiriamąja geba, piešiniai gaunami aštresni

ir mažesni nei su 640×480 ekrano skiriamąja geba. Pavyzdžiui, VGA su 14

colių įstrižaine – tai gerai, bet SVGA su 1024×768 skiriamąja geba reikia

ekrano su 16 ar 17 colių įstrižainėmis. Vartotojai, dirbantys su grafine

programine įranga ar leidybinėmis sistemomis, naudoja didesnius ekranus –

su 19,20 ar net 21 colio įstrižainėmis.

Vamzdinių monitorių pagrindiniai trūkumai: dideli matmenys,didelis

energijos pareikalavimas, pažeidžiami transportuojant, netinkami

nešiojamiesiems kompiuteriams.

Vamzdinių monitorių trūkumai ir buvo plokščiųjų monitorių sukūrimo

priežastis. Pirmieji plokštieji monitoriai sukurti nešiojamiesiems

kompiuteriams. Plokštieji monitoriai jau gaminami ir staliniams asmeniniams

kompiuteriams. Pagal jų gamybos technologijas skirstomi į:

Skystakristalius (Liquid Crystal Display – LCD),

Plazminius (Gas Plasma Display – GPD),

Elektroliuminescensinius(Elektroliuminescens Display – ELD).

Skystakristaliai monitoriai – tai monitoriai.kuriuose skysta cheminė

medžiaga patalpinama tarp dviejų stiklo plokščių, padengtų labai plonomis

vielelėmis,kuriomis tekanti elektros srovė priverčia cheminėje medžiagoje

esančias pailgas metalo molekules, gavusias krūvį, dreifuoti išilgai

ekrano. Skystakristaliai monitoriai gali būti vienspalviai ir spalvoti.

Plazminiai monitoriai – tai pirmieji plokštieji monitoriai, pagaminti

naudojant neono dujas arba neono ir argono dujų mišinį, patalpintą tarp

elektrodų. Tekant srovei dujos švyti. Maišant įvairias dujas spalva kinta

nuo oranžinės iki raudonos.

Elektroliuminescensiniai monitoriai – tai monitoriai,kuriuose

naudojama plona filmo juosta, padengta specialia medžiaga, kuri švyti

tekant elektros srovei. Kad gauti ekrane švytintį taškelį, srovė leidžiama

filmo juostos horizontalėmis ir vertikalėmis, todėl jų susikirtimo taškuose

ekranas švyti.

KOMPIUTERIŲ TECHNINĖS ĮRANGOS NAUJIENOS

Visai neseniai ekspertai teigė, kad elektroninius

kineskopus turintys monitoriai – be ateities, kad jie užleis vietą gerokai

pažengusiems skystųjų kristalų monitoriams. Šiandien galima drąsiai

tvirtinti, kad tokie teiginiai ir mėginimai nuspėti ateitį nepasitvirtino.

Kompiuterių pramonei,kaip ir bet kuriai kasdienio gyvenimo

sričiai, mada yra nesvetima.

Pastaruoju metu į šį pasaulį įsiveržė drąsios, ekstravagantiškos ir

stilingos mmados vėjai.

Varginantis ir būkinantis kvadratinių dėžių,griozdiškų monitorių ir

gausybės laidų, taip pat ir vienodai pilkų ar gelsvų spalvų

įvaizdis,siejamas su kompiuteriais, traukiasi į praeitį, o rinką užkariauja

stilingumas, patogumas ir funkcionalumas – trys dabartiniai pažangių

kompiuterių gamintojų principai.

Prieš gerą penketą metų ėmė sparčiai plisti monitoriai su

vertikaliai plokščiu ekranu. Ilgainiui jie tapo norma, nes vaizdas juose

buvo taisyklingesnis, lengviau matomas. Visiškai plokštiems monitoriams

prireikė dar keleto konstrukcinių patobulinimų. Ne taip jau paprasta

paruošti ekrano tinklelį ir trijų spalvų spindulių patrankas taip, kad

vaizdas būtų neiškraipytas nei ekrano centre, nei jo kraštuose. Plokščiame

ekrane beveik į kiekvieną jo tašką elektronai keliauja skirtingą nuotolį ir

laiką.

Pirmieji monitoriai su visiškai plokščiais ekranais į NK

laboratoriją atkeliavo beveik tuo pačiu metu iš trijų skirtingų bendrovių

“Samsung SyneMaster 700 JFT” testams pateikė bendrovė”Labas”, “CTX

Professional PR 711F” – iš Lintec Baltika”, o „MaG Innovizion 796 FD”- iš

bendrovės “Acme kompiuterių komponentai”.

Visi trys monitoriai turi 17 colių ekrano įstrižainę ir, žinoma, yra

visiškai plokšti. Padėję liniuotę ant jų ekrano apsuktume ją ratu ir nė

vienoje vietoje ji nepakiltų nuo ekrano paviršiaus. Lygi plokštuma ir

specialios dangos beveik visiškai pašalina aplinkinės šviesos atspindžius.

Monitoriai panašūs daugeliu techninių aspektų – videosignalo,

skleistinės dažniu, net dydžiu ir svoriu.

1999 m. gerai visiems žinoma kompanija”LG elektronics” sukūrė naują

“Flatron” technologiją, kurios pagrindas – visiškai plokščias ekranas,

atkuriantis

plokščią ir neiškraipytą vaizdą. Tai didžiausias laimėjimas

tobulinant monitorius su elektroniniais vamzdžiais.

“ LG Flatron”- 100% plokščiaekranis monitorius, tiksliai

atkuriantis bet kokį vaizdą. Jis pasižymi didele skiriamąja geba ir

plyšeline filtro struktūra su 0,24 mm atstumu tarp artimiausių vaizdo

taškų.

Šiandien “LG Flatron 775 FT” monitorius atitinka visus

reikalavimus ir neabejotinai yra vienas iš 17 colių įstrižainės monitorių

liderių.

“LG Flatron 776 FT” monitorius pasižymi visiškai plokščiu ekranu ir

nepriekaištinga vaizdo kokybe. Šių monitorių dizainas yra ypač elegantiškas

bei praktiškas.

Viena stilingiausių naujovių – JAV korporacijos “Packard Bell NEC’

kompiuteris “21”. Tai yra plokščias ir gracingas prietaisas iš poliruoto

pilko metalo su visomis pagrindinėmis dalimis – procesoriumi, monitoriumi,

kuris yra itin plokščias (15 colių) ir klaviatūra vienoje konsolėje.

Pernai sėkmingai debiutavo panašios išvaizdos “Apple” produktai

– spalvotieji “iMac”

Naujutėlis “21” su 450 MHz taktinio dažnio “Pentium III”

procesoriumi, 96 megabaitų operatyviąja atmintimi ir 8,4 gigabaito kietuoju

disku, DVD paleistimi, bevielėmis klaviatūra bei pele,labai patogus

naudoti, be to, užima kur kas mažiau vietos ant darbo stalo.

Kompiuteriams tampant kasdienybe, apie juos pradėta galvoti ne

kaip apie visagales mmašinas,o kaip apie įprastus buities daiktus, kurie

turi nepriekaištingai veikti ir būti išvaizdūs.

Atsirado gaminys, galintis patenkinti patį priekabiausią ir

išrankiausią vartotoją – tai “Wacom PL 500 LCD Pen Tablet System”.

Kiekvienas pabandęs piešti su PL 500 grafine, niekada savo noru prie

įprastinių piešimo llentelių negrįš. PL 500 “piešiama” tiesiog ant 9×12

colių spalvoto ekrano, kuriame iš karto matomas rezultatas.

PL 500 sukurtas kaip plokščias lengvai rankoje laikomas skystųjų

kristalų (LCD) monitorius, kurį galima ir pasistatyti ant stalo, ir

susireguliuoti pasvirimo kampą. 15 colių įstrižainės aktyviosios matricos

ekranas veikia “True Color” (24 bitų) spalvingumo režimu ir skiria 256

paspaudimo jėgos lygius. Vienintelė reguliavimo rankenėlė skirta norimam

šviesumui nustatyti. Prie kompiuterio PL500 prijungiamas USB jungtimi. Be

to,norint ja dirbti, kompiuteryje reikia įdiegti antrą vaizdo plokštę (o

tai gali sukelti šiokių tokių sunkumų) su DVI arba DFP jungtimi, o po to PL

500 galima nurodyti kaip nepriklausomą (rodantį visai kitą vaizdą nei

pagrindinis monitorius), dubliuojantį (rodo lygiai tą patį) ar praplečiantį

(rodo pagrindinio monitoriaus vaizdo “tęsinį”) monitorių.

Patogūs “Compaq” kišeniniai kompiuteriai “iPAQ” iš naujosios

kompiuterių serijos “Compaq Evo”.

Galingas, gražus ir patogus nešiojamasis kompiuteris – toks trumpas

“Evo Notebook N600c”apibūdinimas. Puikiai subalansuotos naujausios

technologijos ir mobilumo mada. Negadinamos akys, nes žiūrima į puikios

raiškos 14,1 colio TFT ekraną. Šį kompiuterį patogu nešioti, nes jis sveria

tik 2,2 kilogramo ir yra tik trijų centimetrų storio.

“Evo Notebook N160” kompiuteris sveria nuo 2,4 iki 2,87 kilogramo,

turi 13,3 arba 14,1 colio 1024x768xGA raiškos ekraną.Tai puikus

nešiojamasis kompiuteris vartotojams, norintiems ekonomiško, tačiau gero

kelioninio įtaiso.

Gamintojai vieni po kitų siūlo kompiuterius, kurie yra tiek pat

stilingi kiek ir techniškai ppajėgūs. Ši tendencija yra akivaizdus įrodymas

to, kaip giliai kompiuteriai įsiskverbė į mūsų kasdienybę.

LITERATŪRA:

1. Danguolė Janickienė “Informatika”, 2000m.

2. Straipsnis “LG Flatron” monitoriai – vaizdas be iškraipymų.”,ž.

Kompiuterijos katalogas,2001m.

3. Straipsnis “Compaq” vardas gerai dera su kompiuterių kokybe.”, ž.

Kompiuterijos katalogas,2001m.

4. Straipsnis “Naujų monitorių plokštumos”, ž“Naujoji komunikacija”,2000m.,

Nr.3

5. Straipsnis “Nauji produktai – nupiešk man Saulę”,ž “Naujoji

komunikacija”,

2000m.,Nr.18

6. Straipsnis “Kompiuterių pasaulyje – nauji mados vėjai”, ž.”Naujoji

komunikacija”,

2000m.,Nr.9