Informatika Internetas 3

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

ĮMONIŲ EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

INTERNETAS

REFERATAS

VILNIUS

2002

Globaliniai kompiuterių tinklai. Internetas

Sujungus kelis kompiuterius laidais, labai patogu naudotis bendrais jų resursais – spausdintuvais, diskine atmintimi, kai kuriais atvejais – ir svetimu procesoriumi. Tačiau toks sujungimas tampa per daug brangiu malonumu, kai kompiuteriai labai toli vienas nuo kito – kitoje šalyje ar mieste. Keistis duomenimis su toli esanciu kompiuteriu galima ir naudojantis ne kompiuterinės prigimties ryšio linijomis: telefono, radijo. Radijaas ir telefonass atsirado anksčiau nei kompiuteriai, ir informacija, paversta elektros ssignalais, šio ryšio linijomis perduodama tolydžiai (analoginiai signalai), o kompiuterio viduje – diskrečiai. Skitingus informacijos perdavimo būdus suderina modemas. Kai norite nusiųsti kokią nors informaciją į savo draugo kompiuterį, pirmiausia paskambinate telefonu ir susitariate, kuriuo laiku jis įjungs modemą ir į savo kompiuterį įkels komunikacinę programą, įgalinčią siuntinėti duomenis modemu. Po to, sutartu laiku jūs įjungiate savo modemą (vidinio modemo junginėti nereikia), įkeliate komunikacinę programą, kuriai nurodote draugo telefono numerį ir liepiate skambinti. Atsiliepus modemui kompiuteriai susijungia tiesiogiai. Tada galima ssiųsti ir priimti duomenis, o kai kurios ryšio programos leidžia valdyti ir nutolusį kompiuterį (Norton PCAnywhere, Dial-Up Server iš Windows 95). Tiesioginis sujungimo būdas nėra visada patogus: gal jūsų draugas tuo metu negali prisijungti, gali būti nesuderintos laiko juostos (pvz.: VVilnius ir Londonas). Net ir paprastam ryšiui naudojatės ne vien telefonu: dar rašote laiškus, siunčiate banderoles, t.y. savo informacijai perduoti naudojatės tarpininkų paslaugomis. Panašias paslaugas teikioa ir globalinių kompiuterių tinklų operatoriai.

Vietiniu kompiuterių tinklu (Lokal Area Network, LAN) vasdiname tiesiogiai laidais sujungtus kompiuterius tame pačiame pastate, įstaigoje ar keliuose netoli vienas kito esančiuuose pastatuose.

Globalinis tinklas (Global Network) gali jungti labai tolimus, skirtingų klasių ir galimybių kompiuterius. Jei norite savo informaciją pardavinėti į kitus, toli nuo jūsų esančius kompiuterius, nebūtina su jais tiesiogiai susijungti, užtenka tapti kurio nors globalinio tinklo nariu. Tada turėsite rūpintis tik informacijos perdavimu iki artimiausiio mazgo.

Lietuvoje labiausiai paplitę Interneto (dominuojantis visame pasaulyje), UUC ir Fidoneto tinklai, valstybinės organizacijos dar naudojasi užrašu cc:Mail tinklu. Nuo 1995 metų pab. liko ttrys tarpusavyje susiję tinklai: Internetas (beveik 180 šalių), UUC (virš 140 šalių) ir Fidonetas (apie 100 šalių).

Mėgėjiško tinklo Fidoneto mazgų (BBC) buvo kiekviename dideliame Lietuvos mieste. Tačiau jų mažėja, nes visi vartotojai pereina prie Interneto. Interneto paslaugas Lietuvoje teikia kelios organizacijos, turinčios savarankišką ryšį su pagrindinėmis Interneto magistralėmis: mokslo ir studijų tinklas Litnet (linija iki Stokholmo), Taidė (linija iki Stokholmo), LirTelia (linija iki Stokholmo), Omnitel (linija iki Niujorko), Bitė, Tele 2, Delfi. Yra keletas Interneto paslaugų tiekėjų, nuomojančių ryšio kkanalus iš turinčių savarankišką: Atviros Lietuvos fondas (ALF), Aiva, 5 kontinentai, Baltnet (belaidis ryšys), Infostruktūra, Voras Internet bei kabelinės televizijos ir kt. Atviros Lietuvos fondas dabar teikia nemokamas Interneto paslausgas kikvienam Lietuvos piliečiui, ribodamas tik nemokamo naudojimo laiką.

Kai jūs įgyjate teisė naudotis kurio nors mazgo paslaugomis, galite keistis informacija su kitais šio (ir kai kurių kitų) tinklo vartotojais, nepriklausomai nuo to, kur jie yra. Su savo “gimtuoju” mazgu galite susijungti, nutiesė savo kabelį, naudodamiesi radijo ryšio įranga ar telefono linija. Pigiausias, bet, deja, lėčiausias būdas yra nusipirkti modemą ir prisijungti telefono laidą. Mazgo operatorius pasakys jums, kokį telefono numerį turi surinkti surinkti jūsų modemas, kad susijungtų su mazgo kompiuteriu.

Globalinių tinklų tarnybos

Globalinių tinklų mazgai, priklausomai nuo paties tinklo ir mazgo programinės įrangos, teikia įvairias paslaugas. Labiausiai paplitusi ir lengviausiai suprantama paslauga yra elektroninis paštas. Įvairios kompiuteriniam paštui skirtos programos gali siųsti vien tik tekstą arba tekstą su “priekaba”: iliustracijomis (piešinėliu, nuotraukomis, video vaizdu), garsu, bet kokiu failu. Norint siųsti kam nors laišką, o kartu su laišku ir bet kokią informaciją, reikia turėti savo adresą ir žinoti to žmogaus, kuriam bus siunčiamas pranešimas, adresą.

• Fidoneto adresai yra skaitmeniniai, pvz.:2:471/178.65. pirmas ženklas – regiono numeris, toliau miesto (srities) numeris, mazgo numeris mieste ir jjūsų numeris mazge. 2 reiškia Europą, 471 – Vilnius.

• Interneto adresas sudarytas iš dviejų dalių: pirma dalis identifikuoja žmogų, o antra – sritį arba kompiuterį ir sritį, pvz.: zuikis@yahoo.com. jei vieno tinklo abonentas nori siųsti laišką kito tinklo abonentui, adresus reikia rašyti pagal tam tikras taisykles.

Informacijos (failų) platinimas. Jei sukūrėte gražų kompiuterinį darbą ir norite parodyti kitiems, galima jį palikti kurio nors tinklo mazgo tam skirtoje vietoje ir bet kas galės persisiųsti bei įvertinti. Daugelis kompiuterinių ir kitų firmų tokiu būdu platina savo kūrinių papildymus, atnaujinimus, kitą informaciją. Palyginus naujas informacijos pateikimo būdas – hipertekstinė informacija (nėra Fidonete): tekste išskiriamos (pabraukiamos, nuspalvinamos) svarbesnės sąvokos, temos, spustelėję kairį pelės klavišą, kai žymeklis virš tokio žodžio, matote jo platesnį aiškinimą. Nuorodos paaiškinimas gali būti kiekviename Interneto serveryje esančiame dokumente.

Kompiuteriniai pokalbiai. Kompiuterių tinklų programinė įranga leidžia tuo metu užsiregistravusiems vartotojams keistis pranešimais. Tokia paslauga labai naudinga Internete. Jūs susijungiate su savo Interneto paslaugų tiekįju ir, turėdami reikiamas programas, galite “šnekėti” su bet kuriuoje pasaulio vietoje esančiu žmogumi, jei jis tuo metu irgi yra paleidęs analogišką pokalbių programą. Kadangi vienu metu gali norėti šnekėti labai daug žmonių, pokalbių programos dalija pašnekesius į kanalus pagal pokalbių temas iar kitokią prasmę. Vadinasi, galma aptarinėti problemas, rengti ppasitarimus, kitaip vadinamus telekonferencijomis. Mokiniai, studentai bendraudami su daugelio pasaulio šalių bendraamžiais greičiau supranta tų šalių papročius, tradicijas, geografiją, kalbą. Už šiuos pašnekesius papildomai mokėti nereikia: tai įeina į kainą, kurią jūs mokate savo tinklo mazgui (bet jei ryšiui naudojate telefono liniją, tai teks mokėti telefono kompanijai už ryšį tarp jūsų kompiuterio ir Interneto paslaugų tiekėjo).

Neakivaizdinės konferencijos (Internete: Newsgroups). Norint dalyvauti neakivaizdinėse konferencijose, užtenka jūsų įprastos pašto programos: Terminate, FrontDoor ir panašios Fidonete, Pegasus Mail, Eudora, Internet Mail, Dmail ir kitų Internete. Šios konferencijos skirstomos pagal temas. Jūs siunčiate pranešimą ne konkrečiam žmogui, o kuriai nors diskusijų sričiai ir, jei užsiprenumeruojate temą, tai gaunate visus tos srities pranešimus. Yra sukurtos programos (News readers), leidžiančios skaityti pasirinktos temos žinutes tiesiog serveryje: Internet News (Microsoft), Collabra Discussion Groups (Netscape).

Ryšys su toli esančiu kompiuteriu. Tai – Interneto specifinė paslauga. Susijungę su savo tinklo mazgu ir naudodami programą Telnet, galite prisijungti prie kiekvieno tiesiogiai į Internetą ąjungto kompiuterio ir naudotis šio kompiuterio resursais, jei susitariate su administratoriumi. Prisijungus jūsų kompiuteris tampa toli esančio kompiuterio terminalu ir gali duoti komandas, matyti jų vykdymo rezultatus.

Interneto istorija

Interneto pradžia siekia “šaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo

kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra privalėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris patikimai dirbtų atominio karo atveju: bomba gali pažeisti kiekvieną ryšio liniją, kiekvieną mazgą. Todėl buvo nuspręsta jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti viena iš daugelio linijų. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresais ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško., kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatoriumi, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 11969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Andželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraštį “Knight-Rider” straipsnį:

“Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Andželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiųsti ten dalį duomenų. Jie turėjo parašyti žodį “longwin” ir žiūrėti ,ar raidės atsiranda ekrane. Kleinrokas pasakojo:

-Mes parašėme “L” ir telefonu paklausėme:”Ar matote L?”

-Taip, mes matome L, – išgirdome atsakymą.

-Mes parašėme “O” iir paklausėme: “Ar matote O?”

-Taip, mes matome O.

-Tada mes parašėme “G” ir ryšys nutrūko.

Taip prasidėjo revoliucija.”

Iš pradžių tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis vadinosi ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. IIš konferencijoje įrengto terminlo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtųkompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus:

• MILNET – karinėms užduotims vykdyti ;

• ARPANET – civilinėms užduotims vykdyti.

Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys buvo pavadintas Internetu. Lygiagrečiai atsirado ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo vurš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymosi etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NMF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, tapusį pagrindine Interneto arterija. 1989 – 1997 metais Internetas tapo naudojamas ne tik valstybės institucijose, bet ir jos gyventojų tarpe.

Nustatyti tikslų Interneto vartotojų skaičių yra sunku. Pagal įvairius šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kuria nors Interneto paslauga gali būti nuo 60 iiki 80 milijonų (1997 m.). manoma, kad šis skaičius kasmet dvigubėja. 1997 metų birželio 15 d. duomenimis tik keliolika šalių Afrikoje ir Azijoje neturėjo Interneto ryšio.

Vienu žymiausiu Interneto vystymo veiksniių tapo hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos kkompiuterių tinkle vaizdavimui devintojo dešimtmečio pradžioje (Tim Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta “Pasauliniu voratinkliu” (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser – naršyklė) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoiso universitetas, 1993 mm.) tapo didžiausiu Interneto vystymosi stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausia naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, vėliau atsirado ir šiandien sparčiai daugėja komercinių mazgų. Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informaciją apie save Internete (taip vadinami tinklalapiai – home pages).

Interneto valdymas

Interneto idėja – sukurti kompiuterių tinklų sistemą, neturinčią pagrindinio centro. Internetas sudarytas iš atskisų tinklų, priklausančių šalims, didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai tampa Interneto potinliais, kai prisijungia prie kurio nors jau rgzistuojančio Interneto mazgo ir informacijos keitimuisi naudoja protokolą TCP/IP. Kiekvieną potinklį valdo jo savininkas pagal savo reikalavimus. Kiekvieno tinklo viduje tie reikalavimai dažnai labai skiriasi, todėl gali kilti kliūčių perduodant informaciją iš vieno potinklio į kitą potinklį (karo propaganda, pornografija ir t.t.)

Interneto potinlius vienija InterNIC (Internet Network Information Center, Interneto informacijos centras, įkurtas 1993 m. JAV, http://www.internic.net ) ir Interneto draugija (Internet Soociety, įkurta 1991 m. Danijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, http://www.intersoc.org). InterNIC rūpinasi informacijos kaupimu ir naujų narių registracija, Interneto draugija ruošia rekomendacijas Interneto standartų vystymui.

Internetas padeda mokytis

Internetas suteikia galimybę bendrauti kokybiškiau: perduoti selektyviai arba plačiai paskleisti informaciją tekstais, vaizdais, garsais. Neakivaizdinei mokymo formai tobulinti buvo atvertos naujos perspektyvos. Naudodamiesi Internetu besimokantieji gali aktyviai bendrauti su lektoriumi: susirašinėti elektroniniu paštu, ddalyvauti sinchroninėse konferencijose. Mokslo centruose eksperimentuojama tiriant videokamra perduodamų paskaitų efektyvumą. Skirtingai nuo televizija perduodamų, Internetinės paskaitos besimokantiesiems sudaro aktyvaus bendradarbiavimo sąlygas, kai galima matyti ne tik lektorių, bet ir klausiantį arba savo nuomonę sakantį kolegą. Norėdamas ir pats gali įjugti savo telekamerą ir pasirodyti auditorijai su kokiu nors pranešimu. Kadangi neakivaizdinė mokymo forma buvo dažnai kritikuojama dėl blogos kokybės, tai vengiant seno termino kartu su nauj technologija buvo pradėti vartoti ir nauji pavadinimai – distancinis, tele, nutolęs mokymas.

Nauja technologija suteikia galimybę ne tik tobulinti tradicinę, nelabai efektyvią mokymo formą, bet ir kurti naujus mokymo metodus. Viena iš perspektyvesnių mokymo krypčių vadinama Internetu paremtu mokymusi (network based learning). WWW puslapiuose pateikiama mokymosi medžiaga ir propaguojamas besimokančiųjų bendradarbiavimas. Gerai žinoma, kad vaikai mokydamiesi ir žaisdami grupėje daug išmoksta vienas iš kito. Panašiai yra ir su studentais – bendraudami paskaitose, kartu dirbdami laboratorijose dažnai sužino tai, ką praleido lektoriaus paskaitose. Individualių žinių pagilinimas per kolektyvinį darbą vadinamas sinergetiniu efektu. Tradicinis neakivaizdinis mokymas minėtos galimybės neturėjo. Tačiau Internetu paremtas mokymas ne tik suartina fiziškai nutolusius besimokančiuosius, bet ir padeda suderinti jų pastangas laiko atžvilgiu. Pavyzdžiui, besimokančiajam skaitant medžiagą WWW puslapiuose kilo neaiškumas, kurį jis pasiuntė į tinklą 10 valandą ryto. Galbūt atsakymas ateis bbematant. Tačiau jei kitas besimokantysis tai pastebėjo ir paaiškino dirbdamas, tarkim 14 valandą, tai uždavęs klausimą ras atsakymą tik vėl priėjęs prie kompiuterio. Bet pasikliauti vien tuo, kad kas nors atsakys, negalima. Tarp besimokančiųjų pagal jų pasiekimus nustatomi hierarchiniai mokinio-mokytojo santykiai, o sudėtingiausius klausimus paaiškina dėstytojai (instruktoriai). Dėstant tokiu metodu, dėstytojo darbas būna labai intensyvus.

Aprašytas Interneto galimybes naudoti Lietuvoje dar tik ruošiamasi. 1997 metų pradžioje visos Lietuvos aukštosios mokyklos turėjo ryšį su Interneto potinkliu Litnet, bet mokymo klasėse Internetu naudojasi tik didžiausios: VU, KTU, VDU, VGTU,VPU. Dabar sparčiai modernizuojamos ir vidurinės mokyklos. Valstybės padedamos vis daugiau mokyklų gali naudotis Interneto paslaugomis. Dažniausiai sujungiama per modemą su kuriuo nors Lietuvoje esančiu mazgu. Žinoma, prisijungti prie ito tinklo nori visi, bet tam lėšų ne visada gali skirti netgi turtingų šalių vyriausybės. JAV visas mokyklas prie Interneto prijungti žadama tik apie 2000 metus. Tikimasi, kad iki to laiko Internetas taps svarbiu įvairių dalykų mokymo instrumantu.

Interneto mazgų adresai

Reikėtų žinoti pagrindinius Interneto adresavimo principus, kad būtų galima suprasti, iš kurios šalies, organizacijos kompiuterio informacija naudojatės. Kiekvinas prie Interneto prijungtas kompiuteris turi (arba automatiškai gauna) savo unikalų adresą. Tokiam adresui skiriami 4 baitai ir jis yra užrašomas 4 skaičių blokais, kurie atskiriami taškais. Kiekvienas skaičius užima

po 1 baitą (1 – 255). Pavyzdžiui, E.Valavičiaus kompiuterio adresas yra 193.219.53.20. pirmas skaičius žymi šalį, antras – sritį, tečias – mazgo numerį srityje, ketvirtas – to mazgo numerį. Lietuvai skirti tokie adresai (pirmi 3 baitai):

193.219. 1-4 5-6 7 8-9 10-14 32-95 128-129 192-223

194.176. 32-63

205.244. 196-199

Žmogui nėra lengva įsiminti daugiaženklius skaičius, todėl susitarta kartu su kodais naudoti ir raidinius užrašus – sričių vardų sistemą (DSN, Domain Name System), pavyzdžiui, julius.ktl.mii.lt. šioje sistemoje informacija pateikiama atvirkštine tvarka: pirmiausia kompiuterio vardas, toliau sskyriaus, organizacijos ir šalies pavadinimai. Vietoje šalies kodo pabaigoje gali būti viena iš kelių santrumpų:

• com – komercinė organizacija, pvz.: www.omnitel.com;

• edu – mokslo ir švietimo organizacija, pvz.: www.cs.wisc.edu;

• gov – vyriausybinė organizacija, pvz.: www.whitehouse.gov;

• net – kompiuterinių tinklų organizacija;

• mil – karinė organizacija (daugiausia JAV);

• org – dažniausiai nevalstybinė organizacija, netinkanti nei vienai iš minėtų kategorijų.

Šios santrumpos iš pradžių buvo naudojamos tik JAV, bet dabar plinta visame pasaulyje, planuojama naudoti ir daugiau panašių santrumpų (pvz.: .firm, .per).

Vardus iš simbolinių į skaitmeninius verčia specialūs kompiuteriai –– vardų serveriai (Domain Name Server).

Interneto paslaugos

Visos Interneto tarnybos pagrįstos kliento-serverio principu. Kiekvienas mazgas (kompiuteris), priklausomai nuo to, kokios programos-serveriai jame veikia, leidžia naudotis įvairiomis paslaugomis. Kiekviena paslauga jūs galėsite naudotis tik tada, kai kompiuteryje, prijungtame prie Interneto, veiks pprograma – tos paslaugos klientas. Dažniausiai iš jų yra elektroninis paštas, pasaulio voratinklis WWW bei Interneto pokalbiai (IRC). Be jų dar naudojami Archie (failo Internete paieška pagal vardą) ,FTP (File Transfer Protocol, failo siuntimas iš kurio nors Interneto kompiuterio į savajį), Point Cast Networ (naujienų transliavimas, reikalinga greita ryšio linija), radijo laidų transliavimu (RealAudio), Telnet (jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu), paskirstytomis teksto duomenų bazėmis, bandomi garsiniai (Internet Phone) ir vaizdo ryšiai.

Naudota literatūra

1. E.Valavičius, I.Tamošaitytė “Interneto labirintai”, Smaltija, Kaunas, 1998.

2. D.Janickienė “Informatika”, VDU, Kaunas, 2001.