VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA

Ištakos

Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia

akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški

originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių

pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą

laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos

galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.

Atgimimo epochos įtaka

Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu ir

kultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių

mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniuje

praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universiteto

profesorius, MMikalojaus Koperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-

1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Koperniko

mokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto

(1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas De

Revolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retiko

rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui.

Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-

16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europos

universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto

poreikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetą

Vilniuje.

Astronomija 16-17a. uuniversitete

Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo

krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą

pirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra.

Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo,

nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir

kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma

astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos

profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje

išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas

Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir

astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas.

Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai Jonas

Rudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktate

Illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yra

aprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje.

Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knyga

Centuria Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šioje

knygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateikta

išsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai,

tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų.

Observatorijos įsteigimas

Spartų mokslo vystymąsi sustabdė 17a. pabaigoje prasidėję karai. Karo meto

negandos aatnešė į šalį badą ir marą ir sugriovė šalies ūkį. Vis dėl to,

Švietimo epochos idėjos veikė ir Lietuvos visuomenę. Aukštuomenės tarpe

tapo madinga remti meną ir mokslą. 18a. viduryje ėmė atsigauti ir Vilniaus

universitetas. 1752 metais po studijų Vienoje ir Prahoje į Vilnių grįžta

žymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas (1714-1758).

Jis parengė astronomijos observatorijos projektą ir iš turtingos didikės ir

labdarės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės (1700-1768) gavo lėšų jos

statybai. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvo

pastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorija

sudare Baltoji salė, uužimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas,

užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai.

Graži šių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus ir

šiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila

(1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektorių

padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrausko

astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjo

Mėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustate observatorijos

geografinę platumą.

Observatorijos suklestėjimas 18a.

18 a. pabaiga buvo Astronomijos observatorijos suklestėjimo amžius. Ji

išgarsėjo tuometinio jos direktoriaus Martyno Odlianickio-Počobuto (1728-

1810) pastangomis. Baigęs mokslus Vilniaus universitete, jis išvyko į

užsienį tęsti matematikos ir astronomijos studijas. 1764m. jis grižo į

Vilnių ir perėmė AO direktoriaus pareigas, kuriose jis išbuvo 44 metus.

1780-1789m. laikotarpiu jis buvo ir Vilniaus universiteto rektoriumi. Nors

tuo laikotarpiu astronomijos instrumentai sparčiai tobulėjo, Počobutas dėjo

visas pastangas, kad observatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais.

18a. pabaigoje universiteto inventoriaus knygose minimi 14 įvairiausių

konstrukcijų teleskopų. 1777m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis

instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams

įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-1788m. pagal architekto Martyno

Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas.

Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą

smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas i dvi

dalis. Priestato sienos buvo papuoštos Zodiako figūromis ir lotyniškais

užrašais. Smiltainio siena pastato viduje buvo pastatyta specialiai

dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Šio instrumento spindulys siekė

250cm. Nustatymui i žvaigždę instrumentas turėjo nedidelį teleskopą.

Manoma, kad šiuo prietaisu buvo galima pamatuoti žvaigždių padėtis 1,5

tikslumu. Počobutas buvo uolus ir sumanus stebėtojas. Jis atliko daug

vertingų stebėjimų: stebėjo asteroidus, planetas ir kometas, Saulės ir

Mėnulio užtemimus, matavo geografines koordinates. Vertingiausieji šio

laikotarpio duomenys yra Merkurijaus stebėjimai, kuriuos vėliau panaudojo

Ž. de Lalandas Merkurijaus orbitos skaičiavimui.

Observatorija 19a.

1795 m. užbaigus Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimą, Lietuva buvo

įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. Šis pražūtingas Lietuvos valstybei

žlugimas tiesiogiai nepalietė nei Vilniaus universiteto nei Astronomijos

observatorijos. Esminiai pokyčiai įvyko vėliau.

Počobuto darbus pratęsė talentingi jo pasiekėjai. Vaisingiausiai iš jų

dirbo Janas Sniadeckis (1756-1830), vadovavęs AO 1807-1825m. ir Petras

Slavinskis (1795-1881), vadovavęs AO 1825-1843m. Kaip ir Počobutas jie

stebėjo Saulės ir Mėnulio užtemimus, planetas bei jų palydovus, asteroidus,

kometas, matavo vietovių geografines koordinates. Stebėjimų rezultatai

būdavo skelbiami žymiųjų Europos observatorijų darbų rinkiniuose. Siekdami

nuolat atnaujinti AO instrumentus ir vykdyti aktualius mokslinius tyrimus

jie palaike glaudžius ryšius su žymiausiomis Europos observatorijomis

(Berlyno, Grinvičo, Paryžiaus, Karaliaučiaus, Pulkovo ir kt.). Geriausieji

iš Sniadeckio įsigytų instrumentų buvo vertikalusis Reichenbacho ir Ertelio

ratas bei Plioslio refraktorius su laikrodiniu mechanizmu.

Vykdydama represijas prieš 1830-1831m. sukilimo dalyvius carinės Rusijos

vyriausybė uždarė Vilniaus universitetą, o Astronomijos observatoriją

perdavė Imperatoriškajai Sankt Peterburgo Mokslų Akademijai. Astronomijos

observatorijai toliau vadovavo Slavinskis. 1836m. jis pradėjo leisti

periodini leidinį Extrait des Observations faites a l’Observatoire de

l’Academie Imperial ddes Sciences a Vilna, kuris reguliariai ėjo iki 1846m.

Šiame leidinyje buvo skelbiami AO atliktų stebėjimų rezultatai. Uždarius

universitetą nebebuvo galimybių rengti savų astronomijos specialistų AO. Į

laisvas astronomų vietas palaipsniui buvo skiriami Rusijos astronomai iš

Pulkovo observatorijos. Tai turėjo ir teigiamos reikšmės pereinant AO prie

naujos mokslinės tematikos. Buvo nuspręsta atsisakyti astrometriniu

stebėjimų ir pereiti prie astrofizikinių tyrimų. Šios krypties, kurią labai

palaikė ir Pulkovo astronomai, pradininkai buvo Georgijus Sableris (1810-

1865) ir Matvejus Gusevas (1826-1866). 1861m. tuometinio observatorijos

direktoriaus iniciatyva buvo įsigyti nauji instrumentai: fotoheliografas,

Šverdo fotometras ir Merco spektroskopas. 1865m. pradėjo veikti pirmoji

pasaulyje fotografinė Saulės tarnyba. 1868-1876m. laikotarpiu buvo gauta

apie 900 Saulės nuotraukų, kurios saugomos Pulkove ir Vilniuje. Vėliau

pradėti spektroskopiniai Saulės tyrimai ir žvaigždžių fotometriniai

matavimai. 1876m. kilęs gaisras smarkiai nuniokojo observatoriją.

Observatorija negavo lėšų remontui ir po penkerių metų buvo uždaryta.

Vertingi bibliotekos leidiniai bei instrumentai buvo paskirstyti įvairioms

Rusijos įstaigoms.

AO tarpukaryje (1921-1941)

Astronomija mūsų šalyje atgijo tik po I Pasaulinio karo. Lenkų okupuotame

Vilniuje vėl atidarius Vilniaus universitetą jame buvo įsteigta

Astronomijos katedra. Garsus lenkų astronomas Vladislavas Dzievulskis (1878-

1962) buvo paskirtas šios katedros vedėju. Senosios observatorijos patalpos

netiko astronominiams stebėjimams. Todėl 1921m. buvo nuspręsta statyti

naują observatoriją. Tam tikslui buvo išskirtas žemės sklypas miesto

pakraštyje netoli Vingio parko, dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje. Per 15

metų buvo pastatyti keli astronominiai bokšteliai teleskopams ir

laboratoriju pastatas. AO buvo aprūpinta dviems

15cm Zeiss astrografais ir

48cm reflektoriumi su spektrografu. Pagrindinės moksliniu tyrimu kryptys

buvo fotometriniai ir spektroskopiniai kintamųjų žvaigždžių tyrimai bei

žvaigždžių statistika. Mokslinių tyrimų rezultatai buvo skelbiami

periodiniame leidinyje Bulletin de l’Observatoire astronomique de Wilno,

kuris buvo leidžiamas 1921-1939m. Iš žymiausiųjų to meto astronomų galima

paminėti Vladislavą Dzievulskį, Vilhelminą Ivanovską, Vladzimiežą Zoną

(1905-1975).

Kauno universitete AO buvo įsteigta 1928m. Jos direktoriaus Bernardo

Kodacio (1879-1957) pastangomis buvo įsigytas 11cm refraktorius, 12cm

astrografas ir 63cm teleskopo veidrodis. Šios observatorijos bokšteliai

buvo pastatyti Kauno Žaliakalnio rajone. Mokslinį ir pedagoginį darbą čia

dirbo Paulius Slavėnas (1901-1991) iir Antanas Juška (1902-1985).

1939 m., kai Vilniaus kraštas buvo gražintas Lietuvai, buvo nuspręsta Kauno

ir Vilniaus universitetų observatorijas sujungti perkeliant visus

instrumentus į Vilnių. Tačiau prasidėję karo veiksmai Lietuvos teritorijoje

tam sutrukdė.

AO 20a. antroje pusėje

Po Antrojo Pasaulinio karo vėl atsidariusiame Vilniaus universitete savo

darbą atnaujino ir Astronomijos katedra bei observatorija. Kauno

observatorija per karą buvo sunaikinta, o išlikę prietaisai perduoti

Vilniaus AO. Daugelį metų (1944-1952, 1956-1969) AO vadovavo prof. Paulius

Slavėnas (1901-1991). Jis ypač rūpinosi astronomijos specialistų rengimu

bei AO teleskopų ir instrumentų atstatymu ir atnaujinimu. 1957-1962m.

energingų jaunų AAO ir tuometinio Fizikos ir matematikos instituto astronomų

pastangomis buvo atnaujinti ir suremontuoti 12cm ir 16cm astrografai, 25cm

ir 48cm reflektoriai bei beplyšinis Zeiss firmos spektrografas. Tuo

laikotarpiu AO astronomai įsijungė į kintamųjų žvaigždžių tyrimus. 1957m.

prie AO buvo įsteigta Dirbtinių Žemės palydovų stebėjimų stotis, veikusi

iki 1964m. 1960-1962m. fotometriniai ir spektrofotometriniai žvaigždžių

stebėjimai parodė kad dėl miesto šviesų ir oro užterštumo iš AO teritorijos

nebegalima atlikti tikslių astronominių stebėjimų. Tada ir kilo mintis

iškelti astronominius teleskopus už miesto ribų. Čia svarbu pažymėti, kad

septintajame dešimtmetyje Fizikos ir matematikos institute Vytauto Straižio

vadovaujama astronomų grupė sukūrė Vilniaus fotometrinę sistemą ir ją

pritaikė žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos fizinių savybių bei

galaktikos sandaros tyrimams.

Sėkminga šių darbų plėtote Fizikos ir matematikos institute paskatino ir AO

astronomus prisijungti prie šios tematikos. Fotoelektriniams žvaigždžių

stebėjimams buvo nuspręsta panaudoti 48cm reflektorių perkeliant jį į

Simeizo observatoriją (Krymas). Simeizo observatorijoje stebėjimai su 48cm

reflektoriumi buvo vykdomi 1968-1973 metais. Vėliau šis teleskopas buvo

perkeltas į geresnėmis astroklimatinėmis sąlygomis pasižyminčią vietovę –

Maidanako observatoriją (Uzbekistanas). Į Molėtų rajone statoma Fizikos ir

matematikos instituto observatoriją buvo perkelti kiti VU AO teleskopai:

25cm ir 63cm reflektoriai. Su 25cm reflektoriumi fotometriniai žvaigždžių

stebėjimai buvo atliekami 1970-1974m. Vėliau šis teleskopas buvo išardytas.

1973m. buvo pagamintos trūkstamos detalės 63cm teleskopui. 1974m. buvo

baigta 63cm teleskopo bokšto statyba ir jame sumontuotas teleskopas.

Žvaigždžių fotometriniai matavimai buvo atliekami naudojant fotometrus,

kuriuos sukonstravo AO fotometrinių prietaisų kūrimo grupė. 1960-1992 AO

leido mokslinių darbų rinkinį Vilniaus astronomijos observatorijos

biuletenis. Apie dabartinius mokslinius tyrimus atliekamus AO, žiūrėkite

rubriką Mokslas.

|OBSERVATORIJAI PRIKLAUSANTYS TELESKOPAI |

| |

|63cm veidrodinis teleskopas |

| |

|[pic] |

| |

|montuotės ttipas |

|pusiaujinė vokiška |

| |

|Pagrindinis veidrodis |

| |

|skersmuo |

|63cm |

| |

|storis |

|10cm |

| |

|židinio nuotolis |

|303cm |

| |

|šviesingumas |

|1:4,9 |

| |

|Kasegreno sistema |

| |

|ekvivalentinis sistemos židinio nuotolis |

|1000cm |

| |

|ekvivalentinis sistemos šviesingumas |

|1:16 |

| |

|mastelis Kasegreno židinyje |

|1cm=3′,4 |

| |

|Stebėjimo įranga |

| |

|Pagrindinis imtuvas |

|Fotoelektrinis fotometras |

| |

|Istorija |

| |

|1938 |

|Nupirktas 63cm veidrodis |

| |

|1974 |

|Pagamintas teleskopo vamzdis ir kitos detalės |

| |

|1974 |

|Sumontuotas Molėtų observatorijoje |

| |

|Dabartinė vieta |

|Molėtų astronomijos observatorija, Lietuva |

| |

|48cm veidrodinis teleskopas |

| |

|montuotės tipas |

|pusiaujinė vokiška |

| |

|Pagrindinis veidrodis |

| |

|skersmuo |

|48cm |

| |

|storis |

|7cm |

| |

|židinio nuotolis |

|229cm |

| |

|šviesingumas |

|1:4,8 |

| |

|Kasegreno sistema |

| |

|ekvivalentinis sistemos židinio nuotolis |

|954cm |

| |

|ekvivalentinis sistemos šviesingumas |

|1:20 |

| |

|mastelis Kasegreno židinyje |

|1cm=3,6′ |

| |

|Stebėjimo įranga |

| |

|Pagrindinis imtuvas |

|Fotoelektrinis fotometras |

| |

|Istorija |

| |

|1938 |

|Nupirkti veidrodiai |

| |

|1960 |

|Nupirkta nauja pusiaujinė montuotė |

| |

|1961 |

|Sumontuota VU AO bokšte M.K.Čiurlionio gatvėje |

| |

|1967 |

|Perkeltas į Simeizo AO (Krymas) (be montuotės) |

| |

|1974 |

|Perkeltas į Maidanako observatoriją (Uzbekistanas) |

| |

|1980 |

|Sumontuotas ant naujos pusiaujinės vokiškos montuotės |

| |

|dabartinė vieta |

|Maidanako astronomijos observatorija, Uzbekistanas |

| |

|28cm veidrodinis teleskopas |

| |

|[pic] |

| |

|montuotės tipas |

|kompiuterizuota pusiaujinė |

| |

|Pagrindinis veidrodis |

| |

|skersmuo |

|28cm |

| |

|židinio nuotolis |

|280cm |

| |

|šviesingumas |

|1:10 |

| |

|Stebėjimo įranga |

| |

|Pagrindinis imtuvas |

|CCD kamera |

| |

|Istorija |

| |

|2004 |

|sumontuotas Vilniaus AO rytiniame bokštelyje |

| |

|16cm astrografas |

| |

|montuotės tipas |

|pusiaujinė vokiška |

| |

|objektyvo skersmuo |

|16cm |

| |

|židinio nuotolis |

|150cm |

| |

|objektyvo šviesingumas |

|1:9,4 |

| |

|mastelis židinio plokštumoje |

|1cm=23′ |

| |

|fotoplokštelių matmenys |

|13x18cm |

| |

|fotografuojamo lauko dydis |

|5×7 |

| |

|Istorija |

| |

|1930 |

|Nupirktas teleskopas |

| |

|1931 |

|Pastatytas Vilniuje, VU AO teritorijoje |

| |

|dabartinė vieta |

|AO teritorija |

| |

|13cm VPU lęšinis teleskopas |

| |

|montuotės tipas |

|pusiaujinė vokiška |

| |

|objektyvo skersmuo |

|13cm |

| |

|židinio nuotolis |

|195cm |

| |

|objektyvo šviesingumas |

|1:15 |

| |

|paskirtis |

|vizualiniai stebėjimai, fotografavimas |

| |

|Istorija |

| |

|1959 |

|Nupirktas teleskopas VPU |

| |

|1968 |

|Pastatytas Vilniuje, 1968m. VU AO teritorijoje |

| |

|2004 |

|išmontuotas |

| |

|dabartinė vieta |

|??? |

| |

Informacijos šaltinis: Oficiali VAO svetainė

http://www.astro.ff.vu.lt/index_lt.php