Ergonomika

Skuodo rajono

Ylakių vidurinė mokykla

.. klasės mokinio/ės

(Petro Petraicio)

Referatas

Darbo su kompiuteriu ergonomika

Informatikos mokytojas

(Jonas Jonaitis)

Ylakiai

2005

Turinys

I. Įvadas 3

II. „TCO“ standartas 4

III. Elektromagnetinių laukų matavimas 5

IV. Magnetinio lauko matavimas 5

V. Kompiuterizuotos darbo vietos higieninis įvertinimas 6

VI. Rekomenduotinas darbo vietų išdėstymas 7

VII. Grupinės darbo vietos 7

VIII. Darbas prie kompiuterio 8

IX. Apsauginiai ekrano filtrai 9

X. Darbo su kompiuteriu kontrindikacijos ir jų frofilaktika. Darbo ir

poilsio režimai 10

XI. Ilgalaikis sėdėjimas 11

XII. Pratimai 11

XIII. Monitoriaus poveikis akims 12

I. Įvadas

Ergonomikos programos tikslas yra supažindinti su žalingais

ergonominiais veiksniais, jų nustatymu, prevencija ir kontrole. Biuro

ergonomikos dalyje pateikiama darbo su kompiuteriais keliama rizika

sveikatai, jos prevencija. Pramonės ergonomikos dalyje pateikiama

instrumentų, valdymo įrenginių, kūno padėties ergonominės problemos, jų

prevencijos galimybės. Profilaktikos krypčių dalyje pateikiama inžinerinių,

administracinių ir medicininių poveikio priemonių galimybės, supažindinama

su galiojančiais ergonominiais standartais. Kurso metu studentai atliks

praktinę užduotį: siaurą pasirinktos darbo vietos ergonominį įvertinimą.

II. „TCO“ standartas

1987 metais Švedijos darbo departamentas įvedė standartą MPR I.

Standarto efektyvumas buvo tiriamas tris metus, ir 1990 metais patvirtintas

standartas MPR II. Šiame standarte pateikti displėjaus spinduliuojamų žemo

dažnio elektromagnetinių laukų didžiausi leistini lygiai ir jų matavimo

metodika. Dauguma displėjų gamintojų pradėjo tikrinti produkciją šio

standarto atitikimui ir žymėti užrašu MPR II, kas reiškė, kad displėjaus

spinduliuojamo žemo dažnio elektromagnetinio lauko lygiai neviršija

standartu aapibrėžtų ribų. Švedijos įstaigų darbuotojų profsąjunga 1989

metais iškėlė savo reikalavimus spinduliuotės lygiui ir 1992 metais buvo

patvirtintas standartas TCO 92. Šiame standarte displėjui keliami

griežtesni reikalavimai. Pagal standartą TCO 92 displėjaus spinduliuotė

matuojama 30 cm atstumu nuo ekrano, tuo tarpu pagal standartą MPR II – 50

cm. TCO 92 pateikiami reikalavimai energijos taupymui, t.y. kai

nesinaudojama kompiuteriu 5-30 min. (laiko tarpas reguliuojamas) displėjus

turi persijungti į režimą, kuriame displėjaus sunaudojamas galingumas turi

būti ne didesnis kaip 30 W. Pirmą kartą standarte TSO 92 pateikiama

nešiojamų kompiuterių elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodika.

Standartą TCO buvo numatyta atnaujinti kas trys metai, ir 1995 metais buvo

išleista nauja šio standarto modifikacija – TCO 95. Displėjų spinduliuojamų

elektromagnetinių laukų didžiausi leistini lygiai standarte nurodyti tokie

patys, kaip ir TCO 92, bet naujajame standarte pateikti ekologiniai

reikalavimai displėjų gamybai. SStandarte taip pat pateikiamos instrukcijos

displėjų utilizavimui, pasibaigus jų naudojimo laikui. Dabartiniu metu pats

griežčiausias iš visų pasaulyje kompiuterinei įrangai taikomų standartų yra

TCO 99. Lyginant su prieš tai paminėtais standartais, TCO 99 yra pateikti

papildomi reikalavimai ekologijos, elektros taupymo, ergonomikos skyriuose.

Iš kitų reikalavimų reikia pažymėti reikalavimus vaizdo kokybei, atsparumui

išorinių elektromagnetinių laukų poveikiui, draudimą kompiuterinėje

įrangoje naudoti metalizuotas plastmasines komponentes. Pažymėtinas ryškus

TCO standartų apimties augimas. TCO 92 pagrindinis dėmesys buvo skiriamas

displėjui, TCO 95 jau buvo aprašomi reikalavimai bei bandymų metodikos

kompiuterių sisteminiams blokams, klaviatūroms. TCO 99 papildomai apima

reikalavimus spausdintuvams, kopijavimo aparatams, faksams. 1999 metais

buvo priimtas Europos standartas EN 50279. Šiam standartui būdinga tai, kad

nustatyti A, B ir C kategorijų spinduliavimo lygiai.

Standartuose pateikiami šie elektromagnetinių laukų parametrai:

1. displėjaus ekrano paviršiaus elektrinis potencialas.

2. žemo dažnio kintamo elektrinio lauko stipris ir emo dažnio kintamo

magnetinio lauko srauto tankis.

3. Kintamų elektrinių ir magnetinių laukų parametrai matuojami

dviejuose dažnių diapazonuose: I diapazonas apima dažnius nuo 5 Hz

iki 2000 Hz, o II diapazonas – nuo 2 kHz iki 400 kHz.

Standartizuojami reikalavimai kompiuterinės įrangos ergonominiams

parametrams. Tarptautinis standartas ISO 9241, kuris Europos Sąjungos

valstybėse žinomas kaip standartas EN 29241, aprašo ergonominius

reikalavimus displėjams ir klaviatūroms. Reikalavimai kompiuterinės įrangos

ergonominiams parametrams taip pat įtraukti į standartus TCO 92, TCO 95,

TCO 99.

III. Elektromagnetinių laukų matavimas

Prieš matavimą displėjaus ekranas nuvalomas specialiai paruoštu

distiliuotu vandeniu ir laikomas nemažiau kaip 6 val. matavimams skirtoje

laboratorijoje, palaikant standarte nurodytus aplinkos parametrus. Matavimo

prietaisas su matavimo plokšte pastatomas 100 milimetrų atstumu taip, kad

ekrano centras sutaptų su prietaiso matavimo galvutės centru.

[pic]

IV. Magnetinio lauko matavimas

Matavimo prietaisas pastatomas taip, kad displėjaus ekrano centras

sutaptų su matavimo galvutės centru ir atitraukiamas 50 cm atstumu nuo

ekrano paviršiaus. Atlikus pirmąjį matavimą, displėjus sukamas apie savo

geometrinę ašį. Matavimo prietaiso parodymai fiksuojami kas 90o, matuojant

kintamą elektrinį llauką, ir kas 22,5o – matuojant kintamą magnetinį lauką.

Magnetinio lauko matavimai kartojami, keičiant matavimo prietaiso aukštį –

30 cm pakeliant aukštyn ir 30 cm nuleidžiant žemyn.

[pic]

V. Kompiuterizuotos darbo vietos higieninis įvertinimas

Reikalavimai darbo vietai:

Reguliuojamas aukštis. Reguliavimo ribos nuo 68 cm iki 76 cm. Jeigu

Jūs nusprendėte įsigyti nereguliuojamą stalą, tai rekomenduotinas 72 cm

aukšis.

Aukštis keičiamas lengvai. Gali būti panaudotas pneumatinis arba

mechaninis įtaisas.

Stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas. Rekomenduotinas

minimalus plotis 80 cm, o ilgis 160 cm. Kad kompiuterizuotos darbo vietos

įranga neišsikištų už stalo ribų, patartina naudoti 100 cm pločio stalą.

Darbo stalo paviršiaus ploto padidinimui galima panaudoti dviejų lygių

stalus. Tai gali būti papildoma plokštuma displėjui:

Optimalus darbo vietos išplanavimas tas, kuomet vartotojo zona pilnai

atskirta nuo maitinimo kabelių, rozečių ir techninių priemonių.

1 – vartotojo darbo kėdė; 2- klaviatūra; 3 – displėjus;

4 – spausdintuvas;

5- sisteminis blokas;

6 – rozetės;

7 – maitinimo laidai;

8 – lovelis (vamzdis).

VI. Rekomenduotinas darbo vietų išdėstymas

[pic][pic]

VII. Grupinės darbo vietos

[pic]

[pic]

VIII. Darbas prie kompiuterio

• Kompiuterio patalpos turi atitikti HN 32 –1998 erdvės reikalavimus

(daugiau nei 5 m2 vienam kompiuteriui).

• Kompiuteris pavojingas ne tik dirbančiajam, bet ir asmenims, kurie yra

1 – 2,5 m spinduliu aplink jį. Atminkite tai ir venkite šios

pavojingos zonos.

• Kompiuterio šonuose ir gale padarykite „žaliąją apsaugą” iš gyvų

kambarinių gėlių. Teikite pirmenybę kaktusams. Taip pat tinka

alijošius, agavos, primulės ir ciklamenai.

• Kompiuterio įjungimui naudokite trijų kontaktų rozetes. Kompiuterinius

tinklus patartina išvedžioti žemai ir jie turi būti įžeminti.

• Jeigu šalia kompiuterizuotos darbo vietos yra dvišakė maitinimo

rozetė, tai ji turi būti kuo toliau nuo operatoriaus.

• Prie kompiuterio naudokite tik įžemintus papildomus filtrus. Esant

reikalui kompiuterio elektromagnetinius ir elektrostatinius laukus

galima pasitikrinti diagnostine aparatūra.

• Nelaikykite ant stalo nenaudojamų elektrinių prietaisų, įjungtų į

rozetę. Nenaudojamo prietaiso kištuką ištraukite iš rozetės.

• Nedėvėkite darbo metu ekranuojančių rūbų.

• Optimali darbo trukmė yra 4 valandos, ilsėtis reikia kas 20 – 30

minučių. Atlikite rekomenduojamus specialius akių ir fizinius pratimus

pertraukėlių metu.

• Pajutę lengvą galvos skausmą, nutraukite darbą prie kompiuterio.

• Vaikai negali dirbti ilgiau kaip 2 valandas per dieną, darant

pertraukas kas dešimt arba dvidešimt minučių, priklausomai nuo

amžiaus.

• Kompiuterio ekranas turi būti 45 – 70 centimetrų nuo operatoriaus ir

20° žemiau akių lygio.

• Rekomenduojama 2 – 3 valandos nežiūrėti televizijos laidų po darbo

pamainos prie kompiuterio.

• Mažinkite darbo trukmę prie kompiuterio „nedėkingos geomagnetinės

situacijos” dienomis.

• Moterims, dirbančioms prie kompiuterio, rekomenduojamas

šaltas veido

dušas ryte ir vakare. Po veido dušo sušlapusią odą netrinkite

rankšluosčiu, bet leiskite jai išdžiūti. Naudokite maitinamą kremą

vakare prieš miegą, jeigu jūsų oda yra sausa.

• Darbas prie kompiuterio nerekomenduojamas žmonėms, turintiems

susilpnėjusią imuninę sistemą, alergiškiems asmenims sergantiems

širdies ligomis.

• Darbo metu labiausiai yra pakenkiami drėgni kūno paviršiai – burna,

akys, lūpos liežuvis, nes jie yra organizmo savotiški laidininkai.

Pajutę akyse „smėlio poveikį”, nutraukite darbą prie kompiuterio.

Nedirbkite prie kompiuterio gripuodami.

• Prie nešiojamo kompiuterio naudokite tik kokybiškus energijos

šaltinius. Darbo metu energijos šaltinį reikia pastatyti kuo toliau

nuo darbo vietos.

• Darbo vieta turi būti ergonomiška (atitikti antropometrinius

operatoriaus duomenis).

• Darbo stalą ir kėdė turi būti su antistatine danga.

IX. Apsauginiai ekrano filtrai

Ekrano filtrai yra keleto tipų.:

Tinkleliniai filtrai pagrindinai slopina blyksnius nuo displėjaus ekrano,

tačiau pablogina vaizdo kokybę. Šių filtrų naudojimas sukelia akių

pavargimą.

Plastikiniai filtrai – skirti blyksniams slopinti ir padidinti

kontrastingumą. Šie filtrai neslopina elektrinių laukų. Be to, jų paviršius

susibraižo valant dulkes.

Stikliniai filtrai gaminami iiš įprastinio langų stiklo. Jie sumažina

blyksnius ir daugiau jokiomis geromis charakteristikomis nepasižymi. Kaip

rašoma literatūroje, geriau tokio filtro nenaudoti. Įžeminimo laidas, kurį

turi dauguma stiklinių filtrų, jokių funkcijų neatlieka, kadangi šis laidas

kontaktuoja su stiklu, neturinčiu metalizuoto sluoksnio. Stikliniai “pilnos

apsaugos” filtrai gaminami iš aaukštos kokybės optinio stiklo, padengto

specialiais apsaugomaisiais sluoksniais. Šie filtrai pasižymi geromis

apsauginėmis savybėmis nuo elektrinių laukų bei optinėmis

charakteristikomis.

Ekrano filtrų kokybė charakterizuojama keletu parametrų::

• elektrostatinio lauko pralaidumo koeficientu;

• kintamojo elektrinio lauko pralaidumo koeficientu;

• matomojo spektro diapazono bangų pralaidumo koeficientu;

• veidrodinio atspindžio iš vartotojo pusės koeficientu.

Minėtieji koeficientai išreiškiami procentais:

K % = (E2/E1) × 100 %

Čia: E1 – matuojamas parametras be filtro

E2 – matuojamas parametras su filtru

Elektrinių laukų ir veidrodinio atspindžio koeficientai, kurie

pateikiami techninėse filtrų charakteristikose, būna nuo 1 iki 2 %. Kuo šis

koeficientas mažesnis, tuo filtras geresnis. Matomojo spektro bangų

pralaidumo koeficientas nuo 30 iki 60 %. Pagal šį parametrą filtras

parenkamas atsižvelgiant į natūralaus ir dirbtinio apšvietimo ryškumą darbo

vietoje.

Ekrano filtrų efektyvumo sumažėjimo priežastimis eksploatacijos metu gali

būti:

1) pablogėjęs aarba dingęs kontaktas tarp stiklo metalizuoto sluoksnio ir

įžeminančiojo laidininko, dėl spyruoklinio kontakto susilpnėjimo, ar

kontakto oksidacijos;

2) dėl senėjimo proceso padidėjusi elektrai laidaus metalizuoto sluoksnio

varža veikiant klimatinėms sąlygoms;

3) kontakto susilpnėjimas įžeminančiojo laidininko lizde;

4) nutrūkęs įžeminantysis laidininkas, ar jis atitrūkęs nuo kištuko.

X. Darbo su kompiuteriu kontrindikacijos ir jų frofilaktika. Darbo ir

poilsio režimai

Pagal valstybinio higienos centro reikalavimus, darbo ir poilsio

režimas turi priklausyti nuo veiklos pobūdžio ir darbo prie kompiuterio

trukmės. Darbas be pertraukos neturi viršyti 1 valandos, po to reikia

daryti 5 –10 mminučių pertraukas. Pertraukos metu rekomenduojama atlikti

fizinius pratimus bei pratimus akims.

Moksleivių dirbančių su kompiuteriais darbo ir poilsio režimas

priklauso nuo organizmo psichofiziologinių sistemų funkcinės būklės,

fizinio ir protinio nuovargio. Tyrimais nustatyta, kad nepertraukiamo darbo

trukmė turi būti ne didesnė kaip:

1. 5 klasės mokinių 15 min;

2. 6 –7 klasės 20 min;

3. 8 –9 klasės 25 min;

4. 10 –12 klasės 30 min.

Dirbti kompiuteriu vieną pamoką per dieną gali 5 –9 klasių mokiniai,

10 –12 klasių mokiniai gali dirbti nedaugiau kaip dvi pamokas. Jaunesniojo

mokyklinio amžiaus vaikams dirbti su kompiuteriu derėtų ne dažniau kaip 2

–3 kartus per savaitė po 10 – 12 minučių.

XI. Ilgalaikis sėdėjimas

Nei taisyklingai įrengta darbo vieta, nei taisyklinga laikysena

nepadės, jei visą dieną išsėdėsite prie kompiuterio. Ilgas sėdėjimas

nejudant nuvargins raumenis. Jei jums tenka visą dieną sėdėti, laikas nuo

laiko atsistokite, pakeiskite kėdės arba stalo aukštį, pasimankštinkite.

Du Amerikos fizioterapijos asociacijos specialistai Daniel Seidler ir

Perry Bonomo sukūrė fizinių pratimų sistemą “Ergoaerobika”. Tai

profilaktinė sistema, kuri sudaryta, atsižvelgus į pasikartojančias traumas

dirbant su kompiuteriais. Pasiūlyti pratimai padeda padidinti žmogaus

ištvermę ir jo darbo produktyvumą. Jie paprasti, neatkreipia aplinkinių

dėmesio ir neužima daug laiko. Juos galima atlikti bet kuriuo laiku, kur

jūs bebūtumėte: per kavos pertraukėlę, kalbantis telefonu arba laukiant

autobuso. Tai padės palaikyti puikią fizinę formą ir jums nepastebint taps

jūsų natūraliu darbo atlikimo būdu – sveiku ir neskausmingu.

XII. Pratimai

1.“Žvilgsnis į dangų”

Padėtis stovint: uždėkite rankas ant klubų; lėtai lenkitės atgal, žiūrėdami

į dangų ar lubas; grįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite 10 kartų. Šio

pratimo tikslas – žalingų efektų dėl nuolatinio sėdėjimo pašalinimas ir

strėnų stuburo išvaržos profilaktika.

2.“Egiptietis”

Padėtis sėdint ar stovint: žiūrėkite teisiai priešais save, o ne į viršų ir

ne žemyn; rodomuoju pirštu paspauskite smakrą; padrykite kaklu judesį

atgal; likite tokioje padėtyje 5 sekundes. Pakartokite pratimą 10 kartų.

Pratimo tikslas užpakalinių kaklo raumenų stiprinimas, kad pagerėtų

laikysena ir sumažėtų kaklo skausmai. Pratimas padeda sumažinti apatinio

žandikaulio – smilkinio sąnario disfunkciją, kaklo slankstelių išvaržą,

viršutinės krūtinės ląstos sindromą.

3.“Abra – Kadabra”

Padėtis sėdint: padėkite rankas ant alkūnramsčio, riešai turi būti ištempti

delnais žemyn; abra – lėtai suspauskite ranką į kumštį; kadabra – lėtai

atgniaužkite kumštį. Kartokite 10 kartų. Pratimo tikslas – kraujotakos į

delnus pagerinimas, delno ir riešo įtampos nuėmimas, irimo produktų iš

delno ir riešo kanalo pašalinimas.

4. “Pokalbis su delnu”

Padėtis sėdint arba stovint: ištieskite kairę ranką prieš save, lyg

rodytumėte į kažką, kas yra pečių lygyje; atlenkite kairįjį riešą taip, kad

pirštai būtų nukreipti į lubas; dešine ranka atsargiai patempkite kairės

rankos pirštus atgal, truputį lenkiant riešą; likite tokioje padėtyje 10

sekundžių. Pakartokite 5 kartus. Pratimo tikslas – pirštų ir riešo raumenų

ištempimas, kkraujo apytakos padidinimas gyslose, riešo kanalo sindromo

profilaktika.

5. “Stalo dangčio pakėlimas”

Padėtis sėdint: padėkite dilbius ant alkūnramsčio; padėkite po stalu

plaštaką delnais į viršų; spauskite delnais vidinę stalo dangčio pusę.

Nekelkite stalo tik įtempkite dilbio raumenis, lyg keltumėte stalą. tokioje

padėtyje likite 5 sekundes. Kartokite 5 kartus. Nespauskite per stipriai,

pratimo tikslas – tiesiamųjų riešo raumenų aktyvinimas ir stiprinimas

(raumuo, einantis nuo riešo į viršų link vidinės alkūnės pusės), riešo

kanalo sindromo profilaktika.

XIII. Monitoriaus poveikis akims

Valandų valandas praleidžiant prie kompiuterio akys pavargsta. To

pasekmės gali būti:

Sausos akys. Akims reikia judėti: jei dirbate su tekstu ar lentelėmis,

ilgai žiūrite į monitorių beveik nejudindami akių. Tai pervargina akių

raumenis ir jie sustingsta. Be to, žiūrėdami sustingusiu žvilgsniu rečiau

mirksite. Tuomet ašarų, kurios paprastai pasiskirsto po akies paviršiu ir

jį drėkina, išsiskiria mažiau. Atsiranda sausumo jausmas, atrodo, kad į

akis pateko smėlio. Akis degina, niežti, kartais jos ima ašaroti.

Priemonės:

1. sąmoningai pamirksėkite;

2. kelioms sekundėms užsimerkite;

3. darykite daug trumpų pertraukėlių, jei galima išeikite į lauką;

4. padidinkite kambario oro drėgnumą (pastatykite kibirą su vandeniu

ar pan.);

5. jei tai nepadeda, paprašykite daktaro išrašyti akis drėkinančių

lašų.

Junginės uždegimas. Dėl sausumo sukelto dirginimo į junginę priteka

daugiau kraujo. Akys parausta, jas degina, niežti. Jaučiate tarsi kažkas

butu įkritę į akį. Ryte dažnai būna sulipę vokai. Kartais

dirgina ryški

šviesa. Dažniausiai būna pakitusi cheminė ašarų sudėtis. Tai išsiaiškins

gydytojas ir paskirs reikiamus akių lašus. Priemonės:

1. saugokite akis, jokiu būdu jų netrinkite;

2. atsilankykite pas gydytoją;

3. nuo sausumo ir svetimkūnio jausmo padeda drėkinantys akių lašai;

4. pagerinkite darbo sąlygas.

Laikina trumparegystė. Kai akys ilgą laiką turi dažnai prisitaikyti

prie skirtingų atstumų ir apšvietimo, gali išsivystyti laikina

trumparegystė iki pusės dioptrijos. Priemonės:

akis atpalaiduojanti gimnastika. Kai tik turite laiko keliaukite

akimis. Paieškokite netoliese esančių daiktų – lango, durų, vazos – ir

susikoncentravę aapžvelkite jų kontūrus.

,,Turintys abi sveikas akis gali nesibaiminti dėl monitoriaus žalos

akims“, ramina Dortmundo universitetinės akių klinikos profesorius Jochenas

Kammannas. Darbas prie kompiuterio akims nekenksmingas: monitoriaus sukelti

akių pakenkimai paprastai praeina. Tiesa, jau yra iki šiol nepagydytų

slapto žvairumo, sutrikusio regėjimo atvejų.Nustatyta, kad regėjimo

sutrikimai padažnėja ,kai darbo su kompiuteriu stažas didesnis nei keturi

metai. Vyzbadeno akių gydytojas Martinas Habedankas pataria 40-50 metu

žmonėms, dirbantiems prie kompiuterio, nuodugniai pasitikrinti regą pas

gydytoją. ,,Nuo tokio amžiaus dažnai sutrinka binokulinis regėjimas, viena

akis būna labiau apkrauta nei kita. Tai laikui bėgant sukelia

persitempimą“. Gerai pritaikyti akiniai ar tinkamos kontaktinės linzės

sumažina įsitempimą.

Nors geras monitorius, rodos, tiesiogiai neveikia akių, tačiau jos

dažnai būna sudirgusios ir pervargusios. Kad to išvengtume naudokite šias

priemones:

Padarykite pertraukėlę

Dažnai, kas 10 minučių, darykite trumpas pertraukėles, atitraukite akis nuo

ekrano, kad aakys galėtų pailsėti. Tuo metu neskaitykite!

Atsipalaidavimo pratimus

Darbo metu pažvelkite į tolį, paklaidžiokite žvilgsniu, tiksliai

apveskite toli esančių daiktų kontūrus. Kartkartėmis padidinkite atstumą

iki monitoriaus. Sąmoningai pamirksėkite- 20 kartų iš eilės užsimerkite ir

atsimerkite. Pasukiokite akis pagal laikrodžio rodyklę ir priešingai.

Laikykite delnus 15 cm nuo nosies ir fiksuokite į juos žvilgsnį. Po to

pažvelkite į tolimą tašką. Vėl pažvelkite į delnus. Tai pakartokite kelis

kartus.

Palmingą

žsimerkite ir užsidenkite akis delnais taip, kad būtu visiškai tamsu

(bet nespauskite). 2-3 minutes įsivaizduokite tiksliai ir detaliai ką nors

malonaus. Prieš jus turi iškilti tikslus, aiškus vaizdas. Po to labai lėtai

atitraukite rankas, kad akys nesumirksėdamos prisitaikytu prie šviesos.

Šaltiniai

http://www.kvsc.lt

http://www.vgtu.lt

http://www.ik.ku.lt

http://www.lm.lt