Internetas ir jo paslaugos

1. Kas yra internetas?

1.1. Internetas –„tinklų tinklas“

Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba

pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios

mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės

institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių

sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų

specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais

ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Į tokius vietinius

[lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki

kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis

tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra ddidesnės talpos,

spartos, galios ir kt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal

tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo

vartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais

ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių

tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų

tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių

tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomas

didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas,

jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje.

Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo

prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių

ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai

pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi

interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.

1.2. Interneto vartotojai

Internetas buvo sukurtas Amerikos kkaro pramonės – siekta kabeliu duomenis

perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmojo karinio

tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo

naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje.

Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui

organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti su

vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys

turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems.

Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą

(modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas

teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.

1.3. Duomenų kodavimas

Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vieno

kompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais.

Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamas

vadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti

skiriamas vienas bbaitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių).

Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.)

ASCII kodavimo lentelėje turi savo eilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr.

65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetas

ar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas.

Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka

tik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių)

kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simbolių

interpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasi

skirtingomis kodų lentelėmis (plg. 22.6.8. skirsnį).

Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas.

Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka

daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti.

Informacija perduodama elektriniais signalais, t. y., kiekvienam bitui

skirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jo

nėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvo

interneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt.

1.4. Interneto adresai ir vardai

Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu

skaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį

atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22

yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai –

www.ku.lt ir www.takas.lt.

Tam buvo sukurta hierarchinė sričių [domenų] vardų sistema pavadinta DNS

(angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuoti

adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamus

įgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurių kiekviena yra atsakinga už

savo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga viena

tokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnes

dalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienas

administratorius. Interneto informacinis centras, vadinamas InterNIC,

skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atlieka

daugelis jo įgaliotų organizacijų.

Tad tam tikro vartotojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamas

automatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus.

Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255 (t. y.

koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį,

antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio

(mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento)

kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:

193.219; 194.176; 205.244.

Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pagal telefono numerį,

tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo,

naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau.

Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomas

iš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys:

1) dvi paskutiniosios raidės – šalies identifikatorius;

2) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;

3) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas.

Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva,

ku – Klaipėdos universitetas, mantas – kompiuterio vardas.

Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardo

raidėmis nurodo šalies kodą. Tam tikrų šalių pagrindinių sričių vardai yra

tokie:

|Lietuva |lt;|Latvija |lv |Estija |ee |

|Vokietija |de |Prancuzija |fr |Didžioji Britanija|uk |

|Lenkija |pl |Rusija |ru |Ukraina |ua |

JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (.edu –

žymi švietimo institucijas, .org – pelno nesiekiančias ir nevalstybines

organizacijas, .com – komercines įstaigas, .gov – JAV Vyriausybines

organizacijas, mil – karines įstaigas, .int – tarptautines institucijas,

.net – interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančias

organizacijas. Artimiausiu metu gali atsirasti ir kiti aukščiausiojo

lygmens vardai, pvz., .rec – poilsis ir rekreacija, .store – virtualiosios

parduotuvės ir sandėliai ir kt.

Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardų

tarnybinės stotys (angl. Domain Name Server).

1.5. Interneto paslaugos

Dauguma interneto paslaugų realizuota vadinamuoju kliento – tarnybinės

stoties architektūros principu. Tarnybinė stotis (angl. server) – tai tam

tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė

įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris +

programa + žmogus). Taigi darbui internete jūsų kompiuteryje turi būti

įdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine

stotimi.

Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kurių

populiariausios yra: pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web), elektroninis

paštas (Mail) ir konferencijos (UseNet), pokalbiai internete (IRC), bylų

siuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher), prisijungimas prie nutolusio

kompiuterio (Telnet), kurie detaliai aprašyti poskyryje 1.2. Prisijungimui

prie šių tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo

protokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt.

1.6. Universalus informacijos šaltinių adresas (URL)

Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL

(Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys:

1) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas;

2) vartotojo identifikacijos dalis, t. y., vardas, kuriuo vartotojas

užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtina);

3) kompiuterio adresas, t. y., simbolinis kompiuterio vardas;

4) katalogas ir bylos vardas (nebūtina).

Keletą URL pavyzdžių:

|Šaltinio rūšis |URL pavyzdys |

|Žiniatinklio |http://www.ku.lt/

|puslapis | |

|Byla |file://C:/picture.bmp |

|El. pašto |mailto:vdenisov@takas.lt |

|adresas | |

|FTP tarnybinė |ftp://ftp.sunet.se/pub/picture|

|stotis |s/music/bjork |

|Gopher tarnybinė|gopher://gopher.mysite.com |

|stotis | |

|UseNet |news:relcom.newsusers |

|straipsnis | |

|Telnet seansas |telnet://mysite.ru |

Nurodžius tokius adresus, pvz., interneto naršyklės (Žiniatinklio kliento

programos) adreso laukelyje, prisijungiama prie atitinkamų paslaugų

tarnybinių stočių.

2. Interneto teikiamų paslaugų rūšys

2.1. World Wide Web (WWW)

Šiuo metu žiniatinklis [WWW] tampa populiariausia interneto informacijos

paslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuosiuose

tinklalapiuose (Žiniatinklio puslapiuose) pateikiami įvairialypiai

elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir kt.

informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir

patogiai „vartyti“ ššiuos puslapius. Pati vartotojo darbo aplinka priklauso

nuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrima

informacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos – naršyklės

(Browsers) – yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik jos

dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios

žiniatinklio peržiūros programos – Internet Explorer bei Netscape

Navigator.

Hipertekstas – tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) su

kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar

laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame

pasaulio gale. Tokios saitai [nuorodos] vadinami hipersaitais. Eidamas nuo

vieno saito prie kito (vienokiu ar kitokiu būdu aktyvindamas juos),

vartotojas gali keliauti tiek tuo pačiu dokumentu, tiek iš vieno dokumento

į kitą. Žiniatinklio klientas (naršyklė) siunčia užklausas (pagal

hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, kuri

tas užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.

Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju

hiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol (HTTP)), o

patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo

kalba (Hypertext Markup Language (HTML)) kalba.

HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto

apipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt. Ja galima kurti

įvairias hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus,

garso įrašus ir pan.

2.2. Elektroninis paštas

Elektroninis paštas (e-mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šio

pašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tam

tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą,

kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai,

laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją.

Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma – sparta: laiškui

pasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ir net

sekundžių. Antra – pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio pašto

programų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškas

pasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas.

Egzistuoja gana daug įvairių pašto kliento programų – jų visų aprašyti

neįmanoma ir nėra prasmės. Populiariausios yra tokios programos kaip

Pegasus Mail, Eudora, bei integruotos jau minėtose standartinėse

žiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer (Internet Mail ar

Outlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger).

2.3. Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet

USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga

internete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse

(newsgroups).

Konferencijose ddalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria

nors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., Internet

Explorer integruota programa Intrenet News bei Outlook Express (Netscape

Navigator atitinkamai – Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prie

tarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jo

pasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją –

skaityti žinutes ir pačiam raštu pareikšti savo mintis. Antrasis būdas –

elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia sužinoti, kokiu adresu

siųsti pirmąjį laišką ir ką (kokias komandas) jame parašyti.

2.4. FTP

Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (File

Transfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja taip pat

naudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota

programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras – FTP protokolo naudojimas

standartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir Netscape

Navigator. Pastarosiose gana dažnai, suaktyvinus tinklalapyje kurį nors

hipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir

naudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galima

ir tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant naršyklės adreso

laukelyje reikiamos stoties vardą. Pavyzdžiui, surinkę

ftp://pit.ktu.lt/pub/ pateksime į vienos iš Kauno Technologijos

universiteto (KTU) tarnybinių stočių bendrojo naudojimo katalogą, kuriame

laikoma daug kitų katalogų su įvairiomis programomis ir dokumentais (1.1

pav.):

1.1 pav. KTU bendrojo naudojimo katalogas žiniatinklio naršyklės lange

Profesionalūs vartotojai pasirenka pirmąjį būdą.

Paleidus vykdyti Ws_ftp programą, vartotojui pateikiamas specialus

dialogo langas ((1.2 pav).

[pic]

1.2 pav. Ws-ftp programos prisijungimo prie FTP tarnybinių stočių dialogo

langas

Lango kairėje pateikiamas tarnybinių stočių, prie kurių galima

prisijungti, pavadinimų sąrašas. Reikiama tarnybinė stotis pažymima

spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama stotis pažymima

spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama informacija, naudojama

prisijungti prie šios tarnybinės stoties. Profile Name laukelyje matomas

pasirinktas tarnybinės stoties pavadinimas (tai sąlyginis, paties vartotojo

įvedamas tarnybinės stoties pavadinimas), Host address laukelyje nurodytas

simbolinis arba skaitmeninis tarnybinės stoties (kompiuterio) adresas,

(anonymous, jei savo atskiro vardo toje tarnybinėje stotyje vartotojas

neturi), password – slaptažodis (jei vartotojas jungiasi anonymous vardu,

tas slaptažodis yra jo elektroninio pašto adresas). Pats prisijungimo prie

FTP tarnybinės stoties procesas pradedamas, spragtelėjus mygtuką Connect

(Prisijungti). Jei reikiamos tarnybinės stoties sąraše nėra, tai

spragtelėjus mygtuką Add (Pridėti), ją galima įvesti atitinkamai užpildžius

anksčiau aptartus laukelius: Profile Name, Host address, login, password.

Kitų laukelių pačiam vartotojui pildyti nebūtina. Kad tos informacijos

nereikėtų kaskart įvedinėti jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės

stoties, mygtuku Save (Įrašyti) ją galima įrašyti. Tuomet kitą kartą

jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės stoties, tereikės pažymėti jo

pavadinimą iš sąrašo kairiajame dialogo lange – taip, kaip aptarta

aukščiau. Nereikalingos FTP tarnybinės stoties adresą galima ir panaikinti

– reikia pažymėti pavadinimą ir po to spragtelėti mygtuką Remove

(Pašalinti).

Sėkmingai prisijungus prie FTP tarnybinės stoties, pateikiamas kitas

langas (1.3 pav.), kuriame Windows vartotojui orientuotis taip pat nėra

sunku – jis primena File Manager arba Windows Explorer programą, kur

kairėje parodomas tarnybinės stoties katalogų medis, o dešinėje – pažymėto

katalogo turinys. Skiriasi tik apatinė dalis, kurioje matomi darbiniai UNIX

sistemos pranešimai. Dirbama su šia programa kaip ir su bet kuria kita

standartine Windows programa – naudojant atitinkamas meniu komandas arba

mygtukus.

[pic]

1.3 pav. FTP tarnybinės stoties katalogų langas

Jei vartotojas nori kokią nors bylą (pvz., surastą naudojantis ARCHIE

paslauga) atsisiųsti į savo kompiuterį, jam tereikia tą bylą pažymėti (kaip

tai daroma, pavyzdžiui, Windows Explorer programoje – pirma suaktyvinus

katalogą, kuriame ta byla yra, po to pačią bylą) ir iš File meniu

pasirinkti komandą Download To.. Atidaromame dialogo lange vartotojui bus

pasiūlyta pasirinkti, kuriame kompiuterio diske ir kataloge reikia įrašyti

pažymėtą bylą. Tas pačias funkcijas atlieka mygtukas su rodykle žemyn,

matomas mygtukų juostoje.

Jei, priešingai, vartotojui reikia kokią nors bylą įtraukti į FTP

tarnybinę stotį, jis turi nurodyti tą FTP tarnybinės stoties katalogą, į

kurį bylą reikės padėti, po to iš File meniu pasirinkti komandą

Upload..(arba mygtuką su rodykle aukštyn iš mygtukų juostos). Pateikiamame

dialogo lange reikės nurodyti asmeninio kompiuterio katalogą, kuriame

laikoma byla, o po to – ir pačią bylą. Spragtelėjus mygtuką Open,

pažymėtoji byla bus nukopijuota į aktyvų FTP tarnybinės stoties katalogą.

Didžiosios

ir mažosios raidės UNIX sistemoje skiriasi ir tas pats bylos

pavadinimas byla.txt bei BYLA.txt čia reiškia dvi skirtingas bylas!

Nereikalingą bylą iš FTP tarnybinės stoties galima ištrinti pasirinkus

komandą Delete iš File meniu. Komanda Rename iš File meniu leidžia pažymėtą

bylą pervardyti, komanda New sukuria naują katalogą FTP tarnybinėje

stotiyje. Pasirinkus komandą Disconnect. iš Tools meniu, aktyvus ryšio

seansas nutraukiamas. Komanda Connect. leidžia prisijungti prie kito FTP.

Jei vartotojas nori vienu metu dirbti su keliomis FTP tarnybinėmis

stotimis, komanda New Window iš File meniu atidaromi nauji programos

langai, kuriuose ggalima užmegzti ryšį su skirtingomis FTP tarnybinėmis

stotimis.

Pastaba. Žiniatinklio puslapių kūrėjams: FTP tarnybinės stotys naudojamos

jūsų kuriamiems žiniatinklio puslapiams į internetą įtraukti, todėl,

kurdami juos, neužmirškite auksčiau aptartų taisyklių: nerašykite tų pačių

bylų pavadinimų vienur didžiosiomis, kitur mažosiomis raidėmis, griežtai

laikykitės kataloginės dokumentų struktūros. Jei numatote visus jūsų

puslapius ir kitus dokumentus (pvz., grafines bylas ar dokumentus, į

kuriuos rodo hipersaitai iš pagrindinių puslapių) laikyti viename kataloge,

sukurkite FTP tarnybinėje stotyje kokį nors atskirą katalogą ir kopijuokite

visus savo puslapius ir kitas bylas tik į jį.

2.5. Archie

IInformacijos paslauga ARCHIE dažniausiai naudojama programų paieškai

visame Interneto kompiuterių tinkle. Tai duomenų bazės sistema, apimanti

daugiau nei 1000 bylų bibliotekų visame pasaulyje. ARCHIE tarnybinės stotys

kartą per mėnesį apklausia anonimines FTP tarnybines stotis apie jose

esančią laisvai platinamą programinę įrangą bei dokumentaciją (šiuo metu

tokiose tarnybinėse stotyse laikoma virš šimto milijonų programinių

priemonių) ir tokiu būdu reguliariai atnaujina savo duomenų bazę. Naudojant

ARCHIE, galima rasti įvairiausių programinių priemonių Windows, UNIX,

Macintosh, MS-DOS ir kitoms operacinėms sistemoms.

Yra keletas būdų, kaip ieškoti reikalingos programos ar paketo.

Patogiausia naudotis minėtomis peržiūros programomis Internet Explorer ir

Netscape Navigator. Pavyzdžiui, surinkę peržiūros programos adreso

laukelyje vienos artimiausių Archie tarnybinės stoties, esančios Švedijoje,

adresą archie.luth.se, pateksime pavaizduotą paieškos langą.

[pic]

1.4 pav. Archie tarnybinės stoties paieškos langas

Čia paieškos laukelyje Search for (Ko ieškoti) reikia nurodyti visą

ieškomos programos pavadinimą arba jo dalį bei spragtelėti mygtuką Search

(paieška). Pavyzdžiui, kaip pavadinimą nurodžius žodį „win“, paieškos

rezultatas bus tarnybinių stočių, kurių kataloguose laikomų bylų

pavadinimuose rastas žodis „win“ sąrašas. Kadangi tokių bylų įvairiose

tarnybinėse stotyse gali būti labai daug, ekrane bus pateiktas pirmųjų

rastų 50 bylų pavadinimų sąrašas. Po to paiešką galima pratęsti

spragtelėjus mygtuką Search for More. Iš pateikto sąrašo pasirinkus

konkrečią bylą, galima ją persisiųsti į savo kompiuterį, spragtelėjus pele

jos pavadinimą.

Reikiamai programai (bylai) ieškoti galima panaudoti ir TELNET paslaugą.

Paleidus programą telnet ir įvedus, pavyzdžiui., tą patį adresą

archie.luth.se, į kvietimą login reikia atsakyti „archie“. Ieškomos

programos pavadinimas nurodomas komanda „prog [programos pavadinimas]“,

pavyzdžiui: įvedus „prog nc“, telnet programos lange bus pateikti

kompiuterių (hosts), kuriuose buvo rastos paieškoje nurodytos programos,

simboliniai vardai, tikslus tų programų vietos juose aprašas (directory)

bei užklausą tenkinančių programų pavadinimai. Programinė priemonė ieškoma

pagal visą pavadinimą arba jo dalį.

Windows terpėje taip pat patogu naudoti atskirą WsArchie programą. Joje

galima iš karto nurodyti, ko ieškoti, t. y. įvesti visą programos

pavadinimą arba jo dalį Search for laukelyje, pasirinkti, kuriose ARCHIE

tarnybinėse stotyse bus atliekama paieška (Archie Server) ir kokie

informacijos šaltiniai (pvz., kurių šalių kompiuteriai) bus peržiūrimi

(Domain laukelis). Tolesnis darbas su WSArchie programa iš esmės nesiskiria

nuo jau aprašytos ARCHIE paslaugos naudojimo peržiūros programose Internet

Explorer ir Netscape Navigator.

Dar vienas būdas reikiamai programai ieškoti – siųsti užklausas

elektroniniu paštu. Jas reikėtų siųsti tam tikrais adresais, pvz., adresu

archie@quiche.cs.mcgill.ca, pačiame laiške nurodant „prog [programos

pavadinimas]“.

Pastaba. Patartina ARCHIE tarnybinėmis stotimis naudotis ne darbo

valandomis, kai jos būna mažiau užimtos, tuomet paieškos rezultatai bus

pateikiami sparčiau. Iš minėtų paieškos būdų sparčiausias yra elektroniniu

paštu.

2.6. Gopher

GOPHER paslauga – tai katalogizuota dokumentų paieškos sistema,

realizuota, deja, tik tekstine veikla [režimu]. Šiuo metu ją jau praktiškai

išstūmė aukščiau aprašyta žiniatinklio paslauga, todėl čia bus apsiribota

tik bendriausiais GOPHER veikimo principais.

GOPHER būtų galima palyginti su beveik kiekvienam žinoma MS DOS sistemoje

vartojama programa Norton Commander (NC). NC paprastai pateikia pagrindinį

katalogą su jame esančiais pakatalogiais ir bylomis. Panašiai sukurtas ir

GOPHER. Čia taip pat pateikiamas pagrindinis katalogas, pakatalogiai ir

bylos. Katalogų pavadinimai prasideda simboliu „/“. Norint peržiūrėti bylą

ar ppatekti į kitą katalogą, reikia surinkti jų numerį bei paspausti

klavišą arba klavišu-rodykle pažymėti reikiamą pavadinimą ir jau tuomet

paspausti klavišą . Pagrindiniame GOPHER kataloge dažniausiai

laikoma byla Readme arba About GOPHER, kurioje galima rasti papildomos

informacijos. Patekus į vieną iš GOPHER tarnybinių stočių, jau nesudėtinga

pradėti kelionę aplink pasaulį, nes kiekviena GOPHER tarnybinė stotis

leidžia susijungti su bet kuria kita.

Naudotis su GOPHER paslauga galima naršyklėmis Internet Explorer ir

Netscape Navigator. Siūlytume apsilankyti žymiausiame Minesotos

universiteto GOPHER tarnybinėje stotyje, kur prieš daugelį metų ir buvo

sukurta sistema GOPHER. Tam adreso laukelyje reikia surinkti tokį adresą:

gopher.tc.umn.edu bei paspausti klavišą . Ekrane pasirodys GOPHER

meniu, susidedantis iš katalogų sąrašo.

[pic]

1.5 pav. Gopher meniu

Patekti į reikiamą katalogą bei perskaityti norimą bylą galima

spragtelėjus pelės kairįjį klavišą. Be katalogų ir dokumentų, yra sukurta

informacijos paieškos sistema (). Paieška pradedama, vartotojui

įvedus ieškomos informacijos raktažodžius.

Pastaba. GOPHER kataloguose laikomos bylos dažniausiai yra tekstinės ir

jas lengva peržiūrėti. Tačiau pasitaiko ir dvejetainių bylų.

2.7. Telnet

TELNET – viena pagrindinių interneto paslaugų, leidžianti prisijungti prie

kompiuterio, esančio kur nors internete, tačiau tiesiogiai vartotojui

nepasiekiamo. Ši paslauga leidžia naudotis kito kompiuterio ištekliais

taip, tarsi jie būtų vartotojo kompiuteryje. Pavyzdžiui, galima prisijungti

prie bibliotekos kompiuterio ir naudotis kompiuterine bibliotekos katalogo

versija.

Windows sistemoje galima pasinaudoti Run komanda iš Start meniu.

Pateikiamame dialogo lango llaukelyje reikia surinkti komandą „telnet“ ir

simbolinį ar skaitmeninį kompiuterio, prie kurio jungiamasi, vardą.

Pavyzdžiui, įvedus komandą „telnet hollis.harvard.edu“, galima prisijungti

prie Harvardo universiteto informacinės tarnybos ir toliau, Telnet lange

įvedus „HOLLIS“, susipažinti su universiteto bibliotekos informacine

sistema (kitos paslaugos čia laisvai neprieinamos ir reikalauja vartotojo

registracijos vardo).

Paprastai, Telnetui sėkmingai startavus, pasirodo užrašas login:,

kviečiantis įvesti vardą, kuriuo bus jungiamasi prie nutolusio

kompiuterio. Jei esate registruotas vartotojas, turite įvesti vartotojo

identifikatorių bei slaptažodį (password), jei ne – galite prisijungti

vienu iš neregistruotų vartotojų vardų, pvz., guest, visitor ar pan.

Jei, prisijungus prie nutolusio kompiuterio, patenkama į UNIX operacinės

sistemos terpę, teks naudoti UNIX komandas. Dažnai (kaip ir pateiktame

pavyzdyje), prisijungus prie nutolusio kompiuterio, į ekraną išvedami

informaciniai pranešimai, padedantys vartotojui orientuotis sistemoje.

[pic]

1.6 pav. Telnet lange – Harvardo universiteto informacinė tarnyba

2.8. IRC (Internet Realy Chat) Pokalbių retransliavimas internete

IRC (Pokalbis internete realiuoju laiku) – tai pokalbių su keliais

pašnekovais iš karto sistema. Pats žodis Chat reiškia „plepėjimas“, t. y.

tai yra niekuo neįpareigojantys pasišnekėjimai su įvairiais, dažniausiai

nepažįstamais, žmonėmis iš vairių šalių, puikus būdas susirasti

bendraminčių ar net draugų, viena iš laisvalaikio leidimo formų (tik

nereikia užmiršti, kad kiekviena tokio pašnekesio minutė kainuoja!).

Pašnekesiai vyksta specialiuose Chat tarnybinių stočių virtualiuose

kambariuose. Pokalbis vyksta raštu – renkant tekstą klaviatūra. Visų

dalyvių pranešimai vienas po kito pasirodo ekrane. Pateiksime

pavyzdį iš VĮ

Infrastruktūros tarnybinėje stotyje irc.is.lt vykusio Chat dialoginės

viktorinos seanso, kuriame dalyvavo kelių Lietuvos universitetų studentai .

Seansas vyko kambaryje #aga+ (atkreipkite dėmesį į lango antraštę).

Pokalbio dalyviai (išvardyti dešiniajame lange) gali siųsti pranešimus

tiek visiems kambaryje esantiems pašnekovams iš karto, tiek ir

individualiai.

Prisijungę prie vienos iš tarnybinių stočių, galite bendrauti su kitais

prie tos pačios tarnybinės stoties prisijungusiais žmonėmis. Jei norite

bendrauti su konkrečiu žmogum, turite susitarti, kada ir prie kurios

tarnybinės stoties jungsitės ir kokį kambarį pasirinksite.

Jei norite išbandyti IRC, jums reikalinga kkliento programa. Jų yra gana

daug (pvz., WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan ir kt). Šiuo metu

populiariausios – mIRC ir Microsoft Chat.

[pic]

1.7 pav. Microsoft Chat programos langas

2.9. Kas yra naršyklė

Didžiausią informacijos dalį internete sudaro žiniatinklio puslapiai

(tinklalapiai). Tinklalapis yra hipertekstinis dokumentas, t. y.

dokumentas, susietas nuorodomis su kitais hipertekstiniais dokumentais.

Tinklalapiai rašomi HTML kalba (angl. HiperText Markup Language –

hipertekstinių puslapių aprašymo kalba). Interneto išteklių peržiūrai

naudojama speciali peržiūros programa – naršyklė (Browser), kuri perskaito

HTML kodą, interpretuoja jį ir pateikia vaizdą ekrane. Kadangi HTML tik

aprašo dokumento struktūrą, bet nenurodo nei puslapio formato, nei šrifto

ir pan., tad tą patį dokumentą skirtingos naršyklės, o ir ta pati naršyklė

atsižvelgiant į pasirinktas parinktis ir ekrano matmenis, pateiks

skirtingai.

Toliau pateikiamas išsamus darbo su integruota į Windows sistema

naršykle, Internet Explorer 5, aprašymas. Windows terpėje integruota

naršyklė Internet Explorer turi savo darbo langą, kuris valdomas

(atveriamas, užveriamas, didinamas, mažinamas) kaip ir visų Windows

programų langai.

Skyriaus gale trumpai aprašytas darbas su kita populiaria naršykle –

Netscape Communicator.

3. Informacijos paieška

3.1. Paieškos sistemos

Internetas tapo milžiniška informacijos saugykla. Kaip veiksmingai ja

naudotis, kaip pasirinkti teisingą kelią šioje informacijos jūroje? Iš

dalies problemą išsprendžia informacijos adresavimo sistema, esanti

internete. Kai vartotojas žino tikslius interneto adresus, jis nesunkiai

gali susirasti jam reikalingą informaciją. Deja, dažnai vartotojas gerai

žino, ko jam reikia, bet neįsivaizduoja, kur ieškoti, t. y. nežino tikslaus

adreso. Tokiu atveju jam tenka naudotis vadinamosiomis žiniatinklio

paieškos sistemomis. Jos leidžia ieškoti vartotojui reikalingos

informacijos pagal jo paties įvestus pagrindinius žodžius (raktus),

apibūdinančius jį dominančią sritį.

Tokių paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos

organizavimo principu, sparta ir kt. Paminėtinos dažniausiai naudojamos

sistemos: AltaVista, Excite, InfoSeek, Lycos, Yahoo.

Toliau pateikta vienos populiariausių žiniatinklio paieškos sistemų

AltaVista apžvalga.

3.2. AltaVista

Interneto adresas: http://www.altavista.com nuveda į firmos Digital

Equipment Corp. sukurtą programą, atliekančią paiešką ne tik žiniatinklio

puslapių pavadinimuose (kaip kai kurios paieškos programos), bet ir visame

dokumentų tekste. Internet Explorer arba Netscape Navigator programų adreso

laukelyje įvedus aukščiau nurodytą adresą, ekrane pasirodys AltaVista

sistemos paieškos puslapis (2.2 pav.).

[pic]

2.2 pav. AltaVista. Pagrindinis tinklalapis

Norint pasinaudoti funkcija Search (paprastoji paieška), nustatyta

AltaVista’oje pagal nutylėjimą, pakanka laukelyje užrašyti žodžius, kurie

bus pradiniai paieškos žodžiai (pvz., Vilnius), ir spragtelėti mygtuką

Search. Vartotojui bus pateiktas rastų žiniatinklio puslapių sąrašas (žr.

2.3 paveikslą).

Paprastai paieškai galima sujungti paieškos žodžius, naudojant ženklą

„+“, arba praleisti žodžius (t. y. dokumentus, kuriuose yra šie žodžiai),

nurodant juos po ženklo „–“. Paiešką galima tęsti, toliau spragtelėjus

mygtuką Refine, kuri detalizuojama paieškos užklausa.

[pic]

2.3 pav. AltaVista. Paieškos rezultatai

Kadangi AltaVista dažnai randa šimtus ir net tūkstančius dokumentų, tenka

susipažinti su komanda Advance Search (patobulinta paieška). Tam reikia

pasirinkti Advance Search kortelę, kaip parodyta 2.4 paveiksle.

[pic]

2.4 pav. AltaVista. Patobulintoji paieška

Patobulintąja paieška galima konkretinti paiešką, naudojant logines

operacijas AND (IR), OR (ARBA), NOT (NE) bei NEAR (PANAŠU), nustatyti tarpą

tarp raktažodžių, apriboti paiešką žiniatinklio puslapiuose, sukurtuose

nurodytame datų intervale, naudoti šablono simbolius („*“ – vietoje

likusios žodžio dalies, „?“ – vietoje vienos raidės) ieškomo žodžio

viduryje arba pabaigoje ir k.t.

Kaip minėta, paiešką galima pradėti, nurodžius vieną arba kelis žodžius.

Dokumentai, kuriuose randama daugiausia atitikmenų, pateikiami pirmiausia.

Jei užklausoje nurodomi žodžiai mažosiomis raidėmis, tai paieškos metu bus

surasti ir tokie pat žodžiai, išspausdinti didžiosiomis raidėmis.

Pavyzdžiui, jei ieškome pagal žodį server, tai bus pateikti visi

dokumentai, kuriuose rasti tokie žodžiai: server, Server, serveR. Jei

užklausoje rašysime didžiąsias raides, tai bus ieškoma tik nurodyto žodžio.

Pavyzdžiui, jei parašysime SERver, tai sistema suras tik dokumentus su

žodžiu SERver. Jei tarp žodžių padėsime ženklą „;“, bus surasti dokumentai,

kuriuose yra visa nurodyta frazė. Pavyzdžiui, įvedus

„statistikos;duomenys“, bus ieškoma visa frazė „statistikos duomenys“ (o ne

vienas ir kitas žodis atskirai).

Ženklas * atlieka šablono funkcijas. Pvz., užklausoje nurodant kompiut* ,

bus surasti dokumentai, kuriuose yra žodžiai: kompiuteris, kompiuterija,

kompiuterininkas ir kt.

Pastaba: asmenys ar įstaigos, įtraukusios savo žiniatinklio puslapius į

internetą, turėtų informuoti apie naujų puslapių atsiradimą bent vieną

žiniatinklio paieškos sistemą, kad ši puslapių interneto adresą įrašytų į

savo duomenų bazes. Priešingu atveju, paieška juose nebus atliekama, o tai

reiškia, kad interneto tinklo vartotojams jie bus praktiškai nepasiekiami.

AltaVista paieškos sistemoje naują puslapį galima užregistruoti, pasirinkus

komandą Add URL apatinėje sistemos puslapio dalyje.

4. Elektroninis paštas ir konferencijos

4.1. Paštas

Internet Explorer naršyklė leidžia naudotis ir elektroniu paštu. Tai

galima padaryti dviem būdais. Pirmas – spragtelėti mygtuko Mail rodyklę ir

pasirinkti reikiamą punktą, pvz., naujo laiško sukūrimui – New Message.

Šiuo atveju bus paleista viena iš integruotų pašto programų (Internet Mail

arba Outlook Express). Darbas su jomis išsamiai aprašytas trečiame

skyriuje. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite dirbti (t. y. kuri bus

atverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /

Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš elektroninio pašto

programų (e-mail) programų sąrašo pasirinkę reikiamą.

Antras variantas – adreso laukelyje įvesti mailto://[el.pašto_adresas],

paspausti ir čia taip pat atsivers integruotų ssu IE pašto programų

langas New Message.

4.2. Naujienų grupės

Viena iš žiniatinklio paslaugų – Usenet.

Peržvelgti naujienų grupes galima komanda Tools / Mail and News / Read

News. Tada paleidžiama pašto programa.

Su kuria iš įdiegtų programų norėsite skaityti naujienas (t. y. kuri bus

atverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /

Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš naujienų (Newsgroups)

sąrašo pasirinkę reikiamą programą.

Šiame skyriuje detaliai aprašytas darbas su elektroninio pašto ir naujienų

programa Outlook Express, kuri yra integruota su naršykle Internet Explorer

5. Taip pat pateikti trumpi kitų populiarių pašto programų, Internet Mail

ir Netscape Messenger, kurios gali būti įdiegtos jūsų kompiuteryje vietoj

Outlook Express, aprašai.

5. Darbo su Outlook Express pradžia

5.1. Outlook Express programos paleidimas ir užvėrimas

Elektroninio pašto programa Outlook Express paleidžiama keliais būdais.

Tai galima padaryti spragtelėjus Mail (Paštas) mygtuką programos Internet

Explorer priemonių juostoje, prieš tai nustačius, kad yra numatytoji pašto

programa būtent ši programa. Kiti būdai yra standartiniai Windows

sistemoje: iš pagrindinio Start (Pradžia) meniu pasirinkti Programs /

Outlook Express arba spragtelėti programos piktogramą Windows darbo lauke.

Baigti darbą su Outlook Express galima kaip ir bet kurią kitą programą

Windows sistemoje: spragtelėti programos lango uždarymo mygtuką (, esantį

lango antraštėje, arba iš File (Bylos) meniu pasirinkti paskutinį punktą

Exit (Išeiti).

5.2. Outlook Express programos langas

Paleidus programą atveriamas langas, panašus į

pateiktąjį pav. 3.1 pav.

[pic]

3.1 pav. Outlook Express programos langas

Šis langas susideda iš tokių pagrindinių elementų:

[pic] Meniu ir priemonių juosta;

[pic] Aplankų langelis (Folders) – vartotojo (ar kelių vartotojų)

pašto aplankai (dėžutės), kuriose kaupiami jo gaunami ir siunčiami

laiškai (šios pašto dėžutės yra standartinės, vartotojas negali jų

pašalinti, bet gali susikurti savo pašto dėžutes ir automatiškai

dėlioti gaunamus ir siunčiamus laiškus, pagal savo apibrėžtas

taisykles):

[pic] Inbox dėžutėje laikomi gauti laiškai,

[pic] Outbox – kkaupiami paruošti laiškai, kurių dar nespėta išsiųsti

per interneto tinklą,

[pic] Sent Items – sėkmingai išsiųsti laiškai;

[pic] Deleted Items – pašalinti laiškai (mygtuku Delete ištrinti

laiškai pirmiausia patenka į šią dėžutę; jei reikia, juos galima

peržiūrėti ir susigrąžinti, o iš čia ištrynus, jie dingsta

negrįžtamai);

[pic] Draft dėžutėje galima laikyti laiškų juodraščius;

[pic] Kontaktų langelis (Contacts) – elektroninio pašto respondentų

adresų knyga;

[pic] langelis, kuriame matomi pasirinktos pašto aplankos (pavyzdyje

Inbox) laiškai;

[pic] pasirinkto laiško peržiūros langelis;

[pic] lango apačioje – programos būsenos juosta.

Su programa gali dirbti keli vartotojai. Tai labai patogu namie arba esant

ribotam kompiuterių skaičiui įstaigoje. Tokiu atveju paleidus programą

reikia iš File meniu pasirinkti punktą Switch Identity (pakeisti vardą) ir

įvesti norimo vartotojo vardą. Kiekvienas vartotojas matys panašų į 3.1

pav. pavaizduotą langą, bet su savo nustatytomis nuostatomis, savo pašto

dėžutėmis ir asmenine adresų knyga.

5.1. Priemonių juostos mygtukai

Žemiau išvardinti standartiniai priemonių juostos mygtukai, kurie kartoja

dažniausiai naudojamas meniu komandas. Vartotojas savo nuožiūra gali juos

pašalinti, pridėti ar pakeisti kitais.

Naujas laiškas

Spragtelėjus patį mygtuką, atveriamas naujo laiško siuntimo langas.

Spragtelėjus greta esančią rodyklę, atsivers sąrašas, iš kurio galima

pasirinkti naujo laiško šablonus arba norimą išsiųsti žiniatinklio

tinklalapį.

Atsakyti autoriui

Spragtelėjus šį mygtuką, galima rašyti atsakymą pažymėto laiško autoriui

(paprastai iš Inbox dėžutės). Gavėjo adreso rašyti nebereikia – jis

užrašomas automatiškai.

Atsakyti visiems gavėjams

Spragtelėjus šį mygtuką, atsakymo laiškas bus rašomas pažymėto laiško

autoriui bei visiems gavėjams, kuriems buvo adresuotas pažymėtasis laiškas.

Persiųsti

Gauto ar išsiųsto laiško persiuntimas kitam adresatui. Tereikia nurodyti

naujojo gavėjo adresą.

Išsiųsti ir gauti

Spragtelėjus šį mygtuką, atliekama pati siuntimo ir gavimo operacija.

Vartotojo kkompiuteris susijungia su tarnybine pašto stotimi ir siunčia

laiškus, esančius Outbox dėžutėje. Taip pat tikrinama, ar yra naujų laiškų

pašto stotyje.

Pašalinti

Pažymėto laiško ar jų grupės ištrynimas iš atvertos pašto dėžutės.

Adresai

Adresų knygutės tvarkymas. Galima surasti reikiamą adresatą, papildyti,

pakoreguoti ar pašalinti kitus adresus.

Paieška

Tam tikro laiško arba adresato paieška pašto dėžutėse arba adresų

knygutėje.

6. Pagrindiniai interneto terminai

ANONYMOUS – ANONIMAS – vardas, kuriuo galima užsiregistruoti, norint

pasinaudoti anoniminio FTP tarnybinėje stotyje laikoma ir viešai

platinama informacija

ANONYMOUS FTP SERVER – ANONIMINIS BYLŲ [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO

PROTOKOLAS – tai bylų persiuntimo protokolas, kuris kiekvienam

vartotojui, prisijungusiam anonymous vardu ir vietoj slaptažodžio

nurodžiusiam savo elektroninio pašto adresą, be sistemos

administratoriaus specialaus leidimo, leidžia pasinaudoti toje

tarnybinėje stotyje laikomomis bei viešai platinamomis bylomis.

ARCHIE – informacinė kompiuterinė sistema (archyvas), teikianti informaciją

apie viso pasaulio anoniminėse FTP tarnybinėse stotyse laikomas bylas.

BINARY FILE – DVEJETAINĖ byla – byla, kurioje informacija įrašyta

dvejetainiu, kompiuteriui priimtinu pavidalu. (Tokios bylos gali būti

ne vien tik tekstinės. Kompiuterių programos ir kiti kompiuteriniai

duomenys yra laikomi taip pat dvejetainiu pavidalu).

BITS PER SECOND (sutrumpintai: b/s) – BITAI PER SEKUNDĘ – duomenų perdavimo

spartos matavimo vienetas.

CLIENT – KLIENTAS – tinklo paslaugų vartotojas. Terminas vartojamas

tarnybinei stočiai arba programai, per kurias galima kreiptis į kitą

tarnybinę stotį, apibūdinti.

COMPRESSION – SPŪDA – duomenų ar programų bylų suspaudimo būdas, atmetantis

nereikalingą informaciją. Suspaustos bylos užima mažiau vietos

kompiuterio diske ir yra laikomos specialiose bylose – archyvuose.

COMPUTER NETWORK – KOMPIUTERIŲ TINKLAS – vienas su kitu ryšio linijomis

susietų ir galinčių tarpusavyje keistis informacija kompiuterių visuma.

DIAL-UP – JUNGIMASIS arba RYŠIO SUDARYMAS – jungimasis prie tinklo ar

tarnybinės stoties per telefono liniją ir modemą.

DOMAIN – SRITIS [domenas] – simbolinis kompiuterio vardas, kuris

elektroninio pašto adrese yra simbolio @ dešinėje. Simbolinis (srities)

vardas sudarytas iš kelių dėmenų (posričių), atskirtų tašku, pvz.,

hgf.ku.lt.

DOMAIN NAME SERVER (DNS) – SRIČIŲ VARDŲ SISTEMA. Ji susieja kompiuterio

simbolinį vardą su jo IP adresu.

E-MAIL – ELEKTRONINIS PAŠTAS – pašto paslaugos kompiuterių tinkle.

E-MAIL ADDRESS – ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS – tai vartotojo, dirbančio

kompiuterių tinkle, pašto dėžutės adresas, sudarytas iš dviejų dalių,

atskirtų simboliu @. Pavyzdžiui, aadom@hgf.ku.lt. Pirmojoje dalyje yra

vartotoją identifikuojantis vardas, o antrojoje – simbolinis vartotojo

kompiuterio vardas.

FILE TRANSFER PROTOCOL (FTP) – bylų [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO

PROTOKOLAS – interneto paslauga, suteikianti galimybę naudotis bylų

bibliotekomis, t. y. persiųsti jas iš toli esančio interneto

kompiuterio į savo kompiuterį bei atvirkščiai.

GOPHER – tai susisiekimo sistema, leidžianti išsirinkti pageidaujamus

Interneto išteklius ir prie jų prisijungti.

HYPERTEXT – HIPERTEKSTAS – struktūrizuotas informacijos pateikimas, kai

įvairūs duomenys – tekstas, grafinis vaizdas, garsas, programos ir kt.

– susiejami nuorodomis. Jis pranašesnis už įprastinį nuoseklųjį

informacijos peržiūrėjimo būdą tuo, kad hiper nuorodos įgalina

vartotoją sparčiai pasiekti reikiamą informaciją.

HYPERTEXT TRANSFER PROTOCOL (HTTP) – HIPERTEKSTO PERSIUNTIMO PROTOKOLAS –

hiperteksto dokumentų persiuntimo protokolas, susiejantis vieną

dokumentą su kitu žiniatinklyje.

HOME DIRECTORY – ASMENINIS KATALOGAS – tinklo kompiuterio katalogas, kuris

suaktyvinamas, vartotojui prisijungus prie to kompiuterio. Paprastai

šiame kataloge vartotojas laiko savo bylas.

HOME Page – Interneto svetainė – pagrindinis interneto srities (ar

posričio) tinklalapis.

HOST – PAGRINDINIS KOMPIUTERIS – įįjungtas į tinklą kompiuteris, turintis

interneto mazgo adresą ir vardą.

HTML (HYPERTEXT MARK-UP LANGUAGE) – dokumentų kūrimo kalba, suteikianti

informacijai hiperteksto savybes. Šia kalba kuriami žiniatinklio

dokumentai.

INTERNET – tarpusavyje sujungtų tinklų sistema, apimanti vietinius,

regioninius bei nacionalinius tinklus. Tai didžiausias pasaulyje

kompiuterių tinklas. Interneto tinkle naudojamas TCP/IP protokolas

suteikia galimybę tinklo vartotojams dirbti su elektroniniu paštu,

prisijungti prie toli esančio kompiuterio, siųsti bylas ir kt.

INTERNET PROTOCOL (IP) – INTERNETO PROTOKOLAS – protokolas,

reglamentuojantis kompiuterių adresavimą interneto tinkle.

IP ADDRESS – (SKAITMENINIS) INTERNETO MAZGO ADRESAS – unikalus 32 bitų

adresas, identifikuojantis kiekvieną interneto kompiuterį ir

susidedantis iš tinklo numerio bei kompiuterio numerio tame tinkle.

identifikatorių) ir slaptažodį, prisijungiant prie tinklo kompiuterio.

MODEM – MODEMAS – moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis

skaitmeninius (kompiuterio) signalus į analoginius ir atvirkščiai.

NETFIND – tinklo programa, skirta informacijos apie interneto tinklo

vartotojus paieškai.

OPERATING SYSTEM (OS) – OPERACINĖ SISTEMA – programų, valdančių kompiuterio

išteklius (atmintines, informacijos įvedimo, laikymo ir išvedimo

įrenginius ir t.t.), visuma. Dirbdamas su kompiuteriu vartotojas iš

tikrųjų naudoja operacinės sistemos komandas (ir/arba grafines terpes).

PASSWORD – SLAPTAŽODIS – žodis arba simbolių seka (paprastai paties

vartotojo sugalvota), naudojama operacinėje sistemoje vartotojo

autentiškumui nustatyti.

PROTOCOL – PROTOKOLAS – taisyklių rinkinys, apibūdinantis informacijos

mainų

tarp dviejų arba kelių nepriklausomų įrenginių tvarką ir

procedūras. Internete naudojamas TCP/IP protokolas.

REMOTE ACCESS – NUOTOLINĖ PRIEIGA [KREIPTIS] – galimybė ryšio kanalu (pvz.,

telefono linija) keistis informacija su toli esančiu kompiuteriu.

ROUTER – MARŠRUTO PARINKIMO ĮTAISAS – specialus įtaisas, sujungiantis tą

patį protokolą naudojančius kompiuterius arba jų tinklus. Informacijai

persiųsti šis įtaisas parenka optimalų kelią kompiuterių tinkle.

SERVER – 1. TARNYBINĖ STOTIS (kompiuteris) – tinklo kompiuteris,

suteikiantis galimybę kitiems tinklo kompiuteriams (klientams) naudotis

jo ištekliais, pvz., bylomis ir katalogais, spausdintuvu, interneto

paslaugomis ir kt.

2. TARNYBINĖ STOTIS (programa) – programa, teikianti paslaugas kitoms

(kliento) programoms. Klientai siunčia tam tikros formos užklausas, o

tarnybinė stotis jiems siunčia atsakus. Tarnybinė stotis gali veikti

nuolat arba šią programą gali paleisti kita programa, stebinti užklausų

pasirodymą.

SERVICE PROVIDER – PASLAUGŲ TEIKĖJAS – bendrovės, suteikiančios galimybę

prisijungti prie interneto atskiriems vartotojams ar mažoms įmonėms.

TCP/IP (TRANSMITION CONTROL PROTOCOL / INTERNET PROTOCOL) – (DUOMENŲ)

PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS / INTERNETO PROTOKOLAS – internete

naudojamas protokolų rinkinys. Pagrindinis jo privalumas: tai bendras

taisyklių rinkinys kompiuteriams, naudojantiems įvairias operacines

sistemas.

TELNET – interneto paslauga-programa, leidžianti prisijungti prie toli

esančio kompiuterio išteklių.

TERMINAL EMULATOR – GALINIO ĮRENGINIO EMULIATORIUS [imitatorius] –

susijungimo su toli esančiu kompiuteriu būdas, kai vartotojo

kompiuterio ekranas naudojamas toli esančio kompiuterio duomenims

išvesti, oo klaviatūra – duomenims ir komandoms į toli esantį kompiuterį

įvesti. Paprastai galima pasirinkti imituojamojo galinio įrenginio tipą

(pavyzdžiui, vt100, 3270).

TRANSMITION CONTROL PROTOCOL (TCP) – (DUOMENŲ) PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS

– protokolas, pagal kurį tarp interneto kompiuterių nurodytu adresu

(IP) persiunčiama informacija.

UNIX – operacinė sistema, dažnai naudojama tarnybinėse stotyse.

USENET – tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga

internet’e.

UUCP (UNIX TO UNIX COPY PROGRAM) – bylų persiuntimo tarp kompiuterių būdas,

kai bent viename iš jų įdiegta UNIX operacine sistema.

WIDE AREA INFORMATION SERVERS (WAIS) – VISUOTINĖS INFORMACIJOS TARNYBINĖ

STOTIS – informacinė interneto sistema, suteikianti galimybę atlikti

duomenų paiešką pagal tam tikrus žodžius, vadinamus raktažodžiais.

WORLD WIDE WEB (WWW) – PASAULINIS ŽINIATINKLIS – populiariausia interneto

paslauga, kurios veikimas pagrįstas hiperteksto naudojimo principu.

Šiuo žiniatinkliu galima kkeliauti po viso pasaulio kompiuterius arba

pateikti savo informaciją vadinamuosiuose žiniatinklio puslapiuose.