Archyvavimo samprata, jo paskirtis ir programos

ARCHYVAVIMO SAMPRATA,PASKIRTIS IR PROGRAMOS

Turinys

1. Priežasys nulemiančios archyvavimo programų egzistavimą 4

2. Kas tai yra archyvas 5

2.1. Plačiai naudojami archyvatoriai 5

2.2. Naujo archyvo sukūrimas 7

2.3. Archyvo atvėrimas 8

2.4. Archyvų valdymas 8

2.5. Naujų bylų įterpimas į archyvą 8

2.6. Bylų išarchyvavimas 9

2.7. Archyvo bylų peržiūra 10

2.8. Išsiarchyvuojančių bylų sukūrimas 10

2.9. Veiksmai su bylomis 10

3. Programos „WinRAR“ galimybės 11

3.1. Programos darbo rėžimas 11

4. Meniu skyrius File 12

5. Meniu skyrius Commands 12

6. Meniu skyrius Options 13

7. Programa „WinZip“ 14

8. Bylų ir komandų prievardžiai 15

Įvadas

Dirbant kompiuteriu labai dažnai ir dėl įvairių priežasčių galima netekti standžiajame diske esančios informacijos,todėl būtina pasirūpinti failų saugumu. Rekomenduojama tokiu būdu:

kopijuoti,

atnaujinti,

taupyti aatnimtį,talpą — sukurti failų arcyvą,kuris gaunamas panaudojant failų archyvavimo programas (archive program).

Šio darbo tikstas supažindinti su šia informacija :kokios priežastys nuliame archyvavimo programų egzistavimą; informacija apie patį archyvą,kas tai yra; kokie archyvatoriai naudojami dažniausiai; kaip sukurti naują archyvą,apie jo atvėrimą,valdymą; kaip įterpti naują bylą archyve,ją išarchyvuoti,peržiūrėti;išsiarchyvuojančių bylų sukūrimas;programos „WinRAR“ galimybės,jos darbo rėžimas;

Vartojamos sąvokos: Add and Drop; Add Dialog; algoritmas; archyvas su katalogų struktūra; archyvas; baitas; byla; bitas; Cancel; Copy; daugiatonis archyvas; Delete; diskas; DOS; duomenys; ; Extract To; failas; informacija; IInternetas; išorinė kompiuterio atmintis; katalogas; kodas; kodavimas; komandos raktas; kompiuteris; lakoniški duomenys; lankstusis diskas; Linux; modifikavimas; Move; MS—DOS; New archive; New Folder; Norton Commader; Open Archive; Operacinė sistema; OS Windows; pakatalogis; prievardis; Rename; simbolis; suglaudinimo metodas; virusai; Windows Explorer;

Reikšminių sąvokų iindeksas: a, b, c, d, e, i, k, l, m, n, o, p, r, s, v, w.

1. Priežasys nulemiančios archyvavimo programų egzistavimą

Sąvokos: Diskas, Duomenys, Informacija, Išorinė kompiuterio atmintis, Kompiuteris, Lakoniški duomenys, Modifikavimas, Suglaudinimo metodai, Virusai.

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys pasiekiami lėčiau, tačiau jie nesunkiai pagaminami (kompiuteryje jie yra didelė) ir gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių:

fiziškai sugadinus diską;

neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis;

dėl neatsargaus redagavimo, koregavimo;

dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir t.t

Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Pastaruoju metu naudojamų duomenų apimtys padidėjo dar ženkliau. Todėl tiesiogiai saugoti, atnaujinti ir perduoti visas jjų kopijas dažnai gali būti sunku, tai gali ir brangiai kainuoti. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis. Sukurta daug įvairių suglaudinimo metodų, kurie padeda surasti “perteklinius duomenis” ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas ir vienas, ir keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai, t.y. padedantys pasiekti didelį suglaudinimo laipsnį, gali būti pernelyg “lėti”, todėl jie netinkami praktikoje.

2. Kas tai yra archyvas

Sąvokos: Algoritmas, Archyvas ssu katalogo struktūra, Baitas, Bitas, Daugiatonis archyvas, Failas, Kodas, Kodavimas, Simbolis.

Kaip dirba archyvatoriai? Archyvatorių darbo principas yra grindžiamas paieška bylose “nereikalingos” informacijos ir tos informacijos kodavimu. Dažniausiai tai yra nuoseklių kartojamų simbolių suglaudimas. Pavyzdžiui, jūsų byloje yra baitų seka , kuri dažnai kartojama. Vietoj tuo, kad saugoti kiekvieną baitą yra fiksuojamas kartojamų simbolių kiekis ir jų pozicija.

Šis metodas yra labai paprastas ir labai efektyvus, tačiau jo pagalba negalima padaryti labai didelį suglaudimą, jei byla neturi didelio sekų kartojamo simbolių. Todėl yra naudodamas optimalus prefiksinis kodas (Haffmano algoritmas). Kintamojo ilgio kodas leidžia dažnai kartojamus simbolius ar simbolių grupes užrašyti keliais bitais, o retus simbolius užrašyti ilgesniais bitų užrašais.

Populiariausi archyvatoriai ARJ, PAK, PKZIP dirba Lempelio – Zivo algoritmo pagrindu. Šie archyvatoriai klasifikuojami kaip adaptyvūs žodžių kodavimo programos.

Suglaudžiant bylas daug kas priklauso nuo bylos išplėtimo. Grafinės bylos TIFF ir GIF jau yra suglaustos ir pats geriausiais archyvatorius mažai ką suglaus. Visai kita mes matom, kai reikia suspausti BMP tipo bylą.

Suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Todėl suglaudinimo programos dažniausiai vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais.

Archyve saugoma ir papildoma informacija: failų vardai, modifikavimo datos, kontrolinės sumos. Tai padeda patikrinti, ar failai iš archyvo atkurti teisingai. JJei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas, kai archyvuojami viso katalogo ir jo pakatalogių failai. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei archyvą reikia įrašyti į diskelį, o archyvas viename faile į jį netelpa.

Archyvavimo programų pagrindinės funkcijos yra šios: archyvuoti ar atkurti (išarchyvuoti) nurodytus katalogus ar failus, peržiūrėti archyvo turinį, išmesti ar įvesti failus į archyvą. Daugelis jų leidžia pasirinkti suglaudimo lygį. Pasirinkus aukštesnį lygį, suglaudinimas trunka ilgiau, tačiau sukuriamas mažesnės apimties archyvas. Gali būti sukuriamas ir slaptažodžiu apsaugotas archyvas.

Įvairūs archyvatoriai skiriasi archyvinių failų formatu, darbo greičiu, failų suglaudinimo laipsniu, naudojimosi patogumu. Nėra nė vieno archyvatoriaus, kuris visais parametrais būtų geresnis už kitus. Neatsiranda lyderių netgi lyginant pasiekiamą suglaudinimo laipsnį – įvairūs failai geriau suglaudinami įvairiais archyvatoriais.

2.1. Plačiai naudojami archyvatoriai

Sąvokos: Elektroninis paštas, Internetas, Komandos raktas, Lankstusis diskas, MS — DOS, operacinės sistemos, OS Windws, Pakatalogis.

MS DOS naudojami šie populiarūs archyvatoriai: ZIP, ARJ, RAR. Jie valdomi DOS komandų eilute. Norint dirbti su konkrečiu archyvatoriumi (pvz.: RAR), jis iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Užrašę “rar” pereisime į RAR aplinką, kuri panaši į NNorton Commander aplinką. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus

rar a archyv fl.txt *.doc

bus iškviestas archyvatorius RAR ir sukurtas archyvas archyv.rar. Jei archyvas tokiu vardu jau yra, tai jis bus tik papildytas. Archyvą archyv.rar sudarys failas fl.txt bei visi aktyvaus katalogo failai, turintys plėtiniu doc. Panašiai galima užrašyti komandines eilutes atlikti kitas archyvatoriaus funkcijas. Archyvo turinio peržiūrai naudojama komanda “l”, o failams atkurti iš archyvo (išarchyvuoti) – komandos “e” ir “x” (pirmoji grąžina visus failus į aktyvų katalogą ir nesukuria pakatalogių, o antroji atkuria ir pakatalogių struktūrą). Komanda “m” įkelia failus į archyvą, t.y., jie suglaudinami, keliami į archyvą ir ištrinami iš katalogo.

Kartu su komandos raktais, kurie pakeičia jos vykdymą, t.y., apibrėžia jos veikimo režimą. Prieš rakto simbolį rašomas “-“ ženklas, todėl raktas gali būti bet kurioje komandų eilutės vietoje. Raktų pavyzdžiai:

-„-r“ – suglaudinti failus iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių bei išsaugoti katalogo struktūrą;

-„-mN“ – nurodyti suglaudimo laipsnį (kuo N didesnis, tuo suglaudinama geriau, bet lėčiau);

-„-vD“ – kurti daugiatomį archyvą, t.y. keliuose failuose, kurių dydis neviršija nurodyto (pvz., jei sukurtas archyvas mano.rar, tai jo failų vardai bus: mano.r00,

mano.r01 ir t.t.);

-„-pZ“ – sukurti slaptažodžiu „z“ apsaugotą archyvą;

Komandinė eilutė

rar m –pXXX –v1400k –m5-r archyv.rar *.*

nurodo iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių ( nes yra raktas “-r”) į daugiatomį archyvą “archyv.rar” įkelti visus failus. Failai suglaudinami geriausiu, bet lėčiausiu būdu (raktas “-m5”) ir užkoduojami slaptažodžiu “XXX”. Archyvas suskaidomas į failus, kurių dydis neviršija 1400 kilobaitų.

OS Windows archyvatorius paprasčiau naudoti dėl paprastos ir vaizdžios grafinės sąsajos. Dažniausiai pagrindiniame archyvatoriaus lange matyti archyvo turinys. Archyvatoriaus komandas (analogiškas nagrinėtoms) galima įvykdyti, paspaudus llange esančius mygtukus arba pasirinkus meniu punktus. Dauguma Windows terpės archyvatorių turi “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę, t.y.,failus, kuriuos reikia įtraukti į archyvą, galima pele “nutempti” iš Windows Explorer lango į archyvatoriaus langą. Suglaudinimo programos Windows sistemai kuria tokius pačius archyvus, kaip ir komandine eilute valdomi archyvatoriai. Todėl tie patys archyvai sėkmingai naudojami DOS ir Windows terpėse. Populiariausi Windows sistemos archyvatoriai: WinRAR, WinZip, ZipMagic, WinAce, Stuffit, Power Archiver, EnZip, PKZip for Windows.

Pats populiariausias “Windows” terpės archyvatorius – tai ““WinZip”. Šis archyvatorius įtvirtino grafinės archyvatoriaus sąsajos struktūrą. Archyvatorius greičiausias, bet ne pats patogiausias ir ne geriausiai spaudžiantis failus. Programa yra suderinama su keletu kitų populiarių archyvų formatų, tačiau daugumai jų reikia turėti atitinkamus archyvatorius, kurios “WinZip” ir naudoja. Programoje yyra ir pagalbininkas (wizard), kuris leis lengvai ir greitai supakuoti bei išskleisti archyvus. Pagalbininkas naudingas nepatyrusiems vartotojams. Blogesne “WinZip” savybė – neleidžiama skaidyti archyvų į kelias dalis diske, leidžiama tik lanksčiuose diskeliuose. O šiuo metu aktualu archyvus skaidyti, kad lengviau būtų persiunčiami internetu, o ne nešiojami lanksčiuose diskeliuose. Pati naujausia “WinZip” versija tai “WinZip 8.1” yra gerai pritaikyta “Windows XP” operacinei sistemai. Programos puslapis internete www.winzip.com.

Archyvatorius “WinRAR” failų suspaudimo kokybe lenkia “WinZIP” ir panašias programas. Anksčiau buvęs jo trūkumas ilgas archyvavimo laikas, tačiau naujausiose jo versijose šio trūkumo nebeliko. Programa yra pritaikyta įvairioms Windows versijoms, Linux, Dos, OS/2 operacijų sistemoms.. “WinRAR” gali atverti daugumą populiariausių archyvų formatų (CAB, ARJ, TAR, LZH, ACE, JAR ir daugeli kitų), o pakuoti – RAR iir ZIP formatais (jokių papildomų archyvatorių tam nereikia). Programa turi patogią ir paprastą vartotojo sąsają, gali suskaidyti archyvą į kelias dalis diske, gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus (SFX archive) Windows ir OS/2 sistemoms. Bet “WinRAR” neturi archyvavimo pagalbininko, taip pat nėra galimybės pakuojamų failų automatiškai prikabinti prie elektroninio pašto žinutės. Programos puslapis internete www.rarsoft.com.

Archyvatorius “ZipMagic” skirtas “zip” tipo archyvams kurti, tačiau jis gali atkurti failus ir iš kito tipo archyvų, pvz., “arj” tipo. Šis archyvatorius papildo Windows sistemą taip, kkad ji traktuoja “zip” tipo archyvus kaip katalogus. Nors duomenys šiuose pseudokataloguose yra suglaudinti, tačiau visos programos gali juos skaityti, kurti pakatalogius ir naujus failus, vykdyti archyve saugomas programas. Jei katalogas pervardijamas, suteikus vardui plėtinį .zip, tai ZipMagic jį automatiškai suglaudina. Šis archyvatorius taip pat turi savo aplinką, kuri panaši į Windows Explorer langus, todėl juo lengva naudotis. Programos puslapis internete www.mijenix.com .

“WinAce” anksčiau buvo “WinRAR” sekėjas, bet naujesnėse versijose daugelyje sričių yra labiau ištobulėjęs už “WinRAR”. Jis suderinamas ir su kitų formatų archyvais (gali sukurti ACE, LHA,CAB ir ZIP formatų archyvus, o be papildomų archyvatorių išskleisti RAR, TAR, ARJ ir kitų formatų archyvus), gali prikabinti failus prie elektroninio pašto žinutės, o archyvo suspaudimo kokybe lenkia visus kitus archyvatorius. “WinAce” gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus ne tik Windows, bet ir DOS ar OS/2 operacinėms sistemoms. Programos puslapis internetewww.winace.com.

“Stuffit” kuriami SIT tipo archyvai yra apie 20 procentų mažesni už ZIP tipo archyvus, bet programos archyvavimo laikas ir ilgesnis. Šis archyvatorius negali kurti suskaidytų į dalis ir svaime išsiskleidžiančių EXE archyvų. Archyvatorius turi įdomią savybę: jis leidžia vartotojui pasirinkti vieną iš keleto naudojimosi šiuo archyvatoriumi sąsajų (kontekstinį “Windows Explorer” meniu, “Stuffit Browser”, “WinZip” tipo, “Aladdin Expander” arba iš “MacOS” atsineštą archyvavimo iir archyvų išskleidimo būdą per “DropStuff”). Programos puslapis internete www.aladdinsys.com.

“PKZip for Windows” tai buvusio populiaraus archyvatoriaus “PKZip” versija “Windows” OS. Programoje yra daug reguliuojamų nuostatų, todėl ji galėtų tikti vartotojams, kuriems reikia kurti specializuotus archyvus. Ji suderinama su keletu kitų archyvų formatų. Bet greitesniu ar geresniu suspaudimu nepasižymi, lyginant su kitomis archyvavimo programomis. Programos puslapis internete www.pkware.com.

“EnZip” – tai nemokama archyvavimo programa, dirbanti su ZIP formato archyvais. Ji nepasižymi didele suspaudimo kokybe, nei vartotojo sąsajos savybėmis.Bet nereikalauja daug sistemos resursų. Programos puslapis internete www.cpam.freeserve.co.uk.

“Power Archiver” tai niekuo neišsiskirianti archyvavimo programa. Archyvų suspaudimo greitis ir kokybė nesiskiria nuo “WinZip”. Su senesniu ir mažiau darbinės atminties turinčiu kompiuteriu programa gali veikti lėčiau ir prasčiau, nes reikalauja nemažai sistemos resursų. Naujausia programos versija “Power Archiver 2000” turi lietuvišką vartotojo sąsają. Programos puslapis internete www.powerarchiver.com.

2.2. Naujo archyvo sukūrimas

Sąvokos: Add Dialog, Archyvas, New archive.

Vienas iš būdų yra vykdyti meniu skyriaus File poskyrio New Archive komandą. Galima naudotis įrankių juostos mygtuku New. Atsiveria langas New Archive, kuriame pirmiausiai reikia parašyti kuriamo archyvo vardą, o ne įterpiamų į archyvą bylų vardus. Galima pasirinkti norimą diską ir katalogą, kuriame naujasis archyvas turėtų būti. Lange rodomi jau esančių archyvų vardai, kurių, suprantama, negalima naudoti naujų archyvų vardais. Pabaigai reikia bbakstelėti mygtuką OK. Jei bus pažymėtas laukelis Add Dialog, bus atvertas langas Add bylų įterpimui į naują archyvą. Priešingu atveju, šią komandą reikės iškviesti atskirai. Kitas būdas yra „Windows Explorer“ ar „My Computer“ lange pažymėti bylas, kurias norima įterpti į naują, dar neegzistuojantį archyvą, ir paspausti dešinįjį pelės klavišu. Atsivėrusiame meniu pasirinkti komandą Add to ZIP. Lange Add bakstelėti mygtuką New.

2.3. Archyvo atvėrimas

Sąvokos: Byla, Open archive.

Reikia vykdyti meniu skyriaus File poskyrio Open Archive komandą (galima bakstelėti mygtuką Open, esantį įrankių juostoje). Atsiveria langas Open Archive, kuriame pasirinkamas reikiamas kaupiklis, katalogas ir archyvas. Pažymėjus reikiamą archyvą, reikia bakstelėti mygtuką Open. Lange pateikiamas archyve esančių bylų sąrašas su papildoma informacija. Open lango lauke Files of Type galima nurodyti, kokias bylas pateikti sąraše. Norint ieškoti archyvo vardo tik „zip“ archyvų tarpe, reikia iš sąrašo pasirinkti variantą „Zip files“, visų archyvų tarpe – „All archives“ ir pan. Kartais tenka ieškoti išsiarchyvuojančių bylų, kurios turi plėtinį „.exe“. Tokiu atveju bylų filtre Files of Type reikia pasirinkti archives and .exe files. Bylų sąraše bus pateikiami visi „.exe“ ir „.com“ bylų vardai, nes „WinZIP“ neskiria išsiarchyvuojančių bylų nuo programų iki tol, kol jo neatveria.

2.4. Archyvų valdymas

Sąvokos: Copy, Delete, Move, Rename.

Atverto archyvo kopijavimo (Copy Archive), perkėlimo

(Move Archive), pervardinimo (Rename Archive) ir šalinimo (Delete Archive) komandos yra meniu skyriuje File. Kopijavimo komanda galima nukopijuoti atvertą archyvą į kitą katalogą ar diską. Iškvietus komandą atsiveria Copy langas, kuriame reikia nurodyti archyvo kopijos paskyrimo vietą. Panašiai veikia ir komanda Move, tik archyvas yra perkeliamas į naują vietą, o ne kopijuojamas. Komanda Rename galima pakeisti atverto archyvo vardą, tačiau negalima pakeisti plėtinio, katalogo ar disko. Šalinant atvertą archyvą, reikia patvirtinti vykdomą operaciją, po to archyvas uždaromas ir pašalinamas.

2.5. Naujų bbylų įterpimas į archyvą

Sąvokos: Add and Drop, Update.

Tai galima atlikti keliais būdais. Jei archyvas yra atvertas, tai bylos įterpimui galima naudotis komanda Add, kuri yra meniu skyriuje Actions. Įrankiu juostoje yra to paties pavadinimo mygtukas. Atsiveria langas Add, kuriame reikia bet kuriuo galimu būdu pasirinkti norimas įtraukti į atvertą archyvą bylas ir bakstelėti mygtuką Add. Lauke File name galima naudoti universaliuosius simbolius (pavyzdžiui, *.c) bylų vardams, turintiems bendrų dalių, nurodymui. Reikia juos parašyti ir bakstelėti mygtuką Add With Wildcards. Kitas bbūdas bylų įterpimui į atvertą archyvą yra nutempti juos iš „Explorer“ lango į „WinZIP“ langą. Tam reikia iškviesti programą „Windows Explorer“, susirasti ir pažymėti vieną ar kelias reikiamas bylas, nuvilkti jas į „WinZIP“ langą (jei jis sumažintas, galima nuvilkti ant ppiktogramos). Atleidus kairįjį pelės klavišą, atsiveria langas Add and Drop, kuriame galima nustatyti reikiamus įterpimo parametrus. Nuvilkti pažymėtą bylą ar kelis bylas galima ne tik į „WinZIP“ langą, bet ir ant bet kurios „.zip“ bylos, matomo „Windows Explorer“ ar „My computer“ lango. Tokiu būdu negalima įterpti į archyvą bylų su plėtiniais ZIP, LZH, ARJ, arba ARC. Apibūdinsime keletą pagrindinių lango Add and Drop parametrų, kurie sutampa su lango Add parametrais. Lange Action galima pasirinkti įterpimo variantus: Add, Freshen, Move ir Update. Veiksmas Add paprastai įterpia pažymėtą bylą ar kelias bylas į archyvą. Veiksmas Freshen nurodo programai „WinZIP“ atnaujinti archyvo bylas, tačiau kreipti dėmesį tik į pažymėtas. Veiksmas Update yra panašus į Freshen, tačiau jei pažymėtos bylos nėra archyve, tai ji bbus įterpta. Veiksmas Move yra panašus į Add, tik įterpus bylas į archyvą, jos bus pašalintos iš disko. Lauke Compression yra nurodomas suglaudinimo metodas. Greitesnis glaudinimas paprastai sukuria didesnius archyvus. Laukas Multiple Disk Spanning valdo situaciją, kai kuriant archyvą diske nebėra vietos. Tai gali atsitikti dirbant su diskeliais, todėl kai dirbama ne su jais, šis sąrašas nenaudojamas. Čia galimi trys pasirinkimo variantai: Automatic – bus prašoma įdėti kitą diskelį, kai pirmasis bus užpildytas; Automatic + Wipe First Disk Prompt – ttas pats, kaip ir Automatic tik bus sudaryta galimybė ištrinti norimas bylas iš pirmojo diskelio; No Spanning – tik pateikia pranešimą „disk full“, jei diskelyje nebėra vietos archyvui patalpinti. Laukeliu Recourse Folders galima nurodyti „WinZIP“ programai peržiūrėti veikiamąjį ir visus jame esančius pakatalogius, ieškant įterpiamų į archyvą bylų. Atstatant tokius katalogų kelius, reikia pažymėti laukelį Use Folder Names lange Extract. Pažymėtas laukelis Save Extra Folder Info nurodo įterpti bylą į archyvą kartu su keliu. Bakstelėjus mygtuką Password, galima įterpiamą bylą ar kelias bylas apsaugoti norimu slaptažodžiu. Laukeliu Store Filenames in 8.3 Format galima nurodyti „WinZIP“ naudoti trumpus bylų vardus (aštuoni simboliai bylos vardui ir trys simboliai plėtiniui). Laukelių Attributes grupė leidžia: Include Only If Archive Attribute Is Set – įterpti bylas, kurių atributas archyvuotinas yra įjungtas; Reset Archive Attribute – išjungti atributą archyvuotinas, kai byla įterpiama į archyvą; Include System and Hidden Files – leidžia įterpti sistemines ir paslėptas bylas, kurias „WinZIP“ paprastai praleidžia.

2.6. Bylų išarchyvavimas

Sąvokos: Extract To, Katalogas, New Folder.

Bylų kopijavimui iš archyvo į katalogą yra komanda Extract, kurią galima iškviesti per meniu skyrių Actions arba įrankių juostos to paties pavadinimo mygtuką. „WinZIP“ bylas iš atverto archyvo kopijuoja (išarchyvuoja) į lauke Extract To nurodytą katalogą. Šį katalogą galima nurodyti ttokiais būdais:

Pasirinkti reikiamą diską ir katalogą lauke Folders /Drives.

Parašyti katalogo vardą lauke Extract To.

Išskleisti lauko Extract To sąrašą ir pasirinkti reikalingą katalogą.

Bakstelėti mygtuką New Folder. ir sukurti naują katalogą.

Pažymėtas pasirinkimo mygtukas Selected Files nurodo „WinZIP“ išarchyvuoti tik pažymėtas pagrindiniame programos lange bylas. Pasirinktas režimas All Files nurodo išarchyvuoti visas archyve esančias bylas, o Files ir šalia esantis redagavimo laukas – nurodytas bylas (jas galima nurodyti ir naudojantis universaliaisiais simboliais). Pasirinkimo laukelis Overwrite Existing Files nurodo kada pranešti, jei išarchyvuojama byla jau yra nurodytame kataloge. Jei pažymėtas laukelis Use Folder Names, bylos bus išarchyvuotos į kartu su vardais įsimintus katalogus, kurie bus prijungti prie lauke Extract To nurodyto katalogo. Jei laukelis nepažymėtas, tai bylos bus išarchyvuotos į nurodytą katalogą, nepaisant koks kelias įsimintas archyve. Mygtukas New Folder atveria langą Create Folder ir galima sukurti naują katalogą bylai išarchyvuoti. Sukurti naują katalogą galima parašius jo vardą lango Extract laukelyje Extract To. Tokiu atveju prieš išarchyvuojant bylą bus sukurtas katalogas. Dar vienas būdas byloms kopijuoti iš archyvo į katalogą yra vilkti jas iš „WinZIP“ programos lango į katalogą, pateiktą „Windows Explorer“ ar „My Computer“ programa.

2.7. Archyvo bylų peržiūra

Bylas, esančias archyve, galima peržiūrėti specialiai jų neišarchyvuojant. Tai galima padaryti kkeliais būdais. Vienas iš jų yra naudotis meniu skyriaus Actions komanda View. Atsiveria to paties pavadinimo langas, kur pasirinktą bylą galima peržiūrėti trimis būdais:

naudojantis susieta programa (tai galima padaryti ir dukart bakstelėjus pele bylą pagrindiniame „WinZIP“ programos lange);

naudojantis Internal ASCII text viewer (vidine teksto peržiūros programa);

su bet kuria nurodyta teksto peržiūros programa.

2.8. Išsiarchyvuojančių bylų sukūrimas

Meniu skyriaus Actions komanda Make.EXE File konvertuoja atvertą archyvą į išsiarchyvuojantį (self- extracting) archyvą, kuris gali būti vykdomas kaip komanda. Tokiu atveju archyvas automatiškai išarchyvuojamas, t.y. visos jame esančios bylos perkeliamos į veikiamąjį katalogą. Taip patogu siųsti archyvus kitam asmeniui, neturinčiam „WinZIP“ programos.

2.9. Veiksmai su bylomis

Sąvokos: Cancel.

Bylų įterpimas į archyvą, kai jau iškviesta suglaudinimo programa „WinRAR“, atliekamas taip:

Programos lange pažymėti reikiamas bylas, katalogus bet kuriuo galimu būdu.

Vykdyti komandą Add files to archive per meniu, įrankių juostą ar sparčiaisiais klavišais. Atsivėrusiame lange Enter archive name and parameters nurodyti vardą ir parinkti parametrus, jei siūlomi netinka. Teksto langelyje Archive parašyti kuriamo archyvo vardą arba palikti siūlomą. Jei byla įkeliama į jau esamą archyvą, tai reikia bakstelėti mygtuką Browse ir atsivėrusiame lange jį nurodyti. Išsiskleidžiančiame sąraše Compression pasirinkti suglaudinimo būdą , o Dictionary size – žodynėlio dydį. Sąraše Volume size nurodomas tomo dydis,

jei kuriamas daugiatomis archyvas. Pirmoji byla turės plėtinį rar, o kitos r01, r02 ir t.t. Lango srityje Update mode pasirenkamas bylos įterpimo į archyvą būdas, o pasirinkimo mygtukais Archiving options – archyvavimo parametrai.

Bakstelėti mygtuką OK. Archyvavimo metu rodomas langas su proceso statistika. Tuo metu bakstelėjus mygtuką Cancel, archyvavimas nutraukiamas ir suglaudinta byla nesukuriama.

Bylų įkėlimui į archyvą galima naudoti „drag and drop“ („nunešk ir padėk“) savybę. Norint archyve suglaudintą bylą nukopijuoti į kokį nors katalogą, reikia iškviesti darbui „WinRAR“ iir bylų valdymo režime atverti reikiamą archyvą. Po to, pažymėti reikiamas bylas, katalogus ir vykdyti vieną iš išarchyvavimo komandų – išarchyvuoti į veikiamąjį arba kitą nurodytą katalogą. Pastaruoju atveju nepažymėjus žymimojo laukelio Do not extract paths, bylos bus išarchyvuojamos kartu su keliais ir sukuriami atitinkami katalogai. Išarchyvavimo metu rodomas langas su proceso statistika, o bakstelėjus mygtuką Cancel, procesas yra nutraukiamas.

3. Programos „WinRAR“ galimybės

Sąvokos: DOS, Linux.

Duomenų glaudinimo programa „WinRAR“ yra puikus įrankis, leidžiantis kurti, valdyti ir apdoroti archyvus. Yra daug šios pprogramos versijų – pradedant dar pasitaikančiomis DOS ir baigiant Unix bei Linux operacinėse sistemose naudojamomis versijomis. Čia aprašoma „WinRAR“ versija 2.06, naudojama „Windows“ aplinkoje. Šios programos galimybės yra tokios:

naudojamas originalus ir efektyvus glaudinimo algoritmas;

specialus glaudinimo algoritmas multimedia byloms; <

įprastinė vartotojo sąsaja su „drag and drop“ („nunešk ir padėk“) savybe;

komandinės eilutės sąsaja;

kito tipo archyvų apdorojimas;

archyvavimo būdas (solid), leidžiantis padidinti suglaudinimo koeficientą 10 – 50 %, palyginus su kitais metodais, ypač archyvuojant daug mažų ir panašių bylų;

daugiatomių archyvų kūrimas;

galimybė sudaryti save išsiarchyvuojančią bylą (taip pat ir daugiatomę);

sugadintų archyvų ištaisymas;

kodavimas, archyvų komentarai, klaidų registracija ir kitos pagalbinės funkcijos.

Internete adresu www.creabel.com galima rasti informacijos apie glaudinimo programą „WinRAR“.

3.1. Programos darbo rėžimas

Sąvokos: Windows Explorer.

Programa „WinRAR“ gali dirbti dviem pagrindiniais režimais: bylų valdymo ir archyvų valdymo. Programai dirbant bylų valdymo režime, yra rodomas veikiamojo katalogo turinys, panašiai kaip „My Computer“ ar „Windows Explorer“ programos lange. Galima pažymėti bylas, katalogus, keisti veikiamąjį katalogą, vykdyti bylų šalinimo, archyvavimo aar kitas operacijas taip, kaip ir „Windows“ aplinkoje, tai atlikti su pele ar klaviatūra. Archyvų valdymo režime yra rodomas suglaudinto archyvo turinys, jame esančių bylų ir katalogų sąrašas. Čia taip pat galima žymėti bylas ir katalogus įprastiniu būdu, atlikti įvairias archyvo operacijas – bylų išarchyvavimą, tikrinimą ar komentarų sudarymą. Abejuose darbo režimuose galima keisti veikiamąjį katalogą (tikrąjį ar suarchyvuotą). Tam reikia jį pažymėti ir paspausti klavišą ENTER arba dukart bakstelėti katalogą pele. Norint, kad būtų rodomas aukštesnio lygio katalogas, minėtus vveiksmus reikia atlikti su katalogu, kuris pažymėtas dviem taškais (..). Kai programa „WinRAR“ iškviečiama darbui dukart bakstelėjus pele programos piktogramą arba per Start meniu, ji dirba bylų valdymo režime. Atvėrus sąraše esantį archyvą, programa pradeda dirbti archyvo valdymo režime. Bakstelėjus archyvo pagrindiniame kataloge esantį katalogą , programa neberodys archyvo turinio, o pereis į bylų valdymo režimą ir rodys katalogo turinį. Jei „WinRAR“ iškviečiama darbui per komandinę eilutę kartu nurodžius archyvo vardą, tai ji iš karto pradeda dirbti archyvo valdymo režime. Tai galima padaryti ir iš programos „Windows Explorer“ ar „My Computer“ lango dukart bakstelėjus pele „WinRAR“ archyvo bylą.

4. Meniu skyrius File

Šio meniu skyriaus komandos bylų ir archyvų valdymo režimuose yra vienodos ir yra tokios:

Change drive – pakeisti veikiamąjį kaupiklį. Šią komandą galima iškviesti darbui sparčiaisiais klavišais CTRL + D arba atlikti įrankių juostoje esančiame išsiskleidžiančiame sąraše;

Set password – suteikti slaptažodį pagal nutylėjimą (CTRL + P). Atsiveria langas slaptažodžio įvedimui. Tai reikia padaryti dukart. Šis slaptažodis bus naudojamas visose archyvavimo komandose – bylų įterpimui į archyvą, išarchyvavimui, tikrinimui ir peržiūrėjimui;

Select all – veikiamajame kataloge pažymėti visas bylas ir katalogus (spartieji klavišai CTRL + A);

Select group – pažymėti grupę bylų ar katalogų pagal atsivėrusiame lange nurodytą šabloną. Komandą ggalima iškviesti, paspaudus klavišą „+“ skaitmeninėje klaviatūroje;

Deselect group – atšaukti grupės bylų ar katalogų pažymėjimą pagal atsivėrusiame lange nurodytą šabloną. Komandą galima iškviesti, paspaudus klavišą „-“ skaitmeninėje klaviatūroje;

Invert selection – invertuoti bylų ir katalogų pažymėjimą pagal anksčiau įvestą šabloną;

Exit – baigti darbą su „WinRAR“ programa (ALT + F4).

5. Meniu skyrius Commands

Čia yra komandos, vykdomos bylų arba archyvų valdymo režimuose. Jos turi atitinkamus mygtukus įrankių juostoje. Šio meniu skyriaus komandos atlieka tokias funkcijas:

Add files to archive – įtraukti pažymėtas bylas į archyvą (ALT + A);

Repair archive – sutvarkyti sugadintą archyvą (ALT + R). Šis procesas susideda iš dviejų dalių. Pirmiausiai archyve yra ieškoma atkūrimo įrašų, kurie yra sudaromi sukuriant archyvą. Atkūrimo tikimybė yra didelė. Sukuriamas naujas archyvas su pavadinimu _recover.rar. Jei tokių įrašų nėra arba archyvas negali būti atkurtas, tada bandoma sutvarkyti bent archyvo struktūrą ir bylas su geromis kontrolinėmis sumomis. Šiuo atveju nenaudinga turėti solid tipo archyvą, nes tada, dažniausiai, tegalima atkurti tik pirmąją archyvo bylą. Šio atstatymo etapo pabaigoje sukuriamas archyvas su vardu _reconst.rar;

View file – peržiūrėti pasirinktą bylą (ALT + V arba ENTER). Šia komanda galima peržiūrėti normalią arba suarchyvuotą bylą. Paprastai „WinRAR“ naudoja savą peržiūrėjimo programą, nors galima nurodyti iir kitą. Galima peržiūrėti kelias bylas iš karto, tačiau jei nurodyta išorinė peržiūros programa, tada tik vieną. „WinRAR“ sava peržiūros programa turi tokias komandas: File » Exit – darbui su programa baigti (ALT + F4), Edit » Copy – pažymėto teksto kopijavimui į laikinąją atmintį (CTRL + C); Edit » Select All – pažymėti visą peržiūrimą tekstą (CTRL + A), Edit » Find – surasti simbolį ar kelis simbolius peržiūrimame tekste (CTRL +F); Edit » Find next – surasti sekančią ieškomo teksto vietą (F3); View as Windows text – naudoti „Windows“ šriftus (CTRL + W); View as DOS text – naudoti DOS šriftus (CTRL + D); Help » View help – rodyti peržiūros programos pagalbos sistemą;

Delete files – šalinti pažymėtą bylą ar kelias bylas.

Minėtas komandas galima vykdyti bylų valdymo režime. Archyvo valdymo režime negalima naudotis Add files to archive ir Add files to archive komandomis, tačiau bylų peržiūros ir šalinimo komandos veikia. Be to, archyvo valdymo režime galima vykdyti tokias komandas:

Extract files from archive – išarchyvuoti nurodytą failą, katalogą ar kelis failus bei katalogus kartu su jų keliais (ALT + E);

Extract to specified directory – reikia nurodyti į kokį katalogą išarchyvuoti ir pasirinkti ar išarchyvuoti su

keliais, ar be jų (ALT + A);

Test archived files – patikrinti pažymėtas archyvo bylas (ALT + T). Komanda imituoja išarchyvavimą, nieko neįrašydama. Jei byla gera, tai procedūra įvyksta sėkmingai;

Add archive comment – įterpti archyvo komentarą (ALT + M). Maksimalus komentaro dydis yra 62000 simbolių. Jo negalima įterpti į daugiatomio archyvo papildomus tomus;

Protect archive from damages – į archyvą įterpia atkūrimo įrašus (ALT + P);

Lock archive – neleidžia keisti archyvo (ALT + L);

Convert archive to SFX –– konvertuoja archyvą į save išarchyvuojantį (ALT + S);

Show archive information – pateikia informaciją apie archyvą (ALT + I).

Visos išvardytos komandos turi savo mygtukus įrankių juostoje. Čia taip pat yra mygtukai, keičiantys bylų ir katalogų rodymo formą lange.

6. Meniu skyrius Options

Šio meniu skyriaus komandos vykdomos bylų bei archyvo valdymo režimuose ir yra tokios:

• General (CTRL + G) – pagrindinių parametrų pasirinkimas. Atsivėrusio lango srities Archiving options žymimuoju laukeliu Make solid archives pasirenkamas šio tipo archyvavimas, o laukelių Multimedia ccompression – multimedia bylų archyvavimas. Pažymėjus laukelį Put recovery record, bus įterpiami atkūrimo įrašai visiems keičiamiems archyvams, laukelį Put authenticity verification – atliekamas visų modifikuojamų archyvų tikrinimas, o Log errors to file – informacija apie klaidas ir archyvų pažeidimus bus rrašoma į bylą rar.log. Laukelyje Working directory nurodomas darbinis katalogas, kuriame „WinRAR“ užrašo laikinas bylas archyvavimo metu. Jei šis laukelis tuščias, tai laikinos bylos rašomos veikiamajame kataloge. Lango srityje File attributes mask nurodoma, kokius atributus suteikti byloms, įtraukiamoms į archyvą.

• Compression (CTRL + C) – nurodo suglaudinimo būdą. Atsivėrusio lango srityje Compression level pasirenkamas suglaudinimo lygis. Pasirinkus Store, bylos įsimenamos archyve be suglaudinimo, Fastest – greičiausias suglaudinimo būdas, tačiau blogiausias, Fast – greitas glaudinimo būdas, Normal – normalus (atliekamas pagal nutylėjimą) suglaudinimo būdas, Good – geras suglaudinimo būdas ir Best – geriausias, bet lėčiausias būdas. Lango srityje Dictionary size nurodomas žodynėlio dydis, nuo kurio priklauso suglaudinimo lygis, reikalingos atminties kiekis ir suglaudinimo greitis. Jo didinimas gerina suglaudinimą, reikalauja daugiau atminties iir sumažina greitį, tačiau žodynėlio dydis niekaip neveikia minėtų parametrų išarchyvuojant bylas.

• Interface (CTRL + I) – sąsajos parametrų nustatymas. Atsivėrusio lango srityje Viewer pasirenkama peržiūros programa. Bakstelėjus pasirinkimo mygtuką Internal, bus naudojama vidinė „WinRAR“ peržiūros programa, External – naudoti kitą programą, kurios vardas turi būti nurodytas lauke External viewer name, Associated – naudojama „Windows“ peržiūros programa, kuri susieta su bylos tipu, Ask – klausti peržiūros programos tipo. Lango srityje Other, galima nurodyti „WinRAR“ programai groti (žymimasis laukelis Enable sound) iir rodyti archyvo komentarus (laukelis Show archive comments).

• Font. – leidžia pasirinkti šriftą bylų ir katalogų rašymui.

• Registration – vartotojo vardo ir kodo įvedimas licencijos gavimui.

• Save options (CTRL + S) – pasirinktų parametrų įsiminimas byloje rar.ini.

7. Programa „WinZip“

Programos „WinZIP“ iškvietimui galima naudotis Start mygtuku ir susirasti programos meniu skyrių. Jei yra sukurta nuoroda į „WinZIP“ programą, reikia dukart bakstelėti ją pele. Kitas būdas yra iškviesti programą „Windows Explorer“ (arba „My Computer“) susirasti reikiamą archyvą, dukart bakstelėti jį pele, programa „WinZIP“ bus iškviesta darbui ir iš karto atvers pasirinktą archyvą. Programos langas yra panašus į daugelio „Windows“ aplinkos programų – viršutinėje dalyje yra programos piktograma, programos ir atverto archyvo pavadinimai, lango valdymo mygtukai. Žemiau yra meniu, o dar žemiau – įrankių juosta. Pagrindiniame lange yra pateikiami archyve esančių bylų vardai, jų sukūrimo data, laikas, dydis prieš suspaudimą, suspaudimo procentas, dydis po suspaudimo ir kelias. Jei bylų sąrašas netelpa lange, galima naudotis perstūmimo juostomis. Sąrašą galima rūšiuoti pagal bet kurį lauką. Apatinėje programos „WinZIP“ lango dalyje yra būsenos eilutė, kurioje gali būti įvairi informacija: pažymėtų bylų kiekis ir jų dydžių suma, bendras archyvo bylų kiekis ir dydžių suma, pagalbinė informacija apie vykdomą komandą ir kt. Lango vietą ekrane ir jo ddydį galima keisti įprastiniais metodais.

8. Bylų ir komandų prievardžiai

Sąvokos: Norton Commander, Prievardis.

Prievardį paprastai sudaro trys raidės, kurios nuo bylos vardo atskiriamos tašku. Kai kurie prievardžiai turi iš anksto apibrėžtą prasmę, yra rezervuoti, todėl juos reikia vartoti tik atitinkamo tipo bylų varduose, pavyzdžiui:

Mano_programa.pas — Paskalio programa;

Tekstas_13u.txt —tekstinis dokumentas;

Gerai_veikia25.exe — vykdomoji programa;

Redaguoti.doc — Word priemonėmis tvarkomas dokumentas;

Atlyginimai.xls — Excel knyga.

Nepatartina savo sukurtoms byloms suteikti prievardžius .bak, .bat, .hlp, .ini, .com, .zip, .bas, .tif, .psd, .bmp tuo atveju, jei byla nėra šiems prievardžiams rezervuoto tipo. Tiesą sakant, standartinių prievardžių sąrašas yra gana ilgas ir nedaugelis žino visų prievardžių prasmes.

Didžiosios ir mažosios raidės bylų varduose paprastai laikomos sutampančiomis, pavyzdžiui, NiekoSau.pas ir niekosau.pas vardai yra vienodi. Kai kurios programos (pvz. Norton Commander) visus bylų vardus ekrane rodo mažosiomis raidėmis, o katalogų vardus — didžiosiomis. Bylos kompiuteryje skirstomos į loginius diskus ir katalogus. Vartotojui visa kompiuterio atmintinė pateikiama suskirstyta į loginius diskus, kurių vardai žymimi didžiosiomis raidėmis A, B, C IR t.t. Po vardo raidės rašomas dvitaškis.

Išvados

Kompiuterio išorinėje atmintyje esantys duomenys nesunkiai pagaminami ir gali būti lengvai sugadinti, ir prarasti dėl daugelio priežasčių:

fiziškai sugadinus diską;

neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis;

dėl neatsargaus redagavimo, koregavimo;

dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir tt.t

Todėl daromos duomenų archyvinės kopijos. Kadangi pastaruoju metu ženkliai padidėjo duomenų apimtis, tai naudojami įvairūs suglaidinimo metodai, kurie suarchyvuoja, sutankina duomenis juos realizuojančiomis programomis: MS-DOS, OS Windows, Linux, Norton Commander—tai vieni populiariausių archyvatorių. Taip pat naudojami (tik turi smulkiasnes paskirtis) šie populiarūs archyvatoriai: RAR, ZIP, ARJ. Norint dirbti su šiais archyvatoriais (pvz. RAR), jis iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Užrašę “rar“ pereisime į RAR aplinką. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus

rar a archyv fl.txt *.doc

Reikšminės sąvokos:

Add and Drop — (pridėti ir pašalinti) šia komada galima nustatyti reikiamus įterpimų parametrus.[1]

Add

Dialog — ši komanda skirta bylų įterpimui į naują archyvą.[1]

Algoritmas — pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų seka, programinių kodų ciklas(i), kurių pagalba realizuojama programos funkcionalumas.[5]

Baitas — duomenų kiekio vienetas, kurį sudaro 8 bitai.[5]

Bitas — mažiausias duomenų kiekio vienetas.[5]

1. Cancel — atšaukti pasirinktą programą.[1]

2. Copy — ši nuoroda padeda nukopijuoti,tai yra iš vieno dokumento nukelta tiksli informacija i kitą dokumentą.[1]

Delete — ištrinti, panaikinti dokumentą.[1]

Diskas — kitaip dar vadinami kietaisiai diskais (hard disk). Asmeninių kompiuterių diskų talpa esti nemaža, siekia net keletą Gbaitų.[5]

DOS — vviena svarbiausių operacinių sistemų IBM tipo asmeniniuose kompiuteriuose, dirbanti diskine operacijų sistema. Viena operacinės sistemos dalis yra BIOS (įvesties ir išvesties sistema), kuri yra pastoviojoje atmintyje. DOS komandos skirstomos į dvi vidines ir išorines. Vidinės komandos laikomos kompiuterio pagrindinėje atmintyje, jų nereikia įkelinėti, todėl jos atliekamos greičiau. Išorinės komandos — tai komandos, kurios aprašytos atskirose programose laikomose kompiuterio išorinėje atmintyje. Šios komandos atlieka pagalbinius veiksmus. [3]

Elektrinis paštas — duomenų apsikeitimo technologija.[5]

Extract To — (pašalinimas iš) šioje komadoje kaupiami išarchyvuoti katalogai.[1]

Internetas —— pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, apimanti milžinišką kiekį duomenų, programų, dokumentų bei kitokios informacijos ir įgalinti naudoti asmeninį kompiuterį tos informacijos paieškai (www – World Wild Web). Jis remiasi grynų gryniausia elektronine savitvarka. Noręėdami naudotis internetu, turite prijungti savo kompiuterį pprie vieno iš Internetą sudarančių tinklų. Tai galima padaryti naudojantis telefono linijomis, radijo ryšiu ir pan.[5]

Išorinė kompiuterio atmintis — tai išoriniai įrenginiai, padedantys kaupti ir laikyti kompiuterio tvarkomą ar sutvarkytą informaciją. Tai diskai, diskeliai, kompaktinės plokštelės.[2]

Kodas — simbolių, sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti.[4]

Kodavimas — vienos abėcėlės simbolių keitimas kitos abėcėlės simboliais.[4]

Komandos raktas — pakeičia operacijų vykdymą, apibrėžia jų veiksmų rėžimą.[6]

Kompiuteris — tai toks elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis (informaciją), bei valdyti kitus įrenginius.[5]

1. Lankstūs diskai — duomenų įrašimo ir nuskaitimo įrenginis, kuris naudojamas, kaip pastovi kompiuterių atmintis.[2]

Move — judėti, ši komada padeda iš vienos vietos dokumentą perkelti į kitą.[2]

MS-DOS – (Microsoft Disk Operating system) — vartotojo sąsaja yra tekstinė, tai reiškia , kad visa tai, ką matome eekrane, yra sudaryta iš fiksuoto dydžio tekstinių simbolių: raidžių, skatmenų, skirybos ženklų ir t.t.[3]

1. New archive — sukuriamas naujas archyvas.[1]

2. New Folder — sukuriamas naujas aplankalas.[1]

Open archive — atidaryti archyvą,jį išskleisti.[1]

OS Windows — operacinė sistema dirbanti „langų“ principu.[3]

1. Prievardis — raidės nurodančios vardo papildomą reikšmę, naudojamas dokumentams išsaugoti ir įvardinti kokiu principu jie buvo kuriami.[4]

1. Rename — pervadinti katalogą,bylą ar pasirinktą dokumentą.[1]

1. Simbolis — daiktinis, vaizdinis arba garsinis ženklas, žymintis kokią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reišmę.[4]

1. Update — vvienas iš įterpimų variantų.[1]

Virusai — tai specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrigdyti kompiuterio darbą.[5]

1. Windows Explorer — operacinės sistemos programa,kuri turi katalogo turinį, kuriame bylų vardai ir katalogų sistema vienareikšmiškai nustato, kur kokia informacija saugoma.[3]

Bazinės sąvokos (pabraukiamos visos ir visame referate):

Archyvas su katalogų stuktūra — archyve esanti informacija apie katalogus.[6]

Archyvas — sukauptų dokumentų visuma, tų dokumentų saugykla.[1]

Byla — tai įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugoma porcija duomenų.[4]

Daugiatonis archyvas — galima pageidauti, kad archyvo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį.[6]

Duomenys — tai sukaupta informacija, kuri saugoma kompiuteryje.[4]

Failas — tai kažkokia informacija turinti savo struktūrą.[1]

Informacija — tai duomenys, žinios, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra labai vertingos.[1]

Katalogas — tai tarsi aplankalas, kuriame gali būti pakatalogis (reiškia, kad jis yra viduje), jie reikalingi informacijai suskaidyti, sutvarkyti.[1]

Lakoniški duomenys — tai duomenys sumažinta apimtimi.[6]

Linux — darbo patikimumas bei galimybė gauti operacinės sistemos pradinius tekstus. Dėl to ją sunkiau pritaikyti specifinėms reikmėms ir rašyti patikimas programas ir alternatyvinė Windows atvira ir nemokama operatyvinė sistema.[3]

Modifikuoti — tai turimus duomenis pertvarkyti, juos redaguoti, sutvarkyti taip, kad jie neatitiktų originalo.[6]

Norton Commander — ši operacinė sistema populiariausios programos tarpininkė, ekrane pateikianti patogią bylų ir katalogų tvarkymo priemonę — vartotojo sąsają.. Paplito tekstiniu rėžimu veikianti sąsaja.[3]

Operacinė ssistema — tai programų rinkinys, skirtas organizuoti vartotojo darbui kompiuteriu: valdyti įvairius kompiuterio įrenginius, kontroliuoti programų valdymą.[3]

Pakatalogis — tai byla, katalogas kuris įkeltas į katalogo vidų.[5]

Suglaudinimo metodas — tai duomenų suarchyvavimas, sutraukimas.[6]

LITERATŪRA:

B. Burgis, A. Kulikauskas „Kompiuterija“, Kaunas 2000m. 592psl.

D. Janickienė „Informatika“, Kaunas 2002m. 359psl.

D.Vainauskienė D.Bendinskienė, V.Dagys, G.Grigas, A.Klupšaitė, , A.Žandaris „Informatika Nr.22“, Vilnius 1992m. 64psl.

„Tarptautinis žodžių žodynelis“

V.Dagienė „Informatikos pradmenys III dalis“,Vilnius 1999m. 112psl.

www.ki.ku.lt

I Testas

Reikšminių sąvokų testas

Kas yra operacinė sistema?

tai programinė priemonė, valdanti programų vykdymą.

tai programų kūrimo priemonė, kurias sudaro kuri nors programavimo kalba ir programa

tai visuma programų, reikalingų eksplotuoti kompiuterius tiek programiniu, tiek techniniu požiūriu

Kas yra byla?

tai įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugomaporcija duomenų.

tai įvardyta grupė bylų, katalogų ar vienų ir kitų

tai disko ir katalogų vardų, atskirtų simboliais, seka

Kas yra archyvas?

sai visuma programų, naudojama kompiuteriui valdyti

suglaudinimo programų darbo rezultatas — failas ar jų rinkinys.

tai įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugomaporcija duomenų

Kas yra kompiuteris?

elektroninė skaičiavimo mašina

toks elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis (informaciją), bei valdyti kitus įrenginius.

tai programinė priemonė, valdanti programų vykdymą

5. Kas yra išorinė kompiuterio atmintis?

tai sukaupta informacija, kuri saugoma kompiuteryje

tai išoriniai įrenginiai, padedantys kaupti ir laikyti kompiuterio tvarkomą ar sutvarkytą informaciją. Tai diskai, diskeliai, kompaktinės plokštelės.

suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys

6. Kas yra duomenys?

didelio informacijos kiekio sumažinimas, ssutrumpinimas

tai sukaupta informacija, kuri saugoma kompiuteryje.

tikslus teksto nuorašas

7. Kas yra diskas?

apskrita plokštelė, plokščia apskrita įvairių mechanizmų detalė

kitaip dar vadinami kietaisiai diskais (hard disk). Asmeninių kompiuterių diskų talpa esti nemaža, siekia net keletą Gbaitų.

pagrindinis kompiuterio įtaisas, atliekantis įvairius veiksmus bei apdorojantis duomenis

8. Ką tai reiškia — modifikuoti?

galima pageidauti, kad archyvo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį

tai duomenys sumažinti apimtimi

tai turimus duomenis pertvarkyti, juos redaguoti, sutvarkyti taip, kad jie neatitiktų originalo.

9. Kas tai yra virusas?

tai kažkokia informacija turinti savo struktūrą

tai duomenys sumažinta apimtimi

tai specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrigdyti kompiuterio darbą.

10. Kas tai — informacija?

a) tai įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugoma porcija duomenų

b) tai duomenys, žinios, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra labai vertingos.

c) tai globalinis duomenų apsikeitimo kompiuterinis tinklas

11. Kas tai yra archyvas su katalogų struktūra?

archyvas yra katalogo tipo

archyve esanti informacija apie katalogus.

pakeičia operacijų vykdymą, apibrėžia jų veiksmų rėžimą

12. Kas tai — suglaudinimo metodas?

pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų seka, programinių kodų ciklas(i), kurių pagalba realizuojama programos funkcionalumas

tai duomenų suarchyvavimas, sutraukimas kompiuterio atminties platinimas.

archyvo kopijavimas keliuose failuose

13. Kas tai yra lakoniški duomenys?

tai duomenys sumažinta apimtimi.

tai turimus duomenis pertvarkyti, juos redaguoti, sutvarkyti taip, kad jie neatitiktų originalo

informacija turinti savo struktūrą

14. Kas tai yra kodavimas?

simbolių, sutartinių

ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti

vienos abėcėlės simbolių keitimas kitos abėcėlės simboliais.

tai vieni duomenys pakeisti kitais

15. Kas tai yra simbolis?

a) mažiausias tekstinės informacijos fizinis elementas.

b) mažiausias duomenų kiekio vienetas

c) klavetūroje naudojama raidė

16. Kas tai yra baitas?

mažiausias duomenų kiekio vienetas

duomenų kiekio vienetas, kurį sudaro 8 bitai.

mažiausias tekstinės informacijos fizinis elementas

17. Kas tai yra kodas?

mažiausias tekstinės informacijos fizinis elementas

simbolių, sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti.

kompiuterio atminties matavimo vienetas

18. Kas tai yra algoritmas?

a) daiktinis, vaizdinis arba garsinis ženklas, žymintis kkokią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reišmę

b) pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų seka, programinių kodų ciklas(i), kurių pagalba realizuojama programos funkcionalumas.

c) komandos ypatumų papildinys

19. Kas tai yra bitas?

a) kompiuterio atminties matavimo vienetas.

b) pagrindinis kompiuterio atminties vienetas

c) mažiausias duomenų kiekio vienetas.

20. Kas tai yra failas?

informacija turinti savo struktūrą.

įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugoma porcija duomenų

archyve esanti informacija apie katalogus

21. Kas tai yra katalogas?

tai įvardinta grupė bylų, katalogų ar vienų ir kitų.

sukauptų dokumentų visuma, tų dokumentų saugykla

suglaudinti duomenys

Kas tai yra daugiatonis archyvas?

archyvas su labia ddaugybe katalogų ir pakatalogių

sukuria archyvą keliuose failuose ir nurodo vieną didžiausio failo dydį.

tai įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugoma porcija duomenų

Kas tai yra Linux?

operacinė sistema dirbanti „langų“ principu

katalogų išarchyvavimo programa

alternatyvinė Windows atvira ir nemokama operatyvinė sistema.

Kas tai yra pakatalogis?

tai kompiuterio programinės įįrangos dalis, valdanti programų valdymas

tai byla, katalogas kuris įkeltas į katalogo vidų.

archyvas yra katalogo tipo

Kas tai yra Norton Commander?

operacinė sistema ekrane pateikianti patogią bylų ir katalogų tvarkymo priemonę.

tai programinė priemonė, valdanti programų vykdymą

komandinės eilutės operacinė sistema

Kas tai yra MS — DOS?

a) alternatyvinė Windows atvira ir nemokama operatyvinė sistema

b) operacinė sistema ekrane pateikianti patogią bylų ir katalogų tvarkymo priemonę

c) tai operacinė sistema su kuria vartotojo sąsaja yra tekstinė.

Kas tai yra komandos raktas?

mažiausias tekstinės informacijos fizinis elementas

tai komanda kuri pakeičia operacijų vykdymą, apibrėžia jų veiksmų rėžimą.

duomenų įrašimo ir nuskaitimo įrenginis, kuris naudojamas, kaip pastovi kompiuterių atmintis

Kas tai yra OS Windows?

alternatyvinė Windows atvira ir nemokama operatyvinė sistema

operacinė sistema dirbanti „langų“ principu.

tai programa padedanti vartotojui atlikti įvairius veiksmus: rašyti, piešti ir pan.

Kas tai yra Windows Explorer?

operacinės sistemos pprograma,kuri turi katalogo turinį, kuriame bylų vardai ir katalogų sistema vienareikšmiškai nustato, kur kokia informacija saugoma.

operacinė sistema ekrane pateikianti patogią bylų ir katalogų tvarkymo priemonę

tai programa padedanti vartotojui atlikti įvairius veiksmus: rašyti, piešti ir pan.

Kas tai yra DOS?

viena svarbiausių operacinių sistemų IBM tipo asmeniniuose kompiuteriuose, dirbanti diskine operacijų sistema.

tai operacinė sistema kuria galima dirbti „langų“ prncipu, rašyti tekstus, juos redaguoti ir atlikti daug įvairių darbų susijusių su savarankišku darbu

tai operacinė sistema išarchyvuojanti katalogus

Kas tai yra lankstus diskas?

kitaip dar vadinami kietaisiai ddiskais (hard disk). Asmeninių kompiuterių diskų talpa esti nemaža, siekia net keletą Gbaitų

duomenų įrašimo ir nuskaitimo įrenginys, kuris naudojamas, kaip pastovi kompiuterių atmintis.

apskrita plokštelė, plokščia apskrita įvairių mechanizmų detalė

Kas tai yra internetas?

a) tai specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrigdyti kompiuterio darbą

b) tai pasaulinė kompių tinklo sistema,apimanti milžinišką kiekį duomenų,programų,duomenų.

c) tai sukaupta informacija, kuri saugoma kompiuteryje

Kas tai yra prievardis?

vienos abėcėlės simbolių keitimas kitos abėcėlės simboliais

sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti

raidės nurodančios vardo papildomą reikšmę, naudojamas dokumentams išsaugoti ir įvardinti kokiu principu jie buvo kuriami.

Ką reiškia New Archive?

komanda archyve susikurianti naują archyvą

komanda su kuria sukuria archyvą archyvo viduje

komanda su kuria sukuriamas naujas archyvas.

Ką reiškia Add Dialog?

komanda kuri prie archyvo priduria nauja katalogą

komanda skirta bylų įterpimui į naują archyvą.

komanda skirta bylų įterpimui į naują pakatalogį

Ką reiškia Open Archive?

a) komanda kuri atidaro naują katalogą naujame archyve

b) komanda kuri uždaro archyvą

c) komanda kuri atidaro archyvą,jį išskleidžia.

Ką reiškia Move?

judėti, ši komada padeda iš vienos vietos dokumentą perkelti į kitą.

pajudėti į priekį, katalogą pastumti

katalogą pašalinti,jį panaikinti iš darbalaukio

Ką reiškia Copy?

ši nuoroda padeda nukopijuoti, tai yra iš vieno dokumento nukelta tiksli informacija i kitą dokumentą.

su komanda Paste gali kopijuoti dokumentus

ši nuoroda dokumenta perkelia į pasirinktą vietą kataloge

Ką reiškia Delete?

ištrinti, panaikinti dokumentą.

iškirpti dokumentą,jo dalį

įterpti dalį teksto ppasirinktoje vietoje

Ką reiškia Rename?

ši nuoroda automatiškai pakeičia tik failų pavadinimus

pervadinti katalogą,bylą ar pasirinktą dokumentą.

Šia nuoroda galima pakeisti iš karto visus katalogų pavadinimus

Ką reiškia Add and Drop?

(pridėti ir pašalinti) šia komada galima nustatyti reikiamus įterpimų parametrus.

šia komanda galima pridėti ir pašalinti

šia komanda galima sukurti ir pašalinti katalogą

Ką reiškia Extract To?

(perkelti į) ši komanda leidžia dokumentą perkelti į kitą katalogą nenaudojant komandos Copy

(pašalinimas iš) šioje komadoje kaupiami išarchyvuoti katalogai.

(įkelti iš) ši komanda leidžia iš vieno katalogo perkelti į kitą

Ką reiškia New Folder?

galima susikurti naują failą

galima susikurti naują aplankalą.

Galima susikurti nauja katalogą

Ką reiškia Cancel?

atšaukti pasirinktą programą.

atšaukti pasirinktas visas programas vienu klavišo paspaudimu

baigti pasirinktą darbą

Ką reiškia Update?

a) su šia komanda galima perkelti duomenis

b) vienas iš įterpimų variantų.

c) komanda kuri padeda kiloti duomenis iš vienos vietos į kitą

II Testas

Reikšminių sąvokų santykių testas

Kokia komada galima nustatyti reikiamus įterpimų parametrus?

Add and Drop.

Update

Move

Kokia komanda skirta bylų įterpimui į naują archyvą?

Access

Add Dialog

Backup

Pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų seka, programinių kodų ciklas(i), kurių pagalba realizuojama programos funkcionalumas?

Algoritmas

Duomenys

Kodavimas

Archyve esanti informacija apie katalogus?

Daugiatonis archyvas

Archyvas su katalogo struktūra

Komandos raktas

Suglaudinimo programų darbo rezultatas — failas ar jų rinkinys?

Katalogas

Byla

Archyvas

Duomenų kiekio vienetas, kurį sudaro 8 bitai?

Kbaitas

Baitas

Bitas

Įvardinta atmintinės sritis, kurioje saugomaporcija duomenų?

Katalogas

Byla

Kodas

Mažiausias duomenų kiekio vienetas?

Baitas

Kodas

Bitas

Komanda skirta atšaukti pasirinktą programą?

Cancel

Cut

Delete

Kuri nuoroda padeda nukopijuoti, iš vieno dokumento nukelti tikslę informaciją i kitą dokumentą?

a) Copy

b) Display

c) Device

Kas ssukuria archyvą keliuose failuose ir nurodo vieną didžiausio failo dydį?

Suglaudinti archyvai

Daugiatonis archyvas

Lakoniški duomenys

Kuri komanda skirta ištrinti, panaikinti dokumentą?

Delete

Cut

Cancel

13. Kas kitaip dar vadinamas kietaisiais diskais (hard disk). Kurių talpa esti nemaža, siekia net keletą Gbaitų?

Lankstus diskas

Diskas

Flopikas

Programinė priemonė, valdanti programų vykdymą?

Programinė įranga

Operacinės sistemos

Windows

Viena svarbiausių operacinių sistemų IBM tipo asmeniniuose kompiuteriuose, dirbanti diskine operacijų sistema?

MS-DOS

DOS

Sukaupta informacija, kuri saugoma kompiuteryje?

Informacija

Duomenys

Katalogai

Komandos reikšmė — pašalinimas iš, šioje komadoje kaupiami išarchyvuoti katalogai?

Extract To

Move Up

Cut To

Informacija turinti savo struktūrą?

Failas

Katalogas

Byla

Duomenys, žinios, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra labai vertingos?

Pakatalogis

Duomenys

Informacija

Pasaulinė kompių tinklo sistema,apimanti milžinišką kiekį duomenų,programų,duomenų?

Internetas

Informacija

Pasaulinis archyvas

Išoriniai įrenginiai, padedantys kaupti ir laikyti kompiuterio tvarkomą ar sutvarkytą informaciją?

Vidinė kompiuterio atmintis

Išorinė kompiuterio atmintis

Diskeliai

Įvardinta grupė bylų, katalogų ar vienų ir kitų?

Pakatalogis

Byla

Katalogas

Simbolių, sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti?

Kodavimas

Kodas

Simbolis

Vienos abėcėlės simbolių keitimas kitos abėcėlės simboliais/

Formatavimas

Kodavimas

Fiksavimas

Komanda kuri pakeičia operacijų vykdymą, apibrėžia jų veiksmų rėžimą?

Komandos raktas

Bylos kodavimas

Archyvavimas

Elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis (informaciją), bei valdyti kitus įrenginius?

Diskas

Kompiuteris

Procesorius

Duomenys sumažinta apimtimi?

a) Lakoniški duomenys

b) Archyvuoti duomenys

c) Susiaurinti duomenys

Duomenų įrašimo ir nuskaitimo įrenginys, kuris naudojamas, kaip pastovi kompiuterių atmintis?

Kietas diskas

Flopikas

Lankstus diskas

Alternatyvinė Windows atvira ir nemokama operatyvinė sistema?

Norton Commander

Linux

MS-DOS

Turimus duomenis pertvarkyti, juos redaguoti, sutvarkyti taip, kad jie neatitiktų originalo?

Modifikuoti

Instaliuoti

Algoritmuoti

Ši komada padeda iš vienos vietos dokumentą perkelti į kitą (judėti)?

Manual

Move

Operacinė sistema su kuria vartotojo sąsaja yra tekstinė?

DOS

MS-DOS

Komanda su

kuria sukuriamas naujas archyvas?

Open archive

New archive

New Shotcut

Komanda su kuria galima susikurti naują aplankalą?

New Folder

New Shotcut

New Document

Operacinė sistema ekrane pateikianti patogią bylų ir katalogų tvarkymo priemonę?

Norton Commander

Linux

Komanda kuri atidaro archyvą,jį išskleidžia?

Open

Open archive

Spread archive

Operacinė sistema dirbanti „langų“ principu?

UNIX

OS Windows

PASCAL

Byla, katalogas kuris įkeltas į katalogo vidų?

Byla

Pakatalogis

Archyvas

Kaip vadinamos raidės nurodančios vardo papildomą reikšmę, naudojamas dokumentams išsaugoti ir įvardinti kokiu principu jie buvo kuriami?

.exe

.txt

prievardis

Komanda skirta pervadinti katalogą,bylą ar pasirinktą dokumentą?

Repeat name

Rename

Change name

Mažiausias tekstinės informacijos fizinis elementas?

Baitas

Kodas

Simbolis

Kaip vadinamas duomenų suarchyvavimas, sutraukimas kompiuterio atminties platinimas?

Modifikavimas

Suglaudinimo mmetodas

Išarchyvavimas

Specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrigdyti kompiuterio darbą?

Antivirusai

Virusai

Kenkėjai

Operacinės sistemos programa,kuri turi katalogo turinį, kuriame bylų vardai ir katalogų sistema vienareikšmiškai nustato, kur kokia informacija saugoma?

Windows Excel

Windows Explorer

Windows Microsoft

Vienas iš įterpimų variantų?

Update

Move in

Go To

ATSAKYMAI

Reikšminių žodžių testo

1 — A 16 — B 31 — B

2 — A 17 — B 32 — B

3 — B 18 — B 33 — C

4 — B 19 — C 34 — C

5 — B 20 — A 35 — B

6 — B 21 —A 36 — C

7 — B 22 — B 37 — A

8 —— C 23 — C 38 — A

9 — C 24 — B 39 — A

10 — B 25 — A 40 — B

11 — B 26 — C 41 — A

12 — B 27 — B 42 — B

13 — A 28 — B 43 — B

14 — B 29 — A 44 —— A

15 — A 30 — A 45 — B

Reikšminių žodžių santykio testo

1 — A 16 — B 31 — C

2 — B 17 — A 32 — B

3 — A 18 — A 33 — B

4 — C 19 — C 34 — A

5 — C 20 — A 35 — B

6 — B 21 — B 36 — B

7 — B 22 — C 37 — B

8 — C 23 — B 38 — B

9 — A 24 — B 39 — C

10 — A 25 — A 40 — B

11 — B 26 — B 41 — C

12 — A 27 — A 42 — B

13 — B 28 — C 43 — B

14 — B 29 — B 44 — B

15 — A 30 — A 45 — A