REKLAMA INTERNETE: LIETUVOS PAVYZDŽIO ANALIZĖ
TURINYS
1. Įvadas 3
2. Komunikavimo internetu bruožai 4
3. Reklama internete 6
3.1 Reklamos internete privalumai ir trūkumai 6
3.2. Reklamos skleidimo internete priemonės 6
3.3. Interneto vartotojai 11
3.4. Banerio efektyvumas 12
3.5. Patarimai renkantis reklamą internete 13
4. Tyrimas 15
5. Išvados 17
6. Literatūros sąrašas 18
ĮVADAS
Internetas – naujausia, sparčiausiai besivystanti masinės komunikacijos priemonė, kuri reklamai atveria didžiulę rinką. Tai yra puiki galimybė pristatyti įmonę ar organizaciją bei jos prekę ar paslaugą labai dideliam potencialių klientų kiekiui.
Internetinė reklama – sudėtingas informacijos perdavimo elektronika komunikaci¬nis procesas, formuojantis vartotojo sąmonėje tvirtą psichologinę būseną, kad pasiektų ekonominius, kultūrinius, ssocialinius ir kitus tikslus[1, p. 187].
Internetas – pasaulinis kompiuterių tinklas. Jo augimo tempai milžiniški. JAV inter¬netu naudojasi daugiau kaip du trečdaliai visų gyventojų. Apklausa rodo, kad Lietuvoje 2004 m. Internetu naudojosi apie 28 % 15-74 metų amžiaus gyventojų [1, p. 186].
Sparčiai gausėjanti interneto vartotojų auditorija smarkiai keičia visas verslo sritis. Internete potencialą, atsižvelgidami į labai dinamišką jo plėtrą, pripažįsta visų sričių mar¬ketingo ir reklamos specialistai bei praktikai.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nėra nė vienos įmonės, nenaudojančios kompiute¬rio. Daugelis įmonių turi vartotojų tinklus. TTai oro linijų kompanijos, kelionių ir nekilno¬jamojo turto agentūros, bankai, didmeninės ar mažmeninės prekybos sistemos, krašto ap¬saugos tarnybos ir t. T. Kompiuteriai yra naudojami mokymui, tyrimams, pramogoms, mokslo tikslams, elektroniniam paštui ir kt. Įmonėse ir organizacijose – komerciniams tikslams, sprendimams ppriimti ir svarbiausia – marketingui. Kompiuteris ir internetas –tai šiuolaikinės veiklos žmonių parankinis instrumentas[1, p.186].
Internetas dažnai apibūdinamas kaip sparčiai besiplėtojanti reklamos priemonė ir mo¬derniausias komunikacijos kanalas. Kad reklama kompiuterių tinkle būtų sėkminga, turi būti integruota visa reklaminės kampanijos dalis. Didžiuliame informacijos sraute kon¬kreti reklama gali „pradingti“ ir nebūti efektyvi. Tačiau šiuolaikinės informacijos techno¬logijos leidžia gana tiksliai nukreipti norimą reklamą norimai vartotojų auditorijai. Tam turi būti suteikta ir visa kompleksinė reklama. Jei visa reklaminė kampanija bus tikslinga gerai suplanuota, orientuota reikiamam vartotojui, kompiuterinė jos versija taip pat bus efektyvi[1, p. 187].
Šio kursinio darbo tikslas yra suprasti, kaip reklama internete funkcionuoja, kokia yra situacija Lietuvos reklamos internete rinkoje. Atlikus tyrimą jį išanalizuoti.
KOMUNIKAVIMO INTERNETU BRUOŽAI
Svarbiausi komunikavimo internetu bruožai yra šie.
Pasiekiamumas. Viena iš unikalių iinterneto savybių yra galimybė užmegzti interakty¬vų ryšį su klientu (pirkėju arba vartotoju). Tai reiškia ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sužinoti pirkėjo nuomonę, pageidavimus, pastabas. Visa tai galima atlikti per stebė¬tinai trumpą laiko tarpą, ištisą parą, 365 dienas per metus. Prekės ar paslaugos tiekėjas, jos gamintojas gali tuojau pat sužinoti poreikių tenkinimo laipsnį ir atitinkamai reaguoti, iškart prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Tarptautinių ryšių erdvė. Internetas yra ideali priemonė bendrauti su pasauline auditori¬ja. Bet kuri įmonė, turinti savo svetainę iinternete, automatiškai tampa tarptautine įmone. Gali būti priimami užsakymai, teikiama informacija partneriams, klientams ir savo darbuo¬tojams, jeigu įmonės filialas yra kitoje šalyje ir dėl laiko juostų tiesioginis kontaktas sunkus arba neįmanomas. Žinoma, įmonės darbuotojų veikla yra ribota, nes dažnai stabdo kalbos barjerai, kainų, valiutų ir atsiskaitymo sistemų skirtumai ir kt. Įsiliejus į Europos Sąjungos erdvę Lietuvos įmonininkams atsivėrė puikios bendravimo internetu galimybės.
Pasirenkamumas. Internetas labiau nei bet kuris kitas reklamos būdas pirkėjui ar var¬totojui sudaro daugiau galimybių prekes ir paslaugas rinktis pagal savo poreikius. Rekla¬mos davėjas ir reklamos kūrėjas bendromis pastangomis turi sukurti tokią reklaminę ži¬nutę, kuri iš karto patrauktų svetainės lankytoją ir jis kuo ilgiau toje svetainėje užsibūtų. Reklaminiai skelbimai gali būti nukreipti visiems interneto vartotojams ar segmentuojami siauram mėgėjų ar specialistų ratui. Vartotojas pats atsirenka reklamą pagal savo porei¬kius.
Grįžtamasis ryšys. Galima sužinoti, kiek žmonių apsilanko įmonės interneto svetainė¬je, kokiu laiku jie ten buvo. Papildomai informacijai gauti gali būti sudaromi trumpi pa¬klausimai, kurių rezultatai praverčia tolesnei reklaminei kampanijai plėtoti. Interneto var¬totojas gali nusiųsti elektroniniu paštu laišką ir greitai gauti atsakymą.
Greitumas. Reklaminis skelbimas ir žinios apie naują prekę ar paslaugą gali atsirasti kompiuterių tinkle itučtuojau. Apsilankius elektroninių parduotuvių svetainėse, galima tuoj pat užsisakyti norimą prekę ar paslaugą. Greitis yra viena pagrindinių iinternetinės reklamos kūrimą skatinančių veiksnių.
Atsiskaitymo paprastumas. Internetu atliekami ir finansiniai atsiskaitymai. Lietuvoje jau veikia elektroninio parašo įstatymas, kuris paspartino ir palengvino daugelį finansinių operacijų. Ta paslauga plačiai naudojasi įmonių finansininkai. Ji vis labiau paplinta ir tarp individualių asmenų atsiskaitant už prekes, paslaugas, mokesčius ir t.t
Informacijos talpumas. Internetas – neaprėpiama erdvė. Reklamos davėjas gali pa¬teikti itin išsamią informaciją apie prekę, paslauga, idėją. Informaciją svetainėse galima skelbti ir gauti kiaurą parą. Ypač patogu, kai reikia paskelbti jautrią informaciją, kuri turi būti išplatinta tam tikrą valandą, konkrečiu laiku. Laikraščiams svarbu jų išleidimo valan¬dos, radijui ir televizijai irgi svarbus paskelbimo momentas, nes tai planuojama gerokai iš anksto. Tuo tarpu internete informaciją galima paskelbti kada tik pageidaujama, su visais reklamai reikalingais priedais – piešiniais, brėžiniais, fotografijomis, lentelėmis ir kt.
Kaina. Internetas – palyginti pigi reklamos priemonė, nes išvengiama paskirstymo sąnaudų, papildomų išlaidų už pakartotinas reklamos transliacijas. Užtenka sukurti re¬klamos idėją, ją vizualiai įgyvendinti ir įvesti į kompiuterių tinklus. Informacijos laikymas internete nereikalauja didelių sąnaudų ir atsieina pigiau, nei pirkti reklaminį laiką televi¬zijoje arba plotą spaudoje. Gana nebrangiai galima atsidaryti ir savo internete svetainę. Sąlyginį reklamos internete pigumą lemia visų išskirtinių internete savybių suma: reklama prieinama ištisą parą, visus metus, kas neįmanoma nė vienoje kitoje reklamos skleidimo ppriemonėje. Kitų svetainių puslapiuose reklama yra mokama. Didžiausias reklamos išlai¬das sudaro jos strateginis planavimas, kūrybinis darbas, reklamos gamyba, įdiegimas ir svetainės techninė priežiūra. Gamybos sąnaudos yra vienodos nepriklausomai nuo tiksli¬nės auditorijos geografinio išsidėstymo, ar ji yra kitoje planetos pusėje, ar tame pačiame miesto rajone; paskirstymo sąnaudos milijonams vartotojų yra tokios pat kaip ir vienam.
Papildymo ir atnaujinimo paprastumas. Reklaminę medžiagą galima nesunkiai papil¬dyti ar pakeisti, kas kitose žiniasklaidos priemonėse yra brangu ir užima daug laiko.
Patrauklumas. Internetas suteikia ne mažesnes galimybes kaip ir TV įdomiai ir pa¬traukliai reklamuoti prekę ar paslaugą. Juo galima perduoti ne tik statišką, bet ir judančią, ne tik tekstinę, bet ir vaizdo, grafinę, garsinę reklamą. Tokios priemonės teikia didelių galimybių pasireikšti reklamos kūrėjų fantazijai ir išradingumui.
Reklamos efektyvumo įvertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti, ką pasiekė rekla¬ma, kiek žmonių apsilankė svetainėje, kiek ilgai joje buvo ir ką veikė.
[1, p.187-188]
REKLAMA INTERNETE
3.1. Reklamos internete privalumai ir trūkumai
Kaip ir kiekvienas reklamos būdas taip ir reklama internete turi savo privalumų ir trūkumų.
PRIVALUMAI
• Dinamiškumas. Nedideliuose reklaminiuose skydeliuose galima sutalpintipalyginti nemažai informacijos, kuri pastoviai keičiama ir atkreipia dėmesį.
• Tikslingumas. Internetu paprastai naudojasi dideles arba vidutines pajamas turintys asmenys, taip pat išsilavinę as informaciojos ieškantys žmonės. Daug mažesnę dalį sudaro nenaudinga auditorija palyginti su reklama televizijoje ar spaudoje.
• Neaukšta reklamos
kaina. Reklamos kainos internete dar nėra aukštos, ypač jei vertiname pagal CPT (cost per thoudsend) rodiklį. CPT, vienas pagrindinių rodiklių tiek televizijoje, spaudoje, radijuje, internete, reiškia kainą vienam tūkstančiui reklamos gavėjų. CPT reklamoje internete nėra didelis.
• Poveikio įvertinimas. Vienas svarbiausių reklamos internete bruožų yra tai, kad reklamos užsakovai gali labai nesunkiai sužinoti, kiek konkrečiai interneto lankytojų paspaudė jų reklaminį skydelį.
TRŪKUMAI
• Neprieinamumas. Lietuvoje da r labai mažas skaičius žmonių, periodiškai besinaudojančių internetu.
• Netiesioginis poveikis. Dėl nedidelių reklaminių skydelių plotų paprsatai juose būna tik užuomina aapie firmą ar kažkokį produktą. Norint sužinoti daugiau informaciojos reikia paspausti skydelį. O tai paprsatai interneto lankytojas kartais neturi laiko arba tiesiog reklaminis skydelis jo nesudomina.
• Specifiškumas. Reklama internete yra labai specifinė. Žmonės ją mato tik tada, kai ieško konkrečios informaciojos, tačiau atsitiktinai jos pamatyti negali, kaip žiūrėdami televiziją ar matydami kokį nors lauko stendą.
3.2. Reklamos skleidimo internete priemonės
Yra daug reklamos skleidimo internete būdų. Visi jie nuolat kinta, nes atsiranda vis naujų informacinių technologijų. Beveik visų internete naudojamų priemonių tikslas yra nnukreipti internautą į pagrindinę reklamuojamą interneto svetainę, kurioje jis gali rasti visą jį dominančią informaciją[1, p.190]
Interneto svetainė. Tai vienas pagrindinių būdų reklamuotis inter¬nete. Investavusi palyginti nedaug lėšų, įmonė susikuria komunikacijos kanalą su klientais ir partneriais. Interneto svetainė atlieka ne tik rreklamos funkcijas, bet ir pati yra rekla¬muojama. Todėl interneto svetainės dizainas turi būti kruopščiai apgalvotas, patrauklus: jos bendras vaizdas, skaitmeninės grafikos dydis, tūris, struktūra, savybės, navigacijos ypa¬tumai bei techniniai parametrai. Jį rekomenduojama dažnai atnaujinti, keisti, kad lanky¬tojas matytų pasikeitimų įvairovę ir kad jf jam nepabostų. Nereikia pernelyg „prikimšti“ svetainės įmantrių grafikos ir piešinių vaizdų – tai apsunkina svetainės lankomumą, ir varto¬tojas dažnai pritrūksta kantrybės laukti, kol ji atsidarys. Jeigu svetainė skirta profesiona¬lams, kuriems būtini sudėtingi piešiniai, brėžiniai, fotografijos, tada geriausia kurti dviejų rūšių svetaines – sudėtingą ir paprastesnę. Tuomet visų lankytojų norai bus patenkinti.
Interneto svetainė gali būti ir reklamos skleidėja internete, ir pati reklamos priemonė. Tai priklauso nuo interneto svetainės atliekamų funkcijų. Jei tai įmonės svetainė, skirta bendrauti su klientais, ttai ji bus reklamos priemonė. Jei joje yra kitos įmonės reklama – tai ji jau ir reklamos skleidėja. Joje gali būti pateikiama tiek individuali asmens informacija apie pomėgius bei panašius dalykus, tiek ir išsami informacija apie įmonę, jos gaminamą produkciją, teikiamas paslaugas ir kt.
Interneto svetainėje galimybių reklamai daugiau, palyginti su kitais reklamos interne¬te būdais. Sis puslapis gali būti pačios įvairiausios apimties, statiškas ar turintis judančius vaizdus, vien tekstinis ar su garsu ir t. T. Pagrindinis jų bruožas – neribotas informacijos kkiekis, kurį gali gauti vartotojas, patekęs į tokį puslapį. Interneto svetainėje gali būti įvai¬riausia medžiaga, teikiamos įvairiausios paslaugos – pradedant informacijos žinynais, ka¬talogais, baigiant elektroninės parduotuvės Įrengimu. Jeigu tinklalapio svetainėje yra me¬džiaga ne vien tik apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas, bet ir kitokio pobūdžio (pvz., pramoginė), svetainė gali susilaukti labai daug lankytojų.
Vartotojas į interneto svetainę užsuka dėl įvairiausių priežasčių, priklausomai nuo svetainės paskirties. Todėl svetainės kūrėjai turi sukurti labai patrauklų pirmąjį puslapį, kad ir atsitiktinis lankytojas, užklydęs į ją, kuo ilgiau užsibūtų ir panaršytų po kitus tos svetainės puslapius ir pamatytų ne vien tik dalykinę informaciją, bet ir reklamą.
Nuosavo interneto puslapio „lankomumas“ gali būti skatinamas nuorodomis kitose interneto svetainėse, svetainės adresas gali būti skelbiamas spaudos reklamoje ar patei¬kiamas kitose įprastose reklamos skleidimo priemonėse.
Turėti svetainę internete – kiekvieno verslininko prestižas ir būtinybė. Bet nepakanka tik sukurti svetainę. Reikia, kad ją lankytų. Todėl kuriant svetainę būtina pasitelkti specia¬listus: programuotojus, dizaino specialistus, reklamos meno ir mokslo žinovus. Medžiagą atrinkti ir pateikti turi įmonės vadybininkai, prieš tai suderinę tai su administracija. Ji turi būti vieša, nekonfidenciali, nedviprasmiška, neužgauliojanti konkurentų ir t.t.
Sukurtą svetainę ir joje esančią reklamą būtina reklamuoti, kad ją lankytų internautai. Galima reklamuotis kitose reklamos skleidimo priemonėse arba kitose svetainėse. Beveik visų rreklamos internete priemonių tikslas – nukreipti internautą į pagrindinę reklamuojamą interneto svetainę, kurioje pateikiama visa svarbiausia informacija apie įmonę, organizaciją.
Dauguma interneto svetainių reikalauja registruotis, kad lankytojai galėtų gauti ne¬mokamą informaciją. Registracijos tikslas yra dvejopas. Pirma, registracijos metu interne¬to svetainė „įsidėmi“ lankytojo elektroninio pašto adresus ir juos kaupia savo atmintyje; antra, apsaugo reklamos ir informacijos skleidėją nuo klaidinančių pageidavimų, nerealių užsakymų ir kitokios nepageidautinos informacijos.
Skydeliai arba nuorodos (nagl. Banners). Šis reklamos internete įrankis gali būti naudojamas bet kyriame tinklalapyje, žinoma, prieš tai išsipirkus ar kitaip gavus jameminį plotą. . Pagal nuorodą patenkama į įmonės svetainę, į asmeninius interneto puslapius ar kitus platesnės informacijos šaltinius. Tai ryškiausiai matoma ir efektyviausiai internau-tą veikiantį reklamos internete priemonė. Reklama skydeliais laikoma efektyviausia sie¬kiant, kad reklamuojama svetainė būtų pastebėta. Kai kuriose svetainėse skydeliai užima didžiausią reklamos plotą. Jie panašūs į reklaminius skelbimus laikraščiuose ar žurnaluo¬se, tik tuose keliuose kvadratiniuose centimetruose dar galima „įterpti“ ir garsą.
Skydeliai dažniausiai būna stačiakampiai, jų dydis matuojamas pikseliais. Yra nusta¬tyti tarptautiniai skydelių dydžių standartai, pradedant nuo 88 x 31 iki 468 x 60 pikselių. Internete naudojami standartinių dydžių skydeliai, ir reklamos kūrėjai gali skirti visą dė¬mesį juos pritaikyti įvairioms svetainėms ir įvairiems reklamos tikslams. Reklamos skyde¬liais sėkmė labai priklauso nuo skydelio rūšies, ddydžio, patrauklaus dizaino ir tinkamai parinktos vietos puslapyje.
Yra kelios reklaminių skydelių rūšys.
Paprasti nejudantys įvairių dydžių paveiksliukai, kuriuose pateikiama paprasta, bet būtina informacija. Jie skirti privilioti lankytoją į tam tikrą svetaine, kur jis gali rasti jam reikiamos informacijos. Dabar tokių skydelių kiekis santykinai mažėja.
Animaciniai keli skirtingi paveiksliukai, sudėlioti tam tikra seka, kurie nuolatos kaita¬liojasi. Jie patraukia internauto dėmesį ir gundo paspausti mygtuką. Judėjimas statiškame puslapyje aktyviau paveikia interaautą.
Interaktyvūs skydeliai, kurie, be tiesioginės reklamos funkcijų, suteikia ir tam tikras paslaugas. Pavyzdžiui, pasirenkant keliones, parodo racionaliausią maršrutą, pigiausią bi¬lietą; perkant automobilį, padeda išsirinkti pagal kainą, dizainą, kitus eksploatacinius pa¬rametrus tam tikros markės automobilį ir t.t Interaktyvių skydelių yra įvairiausių rūšių. Iššokantys reklaminiai skydeliai, kurie pasirodo atverčiant naują puslapį. Jie gali būti ir statiški, ir animaciniai. Tas reklamos būdas daugeliui internautų nepatinka, laikomas per daug įkyrus, blaškantis dėmesį, bet gana populiarus tarp reklamos skleidėjų. Ne toks įkyrus yra reklaminis skydelis, kuris pasirodo tik atvertus visą svetainės puslapį. Bet ma¬noma, kad jis mažiau veiksmingas.
Reklaminiai skydeliai gali būti įdedami dviem būdais: a) kitų įmonių tinklalapiuose. (svetainėse) ir reklamuojantys tam tikrą interneto svetainę (ir pačią įmonę), turintys tiks¬lą pritraukti kuo daugiau lankytojų, ir b) savo ar kitų įmonių tinklalapiuose reklamuojan¬tys konkrečią prekę ar paslaugą. Jie gali būti
statiški (nejudantys) ir dinamiški, keičiantys net piešinėlio turinį.
Reklamos skydelių funkcijos:
• sudominti, priversti paspausti skydelį ir nuvesti internautą į reklamuojamą svetainę;
•kartojimu kurti arba stiprinti besireklamuojančios įmonės ar prekės ženklo įvaizdį.
Naudojamos reklaminių skydelių apsikeitimo sistemos – sudaromos sutartys su specia¬liomis skydelių apsikeitimo tarnybomis. Apsikeitimai gali būti mokami arba nemokami.
Naudodamasi nemokamos skydelių apsikeitimo tarnybos paslaugomis įmonė taip pat įsipareigoja priimti savo thiklalapyje kitų įmonių reklaminius skydelius, kuriuos automa¬tiškai, pagal pasirinktą tematiką, parenka skydelių apsikeitimo tarnyba. Kaip dažnai ta reklama pasirodo kituose tinklapiuose, priklauso nnuo to, kaip dažnai internautai spaudžia tinklalapyje esančius skydelius. Tačiau toks reklamavimosi būdas ne visuomet yra labai efektyvus. Juo labiau niekada negali būti tikras, kad tavo reklama bus rodoma „rimtuose“ tinklalapiuose ir kad tavo tinklalapyje neatsiras konkurentų reklamos. Už papildoma mo¬kestį skydelių apsikeitimo tarnyba gali rodyti įmonės skydelį daug dažniau. Mokant pini¬gus nebūtina rodyti svetimas reklamas savame tinklapyje.
Patikimesnis būdas – ieškoti specializuotų, daug lankytojų susilaukiančių svetainių, ir su jomis tartis dėl mokamo ar barterinio reklaminių skydelių rodymo laiko, vietos, truk¬mės iir pan.
Reklamos efektyvumas skydeliuose labai priklauso nuo daugelio papildomų veiksnių ir gundančių pasiūlymų. Jeigu reklamos davėjas siūlo kas dešimtajam skydelio paspaudė-jui tam tikrą paskatinimą, tai tikėtina, kad tokie skydeliai bus gana dažnai spaudomi.
Labai svarbu neleisti skydelio turiniui užsibūti puslapyje. Nuolatinių llankytojų dėme¬sys jam greitai išsikvepia ir apytikriai kas 7 ar 10 dienų vertėtų juos atnaujinti. Skydelio talpumas turėtų būti ne didesnis kaip 3-7 KB. Didesnės talpos skydeliai ilgiau atsidarinė¬ja, todėl dažnas internautas to nesulaukia. Skydelius rekomenduojama dėti ekrano viršu¬tinėje dalyje, kaip laikraščio puslapyje – čia jie greičiau pastebimi ir geriau matomi. Sky¬delis turi būti spalvotas, patrauklaus dizaino, mobilus, kad patrauktų akį Jis atitinkamai turi būti susietas su svetainės puslapiu, kad interaautui nereikėtų be reikalo klaidžioti.
Paieškos žodžio „rakto“ reklama arba paieškos svetainės. Paieškos svetainių yra įvairių. Paieškos svetainėmis naudojasi visas pasaulis, todėl jų lankytojų auditorija ypač plati. Jų paskirtis viena – aptarnauti didžiulę internautų audito¬riją, ieškančią įvairiausios informacijos. Internete egzistuoja įvairios informacijos paieš¬kos programos, kai, surinkęs dominančios temos pavadinimą ar su jja susijusį rakto žodį, vartotojas gali nemokamai gauti jam reikalingos informacijos šaltinių internetinius adre¬sus. Lietuvoje labai populiarios yra paieškos sistemos www.google.com www.on.lt ir kt. Jų yra šimtai. Šių puslapių lankomumas yra labai didelis, daugiau kaip keli tūkstančiai atver¬timų per valandą, ir gana pastovus. Tai rodo, kokį susidomėjimą ir kokį poveikį internau-tams turi internetu teikiama informacija. Šių sistemų sandara gana paprasta, be sudėtingų atsišakojimų ir tarpinių perėjimų, informacija pasiekiama vienu žingsniu.
Reklamuotis paieškos svetainėse yra labai naudinga. Interneto svetainės registruoja¬mos paieškos svetainėse ppagal raktinius žodžius. Kai lankytojas paieškos svetainėje nuro¬do raktinį žodį, jam pateikiamas interneto svetainių sąrašas, kuriose tą žodį galima rasti. Todėl labai svarbu patekti į pirmąjį svetainių dešimtuką, nes internautas paprastai dėl laiko stokos ir kitų sumetimų visų svetainių peržiūrėti nesivargina. Sunkumas yra tas, kad paieškos svetainės sudaromos remiantis skirtingais kriterijais, tad ir paieška yra skirtinga, kartais ne visiškai aiški. Kartais tenka labai dažnai registruotis paieškos svetai¬nėje, todėl lankytojas tų sistemų vengia.
Kai kurios paieškos svetainės pasitelkia programas-robotus. Bet jie veikia gana lėtai ir ne visas svetaines apima. Be to, ne visos paieškos svetainės sudarytos tobulai, daug informacijos jose neužregistruota, todėl internautai dar susiduria su informacijos paieškos sun¬kumais. Bet viskas tobulėja, ateityje ir paieškos svetainėse skelbiama informacija bus pri¬einama lengviau ir patogiau. Svarbu, kad visose paieškos sistemose būtų reguliariai perre¬gistruojamos visos svetainės – atnaujinami įmonių ir organizacijų svetainių duomenys. Registruotis, persiregistruoti ir atnaujinti savo svetainės duomenis turi būti suinteresuoti visi internato svetainių turėtojai, nes tai vienas pažangiausių ir efektyviausių komunikaci¬jos būdų.
Elektroninis paštas. Jau pats pavadinimas apibūdina šią reklamos in¬ternete priemonę (galima analogija su tiesioginių paštu). Reklama internete panaudoja duomenų bazę apie interneto vartotojų elektroninio pašto adresus. Taigi visa norima re¬klaminė medžiaga gali būti išsiuntinėta elektroniniu paštu po visą pasaulį, išvengiant paš¬to ppaslaugų, spaudos ir panašių išlaidų.
Elektroninis paštas –viena populiariausių interneto paslaugų. Dažnas internautas pra¬deda darbo dieną peržiūrėdamas savo elektroninio pašto dėžutę. Elektroninis paštas grei- . tesnis, patikimesnis ir pigesnis negu „popierinis“, įprastinis paštas. Elektroniniu paštu galima siųsti ir gauti įvairiausią informaciją, tam sugaištant minimaliai mažai laiko.
Elektroninis paštas yra pageidaujamas ir nepageidaujamas. Pageidaujamas elektroni¬nis paštas yra komercinis paštas, kurio patys verslininkai pageidauja. Tai įvairūs komerci¬niai pasiūlymai, verslo naujienos, reklama, kuri elektroniniu paštu siunčiama tik tada ir tiems vartotojams, kuriems tokia informacija reikalinga. Toks vartotojas visada perskaito atsiųstus laiškus, juose rastą informaciją panaudoja savo versle, smulkiau gali pasidomėti nurodytoje svetainėje. Komunikavimo būdas elektroniniu paštu patogus, efektyvus, ope¬ratyvus ir priimtinas. Į pageidaujamą reklamą ir informacija vartotojas gali nedelsdamas atsakyti, patvirtinti kontrakto sudarymą arba pateikti savo variantą. Kitas elektroninio pašto privalumas yra tas, kad vartotojui nebereikia naršyti po interneto svetainių pusla¬pius ir rankioti jį dominančią informaciją, ieškoti papildomo ryšio dialogui užmegzti.
Pageidaujamas elektroninis paštas leidžia reklamos vartotojui pasirinkti jį dominan¬čią temą ar sritį. Vartotojas turi užsiregistruoti jo interesus atitinkančioje svetainėje, pa¬teikti reikalaujamus duomenis apie save, palikti savo elektroninio pašto adresą ir gauti nemokamą informaciją rūpima tema.
Tokiu bendravimu suinteresuotas ir reklamos davėjas, nes didelė tikimybė, kad siun¬čiama reklaminė medžiaga bus perskaityta ir atitinkamai į ją reaguota. Reklamos ddavėjas suranda ir sukomplektuoja savo tikslinę auditoriją ir gali naudingiau vartoti lėšas rekla¬mai. Jis elektroniniu paštu gali nukreipti vartotoją – reklamos gavėją – į savo svetainę, kur sukaupta platesnė ir išsamesnė informacija apie reklamuojamą prekę, paslaugą.
Nepageidaujamas elektroninis paštas – tai toks komercinis paštas, kurio informacija užplūsta visiškai to vartotojui nepageidaujant ir „užteršia“ elektroninio pašto dėžutes ne¬reikalinga medžiaga, gaišina laiką ir psichologiškai neigiamai veikia vartotoją. Tokį elek¬troninį paštą platinantys fiziniai ar juridiniai asmenys medžiagą siuntinėja visiems, kurių elektroninio pašto adresus gauna įvairiais keliais. Tokia medžiaga daugeliui vartotojų yra menkavertė. Yra sukurtos ir taikomos efektyvios specialios filtravimo programos, kurios blokuoja nevertingą ir nepageidaujamą, o dažnai ir virusais užkrėstą paštą.
Viena aišku, jeigu verslo įmonė dar neturi elektroninio pašto, su ja negali operatyviai susisiekti potencialūs partneriai, klientai. O tai verslo pasaulyje, pajutus jo patogumą ir praktiškumą, yra didelis minusas. Dabar elektro¬niniu paštu galima gauti didžiuli kiekį informacijos nemokamai. Elektroninis paštas sutei¬kia tiesioginio ryšio su tam tikros srities specialistais galimybę. Tai leidžia dirbti pagal naujausius darbo standartus.
[1, p.190-195]
3.3. Interneto vartotojai
Visi vartotojai internete dažniausiai vadinami „naršytojais“, arba internautais. Jie nuo¬lat klaidžioja po įvairias svetaines, ieškodami jiems reikalingos informacijos, bet didelė dalis naršo be jokio tikslo, vedami paprasčiausio smalsumo. Labai dažnai internautas į svetainę užklysta atsitiktinai
ir joje užtrunka, kai suranda reikalingos medžiagos arba susi¬domi reklama. Reklamos internete vartotojai yra viskuo besidominantys, užsiėmę ir sku¬bantys išbandyti naujoves žmonės. Todėl tinkamai parinkta ir profesionaliai parengta re¬klama gali būti labai efektyvi. Daugelis Lietuvos verslininkų naudoja interneto puslapius savo įmonėms ir jų gaminamai produkcijai bei teikiamoms paslaugoms reklamuoti. Inter¬neto svetainių adresus pradėjo skelbti verslo ir elektroniniai žinynai. Tai labai palengvina ir paspartina partnerių paiešką.
Labai didelę reikšmę pasirenkant internetą kaip reklamos skleidimo priemonę turi jos vartotojų geografiniai, demografiniai bei psichografiniai rrodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2003 m. Pabaigoje Lietuvos miestuose asmeninius kompiute¬rius namuose turėjo 27 %, kaime – 7 % ūkių. Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose kompiuterius turėjo vidutiniškai kas trečia šeima.
Interneto vartotojų ypatybės:
• daugiausia tai jauni, išsilavinę 15-35 metų amžiaus, miestuose gyvenantys žmonės.;
• besidominantys informacinėmis technologijomis, kompiuteriais, sportu, kelionėmis,
muzika, mėgstantys naujoves bei investuojantys daug laiko ir pinigų į savo pomėgius;
• atviri naujovėms, technologiškai kompetentingi, dažnai mokantys daugiau nei vieną
kalbą kūrybingi naujovių ieškotojai;
• didelė dalis verslo atstovų – vadybininkų, tarpininkų, maklerių, reklamos ir RsV
specialistų, kurių ttikslas – užmegzti ir palaikyti operatyvinius ryšius su klientais;
• vis aktyvesni tampa vartotojai ir pirkėjai: vartotojas pats imasi iniciatyvos užmegzti
ryšį internetu su reklamos davėju ir tikisi, kad jo norai bus patenkinti.
Įsigyti asmeninius kompiuterius, atnaujinti juos ir naudotis internetu pastaraisiais me¬tais šalies ggyventojus skatina keletas priežasčių: priėmus naująjį telekomunikacijų įstaty¬mą atsirado daugiau interneto tiekėjų, o aljansui „Langas į ateitį“ įsteigus nemokamus vie¬šuosius interneto centrus atsirado daugiau susidomėjusiųjų interneto galimybėmis. „Langas į ateiti“ ir toliau steigs nemokamus viešuosius interneto centrus, o Vyriausybė taip pat įrengs šimtus centrų kaimo mokyklose, bibliotekose, seniūnijose, kad žmonės galėtų nemokamai naudotis internetu, ir taip prisidės prie kompiuterinio neraštingumo mažinimo. [1, p.189]
3.4. Banerio efektyvumas
Viena iš svarbiausių banerio charakteristikų yra pelės paspaudimų ant banerio skaičiaus santykis su jo rodymo ‚skaičiumi. Pavyzdžiui, jūsų baneris kokiame nors puslapyje buvo demonstruotas. 1000 kartų, o per tą laiką ant jo paspaudė ir tuo pačiu, pateko į jūsų puslapį, 50 lankytojų, tai tokio banerio atgarsis lygus 5%. Pagal statistinius duomenis, vidutinis banerių atgarsis („click-through ratio“, CCTR) lygus 2,11%. Žinoma, jeigu jūsų banerio paspaudimų skaičius sudaro ne 2%, o 10% demonstravimų skaičiaus, tai už tą patį priviliotų lankytojų skaičių jūs sumokėsite penkis kartus mažiau arba tiek pat kartų mažiau demonstruosite svetimus banerius. Bet CTR nėra absoliutus banerio efektyvumo garantas. Baneris gali būti gražus ir intriguojantis, verčiantis vartotoją paspausti ant jo. Tačiau patekęs į jūsų puslapį ir supratęs kur pateko vartotojas lengvai gali nuspausti savo naršyklės „Back“ mygtuką. Naudodami savo baneryje viliojančius, bet mažai su puslapio tema ssusijusius paveikslėlius, jūs galbūt priviliosite daugiau suintriguotų lankytojų. Bet iš kitos pusės, jūs prarasite iš tiesu besidominčius jūsų paslaugomis, o tuo pačiu ir iš tikrųjų jums naudingus, lankytojus. Neverta pamiršti banerio kaip įvaizdžio reklamos priemonės. Jeigu benerio CTR yra 2%, tai nereiškia, kad kitos 98% išlaidų, buvo veltui. Iš kitos pusės, „sausas“ baneris su tiksliu tekstiniu Web-puslapio turinio išdėstymu – nėra geriausias sprendimas, nes jo CTR įpatingai mažas. Jis nepalieka įspūdžio ir nekuria palankaus įvaizdžio. Tikrai efektyvus baneris turi būti gerai meniškai ir techniškai sukurtas (nekokybiškas dizainas iš karto parodo reklamuojamo serverio nesolidumą ir nerimtumą). Jis turi būti originalus (įsimintinas), galbūt intriguojantis, bet tuo pačiu turi teikti informaciją apie reklamuojamo serverio turinį ir kurti teigiamą įvaizdį.
[3, p.10]
3.5. Patarimai renkantis reklamą internete
Yra keli patarimai renkantis reklamą internete.
1) Parinkite geriausią poziciją savo verslui internete
Internetinėje svetainėje reklamuokite tuos produktus ar paslaugas, kurie parodytų jūsų kompaniją iš kitokios negu jūsų konkurentai pusės. Sėkmingi tinklapiai visada kuo nors išsiskiria iš visų kitų. Tai svetainės, kuriose informacija pateikiama skirtingu kampu negu konkurentų ir pasirinkta labai konkrečiai apibrėžta tikslinė rinka.
2) Teisinga marketingo koncepcija yra daug svarbesnė negu
reklaminis pranešimas
Geras reklaminis pranešimas negali duoti įspūdingos naudos, jei marketingo koncepcija yra silpnai paruošta. Gera pozicija internete ir gera internetinės svetainės kūrimo koncepcija vveiks netgi pateikus prastą reklaminį pranešimą. Reklaminis pranešimas teturi pabrėžti ir dar labiau išskirti iš kitų kompanijų tai, ką jūs norite pabrėžti: kainas, papildomas paslaugas, kokybę ir pan.
3) Nebandykite mažinti kainą, jeigu jūsą produktą sunku parduoti
Žinoma, yra tokių atvejų, kai jūs nustatėte perdaug aukštą kainą savo produktui. Bet dažniausiai produktą parduoti sunku todėl, kad nepateikėte jo, kaip ypač vertingo, pirkėjui. Pridėkite papildomų paslaugų, susikoncentruokite į tinklapio vystymo koncepciją, pridėkite papildomų taškų ir pan. Kitaip sakant, pridėkite daugiau vertės konkrečiam produktui.
4) Rinką pradėkite tirti prieš pateikdami naują produktą
Verslininkai, iš pradžių sukuriantys produktą, o paskui pradedantys ieškoti rinkos tam produktui, pasirenka tiesiausią kelią į žlugimą. Suraskite rinką, pilną žmonių, norinčių pirkti. Sėkmingiausi verslininkai pirmiausia suranda rinką, išsiaiškina klientų poreikius ir tada sukuria jiems reikalingą produktą.
5) Ieškokite išalkusios minios
Kuo vartotojai labiau išalkę, tuo sėkmingesni bus jūsų produkto pardavimai. Negaiškite laiko veltui, stengdamiesi pakeisti vartotojų pirkimo įpročius. Sukurkite arba suraskite produktą, kurio tie žmonės desperatiškai ieško.
6) Nesistenkite sukurti rinkos
Suraskite jau egzistuojančią rinką. Jeigu jūs negalite trimis sakiniais apibūdinti savo klientų, tai turėsite padėti labai daug pastangų, kad parduotumėte savo produktą internete. Eikite į rinką, kuri jau ieško jūsų produkto.
7) Testavimas yra marketingo sėkmės pagrindas
Vienas reklaminis pranešimas gali atnešti dešimteriopai didesnę naudą negu kitas to paties produkto reklaminis pranešimas. Jūs pprivalote visada testuoti šūkius, pasiūlymus, garantijas, tinklapio lankomumo pakėlimo metodus. Sėkmingiausi pardavėjai nebūtinai yra patys protingiausi. Tiesiog jie yra asmenys, nuolat testuojantys visus dalykus, susijusius su savo verslu.
8) Kiekvienos jūsų reklamos tikslas didinti pardavimus
Smulkus verslas negali leisti milijonų, kad sukurtų žinomus produktų vardus, kiekvienam vardui suprogramuotų atskirą tinklapj. Jūs privalote testuoti netgi kiekvieną savo sukurtą reklaminį skydelį, kad kiekvienas reklamai išleistas centas atneštų jums naudos.
9)Netgi nemokama reklama jums kažką kainuos
Kiekvienas jūsų pateikiamos reklamos bitas kažkiek kainuoja. Įsitikinkite, kad tai yra tikrai jums naudinga. Viskas, ką darote, yra mokama. Kartais yra geriau išleisti didelius pinigus įsigyjant programą, kuri padės jums pasiekti savo tikslus per dešimteriopai trumpesnį laiką, negu leisti pinigus po truputį ir judėti vėžlio greičiu.
10) Kiekvienas jūsų tinklapio ir rinkodaros aspektas privalo būti
nukreiptas pristatyti šio tinklapio strategiją klientams
Viskas, ką jūs darote, privalo būti nukreipta pabrėžti jūsų unikalumui ir išskirtinumui: parašai, siunčiant elektroninius laiškus, šūkiai, užsakymo formos, nemokami pranešimai ir pan. Klientai visada turi tiksliai žinoti, kas jus daro išskirtinius.
TYRIMAS
Šio kursinio darbo tyrimas yra antrinis, rementis „TNS – Gallup“ tyrimu atliktu 2004 01 01 – 2004 05 27.
Tyrimo tikslas yra išanalizuoti interneto reklamos rinką lietuvoje. Todėl kyla trys uždaviniai:
1. Kokia yra reklamos internete apyvartoje lietuvoje (milijonais lt.).
2. Kokie yra populiariausi reklamuojami prekių
ženklai lietuvoje.
3. Kokios yra išlaidos reklamai internete pagal sektorius.
1. Rementis „TNS – Gallup“ duomenimis lietuvos reklamos rinka internete sparčiai auga. 2003 m. apyvarta interneto rinkoje išaugo iki 3,2 milijonų litų, tai yra 188% lyginant su 2002 m., kurių appyvarta buvo apie 1,7 milijonai litų. Tuo tarpu 2004 m. interneto rinka išaugo apytiksliai iki 6 milijonų litų, tai yra iki 187%. Naujausiais “TNS – Gallup” tyrimas parodė, kad 2005 m. sausio-vasario mėn. reklamos išlaidos buvo daugiau kaip 1 mln. litų, tuo metu kkai 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu jos buvo apie 400 tūks.[4] Tačiau tyrimas buvo atliktas neįskaitant rėmimų.
2. Populiariausi reklamuojami prekių ženklai kaip ir tikėtasi yra mobiliojo ryšio. “Omnitel” internete reklamavo savo ženklą “Extra” ir “Ežys” paslaugas, o tuo tarpu Bitė didžiausią dėmesį skyrė “Labas” paslaugai populiarinti. Paskui seka verslo finansų institucijos, bankai. Iš šio sektoriaus daugiausiai pinigų reklamai internete išleido bankas “Nord/LB” , kuris yra ketrirtoje vietoje. Šeštoje ir septintoje vietose žengia pramogų atstovai “Forum Palace” ir “Grand Casino”, kurie žžinoma internetu siekia pritraukti jauną ir pasiturintį žmogų taip siekdami populiarinti prekės ženklą ir savo teikiamas paslaugas. Aštuntoje, devintoje bei dešimtoje vietose ir vėl rikiuojasi mobilųjį ryšį ir finansų paslaugas teikenčios įmonės.
Populiariausi internete reklamuojami prekių ženklai
Vieta Prekės ženklas Reklamuotojas
1 OMNITEL OMNITEL
2 EXTRA OMNITEL
3 LABAS BITĖ
4 NORD/LD NORD/LD
5 SAS SCANDINAVIAN AIRLINES
6 GALAXY FORUM PALACE
7 NEW ORLEANS GRAND CCASINO WORLD
8 EŽYS OMNITEL
9 BITĖ BITĖ
10 SAMPO BANKAS SAMPO BANKAS
3. Išlaidos reklamai internete pagal sektorius pasiskirstė kaip ir reklamuojami populiariausi prekių ženklai. Pirmą tvirtą poziciją užima – ryšiai, elektronika ir kompiuterija, kurių išlaidos reklamai internete sudaro daugiau kaip 622 tūkstančiai litų. Tuo tarpu antroje vietoje esantis sektorius verslas ir finasnsai reklamai internete investavo daugiau kaip 336 tūkstančiai litų t.y. nuo pirmos pozicijos atsiliekantys beveik dvigubai. Žemiau esantys sektoriai reklamai internete skiria vis mažesnias lėšas. Paskutinę, dešimtą vietą užimą žiniasklaida, kuri reklamai internete skirė vos 45 tūkstančius litų.
Populiariausi internet reklamuojami prekių ženklai
Vieta Prekės ženklas Reklamuotojas
1 OMNITEL OMNITEL
2 EXTRA OMNITEL
3 LABAS BITĖ
4 NORD/LD NORD/LD
5 SAS SCANDINAVIAN AIRLINES
6 GALAXY FORUM PALACE
7 NEW ORLEANS GRAND CASINO WORLD
8 EŽYS OMNITEL
9 BITĖ BITĖ
10 SAMPO BANKAS SAMPO BANKAS
IŠVADOS
Lietuvos reklamos internete rinka sparčiai auga. Taigi jos efektyvumas yra palyginti nemažas, kadangi reklama internete yra koncentruojama į jaunus, dideles ir vidutines pajamas gaunančius asmenys, bei šis vvartotojų segmentas pastoviai plečiasi.
Išleidžiamos pinigų sumos reklamai auga milžiniškais temtais. Nuo 2002 m. iki 2004 m. pabaigos skirti pinigai reklamai internete išaugo daugiau kaip tris kartus. O per pirmus du 2005 m. mėn. išlaidos išaugo 120%. Taigi reklamos rinka internete žada augti ir toliau.
Pagal populiariausius internete reklamuojamus prekių ženklus ir išlaidas reklamai pagal sektorius akivaizdu, kad įmonės yra orientuotos į jaunimą, kuriam yra aktualus mobilus ryšis bei laisvalaikis ir pramogos. Tačiau taip pat internete verta reklamuotis įmonėms, kurios savo paslaugas aar prekes orientuoja į didesnes nei vidutines pajamas gaunančius vartotojus, kuriems reikalingos būsto paskolos, kredito kortelės.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Čereška B. Reklama: teorija ir praktika, 2004.
2. Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui, 2003.
3. Kuzmaitė L. Internetas ir rinkodara, 2002.
4. http://www.tns-gallup.lt [žiūrėta 2005 04 15]