DBVS taikymas profesinėje veikloje

Verslo vadybos specialybės

VVN00A grupės studentė Aurelija novikovaite

2002 10 10

Dėstytojas Saulius Preidys

2003 01 30

2002/2003m.m.

TURINYS

1. Duomenų bazės samprata, DBVS, pavyzdžiai…………….3

2. Duomenų organizavimo principai, pavyzdžiai…………….6

3. Nubraižyti duomenų bazės struktūros modelį……………10

Veiklos sritis – kirpykla

4. Literatūra…………………………12

1. Duomenu bazės samprata, DBVS, pavyzdžiai.

Šiandien daugelis mūsų negali jau įsivaizduoti įmonės, kurioje nebūtų personalinio kompiuterio. Vartotojai personalinį kompiuterį dažniausiai naudoja kaip rašomąją mašinėlę raštams rašyti, naudotis internetu bei elektroniniu paštu. Gyvenimo ritmas reikalauja, kad įmonės vadovas ar vadybininkai operatyviai gautų suvestines apie įmonės ūkinę veiklą, įsiskolinimus paslaugų ar prekių ttiekėjams, sumokėtus sumas už paslaugas ar parduotas prekes ir t.t

DBVS suteikia galimybę faktiškai bet kuriuo metu matyti įmonės finansinę būklę, skolas, įsiskolinimus, likučius pagal įvestus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus.

Terminas „duomenų bazė” atsirado XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau ir šiuo metu vis dar įvairiai apibrėžiamas. DB – tai kartu saugomų ir susijusių duomenų, skirtų apdoroti kompiuteriu, visuma. DB labai plačiai taikomos įvairiausiose srityse. Beveik neįmanoma surasti srities, kur paprastos ar sudėtingesnės DB būtų nenaudojamos, o tuo labiau nereikalingos. YYpač sunku įsivaizduoti šiuolaikinės firmos darbą be DB panaudojimo. Reikia išskirti atskiras organizacijas, įstaigas, kurioms DB itin reikalingos. Tai:

• bankai;

• bibliotekos;

• prekybinės firmos;

• darbo biržos;

• muitinės;

• kartotekos;

• telefonų abonentų knyga;

• pirkėjų užsakymų registracijos žurnalas.

Minėtose, taip pat kitose didelėse firmose, organizacijose yra tokios praktinės vveiklos sritys, kuriose išsiversti be DB tiesiog negalima. Pagrindinės tokios veiklos sritys yra šios:

• gamybos valdymas ir planavimas;

• prekyba;

• buhalterija;

• materialinių vertybių apskaita;

• personalo apskaita ir kt.

Duomenys saugomi ir apdorojami ne bet kaip, o laikantis tam tikrų susitarimų, taisyklių. Kitaip tariant, duomenys tam tikru būdu sutvarkyti (priešingu atveju nebūtų DB). Reiktų skirti vadinamąjį fizinį ir loginį duomenų organizavimą. Pirmasis nurodo duomenų fizinio išdėstymo būdus kompiuterio atmintyje, o antrasis – duomenų struktūros vaizdavimą – modelį, reikalingą vartotojams.

Duomenims, saugomiems DB, būdingos šios savybės:

• integruotumas;

• nepertekliškumas;

• nepriklausomumas.

Duomenų integruotumas reiškia, kad visi duomenys kaupiami ir saugomi kartu nustačius jų tarpusavio ryšius. Taip saugomus duomenis dažniausiai naudoja ne vienas, o keli vartotojai.

Antroji savybė – nepertekliškumas – nusako tai, jog duomenys saugomi vvengiant jų dubliavimo. Kai yra pertekliškumas, t.y. kelios duomenų kopijos, joms veltui eikvojama atmintis, o modifikuojant duomenis tenka kelis kartus naudoti tas pačias atnaujinimo operacijas. Be to, kai duomenų kopijos atitinka skirtingas atnaujinimo stadijas, tai gali iššaukti prieštaringos informacijos pateikimą.

Duomenų nepriklausomumas reiškia, kad duomenų apdorojimo taikomosios programos nesikeičia modifikuojant duomenis.

Duomenų bazės valdymo sistema (DBVS) vadinama programinė įranga, skirta DB kurti, jas saugoti ir įvairiais būdais apdoroti. Svarbiausios DBVS funkcijos yra šios:

• DB struktūros projektavimas;

• DB pildymas, kaupimas, redagavimas;

• navigacija DDB;

• duomenų peržiūra, paieška, rikiavimas ir kitas tvarkymas;

• taikomųjų vartotojo programų kūrimas;

• ataskaitų kūrimas.

Bet kurią DBVS sudaro priemonės DB stuktūrai projektuoti, duomenims įvesti, papildyti ir modifikuoti. Šiuolaikinė DBVS suteikia jos vartotojui lanksčias galimybes lengvai surasti ir atrinkti reikalingus duomenis pagal vieną ar kelis kriterijus, tuos duomenis rikiuoti, grupuoti, vaizduoti juos pageidaujama forma. Tam tikrais laiko tarpais reikia sukauptą informaciją apibendrinti, atlikti analizę, vykdyti matematinius, statistinius skaičiavimus ir kurti įvairių formatų ataskaitas. Vartotojai, esant reikalui, rašo bei derina savas taikomąsias programas, naudodamiesi tam skirtomis DBVS priemonėmis. DBVS turi atlikti ir daug kitų svarbių funkcijų: duomenų apsaugą, jų korektiškumo, neprieštaringumo ir išsamumo kontrolę, DB kopijų išsaugojimą ir kt.

Daugelį šiuolaikinių DBVS sudaro tokios dalys:

• duomenų tvarkymo dialoginė aplinka;

• duomenų aprašymo ir manipuliavimo jais kalba;

• programų generatoriai.

Šiuolaikinės dialoginės aplinkos suteikia vartotojui galimybę pasirinkti jam priimtiniausią darbo su DB stilių. Yra du pagrindiniai darbo su DB būdai:

• grafinių, vizualiai orientuotų instrumentų panaudojimas;

• specialių instrukcijų rašymas.

Grafiniai instrumentai pagal savo veikimo principą skirstomi į dizainerius, meistrus (žynius-suflerius) ir meniu sistemas. Dizaineriai suteikia galimybę vartotojui pačiam laisvai pasirinkti, ką daryti ir kaip daryti. Meistrai ir meniu sistemos leidžia tik išsirinkti, ką daryti, t. y. pateikiamas galimų veiksmų sąrašas (meniu), o vartotojui telieka patvirtinti savo pasirinkimą iš daugelio ssiūlomų veiksmų sekų ar maršrutų. Be minėtų instrumentų dažnai naudojami konstruktoriai, padedantys rašyti sudėtingas išraiškas, formules ir pan.

Kita svarbi DBVS dalis yra duomenų aprašymo ir manipuliavimo jais kalba. Ji skirta kurti taikomąsias programas, t. y. tokias programas, kurias vartotojas ar jų grupė naudoja konkretiems, specifiniams uždaviniams spręsti. Į tokios kalbos sudėtį įeina duomenų aprašymo ir manipuliavimo jais instrukcijos (komandos). Aprašant duomenis nurodoma DB lentelių struktūra, raktiniai laukai, ryšiai tarp atskirų lentelių. Manipuliavimo duomenimis instrukcijos – tai daugybė įvairios paskirties komandų, skirtų tiesiogiai apdoroti duomenų elementus (laukų reikšmes), lentelių įrašus, lenteles ar visą DB.

Modernios DBVS turi programų generatorius. Tai specialūs instrumentai, skirti automatizuoti programų rašymą, kartu palengvinti vartotojų, ypač programuotojų, darbą kuriant taikomąsias programas. Generatoriai įgalina žymiai sumažinti darbo sąnaudas, kai reikia programuoti daug laiko jų rašymui reikalaujančias ir dažnai pasikartojančias operacijas, pvz., ekrano apiforminimo, veiksmų (meniu) juostų, ataskaitų sudarymo ir kt. operacijas.

DB sistemų panaudojimo pavyzdžiai . Pirkiniai prekybos centre

Kai mes perkame vietiniame prekybos centre yra naudojama DB. Pardavėjas naudoja skaitmeninio kodo skaitytuvą, kuriuo yra skanuojami visi mūsų pirkiniai. Tai yra tiesiogiai susiję su pritaikymo programa, kuri skaitmeninį kodą naudoja tam, kad DB būtų surasta pirkinio kaina. Programa sumažina prekių skačių, esančius prekybos centro atsargoje ir parodo prekės kainą kasos aparato ddisplėjuje. Jei prekių skaičius peržengia tam tikrą ribą, kurios jam peržengti yra neleidžiama, DB sistema automatiškai padaro užsakymą tam, kad būtų papildytos tam tikrų prekių atsargos.

Pirkimas naudojant kredito kortelę.

Kai yra perkama naudojantis kredito kortele, pardavėjas patikrina ar kortelėje yra pakankamas kredito likutis tam, kad apmokėti pirkinius. Toks patikrinimas atliekamas automatiškai, jei korelių skaitytuvas yra prijungtas prie kompiuterių sistemos. Be to, kažkur yra DB kurioje yra informacija apie pirkinius už kuriuos buvo atsiskaityta tam tikra kredito kortele. Norint patikrinti kredito likutį yra naudojama DB pritaikymo programa. Ji naudoja kredito kortelės numerį tam, kad sutikrintų daiktų kainas, kurias yra norima įsigyti, kartu patikrinama bndra suma pirkinių, kurie jau buvo įsigyti šį mėnesį, remiantis kredito limitu. Kai pirkimas yra patvirtintas, pirkimo detalės įvedamos į duomenų bazę.Yra tam tikros DB pritaikymo programos kurios taip pat naudojasi DB tam, kad patikrintų, ar kortelė nėra pavogta ar pamesta, prieš autorizuojant pirkimą. Yra ir kitokių DB pritaikymo programų, kurios kas mėnesį siunčia kredito kortelės naudojimo ataskaitas visiems kredito kortelių savininkams ir kredito sąskaitoms, kai apmokėjimas yra gautas, tai yra kai, savininkas apmoka išeikvotą limitą.

2. Duomenų organizavimo principai, pavyzdžiai.

Prieš pradėdant nagrinėti duomenų organizavimą, apibrėšiu duomenų elemento (DE) sąvoką. DE vadinsime minimalią prasmingą duomenų dalį. DB duomenys

saugomi ne bet kaip, o kaip susietų tarpusavyje DE visuma, t. y. joje turi būti nustatyti ryšiai tarp įvairių DE. Toks duomenų sruktūros pateikimo būdas dažnai vadinamas duomenų modeliu. Jį patogu grafiškai vaizduoti ovalinėmis diagramomis. Tokiose diagramose DE vaizduojami ovalais, kurių viduje užrašomas DE vardas, o ryšiai vaizduojami linijomis (žr. 1 pav.).

1 pav. Duomenų vaizdavimas ovaline diagrama

1 pav. diagramoje yra du DE , o kiekvienas DE gali turėti daug reikšmių. Pvz., DE „Studentas” gali turėti reikšmes: «JONAITIS J», «PETRAITIS P» iir kt., DE „Stipendija” – 0, 200 ir kt.

Yra du pagrindiniai ryšių tarp DE tipai. Pirmasis – tai vadinamasis ryšys „vienas su vienu”, arba paprastas ryšys. Sakoma, jog tarp DE „A” ir „B” egzistuoja paprastas ryšys, jeigu bet kuriuo momentu kiekvieną „A” reikšmę atitinka tik viena „B” reikšmė. Toks ryšys vaizduojamas paprasta rodykle (žr. 2 pav.). Šiuo atveju sakoma, kad „A” identifikuoja „B”.

2 pav. Ryšio „vienas su vienu” pavyzdys

Antras tipas – tai vadinamasis ryšys „vienas su daugeliu” arba sudėtingas ryšys. TTarp DE „A” ir „B” egzistuoja sudėtingas ryšys, jeigu bet kuriuo momentu vieną „A” reikšmę atitinka kelios „B” reikšmės. Toks ryšys vaizduojamas dviguba rodykle (žr. 3 pav.).

3 pav. Ryšio „vienas su daugeliu” pavyzdys

Tarp bet kurių dviejų DE dažnai egzistuoja abipusis rryšys. Pavyzdžiui, jei DE yra „Vyras” ir „Moteris”, tai tarpusavio ryšys tarp jų gali atspindėti santuokos formą (žr. 4 pav.).

4 pav. Galimi ryšių tarp DE „Vyras” ir „Moteris” variantai

Pirmuoju (a) atveju 4 pav. vaizduojama tradicinė krikščioniška santuokos forma, antruoju (b) atveju – daugpatystė, trečiuoju (c) – daugvyrystė, ketvirtuoju (d) – grupinė santuoka.

Kitame pavyzdyje pateikiama ovalinė diagrama su gausesniais DE ir ryšiais tarp jų (žr. 5 pav.).

5 pav. Duomenys apie skyriaus tarnautojus ir jų ryšiai

Šioje diagramoje vaizduojami ne visi galimi ryšiai tarp DE. Čia, pavyzdžiui, nematyti sudėtingo ryšio „Alga” – „Tarnautojas” (o be tokio ryšio nebūtų galima atsakyti štai į tokį vartotojo klausimą „Kokie tarnautojai gauna algą, didesnę negu 1000 litų?”).

Jeigu yra N skirtingų DE, tai tarp jų galimi N* ((N-1) ryšiai. Todėl didelėse DB, kuriose būna šimtai ar tūkstančiai DE, ryšių skaičius be galo išaugtų (pvz., jei N=1000, tai ryšių skaičius siektų milijoną). Norint sumažinti ryšių skaičių, DE jungiami į grupes. Tokios DE grupės vadinamos įrašais. Įrašų struktūrą taip pat galima pavaizduoti ovalinėmis diagramomis (žr. 6 pav.). Konkretaus įrašo struktūros pavyzdys pateiktas 7 pav.

6 pav. Bendras įrašo ovalinės diagramos pavidalas

7 pav. Įrašo vaizdavimo ovaline diagrama pavyzdys

Įraše yra bent vienas DE (ar jų rinkinys), kurio visos reikšmės yra nepasikartojančios, t. yy. jo reikšmės vienareikšmiškai identifikuoja kitas įrašo reikšmes. Toks DE (ar jų rinkinys) vadinamas raktu. Kiti (neraktiniai) DE vadinami atributais (žr. 6 pav.). Jei raktas susideda iš kelių DE, jis vadinamas sudėtiniu. Sudėtinis raktas apdorojant duomenis traktuojamas kaip vienas DE ir diagramoje vaizduojamas vienu ovalu. 8a pav. parodytas sudėtinis raktas „Programuotojas”+„Programos Nr.”.

8 pav. Sudėtinių ir galimų raktų pavyzdys

Įrašas gali turėti kelis raktus, vadinamus galimais raktais. 8 pav. diagramoje yra du galimi raktai – „Programuotojas”+„Programos Nr.” ir „Programuotojas”+„Programos pavadinimas”. Vienas iš galimų raktų yra pirminis raktas (faktiškai naudojamas DE identifikacijai), o kiti – alternatyvieji raktai (raktai-kandidatai).

Pirminiam raktui DE reikia parinkti taip, kad iš anksto būtų žinomas jų įgyjamų reikšmių diapazonas, o DE jame būtų kuo mažiau. Labai pabrėžtina rakto savybė yra jo pertekliškumo nebuvimas: iš rakto, kurį sudaro keli DE, negalima išmesti jokio DE (to rakto nesuardant). Įrašo rakto svarba didelė – juo galime atskirti DE vieną nuo kito, pagal jį nustatoma įrašo vieta atmintyje.

Panašiai kaip DE, į grupes sujungiami ir įrašai. Įrašų su tarpusavio ryšiais visuma sudaro DB. Jos sudarymo metu labai svarbu tai, kaip sugrupuojami DE, t. y. kokie DE surenkami į vieną įrašą, kokie parenkami raktai ir kaip tarp įrašų nustatomi ryšiai.

Ryšiai tarp skirtingų įrašų vaizduojami rodyklėmis tarp ttų įrašų raktų – taip gaunamas DB rodyklinis modelis, kitaip tariant, DB struktūros diagrama. DB, rezervuojančios lėktuvų bilietus, diagramos pavyzdys parodytas 9 pav.

9 pav. DB struktūros ovalinės diagramos pavyzdys

Kompaktiškesnis įrašo ir DB struktūros vaizdavimo būdas yra stačiakampė diagrama. Tokioje diagramoje DE vaizduojami stačiakampiais, o įrašai – stačiakampių blokais. Raktiniai DE pabraukiami. 10 pav. pateikiama stačiakampė diagrama, gauta iš 9 pav. parodytos ovalinės diagramos.

3. Kirpyklos duomenų bazės struktūra.

Tarkime, kad kirpykla „Vizija“ turi savo padalinius Vilniuje ir kituose miestuose. Jos duomenų bazės struktūros modelis bus toks:

1. Tiekėjai ( tiekėjo nr., adresas, miestas, pašto indeksas, šalis, telefonas, faksas).

2. Darbuotojai ( asmens kodas, tabelio numeris, vardas, pavardė, telefonas, adresas,

pareigybė, įsidarbinimo data, gimimo data, lytis).

3. Vizitai ( vizito nr.,vardas, vizito laikas, vizito tikslas, klientą priimantis darbuotojas)

4. Paslaugos ( paslaugos numeris, kaina, kiekis, nuolaida).

5. Kirpyklos ( adresas, miestas, įmonės kodas, telefonas, faksas, pašto indeksas).

6. Pardavimai (paslaugos numeris, pavadinimas, kaina, kiekis, metai, mėnuo, klientą priimantis darbuotojas).

7. Užsakymai (užsakymo numeris, prekės kodas, kaina, vienetų skaičius, užsakymo data,

apmokėjimo data, gavėjo miestas, gavėjo adresas, gavėjo vardas).

LITERATŪRA

1. Adomavičius J., Bareiša E. ir kt. Informatika I. – Kaunas: Technologija, 1998.

2. Microsoft access 2000 žinksnis po žinksnio. – Kaunas: Smaltija, 2001

3. Minkevičius S. Microsoft access pradžiamokslis 8 pamokos. – Vilnius: Piketas, 2001.

4. SStanaitis Č. Access 2.0 ir 7.0. – Kaunas: Smaltija, 1997.

5. Vidžiūnas A. Atmintinė Microsoft access 2001. – Kaunas: Smaltija, 2001.