Žvaigždės

Žvaigždė – tai milžiniškas liepsnojančio vandenilio kamuolys, kuris energijos gauna iš jo gelmėse vykstančių branduolinių reakcijų. Tik traukos jėgos laiko jį visatoje ir neleidžia susprogti. Pirmajame gyvenimo etape žvaigždė išskiria energiją susijungus po 2 vandenilio atomus ir pavirtus jiems kitu elementu – heliu.

Žvaigždės dar gali būti ir kelių tipų. Dauguma žvaigždžių priklauso iš 2 arba kelių žvaigždžių sudarytai sistemai. Mintaka esanti Oriono žvaigždyne susideda iš 3 žvaigždžių, o Kastoras esantis Dvynių žvaigždyne turi 6 žvaigždes. Ūkuose žvaigždės susidaro glaudžiomis grupėmis. AApie 60% jų taip ir pasilieka grupėmis. Saulė nepaprasta tuo, kad yra viena atskira žvaigždė. Dvinarės žvaigždės:

2 panašios masės ir dydžio žvaigždės skrieja aplink bendrą masės centrą arba aplink bendrą pusiausvyros tašką. Užtemdomosios dvinarės:

Dviem žvaigždėms skriejant aplink bendrą masės centrą, viena žvaigždė gali užstoti kitą.Iš pradžių mes matome blankesnę, o vėliau – ryškesnę žvaigždės šviesą. Kintamoji žvaigždė:

Šių žvaigždžių spindesys laikui bėgant kinta. Kai kuriais atvejais žvaigždė atrodo ryškesnė negu paprastai dėl jos paviršiuje vykstančių sprogimų.

Kiekviena žvaigždė savo gyvenimą pradeda kkaip didžiulis dujų ir dulkių debesis. Šis debesis susitraukia ir pradeda šviesti žvaigždė. Mirtis ištinka 2 būdais. Saulės masės žvaigždė savo gyvenimą baigia išsiplėsdama ir virsdama raudonąja milžine, o išoriniai dujų sluoksniai išsisklaido ir šviečia kelis tūkstančius metų planetiškojo ūko ppavidalu. Masyvi žvaigždė mirdama susprogsta kaip supernova. Masyvios žvaigždės gimimas ir gyvenimas susideda iš 6 dalių:

1. Tamsus dujų ir dulkiu debesis, vadinamas molekuliniu debesiu, traukdamasis jis darosi vis tankesnis.

2. Atskiros debesies dalys susitelkia į gniužulus, vadinamus prožvaigždėmis. Jos traukiasi, kaista, sutankėja, ima suktis ir suplokštėja į diską.

3. Prasideda branduolinės reakcijos.Likusias dulkes nupučia labai stiprus žvaigždžių vėjas arba iš jų susidaro planetos, skriejančios aplink tą žvaigždę.

4. Pagrindinėje sekoje žvaigždė žengia į pagrindinį gyvenimo tarpsnį. Ji šviečia pastoviai ir spinduliuoja energiją. Didesnės ir ryškesnės žvaigždės vandenilį sudegina greičiau. Ju gyvenimas būna trumpesnis.

5. Išsekus žvaigždės gelmėse esančio vandenilio atsargoms, žvaigždė pradeda plėstis. Branduolyje helis virsta anglimi. Žvaigždės išoriniai sluoksniai išsiplečia ir ima švytėti raudonai.

6. Būdama raudonąja supermilžine, išsiplėtusi žvaigždė praryja aplinkines planetas. Jos bbranduolyje angliai virsta geležimi, nustoja gamintis energija ir branduolys, veikiamas savo paties masės, staiga susitraukia.

7. Susitraukus branduoliui, įvyksta didžiulis sprogimas, vadinamas supernova. Sprogstanti žvaigždė šviečia taip ryškiai, kaip milijardas Saulių. Branduolys susitraukia tik per 1 sekundę.

Vieną garsią supernovą 1054 stebėjo kinų astronomai. Jos liekana – dujų ir dulkių debesis, vadinamas ūku, mūsų dienomis matomas kaip Krabo ūkas. Dabar šis ūkas plečiasi 1500 km/s greičiu – 130 kartų viršijančiu nešančiosios raketos Saturn 5, paleistos į Mėnulį, didžiausią greitį.

Žvaigždės gyvenimas pagrindinėje sekoje bbaigiasi taip: ji sprogsta kaip supernova arba virsta planetiškuoju ūku. Priklausomai nuo dydžio žvaigždė susitraukia į baltąją nykštukę, neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę. Žvaigždė baltąją nykštuke virsta kai: žvaigždės planetiškasis ūkas išsisklaido ir visi branduolinės energijos ištekliai išsenka telieka tik super tankus branduolys – baltoji nykštukė. Žvaigždės, kurių masė mažesnė už saulės mažiau nei 1,4 karto, tampa baltosiomis nykštukėmis.

Žvaigždė neutronine žvaigžde virsta kai: supernovos liekanos, prilygstančios 1,4-3 mūsų saulės masėms, taip susitraukia, kad tarp atomų beveik nelieka laisvos erdvės. Šios žvaigždės tokios tankios, kad smeigtuko galvutės dydžio, jų medžiaga svertų milijoną tonų.

Pulsarinė žvaigždė tai: greitai besisukanti neutroninė žvaigždė. Šis sukimasis sukuria aplink juos stiprų magnetinį lauką, kuris milijoną milijonų kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką.Pulsaras – tarsi švyturys, spinduliuojantis siaurus radijo bangų pluoštus iš paviršiuje arba virš jo esančių didžiausio aktyvumo vietų.

Juodoji skylė tai: yra galingos traukos sritis, supanti begalinio tankio tašką, vadinamą singuliariuoju tašku. Atsidūrus už įvykių horizonto, niekas, netgi šviesa, nebegali ištrūkti. Į juodąsias skyles susitraukia supernovų liekanos, kurios daugiau kaip tris kart didesnės už Saulės masę. Bėja, juodosios skylės trauka tokia stipri, kad krintantis į ją žmogus visas išsitemptų. Šitaip plėšant medžiagą išsiskiria milžiniškas šilumos kiekis.

Ar žinojote, kad raudonosios milžinės skersmuo yra iki 100 kartų didesnis už SSaulės, o raudonosios supermilžinės skersmuo yra iki 1000 kartų didesnis už Saulės. Kad per 1 minutę išskirta supernovos prilygsta energijai, kurią Saulė išspinduliuoja per 9 milijardus metų. Kad vidutinėje galaktikoje yra 100 milijardų žvaigždžių. Norint jas visas suskaičiuoti prireiktų 1000 metų, skaičiuojant po tris žvaigždes per sekundę. Kad Žemėje vidutinio paukščio plunksna sveria labai mažai. Tačiau neutroninės žvaigždės paviršiuje dėl labai stiprios traukos jėgos tokia plunksna svertų tiek, kiek Žemėje sveria 2 Apollo nusileidimo Mėnulyje kabinos.

Ar žinojote, kad seniausias dangaus skliauto žvaigždėlapis buvo atrastas 1987 ant vienos kapavietės lubų Dziaotongo universitete, Sijane Kinijoje. Jis nutapytas 25 pr. Kr.

Žvaigždes mes matome beveik visada išskyrus tuo atveju kai yra apsiniaukęs dangus ir.Žvaigždės, esančios kitoje Saulės pusėje nuo Žemės, naktį yra nematomos: nakties meto stebėtojai žvelgia į kitą pusę. Tačiau Žemė per metus apskrieja aplink Saulę vieną kartą. Taigi geriausias metas pamatyti tas žvaigždes yra tie mėnesiai, kai jos yra priešingoje Žemės pusėje negu Saulė. Štai kodėl atskiri žvaigždynai skirtingu metų laiku.

Naktį kai pažiūrime į dangų atrodo, kad visos žvaigždyno žvaigždės išsidėsčiusios toje pačioje srityje. Iš tikrųjų jos gali būti labai nutolusios viena nuo kitos, tačiau žiūrint iš Žemės yra panašaus ryškumo.

Na, o dabar keli faktai (gal tai netiesa, bet jau taip yra):

#Maždaug pprieš 2000 metų Sirijus – Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė – tikriausiai buvo raudonos spalvos (taip manoma) todėl, kad romėnai aukodavo jam rausvaplaukius šunis.

##Jums atrodo, kad kai kurios žvaigždės dangumi juda labai greitai. Iš tiesų tai dirbtiniai palydovai, kurie aušrą ar sutemas atspindi Saulės šviesą.

O dabar dar keli įdomūs dalykėliai apie žvaigždes:

*Blyškiausia žvaigždė yra rudoji žvaigždė RG 0058.8-2807, kurios regimasis ryškumas sudaro mažiau nei vieną milijoninę Saulės ryškumo dalį.

**Ryškiausia žinoma supernova buvo SN 1006, sužibusi 1006 metų balandį. Ji buvo gerai matoma netgi dieną.

***Greičiausias žinomas pulsaras yra PSR 1937 + 214, kuris per sekundę apsisuka apie ašį 642 kartus.

Saulė atsiduria kiekviename Zodiako žvagždyne ir būna jame maždaug mėnesį. Astronominės datos skiriasi nuo astrologinių datų maždaug mėnesiui.