Orbitines stotys

Orbitinės stoties arba pilotuojamo dirbtinio palydovo, nuolat skriejančio aplink Žemę už atmosferos ribų, idėją šio ir praėjusio amžių sandūroje iškėlė rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis, bet tais laikais tai atrodė fantazij2a. Jis žiūrėjo į orbitinę stotį kaip į tarpinę bazę kosminiams laivams, skrendantiems į kitas planetas, taip pat kaip į laboratoriją, kurioje mokslininkai galėtų atlikti eksperimentus, neįmanomus Žemėje. Ciolkovskis netgi siūlė auginti kosminėse stotyse augalus ir šitaip parūpinti įgulai daugiau maisto ir deguonies.

Kosminės stotys dabar ir ateityje.

8 dešimtmečio pradžioje, sukaupus nemažą TTSRS ,,Sojuzo” ir JAV ,,Apolono” erdvėlaivių, gabenusių įvairiausius mokslinius prietaisus, patyrimą buvo sukurtos pirmosios orbitinės stotys.

Tarybiniai specialistai daug vargo, įrengdami savo pirmąją 19 tonų masės ,,Saliuto” stotį, bet į ją buvo atlikta daug sėkmingų skrydžių. Amerikiečiams taip pat iškilo problemų. ,,Skailabas” buvo apgadintas jį paleidžiant, stotį reikėjo remontuoti orbitoje, ir tik po to įgulos galėjo pradėti planuotus eksperimentus. ,,Skailabe” pabuvojo trys ekspedicijos, praleidusios atitinkamai 28, 59 ir 84 paras.

,,Skailabas” buvo paleistas 1973m. gegužės 14 d. Joje 171 parą ssėkmingai dirbo trys įgulos. Stotis svėrė 82 tonas, jos ilgis 25 m, darbo sekcijos plotis 6,7 m. Orbitoje stoties prietaisams ir sistemoms energiją teikė saulės baterijos. Paveiksle parodytos įvairios stoties dalys:

1 – modifikuotas ,,Apolono” erdvėlaivis (valdymo ir tarnybinė sekcijos) įįguloms į kosminę stotį gabenti;

2 – pagrindinis varantysis variklis, pasiekiantis 90 000 N traukos jėgą;

3 – radiatoriai;

4 – korekcijos varikliai, naudojami susijungiant (kiekvienos tūtos trauka 450N);

5 – įgulos kabina valdymo sekcijoje;

6 – teleskopo blokas;

7 – saulės baterijos, šviesą verčiančios elektros energija, reikalinga teleskopui maitinti;

8 – Saulės ekranas;

9 – teleskopo objektyvai;

10 – deguonies cisternos;

11 – cisterna su azotu (jos reikalingos 2 sandų atmosferai sukurti);

12 – manevravimo pultas;

13 – įrengimas, sukuriantis neigiamą slėgį apatinei kūno daliai;

14 – stalas darbui nesvarumo sąlygomis;

15 – maisto atsargos;

16 – saulės baterijos;

17 – vietos miegui;

18 – vandens rezervuarai;

19 – antena;

20 – daugiatikslė jungiamoji sekcija;

21 – keičiamasis susijungimo mazgas;

22 – pereinamasis šliuzas;

23 – nusileidimo bbaterijos, įkraunamos saulės energija iš teleskopo maitinimo bloko.

Visais laikais kova egzistavo tarp Jav ir Rusijos, tačiau taip pat vyko mažiau publikuotas spaudoje bendradarbiavimas, kuris išaugo į labai sėkmingą „jungtinio“ kosmoso pastangas. Pirminiai JAV prezidento Džono f. Kenedžio ir Sovietų premjero Nikitos Chruščiovo, kuris 1962 pradėjo kryptingas kalbas ties kosmoso programų apjungimu, kuris nuvedė į platų bendradarbiavimą m8oksliniuose tyrinėjimuose. Dėka susitarimų padarytų 1992-siais atnaujinta partnerystė tarp NASA ir Rusų kosmoso agentūros, išvystyta šiandieninė NASA – Mir kosminė programa. Daugelis tyrimų kartu ssu abiejų šalių mokslininkais bus įvykdyti šiose šešiose mokslo, technologijos ir tyrimo srityse :

• Patobulinta technologija kosmose

• Pasiruošimas kosminei stočiai

• Žmogaus gyvenimo mokslai

• Mikrogravitacijos eksperimentai

• Kosminė biologija.

• Mūsų saulės sistemos supratimas.

Ši atnaujinta partnerystė suteiks sklandų Tarptautinės Kosminės Stoties veikimą, taip pat suteikdama galimybę visokiems žmonėms dirbti kartu ant Žemės ir Kosmose.

Eksperimentai vykdomi NASA – Mir projekte parodys mums kaip žmonės, žvėrys ir augalai reaguoja į kosmosą, leis mums geriau suprasti mūsų saulės sistemą, kaip išradinėti kosmose naujas technologijas, Taip pat pad8ės statyti kosmines stotis ateityje.

NASA ir Rusijos inžinieriai, dizaineriai ir technikai, beje skrydžio grupės dirbo kartu kad pasiektų vientisą, nors ir susidedantį iš smulkmenų, darbo ritmą ir vieną planą.

Shuttle – Mir buvo labai komplikuota programa jungianti labai besiskiriančias filosofijas, darbo stilius tarp Rusijos ir JAV.

Nauja tarptautinė kosminė stotis, kuri bus sumontuota 1998 – 2002 turės daug rusiškos technikos elementų išvystytų per beveik 30 metų. Rusijos kosminių stočių istorija – laipsniško vystymosi, įrangos tobulinimo, technikos pakeitimo kitiems tikslams, greitas gedimų taisymas ir konstruktyvus eksperimentavimas.

Spektro modulis

Paleistas Rusų raketos iš Baikonūro raketų paleidimo centro, centrinėje Azijoje. Spektras buvo paleistas į orbitą gegužės 20, 1995. Spektras nešė 4 saulės baterijas ir kitą mokslinę įrangą į Mir kosminė stotį.

Šio modulio mokslinė paskirtis:

• Žemės stebėjimas

• Natūralių išteklių ieškojimas

• Atmosferos tyrimas.

Įranga sukurta Rusų ir AAmerikiečių.

Mokslinę įranga sudaro:

* Atmosferos tyrimo įrenginys.

* Paviršiaus tyrimo įrenginys.

* Astra-2 įrenginys stebėti atmosferą.

Kvant-2 mokslinis modulis

Kvant-2 sukurtas 1989m. Turi EVA oro užrakinimo sistemą, saulės baterijas ir gyvybės palaikymo įrangą. 19,6 tonų modulis sukurtas pagal 1970 m. kosminės stoties programą. Kvant-2 sukurtas tiekti mokslinę biologinę informaciją, žemės stebėjimų duomenis. Kvant-2 susideda iš pridėtinio gyvybės palaikymo, geriamo vandens, deguonies tiekimo, judėjimo valdymo sistemos ir energijos paskirstymo.

Kvant-1 astrofizikinis modulis

Kvant-1 buvo įmanoma prijungti prie Mir. Šis mažas 11 tonu modulis turėjo astrofizikinius instrumentus, gyvybės palaikymo, prisijungimo valdymo įrenginius. Kvant-1 paskirtis buvo tiekti stebėjimo duomenis apie galaktikas, neutronines žvaigždes. Duomenys yra sujungti su šaltiniu kuris matuoja elektromagnetinį spektrą ir rentgeno spindulius.

Priroda modulis

“Priroda” buvo paskutinysis modulis kurį buvo prijungtas prie Mir stoties, jis buvo paleistas balandžio 23 1996m. Šis modulis Mir stočiai suteikė galimybę geriau tirti žemę. Su šia įranga galėjo:

• Stebėti ekologinę situaciją pramoniniuose rajonuose

• Stebėti ozono sluoksnį atmosferoje.

• Debesų pasiskirstymą žemėje.

Kristalų technologinis modulis

Sukurtas 1990m.Į įranga įtraukta saulės baterijos,taip pat dokinę įranga į kurią galima pakrauti iki 100 tonų. Pagrindinis tikslas tirti biologinę ir materialę techninę medžiagą kosmoso aplinkoje.

Krovinių modulis

Krovinių modulis buvo atgabentas ir instaliuotas su STS-74 misija. Šis modulis suteikė galimybę atgabenti ir laikyti didesnį kiekį krovinių Mir stoty. 1995m aparatas bbuvo pakrautas kartu su kristalo moduliu ir nusiustas į Mir.

Pagrindinis modulis

Pagrindinis modulis, sveriantis daugiau kaip 20 tonų buvo paleistas 1986 metų vasario mėn. Šiame modulyje yra įrengtos kajutės astronautams, kelios mažos laboratorijos. Šis modulis yra sukurtas taip, kad avarijos atveju jis galėtų funkcionuoti kaip atskiras kosminis laivas. Ši Mir dalis yra pagrindinė visame Mir komplekse.

Orbitinių stočių panaudojimas

Pirmosiose stotyse buvo atlikti biologijos, chemijos ir fizikos eksperimentai, tiriami Žemės gamtiniai ištekliai, stebima Saulė ir kitos žvaigždės.

,,Skailabas” ir ,,Aplono” erdvėlaivis turėjo nedideles elektros krosnis, kuriose nesvarumo sąlygomis buvo lydomi įvairių metalų bandiniai. Ateityje, ko gero, bus galima sulydyti tokias skirtingas medžiagas, kaip plienas ir stiklas, auginti labai grynus kristalus, reikalingus elektronikos pramonei, išskirti biologines medžiagas tam tikroms ligomis gydyti, gryninti vakcinas.

Ateityje kosminės stotys bus surenkamos iš atskirų sekcijų (blokų), kurias į orbitą iškels daugiakarčio naudojimo kosminiai lėktuvai. Galimas daiktas, bus įrengtos orbitinės elektrinės su didžiulėmis saulės baterijomis, kurios Saulės šviesą pavers elektros energija. Po to specialiomis mikrobangų antenomis ši energija bus perduodama į Žemę.

LITERATŪRA:

1. Internetas: http://spaceflight.nasa.gov/history/shuttle-mir/ops/mir/

2. Pažinimo džiaugsmas ,,Mokslas ir Visata“