Kas yra kompiuterių virusai? Jų istorija

Įsibrovus kompiuteriui į mūsų gyvenimą, jau ne vienam teko nukentėti dėl nesuprantamo duomenų praradimo. Dingo kokia mėnesio darbo ataskaita ar, besiruošiant išsaugoti dokumentą, „pakibo“ kompiuteris, nusinešdamas dienos darbą, ar dėl neaiškių priežasčių dingo svarbus elektroninis laiškas.

Iki šiol nesutariama, kada pasirodė pirmasis kompiuterių virusas. Teigiama, jog Bebidžo mašinoje jo dar nebuvo, o „Univac1108″ ir IBM-360/370 kompiuteriuose jau buvo virusų („Pervading Animal“ ir „Christmas tree“). Taigi pirmieji virusai pasirodė maždaug 60-ųjų pabaigoje ar 70-ųjų pradžioje, nors tuo metu virusais jjų dar niekas nevadino. Terminas „kompiuterių virusas“ atsirado vėliau. Manoma, kad pirmasis jį pavartojo amerikietis F.Koenas 1984 metais JAV vykusioje informacijos saugumo konferencijoje.

Jei kompiuteryje ėmė dingti raidės, atsirasti neaiškių pranešimų arba kompiuteris visiškai nepasikrautų, gali būti, kad jis „pasigavo“ virusą. Jei kompiuteris lėtai veikia arba diske netikėtai ėmė stigti vietos – tai irgi gali būti viruso darbas. Ypač viso to galima tikėtis, jei jūsų antivirusinės programos data yra metų senumo arba žodį „antivirusas“ girdite pirmą kartą. Taigi simptomų, kaip iir pačių virusų, įvairovė yra labai didelė. Verta įsiminti, kad visi virusų simptomai padaro žalos. Ir pasielgsite teisingai, jei nenumatytu atveju pirmiausia imsite kaltinti virusus bei ieškoti „priešnuodžio“ antiviruso.

Kas yra kompiuterių virusai?

Kompiuterinis virusas, tai programinis kodas, įterptas į kitą pprogramą ar dokumentą ar duomenų apibrėžimo sritį, vykdantis nesankcijonuotus veiksmus kompiuteryje.

Pagrindiniai kompiuterių virusų tipai:

Programiniai virusai

Pakraunami virusai

Makrovirusai

Programiniai virusai – tai programinio kodo blokai specialiai įterpti į taikomųjų programų vidų. Vykdant šį kodą, pažeidžiama kieto disko failinė sistema arba kitų programų turinys. Pavyzdžiui virusas gali save dauginti kitų programų kūne. Po tam tikro laiko, sukūrus tam tikrą skaičių kopijų, prasideda griaunamasis procesas, pažeidžiantis programų ir operacinės sistemos darbą. Šis procesas vadinamas virusų ataka.

Pakraunami virusai pažeidžia magnetinių diskų (lankstaus diskelio ir kieto disko) sistemines dalis. Be to, įjungtame kompiuteryje, jie laikinai gali būti operatyvinėje atmintyje. Šiuo virusu kompiuteris užkrečiamas, bandant jį pakrauti iš magnetinio nešėjo, kurio sisteminė dalis užkrėsta.

Makrovirusai, tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus, sukurtus su taikomosiomis programomis, turinčiomis ppriemones vykdyti makrokomandas. Dokumentas užkrečiamas jį atidarant programos lange, jei nėra uždraustas makrokomadų vykdymas.

Pagrindinė kompiuterių virusų ypatybė – gebėjimas savaime įsiterpti į įvairius sistemos objektus. Pavyzdžiui, operacijų sistema MS-DOS turi visa tai, ko jai reikia norint savaime įsidiegti ne į DOS diskus. Tam pakaktų operacijų sistemą įkrauname diske parašyti tokią AUTOEXEC.BAT bylą:

SYS A:

COPY *.* A:SYS B:

COPY *.* B: SYS C:

COPY *.* C:.

Vadinasi, remiantis viruso apibrėžimu, taip modifikuota DOS pati tampa virusu, todėl neįmanoma pateikti vienareikšmio viruso apibrėžimo, o gal to iir visiškai nereikia.