pc
Turinys
1. Kompiuteriu raidos istorija. Vaida Radvilaitė raida
2. Kompiuterio sandara. Andrius Sankauskas sandara
3. PK cenrtinis blokas. Einaras Daunys blokas
4. Procesorius. Nerijus Bukauskas procesorius
5. Vidinė atmintis. Asta Nekrašaitė vidinė_atmintis
6. Išorinė atmintis. Asta Čilinskaitė isorine_atmintis
7. Prievadai. Gintaras Ignatavičius prievadai
8. Specialios vaizdo plokštės. Asta ir Asta spec_video
9. Garso plokštės ir akustinės sistemos. Jurgita Bielicaitė garsas
10. Informacijos įvedimo priemonės. Simas Žemaitis ivedimas
11. Išvedimo sistemos įrenginiai. Evaldas Orlakas isvedimas
12. PK tinklai. Tomas Maneikismodemai
13. Motininių plokščių aprašymai. Andrius Sankauskas plokštės
Kopiuterių struktūros raida
Naujos technikos kūrimas-tai sudėtingas fantazijos , teorijos ir praktikos persipinimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais , bet iir su genų inžinerija ar kosmonautika.Hefestas sukūrė”protingas,auksines,mechanines tarnaites”-šiuolaikinių pramoninių robotų prototipą.Tačiau nežinoma,ar Homeras nors nutuokė apie šiuolaikinių robotų kūrimo teorinius principus.Tuo tarpu Aristotelis jau prieš 2300 metų sukūrė matematinę logiką –teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.
Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai,inžinieriai bei prekeiviai.Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padarytiiš karoliukų ,pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicijaatitkdavo tam tikrą skaičių.
Vienas iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais ssukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis . Šį įrenginį , pavadintą”Paskalina”,sudarė ratukai ,ant kurių buvoužrašyti skaičiai nuo 0 iki 9.Apsisukęs vieną kartą,ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių.Paskalio taikytas surištųjų ratukų metodas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų,sukurtų per vvėlesnius 3šimtmečius pagrindu .
Pagrindinė “Paskalinos” yda –labai sudėtingas įvairių operacijų , išskyrussudėti ,atlikimas . Pirmąją mašiną , kuria lengvai atliekami visi keturi aritmetikos veiksmai , 1673 metais sukūrė vokietis G.V.Leibnicas . Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir “Paskalina” , tačiau jo konstrukcijoje Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį (karunėlę) . Vis dėlto jį išgarsino ne jo sukurtas kalkuliatorius , o diferencialinis ir integralinis skaičiavimas . Leibnicas taip pat ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą , plačiai takomą ir šiuolaikiniuose kompiuteriuose
Anglųmatematikas Č.Babidžas , sugalvojęs 2 reikšmingiausias mechanines skaičiavimo mašinas . Pirmąją mašiną ,skirtą matematinių lentelių sudarimui ir tikrinimui (skaičiuojant skaičių skirtumą) ,sukūrė 1822m.Jivadinosi skirtumine mašina . 1830m.pradžioje Babidžas atskleidė didiulį šios mašinos trūkumą:mašina atlikdavo tik vieną užduotį . Jei reikėdavo atlikti kkitokią skaičiavimo operaciją,tekdavo keisti visą mechanizmą . Todėl 1833m. jis nutarė sukurti universalią skaičiavimo mšiną ir pavadino ją “analizine mašina” . tai būtų buvusi pirmoji programuojamaskaičiavimo mašina . Ją turėjo sudaryti aritmetinis įrenginys ir atmintis .tačiau realizuoti analizinę mašiną buvo labai problematiška –galiausiai ji būtų buvusi ne mažesnė už garvežį .
Babidžo nuopelnas yra tas , kad jis pirmasis suprato ,kad skaičiavimo mašiną turi sudaryti 5 pagrindiniai komponentai:
1) įvesties įrenginys informacijai įvesti;
2) atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti ;
3) aritmetinis įrenginys,vykdantis sskaičiavimo procesą;
4) valdymo įrenginys programos vykdymui kontroliuoti ;
5) išvesties įrenginys skaičiavimo rezultatams išvesti .
Holeritas 1890 metais laimėjęs efektyvaus gyventojų surašymo duomenų apdorojimo konkursą . Jis naudojo perfokortas . Kiekvienos jų dvylikoje eilių buvo galima pramušti po 20 skylučių , apibūdinančių tam tikrus asmens duomenis . Skaitant perfokortas ,pro jos skylutes pralysdavo metaliniai strypeliai , kurie liesdavo į vonelę supiltą gyvsidabrį . Strypeliams kaskart prisilietus , buvosužadinama elektros srovė ir atitinkamas skaitiklis padidinamas vienetu . Holerito tabuliatorius tapo pirmąjaskaičiavimo mašina ,veikiančia ne mechaniniu procesų pagrindu . Ji pasirodė esanti labai efektyvi ,ir tai leido įsteigti firmą , gaminančią tokius tabuliatorius . Nuo 1924 metų iki dabar ji vadinasi IBM (Internacional Business Machines) .
1934 metais Cūzė ėmė kurti universalią skaičiavimo mašiną . Paeksperimentavęs sudešimtaine skaičiavimo sistema , Cūzė vis dėlto pasirinko dvejetainę . 1936m. sukūrė skaičiavimo mašiną Z-1 ,kurioje buvo pritaikyti Bulio algebros principai (leidžią atlikti elementarius veiksmus su dvejetainiais skaičiais . Vėlesniame modelyje Z-2 vietoj mechaninių jungiklių jis panaudojo elektromechanines rėles , oinformacijai įvesti pritaikė fotojuostą .
1944m. IBMfirma pagamino gana galingą kompiuterį “Mark-1” , turintį apie 750 tukst.detalių .
1943m. pab. Anglijoje ėmė veikti didelė skaičiavimo mašina “Colossus-1” , skirta vokiečių šifrogramoms dešifruoti .
1945m. JAV buvo sukurta galinga grynai elektroninė mašina ENIAC(Elektronic NNumerical Integrator , Analyser and Calculiator – elektroninis skaitmeninis integratorius , analizatorius ir skaičiuotuvas ) .
1947m. Vilksas sukonstravo mašiną EDSAC . Ji rėmėsi nauja programinio aprūpinimo strategija ,taigi naudojo standartines , dažnai skaičiavimamstaikomas programas ir įrangą programų klaidoms aptikti .Joje pirmą kartą panaudota operacinė sistema t.y. programų rinkinys , leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą .
1 karta (1950m. ENIAC , EDSAC )-didelių matmenų ,menko patikimumo , galingų aušinimo įrenginių reikalaujančios ,todėl neekonomiškos lempinės mašinos . Jose pradėta naudoti programinė įranga ,saugoma mašinos atmintyje,pvz:operacinė sistema . Programuojama mašininiais kodais . darbo greitis iki kelių dešimčių tūkst. operacijų per sekundę (op./s.) .
2 karta (1960m. IBM 1401)-tranzistorinės , patikimos , ekonomiškos , nedidelės mašinos .išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose , informacijai išvesti panaudoti displėjai . Programuojama algoritminėmis kalbomis . Darbo greitis –iki 1 milij. Op./s.
3 karta (1964-1965m. IBM S/360 ,B2500)-mašinos , kuriose naudojamos mikroschemos ,sukurtas pirmasis mikroprocesorius “Intel 4004” ,mikrokompiuteris PDP-8 ,pirmasis asmeninis kompiuteris „K“nbak“ ” Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius – pelė . darbo greitis-iki šimtų milij. op./s.
4 karta (1980m. CRAY1)- kompiuteriuose naudojamos didžiosios ir superdidžiosios integrinės mikroschemos ,atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryšio kompiuterių tinklai ,kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD-ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypėsterpės –multimedija .
5karta (1990m. bendras JJAV ir Japonijos projektas )- nauja architektūra , kuri pereina prie duomenų srauto principo ,manipuliuojančio su daugiau nei 500 lygiagrečiai veikiančių procesorių;labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas ;bendravimas operatoriaus kalba , darbo greitis didesnis nei 1 mlrd. op./s.
Pramoninių asmeninių kompiuterių istorija prasidėjo 1971m. , kai du amerikieciai Džobsas ir Vozniakas garaže surinko kompiuterį , kurį pavadino “Apple” .Vaikinai įkūrė firmą , ir jau 1976m. rinkoje pasirodė pirmasis pramoninis asmeninio kompiuterio variantas “Apple-2” .
populiariausi yra IBM Pcasmeniniai kompiuteriai .1981m. išleido asmeninį kompiuterį IBM PC ,kuris ir tapo pirmuoju populiariausiu profesiniu asmeniniu kompiuteriu . Pletojantis mokslui ir technikai , firmos IBM pirmtaką PC keitė kiti , tobulesni , modeliai:IBM PC/XT ,kuriame pirmą kartą įmontuotas kietasis 10MB atminties diskas ;IBM PC/AT, PS/2serijos modeliai 30 , 60 , 70 , 80 . Nuo 1993m. gaminamas kompiuteris su “Pentium”procesoriumi (AT/586).Pentiumsugeba vienu metu vykdyti keletą instrukcijų . Juos lengva sujungti lygiagrečiam darbui . 1995m.INTEL jau gamino Pentium ir Pentium Pro ,sudarytą iš maždaug 5,5 milijono tranzistorių ir turintįdviejų lugių vidinę spartinančiąją atmintį .
Lietuvoje kompiuteriai pasirodė baigiantis šeštąjam dešimtmečiui . Jie buvolempiniai labai dideli ,nepatikimi ,be to sudėtinga ir brangi jų eksplotacija . 1954-1958m. Vilniauselektros skaitiklių gamykla gamino pirmąsias skaičiavimo mašinėles “Vilnius” su elektromagnetinėmis rėlėmis , 1963m.
Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute ėmė veikti kompiuteriai “Minsk-14” ,o nuo 1971m. –“Minsk-22” . 1964 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus kompiuterius “Rūta” .
Vieni pirmųjų kompiuterius pradėjo naudoti mokymo tikslams 13 Šiaulių vidurinės mokytojai . 1986m. “Nuklonas “ pradėjo gaminti buitinius ir mokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.Tais pačiais metais Kauno politechnikos institute kartu su Kauno radijo matavimų technikos MTI mokslininkais sukurtas pirmasis originalus lietuviškas asmeninis kompiuteris “Santaka” .
Šiuo metu galima nusipirkti įvairių kompiuterių .Pagal dydį kompiuteriai skirstomi įį kišeninius , nešiojamuosius ir stalinius arba kabinetinius .
Kišeniniaikompiuteriai paprastai naudojami kokiai nors vienai programai vykdyti . Pvz. ,vieni kišeniniai kompiuteriai turi skaičiuotuvus su grafikų braižymo primonėmis ,kiti užrašų knygutės ar žodynelis .
Nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai išesmės skirisi vieni nuo kitų kaina ir displėjais (nešiojamųjų –plokščias , stalinių – vamzdinis ). Tobulinant dizainą , pastarasis skirtumas nyksta , tik lieka kainos skirtumas.
Į_pradžią
Kompiuterio sandara
Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų kompiuterių sisteminių blokų korpusai: horizontalusis, žemo profilio horizontalusis, vertikalusis, paaukštintas vertikalusis, monoblokas ir tt.t. Šios modifikacijos skiriasi vidiniams įrenginiams skirtų sekcijų didumu ir skaičiumi, įrangos pakeitimo naujasne sudėtingumu it t.t. Dažniausiai vartotojų darbo vietose naudojami kompiuteriai su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais sisteminių blokų korpusais. Sisteminio bloko korpusas tai dėžė iš metalo ir plastmasės, kurioje yyra: maitinimo blokas, kuris kintamą tinklo msrovę paverčia žemos įtampos nuolatine srove, maitinančia sisteminę plokštę, vidinius kompiuterio įrenginius, ir visa tai aušinantis ventiliatorius. Sekcijos vidiniams kompiuterio įrenginiams, disketiniams ir diskiniams kaupikliams.
Sisteminio bloko surinkimas. Į sisteminio bloko korpusą įstatoma sisteminė plokštė, kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniais kaiščiais. Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoninių sienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklis ir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugelio šiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CDROM kaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomos valdiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotos taip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiau kai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atveju naudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių pplokščių. Tos plokštelės tvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu.
PK vidinės atmintys. Šiulaikiniame PK yra keturių skirtingų paskirčių vidinės atmintys: pastovioji – ROM, operatyvioji – RAM, spartinačioji – Cache ir vaizdo atmintis – vRAM. RAM ir ROM sudaro pagrindinę PK atmintį. Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:
Įprastinę ( Conventional ) – nuo 0 iki 640 Kbaitų;
Rezervuotąją ( Reserved ), ją sudaro 384 Kbaitai, likę iki 1 Mbaito. Joje visuomet yra vaizdo ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS langas”, pro kurį PP gali kreiptis įį papildomąją atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM perrašoma į RAM;
Papildomąją – EMS daugiau nei vienas Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa EMM papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintimi PP bendrauja per “EMS langą”. EMS4.0 gali valdyti 32 Mbaitų talpos papildomąją atmintį, kuri dažniausiai naudojama duomenims saugoti;
Viršutinę HMA atmintį, kurią sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai. Ją tiesiogiai valdo PP 286, 386, 486 ir Pentium.
Išplėstąją ( Extended ) – taip pat virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai. Tai gali tik PP 286, 386, 486 ir Pentium.
Laidai ir kabeliai. Laidus ir kabelius galima suskirstyti į šias grupes:
• Maitinimo laidai, kurie jungia maitinimmo bloką su sistemine plokšte, ventiliatoriais, diskiniais ir diskeliniais kaupikliais ir kitais sisteminėje plokštėje įtaisytais įrenginiais. Į kiekvieną yrenginį elektros srovė perduodama keturiais laidais:dviem juodais – “žemė”, raudonu – +5V ir geltonu – +12V. į sisteminę plokštę elektros srovę perduoda 12 laidų, o į ATX formato sisteminę plokštę – 16 laidų;
• Kabeliai, jungiantys valdiklius su vidiniais įrenginiais arba jungtimis, išorinių įrenginių jungimui. Šie kabeliai paprastai būna baltos arba pilkos spalvos ir plokšti. Siekiant išvengti neteisingo įjungimo, viena kraštinė tokių kabelių gysla būna raudona ir ji žymima Nr.1. Na, o ant vvaldiklių ir įrenginių jungčių pažymėta, kur yra kontaktas Nr.1, prie kurio turėtų būti jungiams šis laidas;
• Garso kabelis, kuris jungia CDROM kaupiklį su garso plokšte. Jį turi, žinoma, ne visi kompiuteriai, o sudarytas jis iš 3-4 laidų. Klausantis įprastinių kompaktinių diskų, garsinis signalas paverčiamas elektrini ir garso kabeliu perduodamas į garso plokštę;
• Laidai, jungiantys kompiuterio įjungimo mygtuką su maitinimo bloku, ir kitus, indikatorius ir garsiakalbį su sistemine plokšte arba valdikliais.
Centrinis procesorius. Centrinis procesorius yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logine operacijas. Visuose centriniuose procesoriuose yra trys pagrindiniai įtaisai:
• Aritmetinis loginis įtaisas ALU. Jis atlieka logines ir aritmetines operacijas.
• Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į Centrinį procesorių įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai
• Valdymo įtaisas, kuris suderina visų centrinio procesoriaus įtaisų darbą.
Išorinė atmintis. Išorinė atmintis tai diskiniai, disketiniai, didelės talpos disketiniai, optiniai, DVD ir kiti rečiau naudojami kaupikliai. Disketės būna tik 5.25 ir 3.5 colio, jų talpa nuo 360 Kbaitų iki 2.8 Mbaito. Diskiniai kaupikliai – iki 40 Gbaitų. Optiniai diskai gali būti įrašomi vieną kartą WORM, gali būti ir perrašomi WMRA.
Informacijos įvedimo ir išvedimo priemonės. Įvedimo priemonės: klaviatūra, pieštukas,vairasvirtė, pelytė,valdymo rutulys, grafinė lenta, skeneriai, sensoriniai ekranai. Išvedimo priemonės: spausdintuvai: adatiniai matriciniai, rašaliniai, terminiai, llazeiniai, spalvotieji; braižytuvai, displėjai.
Į_pradžią
PK CENTRINIS BLOKAS
Centrinis blokas valdo visus PK cirkuliuojančios informacijos srautus. Jį sudaro pagrindinis procesorius, pastovioji atmintis (ROM), operatyvioji atmintis (RAM), spartinančioji atmintis (Cache), ryšio tarp sisteminės magistralės ir atskirų bloko dalių bei išorinių įrenginių interfeisai, taip pat disketinių, diskinių kaupiklių bei displėjaus valdikliai.
PP yra PK “smegenys”. Jis, kaip ir ESM pagrindinis procesorius, atlieka aritmetines ir logines operacijas, valdo PK. Nuo PP priklauso ESM galimybės. MP apibudinamas “žodžio” ilgiu, matuojamu bitais, ir darbo dažniu, išreiškiamu megahercais.
Pastovioje atmintyje (ROM) yra gamintojo įrašyta PK valdymo programa BIOS, taip pat gali būti ir kitos operatoriaus darbą palengvinančios priemonės, pavyzdžiui, grafinis vartotojo interfeisas ir labiausiai paplitę programiniai paketai.
Į operatyviają atmintį (RAM) įrašomos darbo metu vartotojo naudojamos programos, PK cirkuliuojanti informacija ir darbo rezultatai.
Spartinančioji atmintis (Cache) naudojama pagreitinti informacijos cirkuliacijai tarp PP ir RAM, taip pat tarp diskinio kaupiklio ir RAM.
Informacija tarp atskirų PK dalių yra perduodama per sisteminę magistralę. Ja cirkuliuoja trijų rūšių informacija: duomenys; adresai; PK valdantys signalai. PK dalys su magistale sujungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti. Kiekvienas prievadas turi savo adresą, kuriuo į jį kreipiamasi.
Per interfeisus PK palaiko ryšį su išoriniais įrenginiais, pvz., spausdintuvu,
modemu, tinklu. IBM tipo PK naudojami lygiagretusis “Centronics” ir nuoseklieji interfeisai RS232 bei RS422. Nuo 1997 m.
pradėtas naudoti ypač greitas nuoseklusis interfeisas IEEE 1394 ir universalusis nuoseklusis interfeisas USB (Universal Serial Bus), prie kurio galima prijungti net 127 išorinius įrenginius.
Valdikliai valdo jiems priklausnčias PK dalis.
Su išore PK bendrauja per imformacijos įvedimo ir išvedimo įrenginius. Operatorius informaciją į kompiuterį įveda klaviatūra, iš disketės, disko,CD-ROM arba skeneriu skaitydamas dokumentus. PK operatorius valdo klaviatūra, sensoriniu ekranu, pelyte arba valdymo rutuliu. PK iinformacija operatoriui išveda į ekraną arba atspausdina popieriuje. PK su kitais kompiuteriais bendrauja per tinklo adapterį, modamą ar faksmodemą. Į_pradžią
SUPER P6DBS supports dual Pentium II/III 233-550 MHz processors. Based on Intel’s 440BX chipset, enabling AGP, SDRAM, concurrent PCI, and Ultra DMA 33 MB/s burst data transfer rate, on-board Dual Channel Ultra Wide SCSI with transfer rate of up to 80 MB/s, Wake-on-LAN, this board supports an increased systems bus speed of 100 MHz.
The board comes with 4 PCI, 3 IISA, and an AGP connector. AGP reduces contention with the CPU and I/O devices by broadening the bandwidth of graphics to memory. It delivers a maximum of 532 MB/s 2x transfer mode which is quadruple the PCI speed. AGP offers aa quantum-leap improvement in 3D graphics performance with far richer texture content!
Wake-on-LAN allows remote network management and configuration of the PC, even in off-hours when the PC is turned off. This reduces the complexity of managing the network.
PC Health Monitoring
Seven on-board voltage monitors for CPU core/s, CPU I/O, +3.3V, ± 5V, and ± 12V
Three fan status monitors with firmware/software control on/off
CPU/chassis temperature control
CPU fan auto-off in sleep mode
CPU overheat alarm, LED and control
Chassis intrusion detection
System resource alert
Support SUPER Doctor and Intel LANDesk® Client Manager
Hardware BIOS virus protection
Switching voltage regulator for CPU core, up to 20A current
ACPI/PC 98 Features
Microsoft OnNow
Slow blinking LED for sleep-state indicator
BIOS boot support for USB KB
Real time clock wake-up alarm
Main switch override mechanism
Remote modem ring-on if ssystem is in SoftOff state
Other features that maximize customer satisfaction and simplicity in managing the computer are PC 98-ready and support for Advanced Configuration and Power Interface (ACPI). With PC Health Monitoring, you can protect your system from problems even before they occur.
SUPER P6DBS is an ATX size and accommodates a total of 1 GB EDO at 66 MHz or 1 GB Registered DIMM / 512 MB unbuffered SDRAM memory running at 100 MHz with 4 168-pin DIMM sockets.
Included II/O are 2 EIDE ports, a floppy port, an ECP/EPP parallel port, PS/2 mouse and PS/2 keyboard, 2 serial ports, an infrared port and 2 USB ports. SUPER P6DBS provides an on-board Adaptec 7895 Dual Channel UW SCSI controller with fast multi channel data transfer rate of up to 80 MB/s. The incorporated Multi Channel Ultra SCSI chip lowers the total costs of ownership in a high end, high performance server environment as the RAID port increases I/O performance and fault tolerance for extended functionality.
ABIT introduces their latest BX chipset ATX based SLOT 1 motherboard,supporting the Ultra DMA/66 IDE Protocol and Soft MENUTM II technology, the BE6. With all the great features of the BH6 and Ultra DMA/66, ABIT shows you the meaning of the slogan; „Yes,It’s Possible!“
[ Specifications ]
CPU
1. Supports Intel Pentium® III 450~550MHz processor cartridge
2. Supports Intel Pentium® II 233~450MHz processor cartridge
3. Supports Intel Celeron® 266~433MHz processor cartridge
Chipset
1. Intel®440BX AGPset (82443BX and 82371EB)
2. Supports Advanced Configuration and Power Management Interface (ACPI)
3. Supports AGP 1X/2X (Sideband)3.3V device
Memory
1. Three 168-pin DIMM sockets support SDRAM module
2. Supports up to 768MB MAX. (8, 16, 32, 64, 128,256MB SDRAM)
3. Supports ECC
System BIOS
1. CPU SOFT MENUTM II eeliminates the need for jumpers or DIP switches needed to set CPU parameters
2. Award Plug and Play BIOS supports APM, DMI and ACPI
3. Write-Protect Anti-Virus function by AWARD BIOS
4. Year 2000 Compliant
Functions
1. Two channels of bus Master IDE Ports supporting up to four Ultra DMA 33/66 devices
2. Two channels of bus Master IDE Ports supporting up to four Ultra DMA 33 devices
3. PS/2 Keyboard and PS/2 Mouse connectors
4. One Floppy Port (up to 2.88MB)
5. One Parakeet Port (EPP/ECP)
6. Two Serial Ports
7. Two USB Connectors
8. Built-in IrDA TX/RX header
Miscellaneous
1. ATX form factor
2. One AGP slot, Five PCI slots and Two ISA slots
3. Hardware monitoring – Includes fan speed, voltages, CPU and system environment temperature,and one thermal header for other temperature monitoring
4.. Keyboard and Mouse Wake Up
5. Built-in Wake on LAN header
6. One thermal sensor cable Included
7. Dimensions : 305*210mm
AOpen motininė plokštė
• CPU
Pentium MMX family, AMD K5/ K6/ K6-2/K6-III, Cyrix 6×86 / 6x86L / M2 and IDT WinChip C6 family
• ASIC
VIA VT82C598AT/VT82C586B (MVP3) AGPset
• Second Cache
1MB pipeline-burst cache onboard
• Architecture
2 ISA slots + 4 PCI slots + 1 AGP slot
• Max. Memory
1GB FPM or EDO RAM for SIMM x 2, and SDRAM for DIMMx 3
• SIMM Type
4/8/16/32/64/128MB
• DIMM Type
8/16/32/64/128/256MB
• BIOS
AWARD Plug-and-Play Flash RROM BIOS with ACPI support for PC98/Win’98
• On Board I/O
2 Serial ports (UART 16C550 Supported)
1 Parallel port (SPP/EPP/ECP Supported).
1 Floppy Drive supported (1.2/1.44./2.88MB)
2 Channel IDE (PIO Mode 4 & Ultra DMA/33 Bus Master Supported)
2 USB ports supported (Universal Serial Bus)
• Battery
3V Lithium Battery
• Green Function
Yes
• Board Size
202 mm x 305 mm, ATX Form Factor
CPUs SUPPORTED
•Intel PENTIUM (P54C) 90 to 200MHz
•Intel PENTIUM with MMX Technology (P55C) 166MHz to 233MHz
•IBM/Cyrix 6×86 & 6x86L PR150+ to PR200+
•IBM/Cyrix 6x86MX PR150 to PR233, MII-300
•AMD K5 PR75 to PR166
•AMD K6 166MHz to 300MHz
•AMD K6-2 266MHz, 300MHz, and 350MHz
•IDT WinChip C6 180MHz to 240MHz
•PC100 AGP PRO Chipset (60/66/75/83/100 MHz CPU Frequency)
MEMORY
•Up to 384MB main memory
•Three 168-pin DIMM socket for SDRAM, EDO, or Fast Page Mode
DRAM Modules
CACHE
•1024 KB Pipeline Burst Cache on-board.
BUS ARCHITECTURE
•One 1X AGP Slot (Accelerated Graphics Port)
•Three 32-bit PCI slots
•Two 16-bit ISA slots
ON-BOARD SOUND
•SB 16/PRO compatible with DirectSound 3D support
•HRTF 3D Positional Audio Technology with full duplex stereo
•HSP-23 Wave Table
•Windows 95/3.1 and MS-DOS supported by drivers
ENHANCED IDE CONTROLLER
•2 Channel PCI Bus Mastering EIDE controller supports up to four devices with PIO Mode 0 to Mode 4 and Ultra DMA/33
ON-BOARD I/O
•Two 16550 Fast Serial Ports
•One SPP, EPP & ECP Mode Capable Parallel Port
•One High Speed Floppy Drive Connector
(Supports 2.88MB floppy drives & 1Mb/sec floppy transfer rates)
•ATX Form Card with USB(Universal Serial Bus) Port, IR & PS/2 mouse connectors
POWER FEATURES
•One Legacy AT type power connector
•One ATX power connector – Supports Modem Ring On & Suspend
Switch when used with ATX type power supply
BIOS
•Award PnP BIOS
•Flash ROM for convenient BIOS upgrade
•Lithium Battery
SIZE
•AT Form Factor
•8 3/4” X 10 1/8”
The EP-BX3 is based on the Intel 440BX chipset, an AGPset offering a 100MHz Bus Clock, supporting a single Slot-1 Pentium II or PPentium III operating at 233-550 MHz. The AGP Slot is compatible with any AGP compliant adapter providing an immediate doubling (or quadruple) in the maximum available 2D/3D Graphics Bandwidth without reducing performance of other PCI cards. AGP Technology also allows Virtual Reality applications to use as much texture buffer space as they need without expensive card or hardware upgrades.
The bundled feature USDM, another exclusive innovation from EPoX and supported by the EP-BX3, provides you the important real-time information to monitor aand control your system for safer and more stable computing in mission-critical Enterprise, Internet and Commerce applications.
• PROCESSOR SUPPORT (CPU):
Intel Pentium II or III at 233-550MHz Slot 1 x 1.
• CHIPSET: Intel 82440BX PCIset w/AGP Solution.
• DRAM MODULES: 168 PIN DDIMM X 3 for SDRAM. Board does support EDO DIMM but only with 66MHz Front Side Bus processors and NOT 100MHz! PC100 compliant memory required for proper use of 100MHz CPU bus speed (8ns or faster).
• I/O CHIP: Winbond multi-super I/O W83977-AW.
• EXPANSION SLOT: 32 bit PCI Master Bus x 5, 16 bit ISA Bus x 2, and AGP Slot x 1.
• BIOS: Supports Award Plug & Play BIOS and Flash EPROM.
• EXTENDED FUNCTION:
Supports USDM (Unified System Diagnostic Manager).
Supports ESDJ (Easy Setting Dual Jumper).
Supports KBPO (Keyboard Power-on) and ‘Hot-Key“ Power-on.
Supports External Modem Ring-in Power ON Function.
Supports Fan Status / Voltage / Temperature.
Supports Hardware Monitoring Function by LM78 and LM75.
Supports WOL (Wake-On-LAN) function.
• FORM FACTOR: 190mm x 305mm ATX Size.
• ONBOARD II/O: Supports 1 FDD connector, 1 Parallel port (EPP, ECP) and 2 Serials port.
• ONBOARD PCI IDE: PIO mode 3/4 & Ultra DMA-33 (Up to 4 IDE Devices).
• I/O CONNECTOR: Supports 1 PS/2 MOUSE and 1 PS/2 Style Keyboard.
• USB: Supports the Universal Serial Bus (USB) on-board.
• BIOS: Supports Award Plug & Play BIOS in Flash memory. Supports 120MB ATAPI Floppy Disk. Supports ZIP Disk Drive. Supports multi-boot from IDE, SCSI, CD-Rom and FDD.
• POWER MANAGEMENT: Supports Hardware Sleep/Resume and SSMM(System Management Mode).
• RESUME BY ALARM: Allows your system to turn on at a pre-selected time.
• POWER LOSS RECOVERY: In the event of a power outage your system will automatically turn itself back on without user intervention.
• DESKTOP MANAGEMENT INTERFACE (DMI): Supports Desktop Management Interface (DMI) facilitating the management of desktop computers, hardware and software components and peripherals, whether they are stand-alone systems or linked into networks. (option)
DESCRIPTION
100MHz FSB Pentium® II processor Based ATX Mainboard with AGP Port
PROCESSOR
Intel Pentium III processor 450/550 MHz
Intel Pentium® II processor (233-450 MHz)
Intel Celeron Processor (266-466 MHz)
100&66Mhz FSB(Front Side Bus)
FRONT SIDE BUS OPTIONS
Available FSB options of 66/ 75/ 81/ 83/ 90/ 95/ 100/ 105/ 110/ 112/ 113/ 115/ 117/ 118/ 120/ 122/ 124/ 126/ 133/ 135/ 137/ 138/ 140/ 142/ 144/ 150/ 155MHz
AUTO PCI CLOCK
The PCI bus speed is automatically set between
30MHz and 41MHz regardless of FSB setting.
ADJUSTABLE CPU CORE VOLTAGE
CPU Core voltage may be increased in increments of 2.5%, 5%, 7.5%, and 10%.
CHIPSET
Intel 82440BX two chip AGPset
SYSTEM MEMORY
4 x 168 pin SDRAM DIMM sockets Support up to 1GB
Provides ECC (Error Checking Correction) capability
EXPANSION SLOTS <
5 x 32 bit Bus Mastering PCI slots (v2.1 compliant)
2 x 16 bit ISA slots (One PCI/ISA Shared slot)
1 x 32 bit AGP slot (v1.0 compliant)
ON BOARD ULTRA I/O CHIP
ITE 8671F-A chip
2 RS-232 Serial Ports (16550 UART compatible)
1 Parallel Printer Port (SPP/EPP/ECP mode)
1 FDD port (supports LS120, 3 mode, 1.2/1.44/2.88 MB FDD)
Provides IrDA port with optional cable for transceiver
TWO ULTRA DMA-33 IDE PORTS
Supports two independent channels for 4 IDE devices
Supports up to PIO mode 4 and Ultra DMA/33
2 PCI bus mastering ATA E-IDE ports
BOARD DIMENSIONS
4 Layer PCB, 30.5cm x 19cm(12″ x 7.5″)
ATX form factor
BOOT-BLOCK FLASH BIOS
Award PCI BIOS with green, ACPI, APM, plug and play, DMI functions
Supports multi-boot from E-IDE/SCSI/CD-ROM/FDD/LS120/ZIP
2 Mbit Flash ROM
DOUBLE STACK BACK-PANEL I/O CONNECTORS
PS/2 Mini-DIN mouse & keyboard ports
2 USB ports
2 D-Sub 9-pin male Serial ports
1 D-sub 25-pin female printer port
Enjoy the new Socket 7 processor with 100MHz bus speed from Intel Pentium MMX,
AMD K6-2, Cyrix MI, MII, IDT Win Chip 2-3D and IBM 6X86 to achieve a much higher performance
than the 66 MHz bus based processors.
Supports all legacy Socket 7 processor at 66, 75, 883, 95, 100, 105, 110 to 140MHz bus speed
AMD K6 / K6-2 266, 300, 333, 350, 400
Supports faster 100MHz SDRAM memory for better performance
Accelerated Graphics Port ready
Easy Jumper setting for CPU frequency selection
Full range of voltages supported for different CPUs
supports 16 different selection from 2.0V, 2.1V, 2.2V .to 3.5V with 0.1V increment
to maximeze the flexibility for varied CPU vcore requirements.
On board 3.3V Design
Generates independent 3.3V to avoid compatibility issue with power supply
Switching DC/DC Voltage Regulator for CPU
Cool down CPU temperature,Increase system reliability,and support CPU that requires > 10 Amp
3 X DIMM memory sockets available for system memory up to 768MB.
Supports 128MB Cachable memory size to speed up large application.
512KB faster L2 cache on board
McAfee VirusScan ( full version ) provided.
Offers the most comprehensive anti-virus protection
1Mbit full featured flash ROM
(Easy upgrades without the need to replaced an EPROM component)
Bootable CD-ROM, USB, DMI supported
1 X AGP, 3 X ISA and 4 X PCI for expansion slots
Ultra DMA 33 interface with 2 channels
ALI Aladdin 5 chipset
All necessary cables included
Floppy cable (34 Pin) with 4 heads
IDE cable (40 Pin) with 3 heads
ZIF Socket 7 Processor Intel P54C or P55C (MMX), up to 233MHz
AMD K5, K6, or K6-2,up to 450MHz (or higher,
when CPU is available)
Cyrix 6x86L or 6x86MX, up to PR266 Bus Speed 66MHz ~ 100MHz Chipset VIA MVP3 L2 Cache 512KB/1MB Pipelined Burst SRAM BIOS 1Mbit flash ROM (ready for 2M-bit) with:
DMI 2.0, Plug and Play System Memory Memory Capacity: Up to 768MB
Memory Sockets: Two 72-pin SIMMs and three 168-pin DIMMs
Memory Type: PC/100, EDO, SDRAM
Data Integrity: ECC/Parity Checking (Accelerated Graphics Port) Onboard Connector Power Management ACPI Onboard IDE Supports PIO Mode 0-4, DMA Mode 0-2
Two channels for up to 4 IIDE devices
Bus Master Ultra DMA/33
Built-in VT82C586B Onboard Multi I/O Winbond 83877 with:
One Floppy Interface
Two 16550 UART compatible serial ports
One EPP/ECP parallel portHardware Monitoring Winbond W83781D IC for:
System temperature, voltage, and fan speed Wake on LAN 3-pin headersUSB Double stacked connectorIrDA Standard (headers) Keyboard and Mouse PS/2 keyboard and mouse connectors Expansion Slots Four 32-bit PCI slots (66MHz)
Five 32-bit PCI slots (100MHz)
Two 16-bit ISA slots (66MHz & 100MHz)
One shared (100MHz)Other Features Win95 shut-off and Modem ring-on
System Management (SM) Bus
Switching Voltage RRegulator
TMC System Monitor Utility
Optional LANDesk Utility Form Factor ATX Form Factor
12″ x 7.1″
Intel 82440LX, Socket 370, MicroATX, AGP, PCI Sound ESS Solo-1 (6LIA)
414
Intel 82440ZX, Socket 370, MicroATX, AGP, PCI Sound ESS Solo-1, 100MHz (6ZIA)
452
Intel 810, Socket 370, microATX, SShared memory VGA, Ultra DMA-66, PCI Sound ESS Solo-1, AMR (6WIV)
558
Slot 1 VIA Pro Plus, ATX, AGP, 133MHz, PCI Sound, Ultra DMA-66, AMR (6ATA2)
449
Intel 82440BX, ATX, AGP, 100MHz (6BTM)
538
Intel 82440BX, ATX, AGP, 100MHz + PCI Sound Creative/Essoniq 1373 (6BTA3)
567
DFI PB61-V2 Via693 Slot1 ATX
347
CB60-V3 Via693 PPGA ATX
359
CW35-L i810L PPGA MATX Audio+Video
379
K6XV3+ Via VMP3 ATX AGP
379
K6BV3+ ViaVMP3 Super7 BAT AGP
379
CB60-ZX i440ZX PPGA ATX AGP
399
P2XBL i440BX Slot1 ATX AGP 100MHz, head control
475
ACORP 6BX81 i440BX Slot1 ATX
450
INTEL SE440BX2 Slot1 ATX without audio
575
TEKRAM P5T30-A4 430TX-ATX
299
P5MVP-A4 P5/100 FSB/VIA MVP3/AGP/4 PCI/3 ISA/ATX
333
P6B40-A4X PII/100FSB/440BX/AGP/4PCI/3ISA/ATX
429
P6B40-A4Z PII/100FSB/440ZX/AGP/4PCI/3ISA/ATX
416
PB40D-A5 Dual PII/100FSB/440BX/5PCI/2ISA/AGP/ATX
755
P6E40-MS3 PII/66FSB/440EX/AGP/4PCI/2ISA/ATX
395
S3AP-A Socket 370/66FSB/Via Pro+/Ess Solo1/AGP/5PCI/2ISA/ATX
399
SUPER POWER SP-A586B Socket7/Ali/512k/AGP/3PCI/2ISA/Baby AT
295
SP-5BSM Socket7/Sis530/3PCI/ISA/PCI AAudio ALS300/AGP 3D/Baby AT
339
SP-6XV Slot1/Via693/AGP/4PCI/3ISA/ATX
277
SP-6XV-A66 Slot1/Via693/AGP/5PCI/2ISA/Ultra DMA66/ATX
289
SP-6XV-133 Slot1/Via693/AGP/5PCI/2ISA/Ultra DMA66/ATX
333
SP-6XW Slot1/Intel 810DC-100/AC’97 Audio Codecs/5PCI/AMR/4MB Display memory on board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX
498
SP-6XW-L Slot1/Intel 810L/AC’97 Audio Codecs/5PCI/AMR/4MB Display memory on board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX
425
SP-6BB Slot1/Intel440BX/AGP/3PCI/2ISA/SB-Link/wihtout 83781/Baby AT
419
SP-6BV Slot1/Via693/AGP/3PCI/2ISA/wihtout 83781/Baby AT
275
SP-6MW Slot1/Intel 810DC-100/3PCI/1AMR/4MB SDRAM /AC97/Micro ATX
498
SP-7XV-A66 Socket370/Via693/AGP/4PCI/3ISA/ATX
289
SP-7XW Socket370/Intel 810DC-100/AC97/5PCI/AMR/4MB display memory on board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX
498
SP-7BV-A66 Socket 370/Via693/596B/U DMA66/AGP/3PCI/ISA/Baby AT
275
Į_pradžią
Procesorius
Praktiškai visą PK elektroninę dalį sudaro mikroschemos, todėl jo PP ((pagrindinis procesorius) šnekamojoje kalboje yra vadinamas tiesiog mikroprocesoriumi. Šiuolaikiniame PK yra ne vienas mikroprocesorius, todėl, kad jų nepainiotume, pagrindinį mikroprocesorių ir toliau vadinsime PP.
PP sandara ir veikimas. PP yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logines operacijas. Visuose PP yra trys pagrindiniai įtaisai.
• Aritmetinis loginis įtaisas. Jo angliška santrumpa ALU. Jis atlieka aritmetines ir logines operacijas.
• Registrai- kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į PP įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai. Yra registrai tam tikroms operacijoms atlikti.
• Valdymo įtaisas, kuris suderina visų PP įtaisų darbą. Jis valdo programos instrukcijos, paimtos iš PK atminties vykdymą.
Kokias operacijas gali atlikti ALU, kiek, kokių ir kokios talpos registrų yra PP, taip pat valdymo įtaiso sudėtinumas priklauso nuo konkretaus PP konstrukcijos.
Visi PP įtaisai tarpusavyje yra sujungti vidinėmis duomenų ir adresų bei valdymo signalų magistralėmis. Duomenų magistrale abiem kryptimis cirkuliuoja duomenys ir adresai, o adresų magistrale- tik adresai iš PP į jo išorę. Valdymo signalai iš valdymo įtaiso siunčiami į visus PP įtaisus, į PP išorę bei priimami iš išorės. PP yra ir daugiau įtaisų: 1.interfeisas sujungia PP su RAM, 2. instrukcijos registras saugo iš RAM paimtą programos instrukciją, 3. dekoderis instrukciją paverčia valdymo blokui suprantamais signalais, 4. valdymo įtaisas valdo instrukcijos vvykdymą, 5. ALU, vykdydamas valdymo įtaiso komandas, atlieka veiksmus, 6. registrai saugo ALU darbo tarpinius rezultatus.
Nors PK plėtrai ir labai svarbi buvo 80386 procesorių šeima, tas PK, kurį naudojame šiandien, iš esmės prasidėjo nuo 80486 modelio 1989 – aisiais. “Windows 3.x” pakankamai neblogai veikė 80386 DX kompiuteriuose, kiek lėčiau, bet pakenčiamai 80386 SX, tačiau 486 šeimos procesoriai davė daug naujesnių technologijų ir gerokai didesnę darbo spartą.
486 procesoriuje pirmą kartą buvo panaudota pirmojo lygmens spartinančioji atmintis (8 Kb), įgalinusi mažesnį kreipimąsi į DA skaičių ir gerokai spartesnį darbą, nes spartinančioji atmintis buvo įdiegta tiesiog procesoriuje. 486 taip pat buvo pirmasis procesorius turėjęs veržlaus perdavimo (burst) režimą, kuris gerokai padidino bendravimo tarp DA ir procesoriaus spartą. 486 modelis buvo pirmasis x86 šeimos procesorius su instrukcijų konvejeriu ir todėl sparčiau apdorojo instrukcijas. Procesorius turėjo apie 1.25 mln. tranzistorių – beveik 5 kartus daugiau negu 80386. Papildomi tranzistoriai buvo naudoti naujoms galimybėms diegti, slankaus kablelio operacijų posistemei ir pirmojo lygmens spartinančiajai atminčiai. 486DX buvo gaminamas 25, 33 ir 50 MHz versijų. Kaip ir 80386, 80486 turėjo DX ir SX versijas. Pigesnė SX versija buvo gaminama 16, 20, 25 ir 33 MHz, tačiau, išskyrus mažesnę spartą ir dar vieną svarbią ypatybę, ji praktiškai buvo ttokia pat, kaip ir 486 DX. Ta svarbi ypatybė buvo matematinio koprocesoriaus nebuvimas. 1992 rudenį buvo išleista padvigubintų ciklų DX procesorių versija, pavadinta 80486DX2. Vėliau 1994 išleido 80486DX4, kuris veikė triguba DX ciklų sparta. Ir šiose sistemose bendravimas su kitais komponentais vyko magistralės dažniu ( 25 arba 33MHz ), tačiau vidinės procesoriaus operacijos galėjo vykti jau 75 arba 100 MHz. Šie procesoriai naudojo 3.3V įtampą, nes reikėjo sumažinti išskiriamos šilumos kiekį( 5V DX2 procesoriai privalėjo turėti įrangą šilumai išsklaidyti). DX4 procesoriams dėl šios priežasties reikėjo specialių pagrindinių plokščių.
Pentium yra sukurtas panaudojant naujus techninius sprendimus, kurie jį padarė dvigubai greitesnį už tuo pačiu dažniu veikiantį 486. Pentium turi 64, o ne 32 bitų duomenų magistralę; dvi spartinančiąsias atmintis – vieną duomenims, kitą instrukcijoms; įtaisą dviems instrukcijoms tuo pačiu metu apdoroti; daug greitesnį matematinį procesorių ir prognozavimo įtaisą. Platesnė vidinė duomenų magistralė paspartina duomenų perdavimą. PP turintis atskiras spartinančiąsias atmintis instrukcijoms ir duomenims, veikia greičiau, nes jis gali tuo pačiu metu imti ir duomenis, ir naujas instrukcijas. Tai ypač svarbu, nes visų Pentium vidinis dažnis yra didesnis už išorinį dažnį (pvz., 200 MHz Pentium išorinis dažnis 66 MHz).
Pentium instrukcijas apdoroja konvejeriniu būdu, panašiai, kaip 486, tik dvi iš karto, todėl per
vieną ciklą jis gali apdoroti ne vieną, o dvi instrukcijas.
Prognozavimo įtaisas analizuoja instrukcijų seką ir dažniausiai teisingai nusprendžia, kurias instrukcijas apdoroti. Todėl PP greičiau veikia, ypač kai vykdomos pasikartojančios operacijos, nes nereikia laukti, kol iš RAM ateis informacija, kokią operaciją vykdyti.
1997 – aisiais “Intel” rinkai pateikė Pentium su MMX ( multimedia extention ), 57 papildomų instrukcijų rinkinio, skirto pagerinti daugiaterpes procesoriaus galimybes. Naujos instrukcijos remiasi lygiagretaus vykdymo principu ir naudoja technologiją, vadinamą “ viena instrukcija, keli duomenys (VIKD) ”. VIKD lleidžia vienai instrukcijai tuo pat metu naudoti kelis duomenų rinkinius, vadinasi greičiau atlikti užduotis. Tai ne vienintelis Pentium MMX privalumas. Konvejeriai prailgėjo nuo 5 iki 6 etapų, abi pirmojo lygmens spartinančios atmintys buvo padidintos nuo 8 iki 16 Kb, taip pat pagerintas ir šakų spėjimas.
Dar prieš metus kai pasirodė Pentium su MMX technologija, buvo pristatytas Pentium Pro procesorius. Pentium Pro konvejerio etapų skaičius buvo padidintas nuo 5 iki 14, pačių konvejerių buvo trys, o ne du, vadinasi, ir darbo ssparta gerokai padidėjo. Dar daugiau, net keturi Pentium Pro procesoriai galėjo būti montuojami viename kompiuteryje ir dirbti kartu. Ankstesnės Pentium sistemos tegalėjo turėti du procesorius. Pentium Pro turėjo 5.5 mln. tranzistorių.
Pentium II procesoriuje padvigubinta pirmojo lygmens spartinančioji atmintis iki 32 KKb ir vietoj Pentium Pro antro lygmens spartinančiosios atminties panaudojo didesnę 512 KB spartinančią atmintį, kurios magistralė veikia 0.5 Pentium II procesoriaus ciklų dažnio.
Pentium III yra patobulintas Pentium II variantas, tačiau MES tikslių duomenų neskelbsime korporacijos saugumo sumetimais. Galime pasakyti tik tiek, kad vidinis dažnis yra didesnis.
Į_pradžią
VIDINĖ ATMINTIS
Šiuolaikiniuose personaliniuose kompiuteriuose yra skirtingų paskirčių vidinės atmintys :
1. Pastovioji atmintis – ROM;
2. Operatyvioji atmintis – RAM;
3. Spartinančioji atmintis – CACHE;
4. Vaizdo atmintis – vRAM.
Kur ROM ir RAM sudaro pagrindinę PK atmintį.
Atmintys yra suskirstytos ląstelėmis, kuriose laikoma informacija. Kiekviena ląstelė turi savo adresą, kurį sudaro tam tikro ilgio dvejetainis kodas. Adresas nurodo konkrečią atminties ląstelę. Nuo adresų magistralės pločio priklauso jos valdomos atminties talpa. Adresai ir duomenys yra perduodami “žodžiais” . Adresai siunčiami tik viena kkryptimi iš PP į atmintį, o duomenys – abiem kryptimis, nes PP iš atminties pasiima jam reikalingus duomenis ir įrašo į ją rezultatus
PP pirmiausia adresų magistrale siunčia adresą, kuris jame nurodytą atminties vietą padaro prieinama duomenims skaityti arba rašyti. Po to siunčiamas signalas, nurodantis, ar duomenys bus skaitomi, ar rašomi, ir duomenys perduodami duomenų magistrale. Atminties talpa ir sandara priklauso nuo PP tipo.
Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:
Įprastinę (Conventional) atmintį. Nuo 0 iki 640 Kbaitų. Tai visuomet yra RAM.
Rezervuotąją (Reserved) aatmintį. Ją sudaro 384 Kbaitai likę iki 1 Mbaito. Joje visuomet yra ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS” langas, pro kurį PP gali kreiptis į papildomą atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM yra perrašoma į RAM .
Papildomąją (EMS – Expanded Memory System) atmintį. Ją sudaro daugiau nei 1 Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa (EMM– Expanded Memory Manager) papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintim PP bendrauja per “EMS” langą”.
Viršutinę (HMA – High Memory Area) atmintį. Ją sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai.
Išplėstąją (Extendet) atmintį. Ją sudaro virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai.
Fizinė atminties talpa priklauso nuo to, kokios talpos ir kiek atminties mikroschemų yra kompiuteryje.
Nuo RAM talpos priklauso PK darbo greitis. Kai RAM pakanka, programai veikiant,PK retai kreipiasi į diskinį kaupiklį. Kai RAM yra per mažai , PK dažnai tenka kreiptis į diskinį kaupiklį, kuris veikia daug lėčiau. Dėl dažno kreipimosi į diskinį kaupiklį, labai lėtėja PK veikimas, kreipimosi į diskinį kaupiklį trukmė yra apie 6 – 8 kartus ilgesnis lyginant su kreipimosi į RAM. Reikalinga RAM talpa priklauso nuo to, su kokiomis programomis dirbate. Talpesnę RAM galima lanksčiau valdyti.
Kreipiantis į atmintį puslapiais arba kitaip tariant “Ping pong” mmetodu, informacijos skaitymas ar rašymas vyksta žymiai greičiau. Kreipiantis “Ping pong” metodu, vienas paskui kitą einantys adresai nukreipiami skirtingoms RAM mikroschemoms. Taip sutaupome laiko ir visa atmintis veikia greičiau. Todėl atmintį turi sudaryti ne mažiau kaip dvi mikroschemų grupės – moduliai. Pvz.: 8 Mbaitų RAM , sudaryta iš 4 modulių po 2 Mbaitus gali būti greitesnė už RAM, susidedančią iš dviejų modulių po 4 Mbaitus.
RAM įrašoma į mikroschemas DIP (Dual In Line Pin), jų rinkinius SIMM (Singl In Line Memory Module), turinčius 72 sudvejintus kontaktus , arba DIMM (Dual In Line Memory Module), turinčius 168 kontaktus. Jie būna 64, 256, 1000, 2000, 4000, 8000, 16000 ir t.t., Kbaitų talpos.
SIMM moduliuose kontaktų, esančių abiejose plokštelės pusėse, poros yra sujungtos, o DIMM moduliuose jos nesujungtos, todėl tokio pat ilgio DIMM yra du kartus daugiau kontaktų, o kartu gali būti ir du kartus daugiau RAM mikroschemų.
Informacijos perdavimą iš PP į DRAM ir atgal galima pagreitinti naudojant statinę operatyviąją atmintį SRAM (DRAM – dinamiškai valdomos atminties mikroschemos) vadinama spartinančiąja atmintimi. Ji yra tarp pagrindinės RAM ir PP. Spartinančioji atmintis paspartina PP darbą, nes į ją iš pagrindinės RAM perrašoma dalis informacijos, kuri tuoj bus reikalinga(). Tuomet PP beveik visą laiką bendrauja su daug greitesne sspartinančia atmintimi ir PK veikia 15 – 20 % greičiau, bei mažiau informacijos cirkuliuoja PK magistrale. Spartinančioji atmintis yra vidinė, kai ji yra μP mikroschemoje, ir išorinė, kai yra šalia μP.
Ar DIMM, ar SIMM modulio reikia jūsų kompiuteriui, sužinosite tik panagrinėję pagrindinę kompiuterio plokštę, bei joje esančias atinkamai tik DIMM ar tik SIMM jungtis. SIMM yra trumpesnė lyginant su DIMM jungtimi.
PRIEVADAI:
PK dalys su magistrale jungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti. Duomenys, kuriais keičiasi kompiuteris ir prie jo prijungtas įtaisas, yra valdomi priskyrus jiems IRQ ir I/O adresus. Esant Išoriniams įtaisams adresai yra priskirti prievadui, prie kurio įtaisas prijungtas.
IRQ (Interrupt Request) reiškia tūrio reikalavimą. PK yra 16 tūrių, sužymėtų nuo 0 iki 15 ir kiekvienam nuosekliam ar lygiagrečiam prievadui reikia savo IRQ. (Yra ir išimčių: paprastai COM1 ir COM3, taip pat COM2 ir COM4 prievadai dalijasi tais pačiais IRQ).
Kiekvienam prievadui taip pat reikalingas ir nuoseklus įvesties/išvesties (I/O) adresas. Tai tarsi procesoriaus „pašto dėžutė“, į kurią siunčiami dar neapdoroti duomenys. Jei daugiau kaip vienas įtaisas sunaudoja tą patį IRQ ar I/O adresą, tai įrenginiai neveiks, arba kompiuteris gali „pakibti“. IRQ ir I/O priskyrimas yra labai svarbus.
• Nuoseklieji prievadai :
Kompiuteriai gaminami su vienu ar
dviem įmontuotais nuosekliaisiais Prievadais. Paprastai tai kitoje kompiuterio pusėje kiekvienam jų skirta devynių kojelių jungtys. Kiekvienas nuoseklusis prievadas priskiriamas vienam iš aštuonių galimų COM adresų (COM1, COM2 ir t.t.), kurie turi unikalius I/O adresus ir IRQ.
Nuosekliojo prievado parametrai
COM IRQ I/O adresas
COM1
COM2
COM3
COM4
COM5
COM6
COM7
COM8 IRQ4
IRQ3
IRQ4
IRQ31
IRQ41
IRQ31
IRQ41
IRQ31 3F8
2F8
3E8
2E8
3E0
2E0
338
238
Nuoseklusis prievadas perduoda informaciją po vieną bitą vienu metu, todėl jie lėtesni nei lygiagretusis prievadas.
Nuosekliojo prievado sparta priklauso nuo UART lusto, kuris kompiuterio magistralėje lygiagrečiai parduodamus duomenis paverčia į vieno bito srauto, perduodamą prie nuosekliojo prievado prijungtu kabeliu.
Beveik kiekvienas ššiuolaikinis kompiuteris yra išleidžiamas su 16550 modelio UART kurio duomenų perdavimo sparta 115Kb/s ir to pakanka per nuoseklujį prievadą jungiamą įtaisą. (Senesnieji UART 16450 ir 8250 tipai, bei naujesniųjų: galima padidinti spartą įsigyjant nuosekliojo prievado išplėtimo plokštę su 921 Kb/s spartos 16750 UART modeliu.)
• Lygiagretieji prievadai :
Lygiagretieji prievadai daugiausia žinomi kaip jungtys spausdintuvams, tačiau prie jų galima jungti ir kitus įtaisus, pavyzdžiui skenerius. Lygiagretieji prievadai žymimi LPT. Kompiuteris pats susieja su bet kuriuo surastu lygiagrečiuoju prievadu nuo (LPT1 iki LLPT3)
Standartiniai lygiagrečiųjų prievadų parametrai
LPT
LPT1
LPT2
LPT3 IRQ
IRQ7
IRQ7
IRQ5 I/O
3BC
378
278
Jie yra našesni nei nuoseklieji prievadai, nes vienu metu gali perduoti aštuonis informacijos bitus nuo 40KM iki 1MD per sekundę sparta.
Dauguma kompiuterių gaminami su vienu lugiagrečiuoju prievadu, 25 skylučių jungtimi užpakalinėje kompiuterio pusėje. Norint Įdiegti aantrą prievadą reikia įsigyti I/O plokštę, kuri dedama į išplėtimo jungtis.
Lygiagretieji prievadai būna 4 tipų :
1. Vienkrypčiai
2. Dvikrypčiai
3. EPP
4. ECP
Vienkrypčiai prievadai : dar yra vadinami SP. Tai patys paprasčiausi ir lėčiausi lygiagretieji prievadai. Duomenys perduodami 40-50 Kb/s sparta tik viena kryptimi – iš kompiuterio į spausdintuvą ar kitą įrenginį.
Dvikrypčiai: perdavimo sparta 100 – 300 Kb/s. Informacija perduodama abiem kriptymis, kad kompiuteris „žinotų“ įtaiso būklę.
EPP – spartesnis lygiagretusis prievadas sukurtas įrenginiams dirbantiems didele sparta. Tai gali būti išoriniai diskiniai kaupikliai ar tinklo suderintuvai (adapteriai). EPP veikia nuo 400Kb/s iki 1Mb/s sparta. (Gali būti EPP 1.7 arba 1.9)
ECP- didesnių galimybių prievadas skirtas tiek greitai perduoti duomenis, tiek palaikyti ryšį tarp kompiuterio ir išorinių įrenginių. Pvz. Išorinių kaupiklių ar tinklo adapterių.
P.S Veikimo principas: Kiek ppasiunčiama informacijos paketų, tiek grįžtamuoju ryšiu turime ir gauti.(tada reiškia, kad su prievadu problemų nėra)
L-ra: 1.“Kompiuterijos žinynas mėgėjams ir žinovams“
2. B. Starkus “Personalinis kompiuteris”,1999, V.
Į_pradžią
Specialiosios vaizdo plokštės
Trimačio vaizdo (3D) spartintuvai (akseleratoria) – tai kompiuterio aparatinės priemonės, pagreitinančios erdvinių objektų atvaizdavimą plokščiajame ekrane. Juose vartojami grafiniai procesoriai prisiima didžiąją dalį darbo, susijusio su 3D koordinačių (plotis/aukštis/gylis) konvertavimu į 2D koordinates (plotis/aukštis), objektų paviršių “užpaišymu” bei kitomis operacijomis. Tokiu būdu ne tik žymiai pagreitėja trimetės grafikos pateikimo greitis , bet ir mmažiau apkraunamas kompiuterio procesorius (CPU), kuris tuo metu gali atlikti kitas užduotis.
Nei viena kompiuterijos šaka nesivysto taip greitai, kaip yra tobulinami grafiniai akseleratoriai. Jei per pastaruosius dvejus metus mikroprocesorių našumas išaugo 2- 3 kartus, tai grafinių adapterių greitis išaugo dešimteriopai.
Bene pagrindinė 3D akseleratorių poreikį sukėlusi priežastis yra nepaprastai išaugęs trimatę aplinką vaizduojančių kompiuterinių žaidimų. Be “rimto” trimačio akseleratoriaus tokie žaidimai praranda didesnę pusę žavesio: vaizdas trukčioja, daiktų kontūrai dantyti, kai kurių vaizdo detalių iš viso nesimato.
Veikimas :
Tam, kad sudėtingas erdvinis vaizdas pasirodytų ekrane, kompiuteris turi išspręsti aibę geometrinių užduočių ir atlikti begales matematinių operacijų. 3D objektų projektavimo ir atvaizdavimo ekrane eigą galima suskirstyti į kelis žingsnius:
1. Skaidymas
Visų trimačių objektų paviršiai suskaidomi į daugiakampius , dažniausiai – į trikampius. Taip žymiai sumažėja 3D scenos aprašymui reikalingas informacijos kiekis ir supaprastinami būsimieji skaičiavimai. Kiekvieno trikampio padėtis erdvėje apibrėžiama trimis taškais, kiekvienas kurių turi tris koordinates (x, y, z). kiekvienas taškas gali turėti savo spalvą bei skaidrumą apibūdinančias vertes. Kartais trikampiams priskiriamas ir paviršiaus atspindžio koeficientai.
2. Geometrinės transformacijos
Visų 3D objektų (trikampių) koordinatės paskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, kur yra stebėjimo taškas.
3. Apšviestumo skaičiavimai
Apskaičiuojamas objektų apšviestumas. Atsižvelgiant į šviesos šaltinių bei objektų tarpusavio padėtį, apšviestumo reikšmę įgauna kievienas trikampio kampas.
4. Rastrinio vaizdo kūrimas
Šis etapas reikalauja daugiausia sskaičiavimų ir būtent juos atlieka trimatis akseleratorius. Šis etapas atitinkamai skaidomas į žingsnius:
a)konvertavimas į dvimatę grafiką
b)nematomų plokštumų pašalinimas
c)paviršių padengimas bei atsižvelgimas į geometrinę perspektyvą
briaunų sugludinimas, atspindžiai, šėšėliai
Po šio etapo tekstūros ir objektų geometrinės koordinatės iš kompiuterio RAM perkeliamos į akseleratoriaus atmintį
5.Vaizdo pateikimas
Viena iš tokių plokščių pavyzdžiui yra AGP (Accelerated Graphics Port), kuri žymiai gali pakelti kompiuterio grafinės sistemos produktyvumą . AGP leidžia videoadapteriui tiesiogiai naudotis kompiuterio operatyviąją atmintimi. Galingos grafinio projektavimo sistemos, žaidimai bei virtualios realybės programos reikalauja maksimalaus kompiuterio grafinės sistemos našumo ir sukelia intensyvų duomenų srautą iš kompiuterio RAM atminties sąlyginai lėta PCI magistrale į videoadapterį ir atgal. AGP technologija pašalina šį siaurą “butelio kaklelį”. AGP specifikacija aprašo du duomenų pasiėmimo iš RAM būdus:
1.Nuoseklus(DMA Transfer Mode): iš pradžių grafinis adapteris pasiima iš operatyviosios atminties visas reikalingas tekstūras, o po to kuria trimatį vaizdą.
2. Execute Transfer Mode: šiuo atveju akceleratorius pradeda kurti vaizdą ir parsisiunčia tekstūras tuomet, kai jų prireikia
antrasis būdas leižia pasiekti geresnius rezultatus, kadangi grafinis procesorius dirba ir tuo metu, kai per AGP siunčiami nauji duomenys.
Ploteriai
Tai didelio formato spausdintuvai (nuo A4 iki A0). Jie gali būti spalvoti ir nespalvoti. Ploteriai skiriasi taškų skaičiumi colyje. Gali būti 300/600 taškų viename. Kai kurie ploteriai turi operatyviąją atmintį, kkuri yra įvairi 8Mb, 20Mb. Yra ploterių kurie turi kietą diską iki 2Gb. Praktiškai jie naudojami įvairaus dydžio plakatams, žemėlapiams spausdinti.
ATI TV tiuneris
Jis naudingas tiems, kas turi kabelinės televizijos įvadą, nuosavą palydovinės televizijos imtuvą, videokamerą, videomagnetofoną. Tai puikus įrankis prezentacijoms bei kompiuterių reklamai: įspūdingi “multimedia” efektai už prieinamą kainą. Dar viena panaudojimo sritis – video įrašų analizavimas. ATI TV tiuneris gali padidinti bet kurią judančio videovaizdo sritį; atskirus kadrus galima įrašyti į diską, atspausdinti. Turint pakankamai greitą kompiuterį, galima įrašyti judantį vaizdą pakankamai didele raiška ir redaguoti videomedžiagą specialiomis programomis.
Minimali kompiuterio konfigūracija: 486DX 4Mb RAM (Win95/98 – 8-16Mb)ATI vaizdo plokštė su AMS jungtimi.
Vienas iš multimedijos stebuklų, kuris sujungia profesionalaus lygio grafinio akseleratoriaus našumą su plačiomis multimedija galimybėmis vienoje grafinėje kortoje – tai All – Wonder Pro – tai galingas 2D ir 3D akseleratorius + TV tiuneris + videosignalo įėjimas iš videokameros ar magnetofono + videosignalo išėjimas į TVvideomagnetofoną.
ATi technologies
Rage 128 Pro Technology
RAGE FURY PRO – The 32MB true-color graphics and DVD video accelerator powered by ATI RAGE 128 PRO graphics technology
Rage 128 Technology
XPERT 2000 – The Powerful and Affordable 32MB Graphics & DVD Upgrade
ALL-IN-WONDER 128 – The Ultimate PC Upgrade card for maximum fun
Wonders of the
World – Real World Wonders from everyday people
RAGE FURY – Fast True Color 3D Graphics Acceleration
RAGE MAGNUM – Advanced graphics acceleration for PC workstations
XPERT 128 – 128-bit graphics and DVD video acceleration
XPERT 99 – The value-packed 8MB 3D 2D and DVD video accelerator
Rage Pro Technology
ALL-IN-WONDER PRO – The complete all-in-one TV / graphics and video upgrade
XPERT LCD – advanced 3D/ 2D and video acceleration for Digital Flat Panel (DFP)
XPERT@Play 98 – 8MB – 3D – 22D and DVD video accelerator with TV out
XPERT 98 – 8MB – 3D – 2D and DVD video accelerator
3D CHARGER (PCI/AGP) – provides low cost solutions for OEMs and System Integrators
lietuviškas priedas
Plokštės lietuviškoje prekyboje
ATI – 3D Rage IIC / 200MHz AGP 3D Charger 2MB EDO AGP (100-418019)140
3D Charger 4MB EDO AGP (100-418018) 153
3D Charger 8MB EDO AGP (100-418031) 189
Xpert XL 4MB EDO AGP (100-415001) 199
Xpert98 8MB SDRAM AGP (100-420006)249
Xpert@Work 4MB EDO AGP (100-411013)229
All In Wonder PPro Pal / Secam D/K 8MB SDRAM AGP Retail (100-706168)586
ATI – Rage 128 VR / 250 MHz Rage Fury 8MB SDRAM AGP (100-416081)285
ATI – Rage 128 GL / 250 MHz Rage Fury 16MB SDRAM AGP (100-416082)391
Rage Fury 32MB SDRAM AGP ((100-416080) 599
Rage Fury TVout 32MB SDRAM AGP Retail (100-416078)662
All In Wonder 128 AGP 16MB SDRAM PAL/SECAM (100-708008) 1.175
PCI *** VideoBoost 1MB EDO PCI (100-402037) 99
3D Xpression 2MB SGRAM PC2TV PCI 189
Xpert@Play 4MB SGRAM PCI (100-409051)269
All In Wonder Pro Pal / Secam D/K 8MB SDRAM AGP Retail (100-706168)586
All In Wonder 128 PCI 16MB SDRAM PAL/SECAM (100-708016)1.175
Priedai prie ATI ploksščių TV Tuner Pal B/G (100-703047)299
TV Tuner PAL/Secam D/K Retail (100-703055) 337
Xpert@Work/Play Memory Upgrade 4MB 100
CARDEX 128 TNT 16M AGP 469
CARDEX 128 TNT2 32M AGP809
Desperado AGP-3F10, Voodoo Banshee, 128-bit 2D engine, AGP, 16MB SGRAM 440
Desperado RI30, nVIDIA Riva TNT, 1920×1200 true color, AGP, 16MB 459
RIVA 128TNT 16MB AGP 499
Creative GB RIVA TNT 16 MB 2D/3D AGP bulk 440
Creative GB RIVA TTNT2 16 MB M64 AGP bulk 490
FIRE GL PRO 1000 8MB SGRAM AGP OEM 350
MONSTER 3D 4MB 225
MONSTER 3D II 12MB 729
MONSTER 3D II 8MB 699
VIPER V550 16MB AGP OEM 580
VIPER V770 32MB AGP OEM 955
VIPER V770 Ultra 32MB AGP 1.229
Voodoo 2 1000, 12MB, PCI, Retail 399
Velocity 100/Voodoo3, 8MB, AGP, OEM Bulk 275
Voodoo 3 2000, 16MB, AGP, Retail 599
Voodoo 3 2000 16MB, AGP, OEM Bulk529
Voodoo 3 3000, 16MB, AGP, TV-Out, Retail w/3 games 899
Voodoo 3 3000 16MB, AGP, OEM BBulk 749
3D BANSHEE 16MB AGP 449
Voodoo 2 8MB PCI 472
AGP5000 Riva 128 SGRAM 4MB AGP 199
MILLENIUM G400 Dualhead OEM 1.130
MILLENIUM G400 16MB OEM 699
MILLENIUM G200 8MB AGP SGRAM 509
Upgr. 8MB SGRAM for G200 259
REVOLIUTION IV 16MB AGP OEM 659
REVOLIUTION IV 32MB AGP OEM 895
Į_pradžią
Garso plokštės, akustinės sistemos
Garso plokštės
Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninių garso įrašų ir MIDI failus, sumaišantis kelių šaltinių signalus, sintezuojantis įvairius garso efektus (pavyzdžiui, daugiabalsiškumą, erdvinį garsą), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Garso plokštę taip pat galima naudoti telefono ryšiui per Internetą.
Garso plokštė dažniausiai turi stereofoninius įėjimus mikrofonui ir linijai prijungti, taip pat stereofoninius išėjimus garsiakalbiams ir išoriniam stiprintuvui prijungti.
Viena pirmųjų garso plokščių kūrėjų buvo firma Creative Labs. Jos sugalvotas garso plokščių pavadinimas “Sound Blaster” labai paplito. Šios firmos plokštės yra vienos iš geriausių tarp multimedijai skirtų garso plokščių. Taip pat paplito firmų Adlib ir Roland plokštės. Dauguma multimedijai skirtos produkcijos yra pritaikyta šių firmų plokštėms, todėl pirkti reikia tik su jomis suderinamą garso plokštę, kuri jas imituoja aparatūriškai arba programiškai. Įvairių firmų plokštės gerokai skiriasi savo funkcinėmis galimybėmis, garso kokybe ir kaina.
Su CD-ROM kaupikliu garso plokštė jungiama per specialų interfeisą. Įvairių firmų kaupiklių interfeisai yra nevienodi, ttodėl gaminamos garso plokštės yra suderinamos su kelių firmų CD-ROM kaupiklių interfeisais.
Garsai yra įrašomi į įvairių formatų failus. Sintezuojami garsai dažniausiai įrašomi į firmos Microsoft standartizuotus MIDI formato (*.mid) failus, o iš garso šaltinio (pvz., magnetofono) įrašomi garsai į WAVE formato (*.wav) failus. MIDI failuose yra įrašomas ne garsas, o duomenys apie garso šaltinį, natų reikšmės ir jų ilgiai, garsumas, todėl jie užima palyginti nedaug vietos. WAVE failuose šaltinio garsas įrašomas skaitmenine forma (diskretizuotas ir kvantuotas). Tokios pat trukmės muzikinis Wave failas užima šimtus kartų daugiau vietos negu MIDI failas.
Gamintojai nurodo tokius pagrindinius garso plokščių parametrus:
• signalo kvantavimas (8 bitai senesnėse ir 16 bitų naujesnėse plokštėse);
• diskretizacijos dažnis (15,22 kHz prastesnėse plokštėse, 44,1 arba 48 kHz gerose plokštėse);
• garso sintezavimas (FM, tembrų rinkinys);
• polifonija (girdimi 32 arba 64 balsai vienu metu);
• sintezatoriaus kanalų skaičius (12, 22, 32);
• erdvinio garso efektai;
• suderinimą su Windows Sound System, MIDI, MPC1, MPC2, MPC3 ir kt.
• CD-ROM interfeiso tipą (SCSI, Sony, Panasonic/Creative Labs, Mitsumi, IDE-ATAPI).
Dauguma šių plokščių naudoja ISA magistralę. PCI garso plokštės dar tik pradeda atsirasti rinkoje.
Kuo daugiau garso plokštė turi atminties, tuo geresnė garso kokybė ir tuo daugiau instrumentų gali turėti.
Naujos garso plokštės įdiegimas
1. Išmeskite senosios plokštės programinę įrangą.
Windows 95 pasirinkite Start/ Settings/ Control Panel/ System. Pasirinkite skyrių Device Manager. Prie užrašo SSound, video and games controllers spustelti +, nurodyti savo garso plokštės modelį ir spustelti Remove.
2. Išimkite senąją garso plokštę.
Išjunkite kompiuterį neištraukdami tinklo šakutės, kad kompiuteris būtų įžemintas ir neliktų statinio krūvio, galinčio sugadinti įrangą. Išjunkite visus kabelius nuo garso plokštės, kolonėlių, mikrofono. Jei prie garso plokštės yra prijungtas platus pilkas duomenų kabelis iš CD-ROM įrenginio, jį taip pat išjunkite. Po to atsukite varžtą, laikantį garso plokštę, ir atsargiai ją išimkite.
3. Įdėkite naują garso plokštę.
Prieš įdėdami naują garso plokštę, prijunkite ją prie audio kabelio iš CD-ROM įrenginio. Jei naujoji plokštė yra su jungtimi, skirta CD-ROM įrenginiui, prijunkite platų duomenų kabelį. Atsargiai įstatykite naują garso plokštę. Priveržkite ją laikančius varžtus. Neuždėkite kompiuterio dangčio kol neįsitikinsite, kad viskas gerai veikia.
4. Įdiekite garso plokštės tvarkykles bei programas.
Įjungus kompiuterį turite pamatyti pranešimą, kad Windows rado naują įrenginį ir jam įdiegia programinę įrangą. Instaliavus garso plokštę iš naujo įkraukite sistemą. Tada įdiekite programas gautas su garso plokšte – paprastai garso rinkmenų redaktorių ir MIDI priedus.
Akustinės sistemos
Akustinėmis sistemomis galime vadinti kolonėles, ausines, mikrofonus, sintezatorių ir kt. įrenginius, pro kuriuos įvedamas ar išvedamas garsas. Akustinės sistemos gali būti pasyvinės ir aktyvinės. Pasyvine sistema gali būti kolonėlė, kuri neturi savo stiprintuvų. Garso plokščių išėjimo signalo galia yra maža, jos pakanka ausinėms
ir mažiems garsintuvams. Norint stipresnio garso, reikia įsigyti akustinę sistemą su stiprintuvais. Sistemą pasirinkti reikia labai atidžiai, nes būtent ji elektrinį signalą paverčia akustinėmis bangomis – garsu. Stiprintuvas iš garso plokštės paimtą garsą sustiprina ir paduoda į garsiakalbį. Skaitmeniniams įrašams atkurti (pvz., *.wav rinkmenoms) garso plokštėje yra skaitmeninis analoginis keitiklis (skaitmeninį signalą paverčiantis analoginiu) ir stereofoninio garso signalo stiprintuvas. Atkuriamo garso signalo kokybė priklauso nuo įrašo, keitiklio ir stiprintuvo kokybės. Jie turėtų vienodai perduoti signalus, kurių dažnis yra nuo 20 HHz iki 20 kHz, t.y. signalus, į kuriuos reaguoja žmogaus klausa. Tačiau dažniausiai dažnio diapazonas yra nuo 50 Hz iki 15 kHz.
Perkant ausines reikėtų atsižvelgti į tuos pačius parametrus kaip ir kolonėlių, tačiau dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į ausinių patogumą.
Mikrofono parametrai yra jautrumas, kuris matuojamas decibelais ir dažnio juosta. Dažnio juosta parodo, kokius žemiausius ir aukščiausius garsus priima mikrofonas. Mano paminėtos akustinės sistemos su tokiais parametrais tinka tik buičiai. Profesionalams reikėtų normalių mikrofonų su savo stiprintuvu, triukšmo slopinimo ssistema ir kt.
Į_pradžią
