Skaičiuoklės,jų paskirtis,naudojimas bei įvairovė
SKAIČIUOKLĖS, JŲ PASKIRTIS, NAUDOJIMAS IR ĮVAIROVĖ.
(SKAIČIUOKLĖS PROGRAMOS, PASKIRTIS, PANAŠUMAI. PAGRINDINĖS SKAIČIUOKLĖS
SĄVOKOS : LENTELĖ, EILUTĖ, STULPELIS, NARVELIS, DARBO KNYGA, DARBO LAKŠTAS.
DOKUMENTO FORMATAI)
Skaičiuoklės –(angl. spreadsheet) tai lentelių apdorojimo speciali
kompiuterinė programa,turinti įvairiausių galimybių. Skaičiuoklių programos
greitai ir patikimai apdoroja lentelių duomenis. Dažniausiai tai
duomenys,kuriuos patogu analizuoti surašytus į lentelę, rikiuoti juos pagal
įvairus požymius, grupuoti, atlikti su jais aritmetinius, loginius ar
kitokius veiksmus, pagal tuos duomenis braižyti diagramas,rengti
išvadas,apibendrinimus- ataskaitas.
Skaičiuoklės ypač praverčia,kai duomenų labai daug ir kai jie sudaro
sudėtingos struktūros lenteles. Taip galime paimti duomenis, atlikti su
jais skaičiavimus, ssusisteminti duomenis, nubaižyti grafikus.
Programos sukurtą objektą vadinsime lentele.
Mažiausias lentelės elementas, skirtas duomenims įvesti,vadinamas lentelės
narveliu (sinonimai: langelis, celė, ląstelė ).
SKAIČIUOKLĖS TAIKYMAS
Paprastos lentelės,kurių duomenys yra nekintami ir veiksmai su jomis
atliekami tik kartą,vadinamos statinėmis . Kai lenleių duomenis reikia
keisti,duomenys yra kintami, tai kompiuteriu sukurtos ir nuolat papildomos
lentelės – nepamainoma priemonė. Iš kompiuteriu apdorojamų lentelių galima
tikėtis ir daugiau.
Pavyzdziui, jei reikia sudaryti darbuotojų sąrašą – lentelę, kurioje
nurodyta informacija apie kiekvieną darbuotoją:
|Vardas, |Amž|Svor|Ūgis|Darbo|Darbo |Papildomo |Šeimyninė|
|pavardė |ius|is, |, cm|staža|laikas |darbo per |padėtis |
| | |kg | |s, mm |per |savaitę,h | |
| | | | | |savaitę| | |
| | | | | |,h | | |
|V. Aputis |28 |73 |185 |4 |40 |5 |nevedęs |
|. | | | | | | | |
Matome, kad šios lentelės dduomenys yra kintami, juos reikia pataisyti kas
tam tikrą laiką, papildyti, gali tekti pridurti naujų stulpelių, atsisakyti
kai kurių eilučių (pvz. priėmus naują darbuotoją). Tokius duomenis
dažniauisai būna numatyta tvarkyti ilgai,kelerius metus, todėl kompiuteriu
sukurtos ir nuolat papildomos lentelės-nepamainoma priemonė.
Todėl didžiausia skaičiuoklės vertybė – jos dinamiškumas (paslankumas)
apdorojant duomenis. Pakeitus lentelėje bent vieną duomenį, skaičiuoklė
pati atlieka visus reikiamus veiksmus.
Dinaminėms lentelėms sudaryti ir apdoroti pasaulyje parengta ir
teberiangiama daug įvairiausių skaičiuoklių programų. Bene populiariausios
yra Microsoft Office programų rinkinio skaičiuoklė Microsoft Exel, bei
OpenOffice programų paketo skaičiuoklė Calc. Esminis skirtumas tarp jų,kad
Exel skaičiuoklė yra gana brangi,o Calc – nemokama. Skaičiuoklių programos
turi daugybę įvairiausių funkcijų bei galimybių, bet dažniausiai prireikia
tik dalies jų atliekamų funkcijų.
EXEL2000
Biuro programų rinkinys MS Office šiuo metu yra viena patogiausių ir
geriausių asmeninių bei įstaigos dokumentų ruošimo, tvarkymo bbei
apsikeitimo informacija priemonių.Į visus MS Office rinkinius įeina
elektroninių lentelių kūrimo ir tvarkymo programa Microsoft Excel 2000. Ja
galima atlikti įvairiausią duomenų analizę, daryti suvestines, dinamines
ataskaitas, duomenis atvaizduoti grafiškai, parodyti juos geografiniame
žemėlapyje. MS Excel 2000 – nepaikeičiama priemonė tvarkant didelės
apimties lenteles darbo grupėje. Sukurtas lenteles, dinamines ataskaitas
lengvai paruošite publikavimui Internete. Duomenis į lenteles galėsite
įvesti ne tik klaviatūra, bet ir importuoti iš tekstinių failų, duomenų
bazių, interneto svetainių.
OpenOffice Calc
Atvirojo teksto raštinės pakete „OpenOffice.org“ veiksmams su lentelių
duomenimis atlikti skirta skaičiuoklė , vadinama „OpenOffice Calc“. Ja,
kaip iir su bet kuria kita skaičiuokle, galima apdoroti įvairių tipų
lentelėmis pateiktus duomenis: atlikti veiksmus su duomenų stulpeliais,
eilutėmis, atskirais duomenimis ar jų grupėmis, taikyti formules, naudoti
daugybę standartinių funkcijų . Skaičiuoklės „OpenOffice Calc“ programa
panaši i „Microsoft Excel“ programą , tik turi šiek tiek mažiau galimybių .
Vartotojui itin patogu, kad šia programa galima atverti „Microsoft Excel“
sukurtus dokumentus – lenteles, diagramas. Tiesa, kartais gali būti
nesuderinti šriftai ar spalvos, dėl ko atsiranda iškraipymų . Skaičiuokle
„OpenOffice Calc“ sukurtus dokumentus galima įrašyti ir „OpenOffice.org“,
ir „StarCalc“, ir „Microsoft Excel“ formatu.
Darbas su skaičiuokle
Su skaičiuokle pradedama dirbti kaip ir su bet kuria kita programa –
pirmiausia ji iškviečiama darbui. Ekrane atsiveria pagrindinis skaičiuoklės
langas. Skaičiuoklės programos pagrindinis langas yra panšus į kitų
programų langus, tačiau jame yra ir specialių priemonių, būdingų tik
skaičiuokėms. Daugumos jų sudarant paprastas lenteles nė žinoti nereikia.
Tačiau yra keletas sąvokų, kurias verta įsidėmeti.
Skaičiuokės programos langas turi pavadinimo juostą, meniu juostą, dvi ar
keletą priemonių juostų ir būsenos juostą.
Svarbiausias lango elementas – jo centrinė dalis, suliniuota kaip
popieriaus lapas – jis vadinamas lakštu (angl. sheet). Jame rengiamas
dokumentas (lentelė), todėl neretai jis vadinamas dokumento langu. Visas
skaičiuoklės dokumentas vadinamas darbo knyga (angl. workbook) – ją sudaro
keletas ar keliolika lakštų (gali būti ir ne vienas).
Kai paleidžiama skaičiuoklės programa, jos lange pateikiama pirmoji tuščia
darbo knyga, kuriai net nnesuteiktas pavadinimas (Calc- „be pavadinimo 1“,
Exel- „Book 1“). Pirmoji knyga pateikiama maksimalaus dydžio ir jos
dokumento pavadinimo juosta sutampa su programos pavadinimo juosta. Vardų
pavadinimus galima keisti.
Darbo knyga- tai skaičiuoklės formato lentelių bei diagramų
rinkinys,saugomas vienoje byloje (Calc skaičiuoklės bylų prievardis .sxc,
Exel – .xls) . Knygą sudaro lakštai (dar vadinami lapais). Lakštai būna
dviejų tipų : darbo lakštai (angl. worksheets) ir diagramų lakštai (angl.
chart sheets). Vienoje knygoje gali būti abiejų tipų lakštų. Atverus naują
knygą, joje pateikiami trys lakštai. Lakštų pavadinimai matomi knygos lango
apačioje, jie užrašyti ant auselių (angl. tab) . Lakštų pavadinimus
nesunku keisti, tereikia dukart spragtelėti kairiuoju pelės klavišu auselę
ir galima įrašyti naują pavadinimą. Kai reikia, galima sukurti ir naują
lakštą – tam reikia pasirinkti meniu Įterpimas (Insert) komandą Lakštai
(Worksheet) arba dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti į lakšto auselę ir iš
atsivėrusio vietinio meniu pasirinkti norimą įterpimo būdą. Naujas lakštas
bus įterpiamas prieš lakštą,į kurio auselę buvo spragtelėta.
Priekiniame plane esantis lakštas, su kuriuo tuo metu dirbama, vadinamas
aktyviuoju, ir dirbti galime tik jame. Aktyvusus lakštas pakeičiamas
spragtelėjus pele kito lakšto auselę.
Kiekvienas skaičiuoklės darbo lakštas yra stačiakampė lentelė, turinti 256
stulpelius ir 65536 eilutes. Eilutės numeruojamos natūriniais skaičiais: 1,
2, 3, 4, . (vadinamais eilučių antraštėmis), o stulpeliai žymimi
lotyniškomis raidėmis bei jų deriniais: A, B,.AA, AB,. XZ.(
vadinamais stulpelių antraštėmis). Lentelės narvelio vieta nusakoma
koordinatėmis,raidžių iir skaičių, žyminčių stulpelį ir eilutę, pvz.: AĘ,
EX11. Norint pradėti rašyti duomenis į narvelį, pirmiausia reikia jį
suaktyvinti – spragtelėti pelės klavišu arba krypčių klavišais nuvesti
žymeklį iki jo. To narvelio kontūrai paryškėja, ir į jį galime rašyti
duomenis. toks narvelis vadinamas aktyviuoju. Aktyviojo narvelio
koordinatės matomos ekrano viršuje,kairėje pusėje esančiame narvelio
laukelyje.
Dirbant su skaičiuoklės lentele dar vartojama narvelių bloko sąvoka. Taip
vadinamas gretimų stulpelių arba eilučių narvelių junginys. Pažymetas
narvelių blokas ekrane išskiriamas kitokia spalva. Bloko koordinatėmis
laikomos dviejų narvelių koordinatės: narvelio,esančio kairiajame
viršutiniame kampe, ir narvelio, esančio dešiniajame apatiniame kampe,
atskiriant jas dvitaškiu, pavyzdžiui, B2:L10. sudėtiniu bloku vadinama
sritis, kurią sudaro keli pažymėti neturintys bendrų kraštinių narveliai
arba blokai.
PAGRINDINIAI SKAIČIUOKĖS VEIKSMAI
Skaičiuoklės darbo rezultatai dažniausiai suvedami į lentelę. Prieš
pradėdami dirbti skaičiuokle, pirmiausia turėtume apgalvoti, kokios bus
antraštės ir kokio pavidalo turi būti ta lentelė, t.y. susidaryti lentelių
projektą: numatyti, kokios bus antraštės, kad netektų darbui įpusėjus viską
pradėti iš naujo.
Sakykim, mums reikia sutvarkyti mokinių antro semestro rezultatus. Tada
lentelėje turės būti įrašyta mokinio pavardė bei vardas, taip pat kiekvieno
mokomojo dalyko pusmečio pažymys. Paprasčiausia lentelė turetų atrodyti
maždaug taip:
Pavardė |Vardas |Matematika |Anglų klb. |Lietuvių |Istorija |Chemija
|Fizika |Informatika |Dailė |Muzika |Ekonomika | | | | | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | | |
| |
Pirmiausia bus surašomi duomenys, t.y. tekstas ir skaičiai. Tekstą bei
skaičių surinkti lentelėje labai paprasta – tereikia du kartus spragtelėti
pelės kairiuoju klavišureikiamą informaciją. Renkamas tekstas rodomas ir
aktyviajame narvelyje, ir formulės laukelyje, esančiame virš lentelės.
Baigus rinkti tekstą paspaudžiamas įvesties klavišas – tik tada duomenys
įrašomi į narvelį. Duomenys įrašomi ir tuo atveju, jei pereiname į gretimą
narvelį (naudodamiesi krypčių arba tabuliacijos klavišais) arba
apragtelėdami pele įvesties mygtuką – formulės laukelio kairėje esantį mažą
kvadratuką, pažymėtą varnele.
Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos
12r3 klasės mokinės
XXXXXX
Informatikos darbas
Skaičiuoklės, jjų paskirtis, naudojimas ir įvairovė
Data : 2004 04 27