Linux

„Linux“ – kas tai?

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas

Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“

vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS

atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už

studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes

pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities

tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“

autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių,

kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę

sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti

mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX

pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios

pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į

branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba

greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“,

„Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą,

Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik

visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja

norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“

yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386″ architektūros

kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64″,

„Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis

plečiasi, nestovi vietoje ir „„Linux“.

Kodėl verta naudoti „Linux“?

Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux“ galėtų pritraukti tokiomis

savybėmis:

Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį

„Linux“. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux“ platinamas vienu ar keliais

kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-

ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux“

platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-

ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo

turima „Linux“ kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės

uždėti „brangių apyrankių dykai“.

Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama“ nenulauš

„Linux“ branduolio.

Patikima. „Linux“ OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti

šimtus dienų.

Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos

arkliais“) „Linux“ operacinėje sistemoje vietos nėra.

Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio

(nebent bbūtų keičiamas „Linux“ branduolys).

Norint įdiegti „Linux“ į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis

jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux“ puikiai su

jomis sugyvena. Iš „Linux“ jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų,

priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima

pasirinkti, kurią OS krauti.

Kodėl neverta naudoti „Linux“?

Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams.

Ne išimtis ir „Linux“ – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie

„Linux“ OS nesiūlome pereiti, jei:

dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir

panaši ppadėtis dar išliks artimiausiu metu;

jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux“ OS ir nėra jokių

pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau

paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas

ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip

„VMWare“, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau

tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.

Kas yra paketas (distribution)?

Verta pastebėti, kad „Linux“ iš tiesų yra tik operacinės sistemos

branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų

paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan.

Egzistuoja „Linux“ (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos

rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį

„Linux“, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių „Linux“

branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl

daugeliui gali kilti klausimas: „Kam reikia tiek daug paketų?“. Atsakymas

paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia

gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo

visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.

Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams,

paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie

tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko dokumentų.

Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais.

Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo

labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą.

Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi

daugiau laisvės iir galimybių prižiūrėti OS.

Kelios įdomios „smulkmenos“ apie Linux

Nemokamai platinama „Unix“ veislės operacinė sistema „Linux“

susilaukia vis daugiau šalininkų. Štai „Oracle“ neseniai paruošė savo

duomenų bazių sistemos „Oracle 8.0.5″ versiją „Linux“ terpei. Dar

neapsirodžius galutiniam programos variantui, „beta“ versijas tureti panoro

virš 10.000 programuotojų. Savo WWW puslapyje „Oracle“ vadina „Linux“

stabilesne, galingesne ir saugesne platforma nei „Windows NT“. „Darbinę“

„Oracle 8.0.5″ versiją gali parsisiūsti kiekvienas, bet užima ji apie 140

MB, o instaliavimui reikalauja net 1 GB laisvos vietos diskuose.[ Labas

naujienos ]

Kanados kompanija „Corel“ pradėjo nemokamai platinti savo tekstų

redaktoriaus „WordPerfect“ versiją „Linux“ terpei. Parsisiūsti ją galima iš

„Corel“ WWW puslapio. Pavasarį turėtų pasirodyti ir visas šiai operacinei

sistemai skirtas biuro programų rinkinys „WordPerfect Office“.

Vokietijos kompanija „Star Division“ paruošė biuro programų

rinkinio „StarOffice“ versiją „Linux“ terpei. Privatūs vartotojai gali

parsisiūsti ir naudotis juo nemokamai.

Operacinės sistemos OS/2, Linux ir windows NT, tuščio ciklo metu,

kada nėra paruoštų užduočių, sustabdo procesorių HLT komandų pagalba, o

Windows 3x/9x, Solaris ir daugelis kitų operacinių sistemų vykdo tuščią

ciklą. Jaigu procesoriaus apkrovimas užduotimis nedidelis, tai tokių pauzių

pilnai užtenka, kad procesorius praktiškai ir neykaistų.

JAV nacionalinės laboratorijos darbuotojai sukūrė kompiuterį,

kuris jiems tekainavo ~150 000 $. Analogiški kompiuteriai kainuoja

milijonus doleriu. Jie naudojo 68 Alpha procesorius, paprastas 3com’ines

jungtis ir operacine sistema Linux. Jų pačių teigimu geležis dar nereiškia

sistemos greičio &– jį užtikrina operacinė sistema, šiuo atveju Linux, kuri

yra tikrai stabiliausia ir greičiausia.

Beveik visi filmo „Titanikas“ kadrai buvo apdorojami su 200

digital firmos alpha darbo stotimis, kurios be sustojimo dirbo du mėnesius

valdomos OS Linux64. Rezultatas akivaizdus.

Populiariausi „Linux“ paketai

Žemiau pateikiamas abėcėlinis populiariausių ir didžiausių paketų sąrašas,

trumpas apibūdinimas ir pagrindinių sąvybių išvardijimas.

„Open Linux“

Gamintojas – „Caldera Systems“

Naujausia versija – 2.3

http://www.calderasystems.com

„Open Linux“ – vienas komerciškiausių „Linux“ paketų. Jo išskirtinis

bruožas – paketas „LIZARD“ („Linux Wizard“), skirtas supaprastinti

„OpenLinux“ įdiegimą. Be to, į šį paketą yra įtraukta nemažai komercinių

produktų, pavyzdžiui, „StarOffice 5.1″, „Applixware 4.4.2″, „Partition

Magic Caldera Edition“.

„Debian GNU/Linux“

Naujausia versija – 2.1

http://www.debian.org

„Debian GNU/Linux“ – šiuo metu didžiausias paketas. Kitaip negu kitus

paketus, „Debian GNU/ Linux“ kuria ir prižiūri šimtai savanorių iš visų

pasaulio šalių, už savo darbą negaunančių nė skatiko. „Debian GNU/Linux“

pasižymi universaliu programinės įrangos paketų valdymu, pavyzdžiui, ypač

paprasta juos atnaujinti. Vienas pagrindinių šio paketo trūkumų – kiek

painokas naujokui įdiegimo procesas. Tačiau kompanijos „Stormix“ ir „Corel“

kuria savo „Debian“ paketo atmainas, kuriose įdiegimas ir priežiūra

vartotojui yra gerokai paprastesni.

„Linux Mandrake“

Gamintojas – „MandrakeSoft“

Naujausia versija – 7.0

http://www.mandrake-linux.com

Šis pagal „Red Hat“ pagamintas paketas atsirado po to, kai „Red Hat“

kompanija iš savojo paketo išėmė KDE darbalaukio aplinką (desktop

envirovment). „MandrakeSoft“ komanda integravo KDE, ištaisė kai kurias

klaidas, atliko keletą pakeitimų ir sukūrė vieną patogiausių vartotojui

„Linux“ paketų.

„Red Hat

Linux“

Gamintojas – „Red Hat Inc.“

Naujausia versija – 6.2

http://www.redhat.com

Šiuo metu tai vienas populiariausių paketų. „Red Hat“ kompanijoje dirba

nemažai garsių „Linux“ specialistų, pavyzdžiui, Alanas Coxas, Stephenas

TweedieÕis. „Red Hat Advanced Development Labs“ padalinyje keletas

talentingų programuotojų dirba nemokamų programinės įrangos projektų

srityje, pvz., GNOME. Paketas paremtas RPMS programinės įrangos paketų

įdiegimo ir priežiūros technologija. Be to, ši kompanija įdėjo daugiausiai

pastangų, kad didžiausios kompiuterijos kompanijos pripažintų „Linux“ OS ir

padėtų jai rengti savo produktus.

„Slackware Linux“

Gamintojas – Patrickas Volkerdingas

Naujausia versija – 4.0

http://www.slackware.com

Tai vienas seniausių ir savo metu populiariausių paketų. JJį sudarinėja

vienas žmogus – Patrickas Volkerdingas, o platina kompanija „Walnut Creek

CDROM“. Viena pagrindinių „Slackware“ ypatybių yra ta, kad tai

sudėtingiausias paketas, t.y. tik nuo jūsų priklauso, kaip ir ką įdiegsite

ar administruosite.

„SuSE Linux“

Gamintojas – „SuSE GmbH“

Naujausia versija – 6.2

http://http://www.suse.com

„SuSE“ yra laikoma populiariausiu paketu Europoje (ypač Vokietijoje). Turi

nuosavą įdiegimo ir administravimo įrankį „YaST“ („Yet another Setup Tool“)

paketą. Be to, „SuSE“ kompanija rašo vaizdo plokščių „XFree86″ tvarkykles

projektui, todėl šiame pakete jos pasirodo pirmiausia.

Informacijos šaltinis – internetas.

2000 ©