DSL

TURINYS

1. Įvadas………………………..3 psl.

2. DSL ir jo tipai…………………….3 psl.

3. DSL faktai………………………3 psl.

4. DSL perdavimo terpės……………………4 psl.

5. ADSL………………………..4 psl.

6. Kaip dirba ADSL……………………..5 psl.

7. ADSL technologija……………………5 psl.

8. DSL moduliacijos technologijos………………6 psl.

9. ADSL palyginimas su kitomis technologijomis………….7 psl.

10. Paslaugų plėtra panaudojant ADSL variantą – G.lite………..7 psl.

11. HDSL…………………………8 psl.

12. SDSL…………………………8 psl.

13. VDSL…………………………8 psl.

14. „DSL Takas“ paslauga………………….9 psl.

15. Prognozės ateičiai……………………10 psl.

16. Išvados……………………….11 psl.

17. Naudota literatūra…………………..12 psl.

Įvadas

DSL technologijos idėja iškilo dar 1989 metais, kada buvo sugalvota naudoti vytos poros (šiuo atveju telefono laidus), duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami paraleliai, netrukdydami vieni kitiems. TTačiau ar gali archajiška telefono linija, dar devynioliktojo amžiaus išradimas, kam nors praversti trečiajame tūkstantmetyje? Ar pora menkų, vienas apie kitą suvytų varinių laidų įmanoma patikimai ir greitai perduoti interneto duomenų srautus, kokybiškus vaizdus ir garsus? Atsakymas į šiuos klausimus – „taip!“, o jį patvirtina vis didėjanti skaitmeninių abonentinių linijų – DSL (Digital Subscriber Line) technologijos sėkmė.

DSL ir jo tipai

DSL (digital subscriber line – skaitmeninė vartotojo linija). Tai viešųjų tinklų technologija, kuri leidžia nedideliu atstumu perduoti plačiajuostį skaitmeninį signalą per ttradicinį vario kabelį. Yra tokie DSL tipai: ADSL, HDSL, SDSL ir VDSL:

ADSL (asymmetric digical subscriber line – asimetrinė skaitmeninė vartotojo linija). ADSL užtikrina didesnę skaitmeninio signalo spartą link vartotojo , ne paslaugų tiekėjo link. Į vartotojo pusę signalas eina nuo 11.5 iki 9Mb/s sparta, o į paslaugų tiekėjo pusę – nuo 16 iki 640kb/s sparta. ADSL užtikrina iki 5488 metrų perdavimą per vieną varinio kabelio porą. Plačiai naudojama tiekiant interneto paslaugas.

HDSL (high-data-rate digital subscriber line – didelio greičio duomenų perdavimo skaitmeninė vartotojo linija). HDSL užtikrina 1.544Mb/s (T1 ) spartą į abi puses. Naudojamos dvi varinio kabelio poros. HDSL užtikrina perdavimą iki 3658,5 metrų atstumu. Naudojama PBX ir duomenų perdavimo tinkluose.

SDSL (single-line digital subscriber line – vienos poros skaitmeninė vartotojo linija). SDSL užtikrina 1.544Mb/s spartą per vieną varinio kabelio porą į abi puses. Galima perduoti iki 3048,8 metrų atstumu.

VDSL (very-high-data-rate digital subscriber line – labai didelio greičio duomenų perdavimo skaitmeninė vartotojo linija. VDSL užtikrina nuo 13 iki 52 Mb/s sspartą link vartotojo ir nuo 1,5 iki 2,3 Mb/s spartą link paslaugų tiekėjo. Naudojama viena varinio kabelio pora. Atstumas yra gana ribotas – nuo 304,8 iki 1372 metrų.

DSL faktai

Kai kalbama apie DSL, tai turima galvoje daugiau ne pati linija, bet modemų pora, kurių vienas įrengiamas pas paslaugų tiekėją, o antras – pas vartotoją. Kadangi dauguma DSL technologijų nepanaudoja visos vytos poros dažnių juostos, lieka pakankama juosta balso kanalui. DSL technologijos idėja iškilo dar 1989 metais, kada buvo sugalvota naudoti vytos pporos (šiuo atveju telefono laidus), duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami paraleliai, netrukdydami vieni kitiems .

DSL yra ribojama atstumo. Kuo didesnis atstumas tarp komutacijos mazgo ir telekomunikacijų tiekėjo, tuo mažesis greitis. Kitaip sakant, jei jūsų namai arba ofisas yra netoli telekomunikacijų tiekėjo, jūsų žemynkryptis srautas gali siekti iki 1,5Mbps. Tai reiškia, kad jūs galite duomenis siūsti labai greitai, ko nepadarytumėte su 56k modemu. Taigi turint tokią didelę spartą galima pasiūlyti didžiulį paslaugų spektrą: video, audio, balso, ir kita 3-D multimediją. Bet jei norime duomenis siųsti, tada sparta bus truputį mažesnė (duomenų perdavimo greitis gali kisti nuo 640Kbps iki 1Mbps), bet visvien bus žymiai didesnė sparta nei naudojant 56K modemą.

DSL perneša duomenis ir balsą ta pačia linija, vienu metu. Ir duomenų srautas yra visada nenutrūstamas. Taigi jūs galite kalbėti telefonu ir kartu naudotis internetu tuo pačiu metu.

Palyginus DSL galimybes, prognozuojama, kad ji daugelyje sričių pakeis ISDN (Integrated Services Digital Network) technologiją. Ji pakeis arba bus ekonomiškai geresnė naudoti multimedijai ir 3D technologijai namų vartotojams arba smulkiam verslui.

DSL perdavimo terpės

Faktoriu, lemiančiu duomenų greičio perdavimą , yra telefono linijos stovis (t.y. laido diametras, atšakų buvimas ir t.t.) ir jos ilgis. Signalų slopimas llinijoje didėja jai ilgėjant ir mažėja esant didesniam laido diametrui. Faktiškai ADSL turi funkcionuoti esant linijos ilgiui 3,5-5,5 km. Esant 0,5mm laido storiui. Šiuo metu ADSL sugeba palaikyti „krintančio“ srauto duomenų perdavimą nuo 1,5 Mbit/s iki 8 Mbit/s. ir „kylančio“ srauto nuo 640 Kbit/s. iki 1 Mbit/s. Bendra vystimosi šios technologijos tendencija žada ateityje padidinti duomenų perdavimo greičius, ypač „krintančioj“ kryptį.

Paprastai maksimalus DSL linijos ilgis be regeneratorių siekia iki 5,5 km. Didėjant perdavimo spartai, linija trumpėja. DSL ilgis labai priklauso ir nuo kabelio tipo bei kabelio gyslos diametro. Naudojant optinio ryšio linijas abonetiniame tinkle, DSL linija gali siekti iki 100 km.

ADSL

Toliau norėdami dar daugiau išsiaiškinti apie DSL turėsime atskirai peržvelgti apie kiekvieną iš DSL tipų. Kadangi kasdienybėje ADSL ryšys naudojamas kurkas dažniau už likusius, todėl šioms ryšio linjoms ir skirsime daugiausiai dėmesio.

ADSL yra asimetrinė technologija – jos priemimo sparta yra didėsnė už siuntimo spartą. Tam kad perduoti didelį kiekį duomenų per vytos poros telefoninius kabelius, ADSL technologijose naudojami specialūs algoritmai ir skaitmeninis duomenų apdorojimas. Telefono linijos gali silpninti perduodamą signalą (pavyzdžiui, esant 1 Khz dažniui, tai yra įprastas duomenų perdavimas ADSL tecnologija). Iš pirmo žvilgsnio ADSL sistema paprasta – susidaro kanalai dideliam greičio perdavimui per įprasta telefono kabelį. Tačiau žvelgiant ggiliau, galima suprasti, jog ši duomenų perdavimo technologija yra šiuolaikinė.

Šiuolaikinis pasaulis jau subrendo skaitmeninio ryšio – ADSL naudojimui. Informacijos srautų didėjimas, perduodamų Interneto kompanijų tinklais ir privačių asmenų, o taip pat reikalavimai nutolusių organizacinių tinklų, sukūrė nebrangią skaitmeninę technologiją, kuri apima pačią “siauriausią” skaitmeninio tinklo vietą – abonentines telefono linijas. ADSL technologija leidžia žymiai padidinti duomenų perdavimo greitį telefono linijų variniais laidais, be modernizacijos abonentinių linijų. Taigi šita galimybė panaudoti jau esamas telefonines linijas didelio duomenų perdavimo greičio terpėse yra pagrindinė ADSL technologijos savybė.

Taigi kas yra ADSL? Visu pirma ADSL tai tokia technologija, kuri įgalina vytos poros telefono laidais greitai perduoti informaciją. ADSL linija sujungia du ADSL modemus, kurie sujungti kiekvieno vytos poros kabelio gale. Taip susidaro tys informaciniai kanalai – išeinamasis, įeinamasis (naudojami duomenų perdavimui) ir telefoninio ryšio kanalas (POTS). Telefoninio ryšio kanalas susidaro dažnių skirstytuvo pagalba, tai garantuoja jūsų telefono ryšį net sutrikus ADSL duomenų perdavimui.

DSL yra pakankamai nauja technologija, kuri leidžia pakankamai išplėsti pralaidmo juostą senų varinių telefono linijų, sujungiančių telefono stotis su individualiais abonentais. Betkuris abonentas, betkuriuo metu naudojantis telefono ryšiu, turi galimybę pasinaudojant ADSL pagalba žymiai padidinti savo sujungimo greitį su internetu. Verta dar kartą pabrėžti, kad ADSL panaudojimui reikia tik jau esamos abonentinės telefono

linijos, ADSL technologija tuom ir gera, kad nereikalauja pakloti papildomų telefoninių linijų. Rezultate to, gaunate visą parą prisijungimą prie interneto, ir išlaikant normalų įprastą telefoninį ryšį. Niekas daugiau iš draugų nesiskųs, kad valandų valandas negali jum prisiskambinti. Technologijos parametrai leidžia naudoti įprastą telefono liniją tokiai plačiajuosčiai terpei kaip video konferenciją arba distancinį mokymą. Šiuolaikinės technologijos ADSL duoda galimybę kiekvienam telefono abonentui turėti internetą namuose, arba tiekti internetą vidutiniam arba smulkiajam verslui, paverčiant paprastą telefono liniją į didelio duomenų perdavimo greičio sskaitmeninį kanalą. Duomenų greitis priklauso nuo linijos kokybės ir ilgio, sujungiant vartotoją ir paslaugos tiekėją. Paslaugos tiekėjas suteikia vartotojui galimybę pačiam pasirinkti duomenų perdavimo greitį, pagal savo poreikius.

Kaip dirba ADSL

Telefono aparatas, kuris yra namie arba ofise, yra sujungtas su telefonine sotimi varine vytos poros pagalba. Tradicins telefoninis ryšys skirtas įprastiems telefoninems pokalbiams su kitais abonentais. Tinkle perduodami analoginiai signalai. Telefono aparatas priima akustinius virpesius (grynai analoginius signalus) ir perverčia į elektrinius signalus, kur amplitudė ir dažnis pastoviai keičiasi. Taip kaip vvisas darbas telefoninio tinklo yra paremtas perdavimui analoginiams signalams, paprasčiausiai panaudoti perdavimui informacijos tarp telekomunikacijų paslaugų tiekėjo ir vartotojo tokį metodą. Taigi todėl reikia dar prie kompiuterio pirkti ir modemą, kuris leistų demoduliuoti analoginį signalą ir paversti jį vienetukų ir nnuliukų seka – skaitmenizuoti, kurį gali priimti kompiuteris.

Perduodant analoginius signalus išnaudojama tik labai nedidelė pralaidumo juosta, kurią suteikia telefoninė varinė vyta pora; maksimalus perduodamos informacijos greitis, kuris gali būti panaudojus įprastinį modemą, siekia 56 Kbit/s. DSL tai tokia technologija, kuri nenaudoja to pavertimo signalo iš analoginio signalo į skaitinę formą ir atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys perduodami į kompiuterį būtent skaitmeniniu pavidalu, kas leidžia panaudoti daug platesnę dažnio pralaidumo juostą įprastos telefoninės linijos. Taigi yra galimybė vienu metu panaudoti ir analoginį ryšį, ir skaitmeninį didelio dreičio duomenų perdavimą viena ir tapačia linija, atskiriant signalų spektrus.

ADSL technologija

ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line) – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, kuri labai poluliari tarp individualių ir verslo vartotojų. Ji vadinama asimetrine, kadangi didesnioji dviejų krypčių arba dupleksinės ddažnių juostos pločio dalis skirta krypčiai iš tinklo vartotojo link (žemyn), o tik nedidelė juostos pločio dalis naudojama perduoti vartotojo informacijai arba sąveikos signalams į tinklą (aukštyn). Interneto ir daugiatipių paslaugų duomenų tinklai reikalauja plačios perdavimo juostos link abonento, kai tuo tarpu vartotojo užklausimo ir reakcijos duomenims perduoti pakanka siauros dažnių juostos. Panaudojant ADSL per paprastą kabelio varinę porą perduodamas balso kanalas 0,3-3,4 kHz ir didelės spartos informaciją aukštyn juostoje nuo 64-640 kbit/s, o žemyn – nuo 500 kbit/s iki 88 Mbit/s.

Tam kad perduoti didelį kiekį duomenų per vytos poros telefoninius kabelius, ADSL technologijose naudojami specialūs algoritmai ir skaitmeninis duomenų apdorojimas. Telefono linijos gali silpninti perduodamą signalą (pavyzdžiui, esant 1 Khz dažniui, tai yra įprastas duomenų perdavimas ADSL tecnologija). Iš pirmo žvilgsnio ADSL sistema paprasta – susidaro kanalai dideliam greičio perdavimui per įprasta telefono kabelį. Tačiau žvelgiant giliau, galima suprasti, jog ši duomenų perdavimo technologija yra šiuolaikinė.

Technologija ADSL naudoja varinės telefono linijos praleidžiamos juostos padalinimo metodą į keleta dažnio juostų. Tai leidžia vienu metu perduoti keletą signalų per vieną liniją. Toks pat principas veikia kabelinėse televizijose, kada kiekvienas vartotojas turi specialų keitiklį, dekoduojantį signalą ir leidžiantį žiūrėti papildomus programų paketus. Naudojant ADSL įvairūs nešėjai vienu metu perneša įvairias dalis perduodamų duomenų. Šis procesas žinomas kaip dažnių sutankinimas ryšių linijose (Frequency Division Multiplexing – FDM) Esant FDM vienas depazonas išskiriamas perdavimui „krintančio“ kitas „kylančio“ duomenų srautams. Diapazonas „krintančio“ srauto taip pat skirstomas į vieną ar keleta didelio greičio kanalų. Diapazonas „kylančio“ srauto taip pat skirstomas į vieną ar keleta žemo greičio kanalų. Be to gali būti naudojama aido kompensacijos technologija (Echo Cancellation), kurią naudojant diapazonai „kylančio“ ir „krintančio“ srautų perdengiami ir išskiriami vietinės aido kompensacijos būdais.

Būtent tokiu principu ADSL gali, ppavyzdžiui, vienu metu greitai perduoti duomenis, videosignalą ir faksą. Ir visa tai galima daryti netrikdant įprasto telefoninio ryšio. Technologija numato rezervavimą nustatytos dažnio juostos paprastai telefono linijai (arba POTS – Plain Old Telephone Service). Taip kad naujų tecnologijų kūrėjai vis delto paliko telefonų abonentam siaurą dažnių juostą gyvam bendravimui. Tuo pačiu galima šnekėtis ir perdavinėti duomenų srautus nesirenkat tik vieną iš jų. Netgi jei pas jus dings elektra telefono linija dirbs kaip ir anksčiau ir turėsite galimybę paskambinti. Tokios galimybės turėjimas įėjo į ADSL kūrėjų planus. Vien tik ši galimybė suteikia pirmenybę ADSL sistemai prieš ISDN.

Viena iš svarbiausių ADSL esamų pirmenybių prieš kitas didelio greičio perdavimo technologijas yra paprasčiausių telefoninių linijų sudarytų iš varinių vytų porų panaudojimas. Suprantama ,kad vytų porų yra daug daugiau negu pvz. kabelių paklotų specialiai kabeliniams modemams. ADSL sukuria, taip sakant „dengiantį tinklą“. Ir tai nereikalauja brangios ir trunkančios ilgą laiką rekonstrukcijos (kaip reikalauja ISDN) .

ADSL yra didelio greičio duomenų perdavimo technologija, na bet koks tai greitis? Raidė „A“ pavadinime ADSL reiškia „asymmetric“ (asimetrinė), galima daryti išvadą, kad duomenys į vieną pusę perduodami greičiau, kaip į kitą. Todel tenka atkreipti dėmesį į du duomenų perdavimo greičius: „žeminantis“ srautas (duomenų perdavimas iš tinklo į Jūsų kompiuterį) iir „kylantis“ srautas (duomenų perdavimas nuo kompiuterio į tinklą).

DSL moduliacijos technologijos

Moduliacija remiasi metodais kurie nusako skaitmeninio (analoginio) signalo pavertimą į banginę formą (nešantyjį signalą). Kartą užkoduotas, originalus signalas gali būti atgamintas atvirkščiu procesu vadinamu- demoduliavimu. Moduliacija atlieka signalo pritaikymą (adaptavimą) kitam dažniui negu originalaus (pradinio) signalo. Taigi modemą kitaip kalbant galime pavadinti moduliatorius/demoduliatorius. Modemas reikalingas telefoniniame tinkle perduoti audio (analoginį signalą), ne duomenų bitus ir suderinti esamą aparatūrą.

Keletas standartizuotų ITU sąjungos signalų moduliacijos technologijų naudojama įvairių tipų DSL linijose. DSL linijų modemų gamintojai pasirenka DMT (Discrete Multitone Technology) – diskrečią daugiatoninę technologiją arba SCAM (Supressed Carrier Amplitude Modulation) – nuslopinto nešlio amplitudinę moduliacją.

DSL modemų perdavimo spartos standartizuojamos Šiaurės Amerikos ir Europos standartais.

Pradžioje inžinieriams teko rinktis tarp įvairių ADSL naudojamų signalo moduliavimo būdų. Su DMT rimtai varžėsi QAM (kvadratūrinis amplitudinis moduliavimas) ir CAP (amplitudės ir fazės moduliavimas be nešlio). Atlikus bandymus paaiškėjo, kad DMT yra mažiau jautri trikdžiams ir leidžia pasiekti didesnę dažnių juostą nei kitos alternatyvos. Pradžioje DMT atrodė sudėtingesnė ir brangesnė už konkuruojančias technologijas, bet šiuos trūkumus pavyko pašalinti perkėlus visą moduliatoriaus schemą ant vienos silicio plokštelės. Pradėjus masinę ADSL skirtų integrinių schemų gamybą jų kaina sumažėjo.

ADSL palyginimas su kitomis technologijomis

ADSL pranašumas prieš kabelinės televizijos teikiamą plačiajuostį ryšį

ADSL

turi nemažai pranašumų prieš kabelinės televizijos tinkluose įrengtas plačiajuosčio interneto sistemas. Jeigu naudosite ADSL, signalas jūsų linijoje nebus dalijamas su kitais vartotojais. Savo ruožtu kabeliniai modemai veikia terpėje, panašioje į didelę triukšmingą kompaniją. Kai kas nors kitas priima duomenis, jūs to daryti negalite, nors ir jūs, ir visi kiti, žinodami, kaip signalai yra užkoduoti, galėtumėte „pasiklausyti“ svetimų duomenų signalų. Telefono linijos tuo požiūriu yra kur kas saugesnės. Be to, ADSL magistralėmis šimtams abonentų skirti signalai sklinda 155 Mb/s ir didesniais ggreičiais. Televizijos kanalų duomenis galima perduoti maždaug 30 Mb/s sparta, todėl prie to kanalo prisijungus daugiau modemų ryšio efektyvumas akivaizdžiai pablogės.

ADSL ir kitos XDSL technologijos

Įvairios technologijos ADSL leidžia vartotojui perdavinėti duomenis 128 Kbit/s. (IDSL), 768 Kbit/s. (HDSL), „krintančiam“ srautui 1,5 – 8 Mbit/s. „kylančiam“ srautui 640 – 1000 Kbit/s. (ADSL), „krintančiam“ srautui 13 – 52 Mbit/s. ir „kylančiam“ srautui 1,5 – 2,3 Mbit/s. (VDSL) greičiu.

ADSL ir E1, E3 technologijos

Skaitmeninės linijos E1 ir E3 turi duomenų perdavimo greitį, atitinkamai, 2,048 MMbit/s. ir 34 Mbit/s.

ADSL atveria visiškai naujas galimybes tose srityse, kuriose realiame laike neįmanoma padaryti. Tai videokonferencijos ir kt. ADSL technologijos pagalba interneto paslaugų tiekėjai, gali pasiūlyti 100 kartų didesnį interneto greitį nei šiuo metu pačio greičiausio analoginio modemo (56 kkb/s) ir 70 kartų greitesnį interneto greitį nei ISDN (128 kb/s). ADSL technologija efektyvi ir iš ekonominės pusės todėl, kad nereikia tiesti naujų kabelių, nes naudojami telefono linijos kabeliai. Tai reiškia, kad jei pas jus yra telefono ryšys, jums nereikės tiesti naujų laidų tam, kad pasinaudoti ADSL paslauga.

Praktikoje ADSL technologijos įdiegimu mažiausiai suinteresuoti tie, kuriems priklauso vietinės telefono linijos. Jokia kompanija savo noru nesutiks, kad jos abonentai už 20 litų abonentinį mokestį galėtų naudotis tokia pat greitaveika, kaip dabar už skirtinę liniją mokantys tūkstantį. JAV buvo prieita net iki to, kad šalies vyriausybė specialiai įpareigojo telekomus suteikti DSL linijas kiekvienam pageidaujančiam, tačiau rezultatai kol kas menki. Rinkos ekonomika težino vieną vaistą nuo šios bėdos – konkurenciją.

Paslaugų plėtra panaudojant ADSL variantą – G.lite

Kiekvienu atveju kol kas į kliento namus turi atkeliauti įrengsiantis daliklį technikas, o tai yra bene didžiausias DSL įdiegimo stabdys. Operatoriams tokie darbai kainuoja labai daug, todėl bedaliklinė ADSL (geriau žinoma G.lite vardu) tampa vis populiaresnė, nes šiuo atveju vartotojas gali ADSL įsirengti pats. Nors G.lite yra pigesnė instaliuojant, bet tai yra daroma dažnių juostos, ribojamos 1,5 Mb/s, sąskaita.

Spartesnę ADSL įmanoma gauti vartotojo namuose instaliuojant ne daliklį, bet mikrofiltrą. Vartotojas gali šį mikrofiltrą įsijungti pats tarp ttelefono ir sienoje esančio šakutės lizdo. Firma Orckit, sukūrusi ir pardavinėjanti tokius mikrofiltrus, savo gaminį vadina „draugiška ADSL“. Dabar modemus ir filtrus, kuriuos galima instaliuoti pačiam, jau siūlo keletas operatorių, todėl šis būdas turėtų būti pats populiariausias.

Masiniam vartotojui yra skirtas ADSL variantas, vadinamas „G.lite“. Vartotojo kryptimi „G.lite“ standarte pralaida yra ribojama 1,5 Mb/s, o stoties kryptimi – 0,5 Mb/s. Šitaip apribojus pralaidą pavyko pasiekti, kad „G.lite“ patikimai veiktų net 70% senų telefono linijų, sistema būtų pigesnė ir sunaudotų mažiau energijos.

HDSL

Devintajame dešimtmetyje amerikiečių kompanijos „Bellcore“ inžinierius Josephas Leichleideris pasiūlė plačiajuosčiam ryšio kanalui, jungiančiam telefono stotį su netoliese esančiais abonentais, naudoti paprastas telefono linijas. Ryšio tokia linija kokybės pagerinimui jis dar pritaikė specialų signalo kodavimą, naudojantį daugelį lygmenų. Po kelerių metų tokią skaitmeninės abonentinės linijos DSL įrangą, pavadintą HDSL (High-bit-rate DSL – didelio bitų dažnio DSL) ir leidžiančią 4 km nuotoliu perduoti beveik 800 Kb/s srautus, jau buvo galima nusipirkti.

Didelės spartos skaimeninės užsakovo linijos (HDSL) technologija naudojama vytos poros kabeliais paprastai ir pigiai perduoti sutartus analoginius balso pranešimus, 2 Mbit/s signalais. Pagrindiniai šios sistemos privalumai prieš senesnės sistemos HDB3 (High-density bipolar code of order 3) naudojimą yra galimybė perduoti didesniais atstumais, paprastas sistemos instaliavimas, žemos naudojimo kainos ir aukštas patikimumas. HDSL ssuteikia puikią galimybę palikti buvusį laidų tinklą ir išgauti šviesolaidžių našumą. Aukšto greičio priėjimas (PA – primary access) sujungia ISDN PBX su ISDN vietine 2 Mbit/s sąsaja. Variniai laidai vis dar dominuoja tinkluose, suteikdami 30 duomenų kanalų (B channels) vieną signalinį kanalą ir vieną sinchronizacinį kanalą. PA linijos įranga susideda iš linijos terminalo (LT) mainų pusėje ir tinklo terminalo (NT) užsakovo pusėje.

Įprasta, kad PA linijos įrangoje 2 Mbit signalas buvo koduojamas ir siunčiamas simplekso režimu dvejomis varinėmis poromis (po vieną į kiekvieną pusę). Tokiu būdu 1 km atstumas buvo pasiektas naudojant 0,4 mm skersmens laidus. Todėl buvo reikalinga naudoti keletą regeneruojančių kartotuvų priklausomai nuo linijos ilgio.

Įtempto darbo JAV ir Europoje rezutatas buvo perdavimo atstumo padidinimas dvigubai. HDSL technologija suteikia dar vieną privalumą – yra įmanoma pilnai stebėti ryšio sesiją jos metu, nepažeidžiant vartotojo informacijos. Papildomas HDSL antraštės kanalas suteikia trikių nustatymo galimybę. HDSL transmiteris išskaido pagrindinio signalo srautą (2,048 Mbit/s Europoje ir 1,544 Mbit/s JAV) į du kelius. Jie perduodami per dvi varines poras atitinkamai 1168 arba 784 kbit/s dupleksiniu režimu. Ši perdavimo procedūra buvo pavadinta HDSL dvigubu dupleksu.

SDSL

SDSL (Symetrical Digital Subscriber Line) – skaitmeninė simetrinė abonentinė linija. Yra HDSL variantas, naudojantis tik vieną telefoninio laido vytą porą ir aprūpinantis vvienodą duomenų perdavimo greitį tiek vartotojo pusėn, tiek ir nuo jos.

VDSL

VDSL (Very High Bit-Rate digital Subscriber Line) – super greitaeigė skaitmeninė abonentinė linija.xDSL technologija, aprūpinanti pačiu didžiausiu duomenų perdavimo greičiu. VDSL palaiko duomenų perdavimo greitį iki 52 Mbit/s vartotojo kryptimi ir iki 1,5 Mbit/s nuo vartotojo kryptimi,esant nedideliems perdavimo atstumams (nuo 300 iki 1300m). Duota technologija idealiai tinka video signalų perdavimui, bet taip pat palaiko visas ADSL paslaugas.

„DSL Takas“ paslauga

Kaip pavyzdį norečiau pateikti vieną iš DSL interneto pavyzdžių. Peržiųrėję šiuos planus ir įkainius tikrai galėsime įsitikinti apie prieštai aptartus DSL technologijos pranašumus.

Apie „DSL Takas“

„DSL Takas“ paslauga – tai:

• didelės spartos (iki 2048kbit/s) nuolatinis interneto ryšys;

• paslaugai įdiegti užtenka telefono linijos (nedubliuotos);

• galimybė vienu metu naudotis telefonu ir naršyti Internete, neįtakojant interneto ryšio kokybės;

• duomenų srautas neribojamas ir papildomai neapmokestinamas.

PASLAUGOS PRIVALUMAI:

• paprasta įdiegti;

• dar spartesnis interneto ryšys;

• geresnės kokybės garsas ir vaizdas;

• naujausi interneto žaidimai;

• vaizdo konferencijos;

• naujausiomis technologijomis pagrįsti tinklapiai.

• . ir viskas, apie ką svajojote internete, tačiau negalėjote sau to leisti .

PASLAUGOS RŪŠYS IR ĮKAINIAI

„DSL Takas“ paslaugą šiuo metu sudaro 8 mokėjimo planai, siūlantys platų greičių spektrą: nuo 128 iki 2048kbps įeinančio (download) srauto ir nuo 64 iki 640kbps išeinančio (upload). Paslaugų įkainiai

pritaikyti plačiam vartotojų ratui: nuo namų vartotojo su 1 ar 2 kompiuteriais iki įmonių su dideliais vietiniais tinklais, taigi, kiekvienas vartotojas pagal savo poreikius nesunkiai gali pasirinkti jam tinkamiausią paslaugos planą.

„DSL Takas“ paslaugos planai

Paslaugos planas Maksimali sparta, kbps

Priėmimo (download) Siuntimo (upload)

A0 128 64

A0 plius 128 64

A1 256 64

A1 plius 320 128

A2 448 192

A3 640 320

A4 1024 512

A5 2048 640

Įkainiai

Paslaugos planas Įrengimo mokestis, Lt Abonentinis mokestis, Lt

A0 177.00* 177.00*

A0 plius 300.00* 220.00*

A1 300.00* 240.00*

A1 plius 300.00* 300.00*

A2 500.00** 600.00**

A3 500.00** 1000.00**

A4 900.00** 1800.00**

A5 1300.00** 2900.00**

Išsamesnę informaciją gamia rasti puslapyje http://www.takas.lt/dsl .

Prognozės ateičiai

Kol kas Lietuvoje populiariausios yra ADSL paslaugos, kuomet priimamos informacijos srautas yra pastebimai didesnis už siunčiamos informacijos srautą. Tačiau populiarėjant virtualioms konferencijoms, interneto telefonijai bbei kitoms interneto paslaugoms, kurioms būtinas ir didelis informacijos išsiuntimo greitis, didės ir SDSL paslaugų, kuomet informacijos siuntimo ir priėmimo greičiai yra vienodi, paklausa.

DSL paslaugų populiarumo augimo tikisi ir “Lietuvos telekomas”. Šios bendrovės Interneto departamento vadovas Harri Suokko prognozavo, kad jau kitąmet apie 10 proc. visų Lietuvos interneto varototojų naudosis DSL interneto ryšio paslauga.

Pasak G.Dzekunsko, šiuolaikinei visuomenei reikia vientisos relekomunikacijų aplinkos, kurioje būtų galima sėkmingai integruoti garsą, vaizdą ir tekstą, todėl “Siemens” aktyviai dalyvauja tyrimuose, kuriais bandoma sujungti ttelefono ir duomenų perdavimo tinklus į vieną universalų tinklą.

“Siemens” naujos kartos operatorių tinklams jau siūlo “Surpass” ir “Attane” produktus. “Surpass” įrangoje, kuri jau siūloma ryšių operatoriams, riba tarp balso ir duomenų perdavimo tinklų yra panaikinta, todėl atsiranda galimybės diegti ssu balsu susijusius sprendimus duomenų tinkluose.

“Surpass” leidžia perduoti balsą ir teikti su balsu susijusias paslaugas per paketinių duomenų tinklo infrastruktūrą. Galima teikti ir integruotas balso-duomenų perdavimo paslaugas, kurios tinka ir telefono abonentams, ir vartotojams, tiesiogiai prisijungusiems prie duomenų tinklo.

“Jau dabar, naudojantis “Surpass” technologija galima paskambinti iš kompiuterio į telefoną, o netrukus bus galima ir skambinti iš telefono į kompiuterį”, – teigė G.Dzekunskas.

Išvados

Taigi, peržvelgę ir išnagrinėję visą informaciją apie DSL mes drąsiai ir pagrįstai galime atsakyti į mūsų įvado dalyje iškeltus klausimus. Mes įsitikinome jog DSL technologijos yra gana sėkmingos ir jų pagalba interneto srautų, vaizdų ir garso perdavimas gali būti ne tik greitas bet ir kokybiškas.

Naudota literatūra:

http://www.nkm.lt/064/internetas.htm#top

http://www.nkm.lt/059/kompiuteriai.htm

http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=115

http://www.takas.lt/it/consult.php?msg_id=4&task=view

http://www.takas.lt/dsl/apie_dsl.php?section=info⊂=2&st=view&msg_id=2

http://www.infobalt.lt/paroda/2001/index.php?g=99&r=342&i=1157

http://www.5ci.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=81&NewsID=757&ArcMonth=&ArcYear=

http://www.citysky.lt/?p=dsl&PHPSESSID=13e24848f5bc62633e1a63298d07a63c

http://www.kf.vu.lt/~public/ivs1/rima/telefonas.htm