elektroninis pastas
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Informacinių sistemų katedra
ELEKTRONINIS PAŠTAS
Vilnius 2004
Turinys
Įvadas 3
Elektroninis paštas 4
Iš elektroninio pašto istorijos 5
Interneto elektroninio pašto adresas ir jo įsigijimo būdai 5
Elektroninio pašto klientinės programos 6
Virusai elektroniniame pašte 10
Ryšiai su kitais tinklais 11
Naudota literatūra 11
Įvadas
Naujos technikos kūrimas – tai sudėtingos fanatazijos, teorijos ir
parktikos persipynimas. Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar
antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai ir prekeiviai. Kinijoje ir
Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo jau buvo
naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų prie
specialaus rėmo. O šiandien mes galime pasigirti pasauliniu tinklu,
nuostabių sugebėjimų turinčiais kompiuteriais, leidžiančiais greitai
patenkinti mūsų poreikius, atlikti sudėtingus skaičiavimus, mėgautis jų
privalumais. Internetas – vienas iš šiuolaikinių technologijų, tai tinklas
jungiantis organizacijas, mokslo, mokumo įstaigas, pavienius kompiuterių
vartotojus, komercines firmas, apimantis daugiau nei 160 šalių. Internete
atrandame politinius įvykius, informacinių agentūrų pranešimus, periodinius
leidinius, sporto naujienas,literatūros kūrinius, netgi horoskopus, verslo,
finansinę informaciją bei daug daugiau.
Klientams Internetas siūlo plačią informacinių ir ryšio paslaugų įvairovę:
naudjimąsi tekstinėmis bei hypermedia (tekstas + garsas + vaizdas + video)
bylomis, iinformacines duomenų bazes, informacijos paieškos bei pateikimo
priemones (Gopher, Worl Wide Web, Wais, Veronica, Archie), elektroninį
paštą (E-Mail), bylų persiuntimą, interneto telefoną, video konferencijas,
daugialypės informacijos tinklą, archyvų peržiūrą, Interneto radiją.
Elektroninis paštas yra viena populiariausių paslaugų, kurios naudojimas
kiekvienas metais išauga net 2 kartus, ttodėl norėčiau aprašyti plačiau, kad
būtų lengviau išsiaiškinti visus jo privalumus ir trūkumus.
Elektroninis paštas
Elektroninis paštas (angliškai Electronic Mail, sutrumpintai email) yra
geriausiai pasiekiama ir dažniausiai naudojama interneto ir kitų
kompiuterinių tinklų paslauga. Trumpas apibrėžimas būtų: pasikeitimas
kompiuteryje saugomais pranešimais naudojantis telekomunikacijos kanalais.
Pagrindiniai jo darbo principai visiškai nesiskiria nuo paprasto pašto
(lentelė 1).
Skiriasi tik laiškų siuntimo greitis. Dažnai elektroninio pašto vartotojai
paprastą paštą vadina „sraigės paštu“ (snail mail). Jūsų laiškas elektroniu
paštu pasieks adresatą bet kurioje pasaulio vietoje per kelias valandas,
minutes ar net sekundes, priklausomai nuo tarpinių mazgų kiekio tarp jūsų
ir adresato serverio, darbo greičio, ryšių linijų kokybės. Pradėjus
naudotis elektroniniu paštu, dažnai sunku suprasti, kaip galima siųsti
svarbią žinią paprastu paštu ir savaitę ar daugiau laukti atsakymo. Be
greitesnio laiškų persiuntimo, elektroninis paštas siūlo ir daugiau
patogumų – to paties laiško ssiuntimas keliems adresatamas, diskusijų kuria
nors tema prenumerata „siuntinio“ (bet kokio failo) prijungimas prie
laiško. Tačiau elektroninis paštas gali perduoti – priimti tik tai, ką
įmanoma saugoti kompiuteryje, kitaip sakant, juo negalite siųsti daiktų. Be
to, negalima siųsti ranka rašyto teksto (tik skenuotą vaizdą), todėl
prarandamas „šiltas“ tarpusavio bendravimas, rašoma beveik vien trumpai
apie reikalus. Vadinasi, reikalingi abiejų rūšių paštai. Elektronis paštas
turi privalumų ir lyginant su telefonu ar faksimiliniu ryšiu. Kia
skambinate telefonu, nežinote, ar jūsų pašnekovas nenutraukė svarbaus
pokalbio su lankytoju. Todėl jis gali atsakinėti jums vienskiemeniais
žodžiais, oo jūs galvosite, kas čia jam atsitiko. Pranešimą siunčiate sau
patogiu laiku, adresatas skaito jūsų laišką ir rašo atsakymą jam patogiu
laiku. Telefoninis pašnekesys su tolimu abonentu ar fakso pranešimo
siuntimas greitai atsiliepia jūsų kišenei, o elektroniniu paštu siųsdami
megabaitus informacijos, mokate už tai vieną kitą litą arba išvis nemokate,
netgi, kai adrestas yra priešingoje Žemės rutulio pusėje. Tačiau telefono
ryšys nedings, nes elektroninis paštas neatsoja bendravimo balsu:
intonacija, tembras prarandami.
lentelė 1. Pašto ir elektroninio pašto skirtumai
|Paštas |Elektroninis paštas |
|Parašote laišką, užrašote |Parašote laiško adresą, temą, tekstą. |
|adresą. | |
|Įmetate į pašto dėžutę. |Prisijungiate ir perduodate savo pašto |
| |serveriui. |
|Laiškai surenkami, rūšiuojami, |Laiškai perduodami tolyn ryšio |
|išvežiojami. |linijomis. |
|Prieš tai buvęs žingsnis |Prieš tai buvęs žingsnis kartojams, kol|
|kartojamas, kol laiškas patenka |laiškas patenka į adresato pašto |
|į adresato pašto dėžuę. |serverį. |
|Adresatas išima laišką. |Adresatas parsisiunčia laišką į savo |
| |kompiuterį. |
Iš elektroninio pašto istorijos
➢ 1844 metais Semiuelis F.B. Morzė pasiuntė pirmąją elektroninę žinutę
(What hath God wroght – Ką sukūrė dievas) telegrafu iš Vašingtono į
Baltimor. Raidžių perdavimui panaudotas Morzės kodas.
➢ 1969 metais L.Kleinrokas iš Los Andželo kompiuteriu nusiuntė pirmąją
elektroninio pašto žinutę kolegei Stanforde.
➢ 1971 metais Rėjus Tomlinsonas (Ray Tomlinson) sukūrė pirmą
elektroninio pašto programą. Ji gauta, sujungus SENDMSG (vietinės
žinutės) iir CYPNET (failų siuntimas) programas.
➢ 1972 metų kovo mėn. R. Tomlinsonas parinko simbolį @ (simbolio
reikšmė „prie“) elektroninio pašto adresui. L. Robertsas sukūrė
elektroninių laiškų tvarkymo programą RD, leidžiančią veiksmus:
„skaityti“, „persiųsti kitam“, „atsakyti“, „įrašyti į failą“.
➢ 1973 metais sukurtas balso žinučių perdavimo protokolas.
➢ 1975 metais S. Volkeris sukūrė pirmą adresų sąrašą MsgGroup (mailing
list) norintiems susirašinėti tarpusavyje. Einaras Steferudas buvo
pirmasis sąrašo koordinatorius.
➢ 1979 metų balandžio mėn. Kevinas Makenzis (Kevin McKenzie) pasiūlė
emosijų reiškimui naudoti simbolius „(“ – „šypsenėlė“).
➢ 1983 metais minties citatai atsakyme pradėtas naudoti ženklas „>“.
Kolby koledžas Maine (Waterville, Maine) tapo pirmąja mokymo
institucija, suteikusia elektroninį paštą visiems savo studentams.
➢ 1986 metais pasirodė pirmasis mandagumo taisyklių rinkinys
(Netiquette).
➢ 1988 metais sukurtas Fidoneto – interneto tiltas laiškų pasikeitimui.
➢ 1991 metais Filipas Cimermanas (Philip Zimmerman) sukūrė šifravimo
(kartu ir elektroninų laiškų) modulį PGP (Nuostabus slaptumas, Pretty
Good Privacy).
Interneto elektroninio pašto adresas ir jo įsigijimo būdai
Interneto elektroninio pašto adresas sudarytas iš dviejų dalių: pirma dalis
identifikuoja žmogų, antra – jo pašto serverį. Šios dalys atskiriamos
ženklu @ (komercinis ženklas „prie“, dar vartojami žodžiai „šuniukas“,
„auselė“). Pirmoje adreso dalyje gali būti keli žodžiai, atskirti taškais
ir _ (pabraukimo) simboliu. Senesnių adresų pirmas žodis po ženklo @
dažniausiai rreiškia kompiuterio vardą, toliau yra srities vardas ir šalies
kodas ar kuri nors internete naudojama santrumpa .com, .edu, .gov, .net,
.mil. Dabar labiau plinta srities adresų naudojimas. Pvz.:eugvalav@vpu.lt
(vpu – Vilniaus pedagoginis
universitetas, lt – Lietuva). Jei rašote laišką žmogui, kurį aptarnauja tas
pats pašto serveris, užtenka rašyti adreso pirmą dalį ir @.
Komentaras (pavyzdžiui, siuntėjo vardas ir pavardė) gali būti rašomas prieš
adresą ir po jo. jei komentaras rašomas prieš adresą, adresas apgaubiamas
ženklais < >, pvz.: Ingrida Tamošaitytė
foxie@floyd.ktu.lt. Komentaras po adreso turi būti apskliaudžiamas, pvz.:
Lockett.Susan@ic.gc.ca (Lockett, Susan: AERO). Jei jūsų korespondentas savo
laiškams naudoja kolektyvinį adresą, nepatingėkite parašyti, kam tas
laiškas skirtas. Elektroninio pašto programos neskiria mažųjų ir didžiųjų
raidžių adrese.
Panašiai kaip įprastame pašte, neteisingai užrašius adresą laiškai grįžta
atgal. Neišsigąskite programos Mailer – Daemon pranešimo „Delivery
failure“, bet atidžiai panagrinėkite jo dalis. Laiškas gali grįžti ne tik
todėl , kad blogas adresas, bet ir dėl kitų priežasčių: pašto serverio ar
ryšio linijos gedimų. Tokiu atveju jūsų ar kuris nors tarpinis serveris
kartos siuntimą kelis kartus automatiškai, bet ir jūs galite po ilgesnės
pertraukos siųsti tą patį laišką dar kartą.
Elektroninio pašto klientinės programos
Internetas leidžia susirašinėti įvairiems žmonėms, nepriklausomai nuo to,
kokiu kompiuteriu ir kokiomis programomis jie naudojasi. Prieš kelis metus
daug žmonių paštui naudojo OS UNIX programas Mail, Elm, Pine, ar MSDOS
programas UUPC, DML. Dabar galima rinktis
iš kelių tuzinų įvairiausių
programų. Didesnė jų dalis yra gaunama nemokamai (anoniminis FTP) ir veikia
Microsoft Windows aplinkoje. Parasčiausios jų leidžia siųsti ir gauti
laiškus bei prijungtus prie jų failus (attachments). Kai kurios „filtruoja“
paštą pagal siuntėjus ar parinktus žodžius, automatiškai atsako į kai
kuriuos išskirtus laiškus ar net ištrina tiesiog serveryje. Elektroninio
pašto programos yra daugelio opercinių sistemų (UNIX, Windows9x/NT/2000,
MacOS, .) sudėtyje.
Jei laiške bus paprastas tekstas, parašytas lotyniškomis raidėmis, jį
sugebės perskaityti bet kuris adresatas. Kitų kalbų raides su specifiniais
diakritiniais ženklais matys tik dalis žmonių, naudojančių tą pačią kodų
lentelę, šriftus bei programinę įrangą.
Daugelis senesnių pašto serverių, šliuzų gali priimti ir siųsti toliau tik
7 bitais koduojamą informaciją, t.y. tik pirmus 128 kodų lentelės
simbolius. Todėl prieš siunčiant sudėtingesnės struktūros informaciją, ją
reikia pertvarkyti iš 8 bitų į 7, o gavus – vėl į 8 bitus. Laiškai ir jų
priedėliai gali būti koduojami keliais būdais: uuencode (atėjo iš UNIX),
BinHex (iš Apple Macintosh), MIME. Visos šiuolaikinės pašto programos
„supranta“ kiekvieną šį kodavimo būdą. Laiško gavėjas negalės matyti
priedėlio
(papildomo teksto, grafikos, audio – video medžiagos), jei neturės
programos , kuria buvo kuriamas vaizdas arba bent tokios programos, kuri
leidžia jį peržiūrėti (viewer). Pridėdami prie laiško teksto procesoriumi
ar skaičiuokle sutvarkytą tekstą, turime pagalvoti apie tai, kokį šriftą
turi gavėjas, ar jo teksto tvarkymo programa gali suprasti tokį išdėstymą,
grafinių aar garso – vaizdo iliustracijų formatą.
Savo pašto programą jūs galite rinktis pagal tai, kaip įsivaizduojate
susirašinėjimą, laiškų archyvo tvarkymą.
Kadangi tuo pačiu kompiuteriu (nors jis vadinamas asmeniniu, PK) naudojasi
ne vienas, reikėtų atkreipti dėmesį į galimybę tikrinti savo paštą keliems
žmonėms. Patogi galimybė yra laiškų, esančių serveryje temų ir siuntėjų
peržiūra – gal pagal temas nuspręsite, kad laišką reikia tiesiog ištrinti
iš pašto serverio, negaištant laiko siuntimui, gal dabar parsisųsite tik
svarbiausius.
Eudora Pro (www.qualcomm.com.) laikoma nerašytu pašto programų standartu.
Naujausios versijos turi POP3/IMAP4 protokolus, HTML standarto laiško
tekstą, filtravimą, šifravimą (PGP), balso pašto priedą PureVoice, galimybę
turėti daug atskirų pašto dėžučių.
Outlook Express (pav. 1) yra viena patogiausių, lengviausiai suprantamų
programų. Ji skirta elektroniniam paštui ir Usenet naujienų skaitymui. Turi
POP3/IMAP4 protokolus, HTML standarto laiško tekstą, filtravimą, šifravimą
(PGP5, S/MIME), elektroninį parašą (iš partnerių Verisign), laiškų ir
adresų importavimo iš Netscape Communicator galimybę. Kelių vartotojų
laiškus galima skirstyti į atskirus aplankus, naudojant filtrus, tačiau jie
nėra slepiami. Nemokama.
[pic]
pav. 1 Outlook Express programos langas
Pegasus Mail turi pakankamai aiškią sąsają, ją nesunku naudotis netgi
naujokams. Turi POP3/IMAP4 protokolus, HTML standarto laiško tekstą (su
klaidomis), filtravimą, šifravimą (savo ir PGP), galimybę siųsti laišką
naudojant adresų sąrašą (listserv analogas), automatinį periodinį
korespondencijos tikrinimą ir pranešimą apie atėjusius laiškus (garsinis
signalas ir animuota piktograma sisteminiame dėkle), atskirtas vartotojų
pašto dėžutes. Nemokama. Bendras Pegasus Mail vaizdas yra kaip ir vvisų
kitų Windows aplinkos programų: langai, meniu, įrankių juostos (pav. 2).
Įdiegti programą į savo kompiuterio diską labai paprasta: parsisiunčiame
norimą jos versiją ir įvykdote programą. Minimalūs reikalavimai
kompiuteriui 16 MB RAM, 5 MB laisvos vietos diske.
[pic]
pav. 2 Pegasus Mail programos langas
Savotiškai įdomi programa TalkyMail gali atsiųsti, balsu perskaityti laišką
(traktuojama, kad jis angliškas) ir parodyti jo tekstą, parašyti ir
išsiųsti atsakymą, įdiegus Microsoft Agent – skaityti bet kokį kompiuteryje
esantį tekstą. Analogiškai veikia Speak & Mail, įdiegus L&H True Voice
Engine – leidžia komanduoti kompiuteriui balsu, tik neturi galimybės
atsakyti į laišką.
Vartotojai Lietuvoje daugiausiai naudojasi programomis Eudora (nemokama
vieno vartotojo versija Light), programa Outlook Express (Internet Explorer
priedas, vienas vartotojas, daug adresų), Netscape Communicator dalimi
Messenger, Pegasus Mail (daugelio vartotojų, daugelio adresų), daug kas
žavisi voratinklio paštu. Lietuvoje daug žmonių naudojasi nemokamais
adresais ir prie jų laiškų gali būti automatiškai pridurti reklaminiai
sakiniai, jų adresais gali būti siunčiami reklaminiaipasiūlymai.
Registruodamiesi atidžiai žiūrėkite, kuriose vietose galima to atsisakyti.
Pašto dėžutės dydis gali būti ribojamas 2-35 MB, laiško dydis – 1 MB.
Lietuvoje nemokamai POP3 pašo dėžutes galite įsigyti keliose vietose, jų
vis daugėja:
▪ www.takas.lt (adresas@takas.lt),
▪ www.delfi.lt, užsiregistravus suteikia adresą adresas@delfi.lt (pav.
3),
▪ www.mail.centras.lt (adresas@centras.lt, adresas@bomba.lt,
adresas@xxx.lt, galima naudotis ir naršykle), gera vieta pradėti
interneto naršymą (portal),
▪ www.freemail.lt (adresas@freemail.lt, galima naudotis ir naršykle),
penkių kontonentų paslauga,
▪ www.hotmail.com (adresas@hotmail.com, POP3 – tik su Outlook
Express5, galima ir naršykle),
▪ www.hotpop.com (adresas@hotpop.com),
▪ www.icqmail.com (adresas@icqmail.com, galite nauotis kitais
POP3/IMAP4 adresais) – integruotas su populiaria programa ICQ,
▪ www.unomail.com, užsiregistravus suteikia adresą
adresas@unomail.com, galima surinkti laiškus iš 20 vietų,
▪ www.one.lt užsiregistravus suteikia adresą adresas@one.lt (pav. 3).
[pic]
pav. 3 Pašto dėžučių puslapiai interne
Tačiau nemokamų programų tarpe tik Pegasus Mail leidžia keliems vartotojams
naudotis atskiromis laiškų dėžutėmis, nurodyti pašto dėžutės vietą
kompiuterio diske bei matyti temas prieš parsisiunčiant. Daugelyje apžvalgų
ši programa priskiriama prei geriausių. Minusas – įvairių šriftų ir kitokių
teksto pagražinimų naudojimas gali būti nesuderinamas su kitomis pašto
programomis.
Kai kurių pašto klientų palyginimą matote pridedamoje lentelėje (lentelė
2).
lentelė 2. Elektroninės pašto klientinės programų palyginimas
| |Eudora Pro |Pegasus Mail |Microsoft |Calypso |
| | | |Outlook | |
| | | |Express | |
|Kelios adresų |+ |+ |+ |+ |
|knygos | | | | |
|Adresų sąrašas|+ |+ |- |+ |
|Tik temų |- |+ |- |+ |
|peržiūra | | | | |
|Keli adresai |+ |+ |+ |+ |
|Keli |+ |+ |+ |+ |
|vartotojai | | | | |
|POP/IMAP |+/+ |+/+ |+/+ |+/+ |
|Šablonai |+ |+ |+ |+ |
|MIME/uuencode |+/+ |+/+ |+/+ |+/+ |
|Automatinis |+ |+ |+ |- |
|rašymas | | | | |
|Automatiniai |+ |+ |+ |- |
|atsakymai | | | | |
|URL |+ |+ |+ |+ |
|Rašybos |+ |+ |+ |+ |
|tikrinimas | | | | |
|(anglų) | | | | |
|Šifravimas |+/+ |+/+ |S/MIME |-/+ |
|savas/PGP | | | | |
|Keli parašai |+ |+ |+ |+ |
|Paslauga |Mokama |Nemokama |Nemokama |Mokama |
Virusai elektroniniame pašte
Elektroninis paštas labai pagreitino informacijos pasikeitimo procesą, bet
tuo pačiu atvėrė vartus negerų programų – virusų plitimui. Apsaugai
naudojami ir specifiniai elektroninio pašto būdai, ir bendros paskirties
programos. Specifiniai būdai yra du: vienas – laiškų priedų tikrinimas
pašto serveriuose, kitas – laiško tikrinimas asmeniniame kompiuteryje jo
gavimo metu. Serverio apsauga yra
palyginti brangi: programos MIMEsweeper, E-Mail VirusWall, WebShield
kainuoja tūkstančius dolerių. Laiško gavimo metu tikrinti Pegasus Mail
imamą paštą gali Norton Antivirus, McaFee
VirusScan, Panda Antivirus Platinum ir kitos programos. Bendras patarimas –
gavę laišką su priedu, patikrinkite priedą, ar nėra virusų, naudodamiesi
kuria nors antivirusine programa. Prie paprasto teksto virusai dar
„nesikabina“. Netikėkite laiškais su įspėjimais apie superpabaisą Good
Times ar kitokį
tekstinį virusą, kuris žada vos ne susprogdinti kompiuterį. Tokių laiškų
platinimas yra panašus į virusą, nes pakrauna interneto magistrales
bereikšme informacija.
Ryšiai su kitais tinklais
Pasaulyje be interneto yra ir daugiau kitų, mažiau paplitusių kompiuterinių
tinklų. Iki 1995 metų Lietuvoje labiausiai buvo naudojams Fidoneto tinklas.
Juo bei uždaresniu tinklu cc:Mail naudojasi ir vyriausybinės įstaigos Seimo
įstatymų, vyriausybės nutarimų bei potvarkių persiuntimui, susirašinėjimui.
Amerikoje
bei Europoje plačiai naudojami Amerika Online, Compuserve, Bitnet
ir kiti. Jie nėra interneto dalis, nes dažniausiai naudoja kitokius
protokolus nei TCP/IP. Tačiau siųsti korespondenciją ir gauti atsakymus
galima naudojant „šliuzus“ pereinant iš tinko į tinklą. Kiekvienas
kompiuterinis tinklas laikosi savo principų, todėl pereinant į kitą tinklą
naudojamos skirtingos adreso keitimo taisyklės. Pvz.: vartotojas rašo
adresą: vardas@attmail.com. ATTMail vartotojas turi rašyti taip:
internet!sritis!vardas. Siuntimas iš interneto į BIX: vardas@bix.com.
Rašant iš BIX į internetą atsakant į kvietimą „Mail:“ reikia parašyti žodį
„to“ ir interneto adresą. Gali būti sutrumpinti didesni nei 00,5MB laiškai.
Naudota literatūra
E.Valavičius, I. Tamošaitytė, A. Našlėnienė „Interneto labirintai“,
„Smaltijos “ leidykla, Kaunas, 2000
D. Janickienė „Informatika“, VDU, Kaunas, 2001