Mažieji Saulės Sistemos kūnai

Turinys

Asteroidai 2

Bendra informacija 2

Įžymūs asteroidai 2

Kometos 3

Bendra informacija 3

Įžymios kometos 3

Meteoritai 4

Bendra informacija 4 Asteroidai

Bendra informacija

Asteroidai — mažosios planetos, mažesni už planetas Saulės sistemos

kūnai, elipsinėmis orbitomis skriejantys aplink Saulę. Daugiausia Asteroidų

yra tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Asteroidai susitinka kas 3 ir 6 metus.

Kai kurie asteroidai turi kitokias orbitas ir priklauso kelioms grupėms:

dalis asteroidų kerta žemės orbitą (Amūro, Apolono ir Atenės ), kiti

asteroidai skrieja Jupiterio orbita (Trojėnai), dar kiti skrieji aplink

Saulės sistemos dangaus kūnus. Didesnieji asteroidai susikondensavo iš

proplanetinės medžiagos (tai yyra medžiagos, iš kurių susidaro planetos),

mažesnieji yra jų irimo produktai. Iki 1988 sukataloguota apie 5500

asteroidų. 120 asteroidų yra didesni už 130 km ir 10 — didesni už 250 km.

Pradėjus fotografuoti, jų buvo aptinkama vis daugiau ir vis mažesnių.

Dabar kasmet atrandama ir užregistruojama 150 — 200 naujų asteroidų. Jiems

suteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės arba miesto vardas.

Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577

Lietuva, 3072 Vilnius. Iki 2001 metų užregistruota per 20 000 asteroidų,

kurių dydis nuo l km iki 1000 kkm. Spėjama, kad jų gali būti apie pusę

milijono. Tik 10 mažųjų planetų skersmuo didesnis kaip 250 km, 120

asteroidų yra didesni už 130 km. Jei pavyktų visas mažąsias planetas

sulipdyti į vieną kūną, susidarytų vos keliolika kartų mažesnė už Mėnulį

planetėlė, kurios masė bbūtų apie 15 % Mėnulio masės.

Smūgis į Žemę kelių kilometrų skersmens asteroidui, turėtų kilti

milžiniškos audros, gaisrai, nuo atmosferos išmestų dulkių ir dūmų Žemę

keletą mėnesių apgaubtų gili naktis. Įkaitusioje atmosferoje deguonis

jungtųsi su azotu ir sudarytų azoto rūgštį, kuri iškristų į Žemę rūgščiomis

liūtimis. Tokiomis sąlygomis žūtų didelė dalis augalijos ir gyvūnijos, nors

atsparesnės rūšys išliktų, o vėliau netgi suklestėtų (kaip žinduoliai,

išnykus dinozaurams), nes staiga dingtų jų konkurentai ir priešininkai.

Toks susidūrimas turėjo palikti apie 200 km dydžio kraterį, kurio ilgai ir

atkakliai buvo ieškoma. Pagaliau 1991 m. pavyko aptikti panašaus dydžio

astroblemą Centrinėje Amerikoje, Jukatano pusiasalyje, ir Meksikos įlankos

dugne. Uolienų tyrimai liudija, kad krateris susidarė kaip tik prieš 65

milijonus metų. Be to, šio periodo sluoksnyje įvairiose Žemės vietose buvo

aptiktas padidėjęs kiekis iridžio (Žemėje jo negausu, o meteorituose būna

kur kas daugiau), taip pat kvarco atmainos kristalėlių, kurie susidaro

esant dideliam slėgiui. Tiesa, šie duomenys derinasi ir su kita —

ugnikalnių išsiveržimo hipoteze, nes lavoje būna daugiau iridžio, o

išsiveržimo metu susidaro nemaži slėgiai. Be to, Indijoje, Dekano

plokštikalnėje, buvo atrasti didžiuliai lavos sluoksniai, irgi susidarę

dinozaurų išnykimo laikotarpiu. Taigi reikalingi papildomi tyrimai, kurie

galutinai atskleistų dinozaurų žūties mįslę.

Po kometos kritimo į Jupiterį asteroidų pavojus buvo pripažintas

rimta mokslo problema ir imta sistemingai nagrinėti tokios katastrofos

pasekmes bei galimus apsaugos būdus. Tam reikia surinkti kuo daugiau

informacijos apie visus asteroidus, kurių trajektorijos priartėja prie

Žemės orbitos, ir iš anksto, prieš keletą metų, numačius galimą susidūrimą,

pasiųsti raketas su branduoliniais užtaisais (kurių pakankamai sukaupta

Žemėje) asteroido trajektorijai pakeisti ar jam susprogdinti.

Deja, kol kas neįmanoma suregistruoti 50—300 m dydžio meteoritų, tad

reikėtų sukurti kosminių stebėjimų sistemą, kuri padėtų juos aptikti bent

už 15 milijonų kilometrų ir po to sunaikinti.

1 pav. Asteroidas (Ida) ir jo mėnulis (dešinėje pusėje per vidurį baltas

taškelis).

[pic]Įžymūs asteroidai

Cerera (Ceres) – didžiausias pastebėtas saulės sistemos asteroidas. Jo

skersmuo ~ 918 km. Ši asteroidą atrado Dž. Pjacis Palerme 1801.01.01. Nuo

saulės jis yra nutolęs 2.77 AV (AV – astronominis vienetas, lygus

149,600,000 km). Šis asteroidas aplink savo ašį apsisuka per 9.1 h.

Erotas (Eros) – mažiausias ir esantis arčiausiai saulės, iš gerai

žinomų asteroidų. Jo skersmuo ~33 km. Šį mažiausią žinomą asteroidą 1898

atrado G. Vitas. Nuo saulės yra nutolęs 1.46 AV.

Chironas (Chiron) – Toliausiai nutolęs nuo saulės asteroidas 13,72AV.

Šį asteroidą atrado 1977 metais Č. Kovailis. Chironas nėra tikras

asteroidas nes turi ir kometoido požymių.

Čiksulubo – Maždaug 10 km skersmens asteroidas, nukritęs prieš

65 mln. m (Kreidos periodo pabaigoje) į Žemę Jukatano pusiasalio

pakrantėje, netoli dabartinio Čiksulubo miesto (Meksika). Asteroido

sprogimo energija buvo 100 mln. megatonų TNT. Šis sprogimas sukėlė

globalinę katastrofą — išmestų į atmosferą uolienų masė bent 100 kartų

viršijo paties asteroido masę. Dulkės uužblokavo Saulės spindulius ir sukėlė

staigų ir ilgą klimato atšalimą. Iš pradžių dėl karščio ir smūginės bangos,

o po to dėl tamsos ir šalčio žuvo daugybė gyvūnų ir augalų rūčių, tarp jų

ir visi dinozaurai. Kometos

Bendra informacija

Kometos — mažos masės ir mažo tankio kosminiai kūnai, skriejantys

aplink Saulę elipsėmis arba parabolėmis. Jų išvaizda priklauso nuo nuotolio

iki Saulės. Kometos branduolys (skersmuo 1—50 km) susideda iš sušalusių

dujų, dulkių ir meteoroidų (Kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo

kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas. Kai kometos

branduolys priartėja prie Saulės, sušalusios dujos (metanas, cianas,

amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai sublimuoti, branduolys apsisiaučia

dujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km).

Tokiu būdu mes galime matyti šias kometas. Kai matome skriejančias kometas,

jos palieka savo taip vadinamą kometos uodegą. Kuri tęsiasi ir ištįsta per

milijonus km. Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masė

pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra. Naujai

pastebėtos kometos pavadinamos atradėjo pavarde, pažymimos atradimo metais

ir didžiąja raide, reiškiančia atradimo pusmėnesį ir skaičiumi, reiškiančiu

atrasto objekto eilės numerį jau šį pusmėnesį. Kasmet atrandama 10—20 naujų

kometų.

Ar pavojinga Žemei susidurti su kometa? Be abejo, tačiau tokia

tikimybė yra labai maža. Kai kuriais skaičiavimais, tai galėtų įvykti vieną

kartą per 100 000 metų. Dažniau pasitaiko atvejų, kai Žemė patenka į

kometos uodegą. 1910 m. ppro Halio kometos uodegą pranėrusiai Žemei nieko

neatsitiko.

Manoma, kad parabolinės kometos patenka į Saulės sistemą iš sferinės formos

Orto kometų debesies, gaubiančio Saulės sistemą 50000 — 200000 AV nuotoliu

nuo Saulės.

2 pav. Hale — Bopp kometa pastebėta Kovo 7d. 1997 m. ją pastebėjo Hale

—Bopp

[pic]Įžymios kometos

Lexell — Pirmoji kometa buvo pastebėta 1770 metais, ši kometa (kaip

ir kitos kometos) buvo pavadinta ją atradusio žmogaus pavarde.

Linear – paskutine kometa buvo pastebėta 1999 metais.

Ikeya — Seki – arčiausiai prie saulės buvo pastebėtas 1965 metais.

Schwassmann – Wachmann1 per šiuos metus turi praskristi kometa. Pirmą

kart ji buvo pastebėta 1908 metais. Tada ji buvo nutolusi nuo saulės 5.448

AV.

Černio — Kiučio — Nakamuros – Kometa 1990 E1, kurią 1990.03.14 atrado

Vilniaus astronomas K. Černis. Tai pirmoji istorijoje kometa, atrasta iš

Lietuvos teritorijos. Po 2 parų kometą nepriklausomai atrado du japonai

astronomijos mėgėjai. Meteoritai

Bendra informacija

Kietos meteoroidų liekanos, praskriejusios planetos ar palydovo

atmosferą ir nukritusios ant paviršiaus. Meteoritai skirstomi į 3 klases:

1) aerolitus arba akmeninius meteoritus,

2) sideritus arba geležinius meteoritus,

3) siderolitus arba akmeninius geležinius meteoritus.

Saulės sistemai priklausantys meteoritai yra suirusių kometų arba

asteroidų liekanos. Ant Žemės paviršiaus nukrinta nuo kelių metrų iki

mikrometro dalių dydžio meteoritai. Mažesni nei 0.1 mm meteoritai vadinami

meteoritinėmis dulkėmis ir mikrometeoritais. Per parą ant Žemės nukrinta

nuo 20 iki 100 tūkst. tonų meteorinių

dulkių ir meteoritų.

Tunguskos meteorites – Kosmoso. kūnas, 1908.VI.30 nukritęs Sibire,

Akmenuotosios Tunguskos upės baseine. Keletą sekundžių iki sprogimo ~800 km

spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į š. vakarus. Sprogimas

buvo girdimas ~1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000

kv. km. plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos

užregistruotos net V. Europoje. Sprogimo galia buvo lygi 15 mln. tonų

trotilo galiai. Kritimo vietoje nerasta nė vieno meteorito gabalo, tik

meteoritinių dulkių. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis

meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per 1 s greičiu į Žemės

atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė

atmosferoje.

Kai kurių kometų orbitos yra taip ištįsusios, kad kometoms apskrieti Saulę

reikia nuo 100 000 iki l milijono metų. Prieš 65 milijonus metų į Žemę (į

Jukatano pusiasalio, esančio tarp Meksikos įlankos ir Karibų jūros,

šiaurinį galą) 10 km/s greičiu smogė maždaug 10 km skersmens asteroidas.

Jis išmušė 180 km skersmens kraterį, sukeldamas milžinišką bangą, kuri

nusirito toli į Amerikos žemyną. Smūgio metu išgaravusios uolienos aptraukė

dangų dulkių, garų ir anglies dioksido sluoksniu. Dėl to įvyko ryškių

klimato ppokyčių, kurie pražudė daugybę gyvūnų, tarp jų ir dinozaurus.

Naudota Literatūra:

http://www.astro.lt/enciklopedija

http://www.windows.ucar.edu/windows.html

Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, leidyklas „Mokslas“, Vilnius, 1981

http://infostudijos.cabletv.lt