Informacijos elgsena

Informacinė elgsena

1. Apibrėžimai

Informacinė elgsena – tai elgsenų, susijusių su informacijos šaltiniais ir

kanalais, visuma. Į šią sąvoką įeina tiek aktyvus, tiek pasyvus

informacijos ieškojimas ir jos naudojimas.

Informacijos ieškojimo (seeking) elgsena – tai tikslingas informacijos

ieškojimas. Informacijos galima ieškoti tiek fizinėse informacinėse

sistemose (kaip laikraščiai ar biblioteka), tiek ir kompiuterizuotose

sistemose (internete).

Informacijos tyrinėjimo (searching) elgsena – tai elgesių „mikro-lygis“,

naudojamas ieškant informacijos visose galimose informacinėse sistemose. Ji

susideda iš visų sąveikų su informacine sistema. Pavyzdžiui, žmogaus ir

kompiuterio sąveikos lygyje, tai gali būti pelės klavišo nuspaudimas į

kokią tai nuorodą. Protiniame (intelektualiame) lygyje, gali būti

apsisprendimas, kokią ieškojimo strategiją pasirinkti, arba kažkokių

kriterijų, pagal kuriuos vėliau bus atrenkama informacija, nustatymas

(pvz., kuri iš dviejų knygų jam bus naudingesnė). Į šį lygį įeina ir

išrinktos informacijos ar duomenų svarbumo įvertinimas.

Informacijos naudojimo elgsena – tai fiziniai ir protiniai veiksmai, susiję

su rastos informacijos įtraukimu į žmogaus jau turimų žinių „bazę“.

Pavyzdžiui, tai gali būti fizinis veiksmas, tekste pasižymint svarbias ir

reikšmingas vietas, arba naujos informacijos palyginimas su jau turimomis

žiniomis – protinis veiksmas.

Informacijos elgsena yra išskiriama į dvi dalis – žmonių informacinę

elgseną bei organizacinę informacinę elgseną.

• Žmonių informacinė elgsena – tai žmonių elgsenų visuma. Kaip jau

minėjau į tai įeina ir aktyvus, ir pasyvus informacijos ieškojimas bei

naudojimas. Taigi informacinė elgsena yra tiek asmeninis bendravimas

su kitais žmonėmis, ttiek ir televizoriaus žiūrėjimas, kai girdime daug

įvairiausių skelbimų, nors tikrai nesiruošiame jų kur nors panaudoti.

• Organizacinę informacinę elgseną galime apibrėžti tokiu pačiu keliu:

organizacijos įrengia sistemas ir paslaugas, kurios turi rinkti,

pasidalinti ir platinti (skleisti) visų rūšių informaciją, nuo

gamybinių duomenų iš fabrikų iki įvykių prekyvietėse. Tačiau

informacija pasiekia organizaciją ir visai kitais keliais, apie

kuriuos iš pradžių net nebuvo galvojama kaip apie informacijos gavimo

mechanizmus. Pvz., pardavėjas pastebi kaip išsiskiria ir kokias

nuolaidas daro konkurencinės firmos ir galų gale ši informacija yra

panaudojama pasiekti firmos tikslams. Vadinasi organizacinė

informacijos elgsena apima ne tik sistemas, įdiegtas valdyti vidinius

informacijos srautus, bet ir bibliotekų bei informacinių centrų

sistemas, įkurtas gauti išorinei informacijai, taip pat organizacines

ir asmenines bendravimo sistemas, per kurias informacija pasiekia

organizaciją yra paskleidžiama joje.

Organizacijos informaciniai poreikiai, CSF metodologija

Organizacijos informaciniai poreikiai – tai informacijos poreikiai, kurie

turi būti patenkinti, kad organizacija pasiektų savo strateginius tikslus.

Jie labai svarbūs įmonės sėkmingam darbui, tačiau nepaisant to, literatūros

apie organizacinių informacinių poreikių ieškojimą yra tikrai nedaug. Šių

poreikių tyrimas apsiriboja beveik vien tik lemiamų sėkmės veiksnių

metodikos (critical success factors – CSF) naudojimu.

Lemiami sėkmės veiksniai pripažinti kaip pagrindas apibrėžiant vadybininkų

informacinius poreikius. Idėja labai paprasta: kiekvienoje organizacijoje

tam tikri veiksniai yra lemiami jos sėkmei, ir jei ppagrindinis tikslas yra

susijęs veiksniais, kurie liko nepasiekti, tai organizacija gali žlugti.

Pvz., naujo produkto vystymas, gerai numatytas paskleidimas (išskirstymas)

bei efektyvi reklama – šie veiksniai ir dabar yra labai svarbūs firmoms.

CSF buvo panaudoti kaip komponentas strateginio informacijos valdymo

(stategic information management – SIM) metodologijoje. Jos tikslas buvo

įvertinti organizacijų darbą ir jų konkurencines galimybes. Konkurencinis

pranašumas – tai firmos sugebėjimas patraukti klientus žemomis kainomis,

geresne kokybe ar kokiomis nors kitomis kitiems neprieinamomis priemonėmis.

Pirmiausia buvo norima patikrinti, ar naudojant CSF metodologiją galima

identifikuoti kompanijos informacinius poreikius, atpažinti organizacijai

lemiamas (t.y. pačias svarbiausias) sritis. Naudojant CSF buvo bandoma

atrasti žmonių informacijos ieškojimo elgesyje atitikimą organizacijos

tikslų siekimui. Ši analizė taip pat leido detaliau išnagrinėti sudėtingą

organizacijos informacinę elgseną.

Pirmiausiai tai buvo išskirtos dvi svarbiausios lemiamų veiksnių rūšys:

vidiniai ir išoriniai veiksniai. Labai svarbus faktorius atliekant detalų

strateginio informacijos valdymo tyrimą yra informacijos valdymas – IV

(information management – IM). Šis tyrimas yra atliekamas trimis fazėmis:

1. susieta su CSF analize,

2. su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime

3. su informaciniais šaltiniais ir naudojamais kanalais.

Taigi pirmojoje tyrimo fazėje yra identifikuojami organizacijos sėkmės

veiksniai. Vienas iš jų yra informacijos valdymas. IV funkcijų

reikšmingumas yra labai susijęs su pramonės šakomis, kuriose organizacija

operuoja. Pvz., mokymo įstaigose IV atlieka labiau paremiantį nei

strateginį vaidmenį. Svarbiausios sritys – IV infrastruktūros ir tinklinio

aptarnavimo plėtojimas. Pvz., universitete svarbiausia yra vidinė

informacija (dėstytojų informaciniai poreikiai, kad galėtų atlikti tyrimus,

mokyti studentus). Labai svarbu, kad visa esminė informacija būtų sutelkta

informacinėse sistemose. Taigi norint įkurti ir plėtoti IV infrastruktūrą

svarbu sužinoti darbuotojų tobulinimosi poreikius, taip pat apklausti

studentus ir pan., t.y. surinkti kuo daugiau vidinės informacijos. Išorinės

informacijos poreikiai apsiriboja tik IV infrastruktūros vystymo technine

dalimi.

Pramonėje IV svarbiausios sritys – visi pradiniai darbai susiję su

informacijos kokybe:

▪ tikslios informacijos gavimas ir jos paskleidimas viduje,

▪ geresni informacijos srautai,

▪ aukštos kokybės informacinės sistemos, jų panaudojimas teikiant

paslaugas klientams,

▪ išorinės informacijos gavimas.

IS infrastruktūra – taip pat labai svarbi sritis. Į ją įeina elektroniniai

IS resursai, klientų duomenų bazė. Strateginis IS vystymasis yra lemiamas

marketingo ir pardavimų darbui. Žmogiškosios žinios – gyvybiškai svarbios

kuriant ir parduodant produktus Taigi lemiami veiksniai: IV, finansai,

marketingas, jo kanalų žinojimas, marketingo komunikacijos išmanymas,

klientų pažinojimas ir sugebėjimas juos aptarnauti. IV marketinge ir

pardavimuose atlieka svarbiausią vaidmenį visos veiklos, pardavimų, klientų

aptarnavimo įgyvendinime, reklamos ir marketingo medžiagos kūrimo pradinėje

stadijoje. Su visomis šiomis sritimis yra susiję ir organizacijos

informaciniai poreikiai.

Antrasis strateginio informacijos valdymo metodologijos etapas yra susijęs

su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime. Kaip pavyzdį

galime paimti tyrimą viename universitete. Socialinė tinklo analizė buvo

panaudota norint geriau suprasti dalyvių informacijos ieškojimo metodus.

Taip pat tai leido ištirti organizacinio informacijos elgesio sudėtingumą,

analizuojant svarbiausių veikėjų formalių ir neformalių ssocialinių kontaktų

vaidmenį gaunant reikalingą vidinę ir išorinę informaciją. Analizėje buvo

naudojama santykių tarp svarbiausių universiteto dalių idėja. Buvo išskirti

4 socialinių kontaktų rūšys:

1. vidiniai formalūs kontaktai,

2. vidiniai neformalūs kontaktai,

3. išoriniai formalūs kontaktai,

4. išoriniai neformalūs kontaktai.

Analizė parodė, kad vidiniai formalūs kontaktai aktyviausiai naudojami

fakultetuose. O rektoratas ir pagalbiniai darbuotojai yra naudojami labiau

kaip informacijos šaltiniai. Iš viso labai trūksta tokio bendravimo ir dėl

to gali kilti labai daug problemų. Jos daugiausiai yra susijusios su

organizaciniu informacijos elgesiu ir srautais. Informacijos ieškojimas iš

dalies yra ribojamas vienakrypčių kontaktų, nėra pastovių ryšių su

fakultetais (dėl to nukenčia ir informacijos kiekybė, ir kokybė), labai

didelis bendravimo barjeras tarp darbuotojų. Visi šie kontaktai ir

atskleistos problemos tam tikru mastu atsispindi aukštojo išsilavinimo

hierarchinėje organizacinėje kultūroje.

Veikėjų informaciniame elgesyje vidiniai neformalūs bendravimai šiame

kontekste atlieka mažiausią vaidmenį. Daugiausiai tai tampa neformaliu

informacijos perdavimo kanalu. Skirtingų universiteto dalių bendravimo

trūkumas yra labai didelė problema, kuri aiškiai kliudo efektyviai vystyti

IS, nes tam reikia bendradarbiauti su sistemų vartotojais.

Išorinius formalius kontaktus dažniausiai naudoja dekanai ir rektoratas.

Dažniausiai su kolegomis iš kitų universitetų. Taip pat su vyriausybe ir

kitais valstybiniais valdžios organais. Labai svarbus tokių kontaktų

objektas – firmos, organizacijos, pramonės centrai, kurie gali paremti

finansiškai.

Išoriniai neformalūs kontaktai dažniausiai buvo naudojami žmonių atsakingų

už IV. Tai rodo, kad yra vidinių komunikacijos problemų. Taip pat pasirodė,

kad kompiuterių centras

patenkino savo plėtojimosi informacinius poreikius

patenkino naudodamas išorinius neformalius kontaktus. Universiteto valdžia

irgi naudoja šiuos ryšius norėdami gauti kokią nors labai svarbią

informaciją. Organizacija, ieškodama informacijos, gali pasinaudoti šiais

ryšiais kaip visos informacinės sistemos dalimi.

Trečiasis etapas susijęs su informacijos šaltiniais. Universitete bene

svarbiausią vaidmenį atlieka elektroninės IS. Jos dažniausiai naudojamos

bandant gauti išorinę informaciją. Labai svarbus interneto ir kt.

elektroninių informacijos šaltinių vartojimas. Be to, naudojami tiek ir

kitos organizacijos, konsultantai bei statistiniai faktai, tiek ir fiziniai

išoriniai šaltiniai (publikacijos, moksliniai žurnalai, ataskaitos).

Vidinės informacijos dažniausiai ieškoma informacijos valdymo sistemoje –

MIS. Taip pat naudojami ir žurnalai, laikraščiai, planai, susitikimų

protokolai, knygos, statistiniai faktai, skelbimų lentos ir kt.

informacinės paslaugos. E – paštas ir asmeninis bendravimas dažniausiai

naudojami kanalai norint gauti vidinę informaciją, tuo tarpu telefonas

dažniausiai naudojamas ieškant išorinės informacijos.

Pramonės sektoriaus organizaciniame informaciniame elgesyje žmonės yra

svarbiausias informacijos šaltinis. Įvairūs susitikimai ir asmeniniai

kontaktai tampa svarbiausiais kanalais norint gauti vidinę informaciją, tuo

tarpu telekomunikacijos (telefonas ir faksas) – gauti išorinei informacijai

– marketingui ir pardavimams. Ištyrus socialinių aspektų kilmę informacijos

elgsenoje, paaiškėjo, kad organizacijos darbe IV ir IS tapo lemiamomis.

Pavyzdžiui nepatenkinus informacijos, susijusios su išorine aplinka,

poreikių, gali žlugti visa įmonė. Organizacinės informacijos elgsenos

problemos gali būti susijusios su bendro darbo ir dialoginės IS plėtra, kas

labai silpnina bendrą darbą. Taip pat didžiulė problema, kad finansams ir

marketingui tiekiama informacija nėra tiksli ir jos nepakanka. Visi šie

veiksniai gali prisidėti prie realizuojamų planų ir strateginės IS

plėtojimo žlugimo.

Reziumė. Informacijos klasifikavimas į lemiamas sritis yra pats

svarbiausias siekiant įgyvendinti organizacijos strateginius tikslus.

Geriausia, kai lemiamų sėkmės veiksnių yra mažiau ir jie ryškūs. Tai

leidžia aiškiai suprasti didžiausius organizacijos informacinius poreikius.

Jei yra daug veiksnių, tai informacinių poreikių tyrimas bus labai

išskaidytas. Ir dėl to gali kilti problemų organizacijoje diegiant IS.

Strateginio informacijos valdymo metodologijos tyrimas parodė:

• kad lemiami sėkmės veiksniai ir informacijos poreikiai yra labai

susiję, ir priklauso nuo to, kurioje pramonės šakoje veikia

organizacija,

• jog labai svarbus sąveikavimas tarp pirminių veiksmų (kai sukuriama

produkto idėja, ji patikrinama ir priimami produkto vystymo

sprendimai) ir pirmųjų veiksmų marketinge (kai produktai paleidžiami į

rinką),

• kad IV yra labai reikšminga pagalbinė veikla, iir turi būti įtraukta į

visos infrastruktūros kūrimą bei vystymą, kad būtų įgalintas

organizacijos tinklinis veikimas.

Visi šie tyrimai patvirtina CSF svarbą nustatant organizacinius tikslus ir

juos susiejant su įvairaus lygio personalo informaciniais poreikiais. Šiuo

būdu organizacijos informaciniai poreikiai parodo, kad bendros informacinės

valdymo sistemos turi padėti, jei organizacija yra konkurencinga ir nėra

svarbu kokioje aplinkoje ji operuoja.

Žmonių informacinė elgsena

Žmonių informacinės elgsenos tyrimai buvo pradėti jau gana seniai ir praėjo

ne vieną tarpinį etapą. Šios elgsenos ištakomis galime vadinti skaitytojų

darbą bibliotekose. Šiuolaikinių žmonių informacijos ieškojimo elgsenos

tyrimų pradžia laikoma 1948 metais surengta Karališkoji Mokslininkų

Informacinė Konferencija. Buvo pradedama suprasti, kaip žmonės naudoja

informaciją, kai tai yra susiję su jų darbu ir ypač su moksliniais tyrimais

bei technologijomis. 1958 m. Vašingtone buvo surengta Tarptautinė Mokslinės

Informacijos Konferencija, skirta „mokslininkų literatūros ir informacijos

poreikiams“. Visi tyrimai, atlikti iki tada buvo daugiau susieti su

informacijos šaltinių ir sistemų naudojimu, nei su informacijos ieškojimo –

žmogiškąja puse. Tačiau po šios konferencijos buvo bandoma nustatyti, kaip

tie šaltiniai galėtų būti naudingesni mokslininkams, ir kaip mokslininkai

galėtų geriau juos panaudoti.

1972-73 m. Baltimorėje (JAV) buvo atliktas eilinių piliečių informacinių

poreikių tyrimas. Šis tyrimas tapo standartu kitiems plačios apimties

tyrimams apie ieškojimo įrankių kūrimą ir vystymą. Buvo nagrinėjama, kokie

yra urbaninės visuomenės informaciniai poreikiai, kaip tuo metu jie buvo

patenkinti ir kaip būtų galima geriau juos patenkinti. Buvo nustatyti

įvairūs socialiniai, psichologiniai ir intelektualiniai barjerai, dėl ko

negali būti patenkinti šie poreikiai. Buvo apibrėžtas daug diskusijų ir

problemų sukėlęs terminas „informacijos poreikiai“ – tai antro svarbumo

poreikiai, kurie iškyla norint patenkinti svarbiausiuosius poreikius

(tokius, kaip pastogė, maistas ir pan.).

1962 m. Mote išskyrė 3 mokslininkų grupes, pagal pobūdį disciplinų, kuriose

jie dirbo:

1. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su gerai išplėtotais

pagrindiniais principais, gerai organizuota literatūra ir gerai

apibrėžtu subjekto „pločiu“(pvz., organinė chemija);

2. kai disciplinos subjektas platesnis ir mažiau organizuota literatūra;

3. mokslininkai, kurie ddirbo disciplinose su daug įvairių problemų ir

beveik neegzistuojančia literatūra.

Pagal tai buvo galima suplanuoti bibliotekų ir informacinių paslaugų galimą

pareikalavimą. Pirmajai kategorijai – savitarnos bibliotekos, o 2 ir 3-ai

grupėms buvo reikalingos bibliotekos su darbuotojais, kurie gali padėti

ieškoti informacijos. Dabar galima sakyti, kad pirmosios kategorijos

asmenys atitinkamai yra asmenys, linkę patys ieškoti informacijos

internete, tiesioginėmis paieškos sistemose. Antrosios ir trečiosios –

naudoja kvalifikuotų tarpininkų paslaugas, ir jų poreikis neišnyksta.

Šis Mote‘s darbas ko gero buvo pirmasis labiau sutelktas į informacijos

naudotojus, nei informacines sistemas. Nuo 1980 metų dauguma tyrimų tapo

labiau orientuoti į žmones nei į sistemas. Kartu atsirado daugybė kokybinių

ir kiekybinių metodų, tokių kaip stebėjimas ir anketavimas. Buvo išplėstas

informacijos ieškojimo elgesio, dėl fiziologinių, norėjimo žinoti

(žingeidumo) ir naudos poreikių, modelis. Visi šie poreikiai gali būti tiek

asmeniniai, tiek sąlygoti žmogaus darbo ar aplinkos (politinės, ekonominės,

technologinės ir pan.).

Dervin’as nagrinėjo sence-making teoriją, kitaip dar vadinamą „padalintu

reikšmių aiškinimu“, kadangi socialinėje aplinkoje informacijos mainai

apima ir aktyvų informacijos ieškojimą, ir įvairų bendravimą. Taip yra, nes

informacijos ieškoma ne tik visuomenės informavimo priemonėse, tačiau

dažnai ir bendraujant su žmonėmis – šeima, draugais, kaimynais,

bedradarbiais, o bendravimo aplinka nuolat keičiasi. Taigi ši teorija

nagrinėja ištisą informacinės elgsenos procesą, kai problemos gali būti

išsprendžiamos per informacijos ieškojimą. Teoriją sudaro 4 elementai:

1. laiko ir erdvės situacija, kuri parodo dėl ko kyla informacijos

problemos;

2. trūkumai, kurie nurodo skirtumą tarp esamos ir norimos situacijos

(pvz., nežinia);

3. rezultatas, kuris parodo, kaip šis procesas gali padėti;

4. jungiamoji grandis (bridge) – “tiltas” tarp pradinės situacijos ir

rezultatų, per kurį naudojant įvairius metodus šalinami trūkumai.

Wilson’as šią teoriją interpretavo kaip tokią schemą:

„Sense-making“ – „the shared construtruction of meanings“

Ellis tyrė informacijos ieškotojų elgesio bendras “ypatybes” – stadijas,

kuriomis vyksta ieškojimo procesas, pirmiausia socialinių mokslų kontekste,

tada fizinių ir galų gale techninių. Taigi jo išskirtos bendros ieškojimo

elgsenos stadijos yra:

• Pradėjimas (starting) – pati pradžia ieškant informacijos, pvz.,

išmanančio bendradarbio paklausimas.

• Prisirišimas (chaining) – žinomoje medžiagoje sekamos pastabos ir

nuorodos, ir per nuorodų rodyklę einama toliau.

• Naršymas – pusiau kryptinga, pusiau struktūrizuota paieška

• Išskyrimas (diferencijavimas) – gautos informacijos filtravimas,

naudojant žinomus skirtumus tarp informacijos šaltinių.

• Kontroliavimas – prižiūrėjimas, kad informacija būtų šiuolaikiškuma ir

nepasenusi.

• Išrinkimas – atrankos būdu tinkamos ir svarbios informacijos

informacijos šaltiniuose nustatymas.

• Tikrinimas (tvirtinimas) – informacijos tikslumo tikrinimas.

• Užbaigimas – palaidų galų surišinėjimas paskutine paieška.

Kuhlthau tyrimo atlikto 1994 metais informacijos ieškojimo elgesio modelio

etapai: pradžia, atrinkimas, tyrinėjimas, formulavimas, rinkimas ir

pateikimas. Tyrimo tikslas buvo kiekvienoje ieškojimo stadijoje įžiūrėti

tam tikrus elgsenos šablonus ir atitinkamus jausmus. Pvz., pradžios etape

yra nepastovios, neaiškios ir bendros mintys

apie problemos sritį. Ir jis

yra susijęs su foninės informacijos ieškojimu, ir šiame etape „svetimo

darbo pasisavinimas“ yra tiesiog reikalingos informacijos atpažinimas. Likę

atitinkami darbai yra: atpažinimas – bendros paieškos temos nustatymas;

ištyrimas – informacijos ieškojimas ta tema; formulavimas – susitelkimas

šios temos konkretesnėje srityje; rinkimas – svarbios informacijos kaupimas

ta tema; užbaigimas – informacijos ieškojimo (tyrinėjimo) pabaiga.

Informacijos mokslas buvo tiriamas ir iš kitų perspektyvų. Vienas iš tokių

– psichologiniai asmenybės tyrimai susiję informacijos apdorojimu ir

atpažinimu. Pvz., „žingeidumo“ testas buvo sugalvotas norint įvertinti

bendras savybes susijusias su asmenybės iinformacijos ieškojimo motyvacija.

Taip buvo bandoma ištirti savitarpio santykį tarp norėjimo žinoti ir

pastangų, įdėtų išorinės informacijos ieškojimui. Deja šis tyrimas liko

bevaisis ir tiesiog laboratoriniais tyrimais buvo iškelta hipotezė, jog

labiau norintys pažinti žmonės deda daugiau pastangų ir ieško daugiau

informacijos.

Organizacinėje teorijoje buvo nustatyti kontekstiniai ir pavieniai

kintamieji, kurie veikia organizacinių sprendimų priėmėjų informacijos

naudojimą. Tais kintamaisiais gali būti: komunikaciniai tinklai,

informacijos naudingumas (kiekybė, kokybė, turinys, forma ir patikimumas),

taip pat asmeniniai požiūriai, naudojami kriterijai.

Tokių ir panašių tyrimų buvo tikrai daug, taigi tikrai neįmanoma jų visų

čia suminėti.

Pasirodo, jog žžmonių informacinė elgsena yra gerai apibrėžta sritis ištirta

informacijos mokslo, ir pradeda rodytis sukauptų žinių nauda. 1998 metais

vykusioje Antroje Informacijos Paieškos Konferencijoje buvo pateikti

nepaprasti modeliai ir metodai naudojami tiriant elgesį. Tačiau iškilo

nauji klausimai, kaip kad bendras informacijos ieškojimas, informacijos

ieškojimo elgsenos vaidmuo iir informacijos ieškojimas internete. Taip pat

buvo pradėta sieti informacijos ieškojimo (seeking) ir informacijos

tyrinėjimo (searching) tyrimai, kurie anksčiau buvo nagrinėjami kaip

atskiros veiklos, dėl to, kad informacijos tyrinėjimas yra stipriai susijęs

su informacijos išrinkimu.

Pagaliau dabar keli modeliai yra bandomi sujungti į vieną. Wilson‘as

pasiūlė problemos sprendimo visuotinį modelį. Ankstesnis informacijos

ieškojimo, tyrinėjimo ir naudojimo suvokimas asocijavosi su atskirais

problemų sprendimo etapais, kaip tokios fazės: problemos atpažinimas, jos

apibrėžimas, sprendimas ir kur reikia sprendimo konstatavimas. Wilsno‘as

susiejo Ellis‘o ir Kuhlthau modelius, sujungdamas į vieną visumą visus

elementus ir įtraukdamas emocionalius veiksmus, kurie gali paveikti

paiešką. Šiame modelyje išskiriami 5 veiksniai, kurie gali sustiprinti arba

sulaikyti paieškos sėkmę. Tai psichologiniai bruožai (ypatybės),

demografiniai duomenys, aplinkos veiksniai, šaltinių savybės. Taip pat

įtraukta savi-veiksmingumo sąveika: tai įsitikinimas, kad žmogus pats

vienas gali pasiekti norimus rezultatus. Įtraukdamas šią sąvoką, Wilson‘as

ir pabrėžia, kad žmogus turi tikėti savo jėgomis ir sugebės pasiekti

tikslą.

[pic]

Labai įdomus yra žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis, kur buvo

tiriami nesusijęs su darbu kasdieninis informacijos ieškojimas. Buvo

nustatyti tokio informacijos ieškojimo aspektai:

• Praktiškas (practical) informacijos ieškojimas

• Orientuotas (orienting) informacijos ieškojimas (susivokimas svetimoje

aplinkoje)

Praktiško informacijos ieškojimo tikslas – rasti specifinius atsakymus

atskiriems informacijos poreikiams. Tuo tarpu orientuotas informacijos

ieškojimas yra kaip dalis kasdieninių užsiėmimų ir leidžia žmonėms gauti

visą juos dominančią informaciją. Netgi pasiūlomas terminas „informacijos

artumas“ – „information neighbourhood“. Nors dauguma informacijos paieškų

vykdomos ppirmuoju aspektu, žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis

nustato, kad pirmiausia žmonės renka informaciją susidurdami su aplinka.

Žmonės visai atsitiktinai randa sau įdomią informaciją. Informacijos

gavimas netgi įžvalgiai prilyginamas „uogų rinkimui“ – „berry-picking“.

Kadangi naršant po informacinę terpę, informacijos rinkimas dažniausiai

nesusijęs su svarbių tikslų įgyvendinimu, taigi vartotojas gali pats ramiai

susiorientuoti ir suprasti, kiek naudingos informacijos galima rasti be

tikslo klaidžiojant toje aplinkoje.

Sąvoka „informacijos artumas“ (kaip aplinka, kurioje galima ir tikslingai

ir netikslingai naršyti abiems informacinio ieškojimo aspektais) yra

būdinga virtualioms visuomenėms. Terminas „informacinis artumas“

dažniausiai naudojamas, kai vartotojai naršo nepaprastai didelėse ir

nestruktūrizuotose duomenų bazėse. „Virtuali visuomenė“ taip pat vartojama

netiesiogine prasme, o apibūdinant informacinę terpę ir jos naudotojus,

kurie nuolat budriai seka visą juos dominančią informaciją, ir save beveik

tiesiogiai mato kaip bendruomenės narius. Jie naudoja abu ieškojimo būdus,

norėdami patenkinti specifinės informacijos poreikius.

———————–

Tiltas

Situacija

Rezultatas

Trūkumai

Atrinkimas

Pradžia

Tyrinėjimas

Formulavimas

Rinkimas

Užbaigimas

Jausmai

Nežinomy-bė

Optimizmas

Sumišimas, nusivylimas, abejonė

Aiškumas

Kryptingu-mo pojūtis

Pasitenkini-mas arba nusivylimas

Mintys

neaiškios, neapibrėžtos

sutelktos

augantis susidomėjimas

Veiksmai

svarbios, susijusios informacijos ieškojimas,

nagrinėjimas

tinkamos informacijos ieškojimas,

dokumentavimas

Informacinių poreikių

situacija

Mechanizmo aktyvavimas

Sunkumų/susidoro-jimo teorija

Veiksnių įtraukimas

Mechanizmo aktyvavimas

Informacijos ieškojimo elgsena

Psichologiniai

Demografiniai

Visuomeniniai

Aplinkos

Šaltinio ypatybės

Pavojaus/atlygio teorija

Socialinių mokslų teorija

Savi-veiksmingumas

Pasyvus

dėmesys

Pasyvi paieška

Aktyvi paieška

Nuolatinis ieškojimas

Informacijos apdorojimas ir naudojimas

Dalyvaujantys žmonės