Tautiskumo ugdymas

Turinys

Įvadas…………………………2

Tautiškumo samprata…………………………3

Tautiško auklėjimo tikslai ir uždaviniai…………………….5

Tautiškumo ugdymo metodai…………………………6

Išvados…………………………9

Naudota literatūra…………………………10

Vėlinių renginys tautiškumo ugdymo aspektu…………………11

Įvadas

Tautiškumas- tai būdas arba forma kuria reiškiasi tauta.

Tautiškumą reikia ugdyti nuo pat vaiko gimimo, ir visas tautiškumo mokymasis trunka visą gyvenimą.Tautiškumas įgyjamas per tautinę kultūrą. Kuo žmogus labiau dalyvauja aktyvioje veikloje susijusioje su tautiškumo ugdymu visuomenėje, tuo jis labiau tobulėja ir mokosi tautiškumo.Šio referato tikslas sužinoti kaip tautiškumo ugdymas atsispindi kalendorinėje šventėje, šiuo atveju- kalendirinė šventė Vėlinės.

Tautiškumo samprata

Tautiško auklėjimo esmė.

Žmogiškumas, kaip turinys ir tautiškumas, kaip lytis, oorganiškon vienybėn susieina tautiškame auklėjime.Tik gimęs asmuo yra žmogiškas, bet jis dar nėra tikra prasme tautiškas.Tikrasis tautiškumas nėra imanentinis dalykas, kuris žmogui augant išsiskleistų savaime.Jis yra įgyjamas.Jau motina, mokydama savo kūdikį kalbėti, žaisti ir melstis, perteikia jam tautišką grožio suvokimą ir tautišką santykiuoseną su Dievu.Pasisavindamas tautos sukurtas kultūrines gėrybes, jis kartu pasisavina ir tautines lytis.Tautiškumas yra įgyjamas per tautinę kultūrą.

Tautiškas auklėjimas perteikia tautinės kultūros gėrybes, kuriose yra realizuotos tautiškos lytys.Auklėtinis jas pasisavina, jos įeina į jo psichiką, ją apgaubia ir aapsipavidalina.Kultūros lyčių tautiškumas virsta psichinių galių tautiškumu.Žmogiškumas darosi apspręstas tautiškumo, kaip formos.Todėl, ir tautiškas auklėjimas savo esme yra individualinio žmogiškumo apsprendimas tautiška lytimi, perteikiant jam atitinkamas tautinės kultūros gėrybes.Tautiškas auklėjimas būtų be prasmės, jei žmogiškumas turėtų savą specialią lytį.Jis būtų ddresūra, jei tautiškumas būtų tik įgimtas.Galimumas įgyti tautiškumą ir neapspręstas žmogiškumas yra dvi pagrindinės tautiško auklėjimo sąlygos.

Tautiško auklėjimo prasmė reikalauja, kad jis būtų pirmutinis laiko atžvilgiu.Kūdikio žmogiškumas turi būti apspręstas tautiškomis lytimis, kuriomis jis turės reikštis visą gyvenimą.Bet, pirmutinis apsisprendimas visados esti giliausias ir pastoviausias.

Ugdymas jau nuo pat pradžios turi būti tautiškas.Vaikui turi būti perteikiamos tautinės gėrybės.Su svetima kultūra jis gali būti supažindintas tik tada, kai tautiškos lytys jau yra gana stipriai jame įsišaknijusios.Žmogiškumas gali būti tikrai išauklėtas tik tada, kai jis kuo tobuliausiai susigyvena su tautiškumu.

Žmogiškas auklėjimas negali būti be tautiško auklėjimo ir tautiškas auklėjimas be- žmogiškojo.Žmogiškumas negali apsireikšti be tautiškumo, taip ir žmogiškumo auklėjimas negali apsieiti be tautiškumo auklėjimo.Žmogiškumas gali vaisingai veikti tik apipavidalintas tautiškomis lytimis, vadinasi, tautiškai iišauklėtas.

Tautiškas auklėjimas yra atrama visokiam kitokiam auklėjimui.

Fr.Fösteris yra pasakęs, jog „tautinio auklėjimo mums, be abejo, reikia ta prasme, kad atskiras žmogus tvirtai įsišaknytų prigimties duotame ir istorijos išvystytame savo tautos būde, dėl ko ir jo paties būtybė pasiekia pilnutinio išsiskleidimo“.

Tik tautiškai išauklėtas žmogus gali būti kūrybiškas visose gyvenimo srityse, nes tik tada savo darbams jis gali duoti originalią ir todėl vertingą lytį.Tautiškas auklėjimas tada esti vaisingas, kai kiekvienos tautos tautinio auklėjimo teorija žino, kokia iš esmės yra savos tautos lytis, kkuria reikia apspręsti naujoji karta.Tautiškam auklėjimui labai daug gali padėti filosofiniai ir psichologiniai atskirų tautų tyrinėjimai.

Todėl, tautiškas auklėjimas nėra tik kūdikystės ar vaikystės metų dalykas, bet siekia paauglio ir net jaunuolio amžių.Tautiškas auklėjimas nepasitenkina tik pradėjęs tautišką žmogaus apsprendimą.“Jis turi suteikti naujoms kartoms tobuliausiu laipsniu tą tautinę lytį, kuri išskiriamai charakterizuoja savo tautą, palyginant su visomis kitomis tautomis“.Tautiškas auklėjimas niekados nėra pabaigiamas.Tautiškumas visados turi būti palaikomas, tobulinamas ir saugojamas.

Tautišku atžvilgiu žmogus yra panašus į knygos vertėją, kuris turi nuolatos kovoti su besiskverbiančiu į jo psichiką svetimu galvojomo būdu.Todėl tautiškas auklėjimas kaip tik yra pašauktas ginti tautišką žmogaus lytį nuo svetimų priemaišų, nuolatos perteikdamas tikrai grynas tautinės kultūros gėrybes.Lavinimo eigoje tautinių dalykų mokymas turėtų būti visų laipsnių mokyklose.

Tautiško auklėjimo tikslai ir uždaviniai

Tautiško auklėjimo tikslas yra tobula tautiškoji individualinio žmogiškumo lytis, arba pilnutinis tautiškumas.

Tautiškumas, kaip jau buvo anksčiau minėta, yra sudėtinis dalykas.Jis apima visą žmogų ir visai jo būtybei suteikai tam tikrą reiškimosi būdą.Žmogus yra tautiškas ne tik savo siela, bet ir savo kūnu.Galima visai teisingai kalbėti, apie fizinį tautiškumą, kurį sukuria rasė ir gyvenamosji aplinka.

Tautinės kultūros pasisavinimu žmoguje yra sukuriamas psichinis tautiškumas, arba tautiška visos jos psichikos lytis.Psichinis tautiškumas suskyla į į tiek sričių, kiek yra pastovia lytimi apsprendžiamų psichikos galių.Gimtosios kkalbos perteikimas tautiška lytimi apsprendžia žmogaus mąstymą, tautinis meno perteikimas apsprendžia estetinį jo suvokimą, ir individo įvedimas į religines tautos tradicijas apsprendžia tam tikra prasme jo santykius su Dievu.Iš psichinio tautiškumo mes išskiriame valios sritį.

Psichinis žmogaus tautiškumas todėl suskyla į tris pagrindines dalis: į intelektinį, estetinį ir religinį tautiškumą.Pridėję prie jų fizinį tautiškumą, gauname ketvertą esminių bendrojo tautiškumo sričių.

Apspręsti individą tautiška lytimi yra pagrindinis ir bendriausias tautiško auklėjimo uždavinys.

Tautiško auklėjimo uždavinys suskyla į ketvertą specialių uždavinių, kurių vykdymu yra siekiama specialių tikslų. Fizinio tautiškumo yra siekiama etninio tipo tobulinimu;intelektinio tautiškumo siekiama tautiškos galvosenos lavinimu, perteikiant gimtąją kalbą;estetinio tautiškumo siekiama tautiško meniškojo kūrimo ir pasigerėjimo išsivystymu, perteikiant estetines tautos gėrybes;religinio tautiškumo siekiama tautiško religinio reiškimosi auklėjimu, perteikint religines tautos sukurtas lytis.Todėl etninio tipo tobulinimas, tautiškos mąstysenos lavinimas, tautiško estetinio suvokimo išsivystimas ir tautiško religinio reiškomosi auklėjimas yra pagrindiniai tautiško auklėjimo uždaviniai.

Tautiškumo ugdymo metodai

Metodas- tai priemonių ir turinio taikymo būdų sistema ugdymo tikslams pasiekti.

Metodų parinkimas priklauso nuo turinio sudėtingumo, ugdytinių patirties.Būtina atsižvelgti į visuomenės gyvenime vykstančius pokyčius, kurie lemia kultūrinių-vertybinių nuostatų į mokslą, visą ugdymo procesų formavimąsi.

Būsimųjų pedagogų tautiškumo ugdymo vyksme buvo taikomi didaktikos, hodegetikos metodai ir formos, nurodytos ir paaiškintos lietuvių autorių knygose jų veiksmingumas priklauso nuo dviejų sąlygų:

– nuo auklėjimo mmetodikos pagrįstumo;

– nuo auklėtinių recepcijos adekvatumo;

Pradedant dėstyti kursą ar organizuoti veiklą, darbo eigoje ir baigiant studijas, naudojami psichodiagnostiniai metodai:

1.Išsisakymo metodai: autobiografinis metodas, studijų, trumpų rašinėlių metodas, anketos, pokalbis, aprašai.

2.Liudijimo metodai: vyresniųjų liudijimas- rekomendacijos, vienmečių liudijimas, charakteristikos.

3.Stebėjimo metodai: natūralus tiesioginis stebėjimas, natūralus netiesioginis stebėjimas, kontoliuojamas stebėjimas bei eksperimentas, įvairūs testai.

Kadangi tautiškumo ugdymas- ne atskira speciali disciplina, o pedagoginis uždavinys, išryškėjantis visame ugdymo plote, labai reikšmingas tarpdalykinių ryšių sistemos sukūrimui, būtinas dalykinis pedagogų bendradarbiavimas tiek formalioje, tiek neformalioje pedagoginėje veikloje.

Labai svarbu tautiškumo ugdymo procese suteikti studentams galimybę reflektuoti.

Reflektyvinis mokymo metodas padeda įgyvendinti svarbų metodologijos principą: auklėjimo, mokymo, lavinimo procesas turi vykti be prievartos, atsižvelgiant į auklėtinių savimonę, poreikius- tik taip galima išugdyti tautai darnią asmenybę.

Taikant reflektyvųjį metodą, rūpinamasi, kad:

• Studentai įsijungtų į užduoties vykdymą, kad suvoktų užduoties svarbą, kad ne tik paklustų nurodymui pvz:. iš dėstytojo, bet ir patys norėtų įsijungti į tą veiklą.

• Užduotys parengiamos taip, kad studentas turėtų pasirinkimo laisvę.

• Užduoties analizė turi būti nenuspėjama, kad užduoties atlikėjai galėtų įvardinti tai , ko nesitikėjo.

• Studentai provokuojami iš naujo įvertinti savo patirtį, skatinami vadovauti savo pačių studijų procesui.

• Studentai skatinami sujungti naują medžiagą su jau turima patirtimi bei analizuoti savo sugebėjimus ir suvokimą.

Tautiškumą ugdant taip pat svarbūs emocijų sukėlimo metodai.Įkvėpimo metodai kelia entuziazmą tautinei veiklai.Emocijos taip

pat yra vertybių išgyvenimas- tai aukštesni jausmai.Juos sužadina liaudies daina, dainuojama atitinkamu kalendoriniu ar paros metu vietovėje,iš kur ji kilusi, kur ji susilieja su krašto dvasia.

Veikdinimo metodas, plačiai pritaikomas paskaitos metu, taip pat skiriant, aptariant įvairias savarankiškas užduotis: padainuoti gimtojo regiono liaudies dainą, užrašyti gimtojo miestelio ar kaimo istoriją, aprašyti kraštovaizdį;aplankyti kraštotyros muziejų ir aprašyti eksponatus ir kt.

Ypač reikšmingas šis metodas papildomojo ugdymo, neformalioje veikloje:folkloro, liaudies šokių, kanklininkių ansamblio, kaimo kapelos veikloje, kai studentai yra ir programų kūrėjai, ir atlikėjai, kkai ši veikla grindžiama itin glaudžiais ryšiais su socialine aplinka.Svarbi sąlyga šiai veiklai-laisvanoriškas būsimūjų pedagogų dalyvavimas joje.

Pirmtako pavyzdys sukelia susidomėjimą.Visada įdomu išmokti nors vieną dainą iš pirmųjų lietuvių liaudies rinkinių arba giesmes, paskelbtas pirmojoje lietuviškoje knygoje.

Modelinis pavyzdys senoji baltų simbolika liaudies dainose, tautodailėje.

Projektas, planas.Idealu, kai ugdymo metodikas arba etninę kultūrą dėstantis dėstytojas dirba ir pedagoginį darbą darželyje ar mokykloje.Tokio dėstytojo paskaitose dažniau būna praktiškų projektų, nes tokie dėstytojai turi daugiau pavyzdžių kaip elgtis, ką daryti kai kuriuose situacijose, turi daugiau ppatirties, ir gali labiau padėti ar patarti.

Iliustravimas.Per paskaitas dainuojamos įvairių regionų dainos, prieš tai pakalbama apie melodikos ypatumus, kilmę.

Demonstravimas.Gali būti demonstruojamos skaidrės su liaudies architektūros, skulptūros paminklais ar kiti vaizdiniai, stebimi Lietuvos regionų kostiumai poto aptarinėjami.

Monologo metodika.Nurodymas, patarimas, pamokymas, pasakojimas, pprakalba, įtikinėjimo kalba- naudojami tautiško ugdymo procese.

Aktuali dialogo metodika.Jos dėka atsiskleidžia studento asmenybė, suartėja dėstytojai ir studentai.

Išvados

Būsimųjų socialinių pedagogų tautiškumui ugdyti tinka įvairūs metodai, žmogus pajausdamas tautos kultūrą turi išgyventi , pats pajusti ką reiškia tautiškumas.Labai naudingas reflektyvaus ugdymo metodas, padedantis suartinti teoriją su praktika.

Visi pateikti metodai taip pat galėtų būti taikomi ir mokyklose ir darželiuose ugdyti vaikų tautiškumą, labai geras pavyzdys darželis „Volungėlė“, kuriame vaikai mokomi tautiškumo, juos supanti aplinka labai artima tautiškumo ugdymui, taip pat ir darželio veikla, kuri taip pat labai susijusi su tautiškumo ugdymu mūsų visuomenėje.

Šių metodų panaudojimo galimybes sąlygoja tautiškumo ugdymo organizacinės formos.Tai formalusis ir neformalusis ugdymas.

Literatūra

1. Dirgelienė I. „Tautiškumas ir jo ugdymas“ Šilutė 2002

2. Maceina A. „Tautinis auklėjimas“ Kaunas 1991

Vėlinių renginys tautiškumo ugdymo aspektu

Vėlinių vvakaras tautiškumo aspektu.

Vėlinių vakaras kuris vyko kolegijoje, manau buvo labai įdomus ir prasmingas, kadangi kiekvienas ten buvęs žmogus sužinojo nemažai įdomių dalykų apie senuosius laidojimo papročius.

Estetinė aplinka renginio metu buvo puiki. Rudeniniai lapai ir degančios žvakės vakarui suteikė daug jaukumo ir šilumos.Degančios žvakutės taip pat teikė ramybę ir harmoniją.

Studentai skaitydami ar pasakodami apie“ Mirties virsmą“ suteikė šiam vakarui įdomią temą, buvo atskleistos įvairios mintys, papročiai, iš senovinių Lietuvių laidojimo papročių. Buvo taip pat pasakojamos ir istorijos, kaip žmonės saugodavo mirusiuosius nnuo piktų dvasių.

Giesmės ir dainos dainuojamos renginio metu tarp studentų pasakojamų minčių iš „Virsmų knygos“, suteikė šiam Vėlinių vakarui daug tautiškumo, nes buvo dainuojamos dainos iš įvairių Lietuvos regionų.

Taip pat tarp pakviestų svečių buvo vienuolis Bernardas, kuris taip pat suteikė vėlinių vakarui tautiškumo.Taip buvo atskleistas religinis tautiškumas; per kurį individas įvedamas į religines tautos tradicijas, tai apsprendžia tam tikra prasme jo santykius su Dievu.

Vakaro metu daugeliui pakviestų svečių, o taip pat ir vaikams iš globos namų buvo dalinami lapai su giesmių žodžiais. Jie dainuodami dainas taip pat įgijo truputį tautiškumo, kadangi tautiškumas yra įgyjamas su laiku. Žmogus turi pats patirti ir išgyventi tai kas yra tautiškumas, tam daug įtakos turi dalyvavimas įvairiuose renginiuose susijuosiuose su tautiškumo skleidimu visuomenėje.

Taigi, tautiškumas įgyjamas per tautinę kultūrą.