Kalėdinių giesmių vakaro scenarijus

Pensionato salė papuošta ar- -16-

tėjančioms šv.Kalėdoms.Salės

kairiojoje pusėje stovi nedide-

lis stalas, uždengtas balta lini-

ne staltiese, po kuria – šienas.

Ant šio stalo sudėti pačių pen-

sionato gyventojų ruošti

Kūčių patiekalai.

Dešinėje salės pusėje prie šie-

nu apibarstyto pianino pasta- –

tyta nedidelė prakartėlė.Daug

kur kabo pensiono gyventojų

iš šiaudų padaryti paukšteliai,

širdelės, kitokie papuošimai.

Kai jau žiūrovai susirenka,

pianinu “ Tyli naktis” ima

skambinti praktikos studentė

Evelina Petrauskaitė.

Tebeskambant muzikai pro

salės duris įįeina du pensionato

gyventojai vyrai, apsivilkę iš-

virkščiais kailiniais, susijuosę

rankšluosčiais, užsidėję aukštą

kailinę kepurę ir ant nugaros iš

pagalvės padarytą kuprą. Abu

seneliai pasiėmę po krepšį ir

šakotą lazdą.

1 SENELIS – KALĖDA : “ Aš Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalneliai, medaus

(artėdamas į salės vidurį) upeliai, alaus ežerėliai, saldainiais lija, baronkomis sninga”.

2 SENELIS – KALĖDA : “ Nešu skarbų pilną tarbą, laimę, derlių ir kitokį labą, prašau

(sekdamas 1 senelį ) dureles aatidaryti ir į aną kraštą nevaryti”.

Į salę iš užkulisių įeina ren-

ginio vedančioji – praktikos

studentė Kristina Gerybaitė

ir pavadina senelius prisėsti

už anksčiau minėto stalo.

VEDANČIOJI: “ ..Tyliau, tyliau, naktie, dvelkimą švelnų

Nešk čia pro palmių mmiegančius lapus

Ir vėjas te nepūs čia nuo Libano kalno,

Ir ant Jordano te rasa lyg ryto bus.

Tyliau, tyliau giedokit, serafimai,

Ir žvaigždės jūs plazdenkite tyliau, –

Ir aš be atdūsio prie Jo, prie mano džiaugsmo rymau,

Kol rytmečio šviesi žara išauš.

-17-

Po nuodėmės Adomo ir po Kaino

Te savo sėklos pragaras daugiau nesės,

Tegul tyloj viena šventa naktis praeina.

Te Jis prieš pirmą savo žemės dieną pasilsės.

Tepailsės jo mažos kojos po kelionės,

Po tiekos amžių, tiek juodų sunkių dienų.

Nešaukit jūs, aukšti kalnai Ermono,

Mažos širdies nežadinkit iš dangiškų sapnų.

Tyliau, tyliau. tyliau, tyliau giedokit, serafimai,

Ir, žvaigždės, jūs, plazdenkite iš tolo ir tyliau, –

Ir aš be atdūsio prie Jo, prie mmano džiaugsmo rymau,

Kol rytmečio šviesi žara išauš, kol pagaliau.”

“ Malonu, kad jūsų čia susirinko tiek daug. Noriu pakviesti

kartu laukti tos išauštančios Kalėdų ryto žaros ir švenčiau-

siojo kūdikėlio Jėzaus gimimo. Pamėginkime pagyventi

artėjančių Šv. Kalėdų nuotaikomis prisimindami kalėdines

giesmes ir dainas, papročius ir žaidimus “.

O dabar kviečiu pasiklausyti dainininkės Ievos Biliūnaitės .

DAINININKĖ IEVA

BILIŪNAITĖ: Kalėdinė giesmė “Seni giedokit”.

VEDANČIOJI: “ Beveik dvi savaites moterų ansamblis, kartu su šiame

pensionate atliekančia ppraktiką studente Evelina, ruošiesi

mums sudainuoti kalėdinių dainų. Tai gal paklausom kaip

joms sekėsi? “

MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Ir atvažiavo šventa kalėda “.

VEDANČIOJI: “ Kalėdų giesmės paprastai pranašauja artėjantį saulės

sugrįžimą, t.y. dienas, kuomet saulelė patekės anksčiau ir

nusileis vėliau. Kaip girdėjome dainoj saulelė – tai Kalėda,

kuri atvažiuoja auksiniais ratais, šilkų botagais pliekdama.

O dar esu girdėjus, kad Kalėda ne tik auksiniais, bet ir

geležiniais, ažuoliniais ar netgi moliniais ratais atvažiuoja..

Vienam krašte ji pasikinkius vaško kumelaite kanapine

uodegaite, o kaikur ją veža šyvas arklys.

O gal reiktų paklaust mūsų Kalėdos, kur už balto stalo sėdos,

kaipgi visdėlto su tais ratais?”

1 SENELIS – KALĖDA: “ Senas esu, daug ko nepamenu, bet va kaip Kūčias valgy-

davome mudu su broliu ( rodo į 2 Senelį – Kalėdą ) mūsų

-18-

tėviškėje ( Pakruojo apyl. ), kol dar gyvas Mamytės tėtė –

mano senelis buvo, tai gerai pamenu.

Trys dienos prieš Kūčias – didžiausias vargas kojoms:reikia

apeiti visus artimuosius ir tolimesnius kaimynus, arčiau gy-

venančius giminaičius ir visų atsiprašyti : “ Jei turi ką širdy

prieš mane, gal ne taip pasakiau ar padariau – aatleisk, kad ga-

lėtume ramiai švęsti Kalėdas”.

– Atleidžiu. Ir tu man atleisk..- sakydavo.

Iki Kūčių vakarienės stengdavomės atiduoti visas skolas. Ir

mes, mokinukai, mokykloje atsiprašdavom draugų, mokyto-

jos. Žinoma, ne visi. Tie, kurių seneliai atėję iš baudžiavos

laikų , kurių namuose toks paprotys išsilaikė. O tai – vis

Plikelių, Gegiedžių, Ratkūnų kaimų šeimos, čia gyvenę nuo

neatmenamų laikų.“

2 SENELIS – KALĖDA: “ Pamenu, pamenu ir aš.Kūčių dieną nuo vidurnakčio –

jokio maisto nė į burną, iki pat vakarienės. Šeimininkėms –

senelei, tetai – darbo galybės, kaip ir visur per Kūčias. Dėdė

sumala girnomis rūgių. Dar kelios dienos iki Kūčių , kad

duonutė spėtų įrūgti. Kepdami duoną, iškepa atskirai vieną

nedidelį kepaliuką – supjausto jį ( kad kiekvienam šeimos

nariui tektų po riekutę ), bet taip, kad riekutė su riekute jung-

tųsi plonyčiu sluoksneliu. Duonutę padeda vidury stalo ant

sulankstyto rankšluosčio. Šalia lėkštutė su kalėdaičiais, ąsotis

raugintos beržo sulos. O daugiau – dvylika Kūčių patiekalų.

Kai jau viskas priruošta, visi sustojame poterių.Pradeda sene-

lis, kartojam garsiai visi. Kalbant “ Tėve mūsų”, kai ištariami

žodžiai “kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien” sene-

lis paima kepaliuką, peržegnoja, atlaužia riekutes kiekvienam

į rankas; duonutę padėję priešais save, tęsiame maldą.

Ją pabaigę, einame viens po kito prie senelio,bučiuojam

ranką, senelis žegnoja kiekvieno galvą ir sako “ atleista” “.

VEDANČIOJI: “ Ačiū jums už gražius prisiminimus, esu tikra dar ne viena

močiūtė ar senelis iš čia esančių, mums visokiausių įdomybių

papasakos, tik prieš tai paklausykim vyrų trio”.

VYRŲ TRIO: Kalėdinė giesmė “ Ant Metų Naujų apsiliejo krauju ”.

VEDANČIOJI: “ O dabar gal paprašysiu mūsų mielos močiutės Janinos, kuri

atvyko čia iš Joniškio, pasidalinti prisiminimais apie Kalėdų

šventimą”.

MOČIUTĖ JANINA: Pasakoja apie Kalėdų papročius Joniškyje .

-19-

VEDANČIOJI: “ Be galo įdomios Kalėdos Joniškyje. Manau, po trumputės

muzikinės pertraukėlės mes pratęsim pokalbį, o dabar kviečiu

pasiklausyt moterų ansamblio “.

MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Oj kalėda, kalėda”.

VEDANČIOJI: “ Ar sutinkat su manim, kad mūsų moterų choras dainuoja

itin gražiai?

Jei taip, tai mes dar turėsim progą pasidžiaugt jų atliekamo-

mis kalėdinėmis giesmėmis. O dabar noriu paragint močiutę

Staselę papasakot apie šv. Kalėdų ir Kūčių papročius jos

gimtojoje Papilėje “.

MOČIUTĖ STASELĖ: Pasakojimas apie šv.Kalėdų ir Kūčių papročius Papilėje.

VEDANČIOJI: “ O dabar jums dainuoja

mišrus choras “.

MIŠRUS CHORAS: Kalėdinė giesmė “ Kas nori Panai Marijai slūžyti”.

VEDANČIOJI: “ Dar viena mūsų močiutė sutiko papasakot apie Kalėdų

papročius. Esu tikra, kad mažai žinot apie to krašto šventes,

nes močiutė Tatjana pasakos apie Kalėdas Rusijoje “.

MOČIUTĖ TATJANA: Pasakojimas apie Kalėdų papročius Rusijoje .

VEDANČIOJI: “Ačiū brangiai močiutei Tatjanai, kad sutiko pasidalinti savo

prisiminimais, kad atskleidė Rusiškų Kalėdų savitumą . Da-

bar kalėdinę dainą kviečiu atlikti moterų ansamblį ““.

MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Viduje lauko grūšelė žydi” .

VEDANČIOJI: “ Manau, kad ir mes visi nesam prasti daininkai, todėl galim

kartu padainuoti ir tuo pat metu Advento žaidimą pažaist “.

Vedančioji kartu su kita prak-

tikos studente Evelina norin-

-20-

čius įsijungti į žaidimą su-

skirsto į vyrų ir moterų eilę.

Evelina vadovauja moterims,

o vedančioji vyrams. Žaidimo

esmė ta, kad vyrų eilė dai-

nuoja prieš moterų ir at-

virkščiai. Įprastinių šokio ju-

desių beveik nnėra. Vyrų eilė

sustoja prieš moterų eilę ir

kai vyrai pasako : “ Leisim

perleisim.”, tada ir vyrai ir

moterys eina pirmyn. Susiti-

kus vyrai paima vieną moterį

į savo tarpą ir eina į moterų

vietą, o moterys įį vyrų vietą.

Tada vėl pradedama dainuoti

iš pradžios, ir taip kartojama

tol, kol visos moterys paima-

mos pas vyrus. Tuo žaidimas

ir baigiamas.

Kalėdų – advento žaidimas “ Jievaro tiltas”

Moterys: Grįskime, mergos, jievarėlio tiltą,

Aleliuma rūtele, jievarėlio tiltą.

Vyrai: Iš ko mes grįsim jievarėlio tiltą,

Aleliuma rūtele, jievarėlio tiltą?

Moterys: Berželio lapai, jievarėlio šakos,

Aleliuma rūtele, jievarėlio šakos.

Moterys: Oi ar perleisit, jievarėlio žmonės,

Aleliuma rūtele, jievarėlio žmonės?

Vyrai: Leisim perleisim, sau vieną pasiliksim,

Aleliuma rūtele, sau vieną pasiliksim.

Moterys: Oi jūs paėmėt pačią negražiausią,

Aleliuma rūtele, pačią negražiausią.

Vyrai: Oi mes paėmėm pačią gražiausią ,

Aleliumai rūtele, pačią gražiausią.

VEDAČIOJI: “ Manau visai smagus žaidimas ir truputėli kaulelius pra-

mankštinom . Beje, girdėjau, kad viena senutė ddainininkė yra

aiškinus, kad tas tiltas jungiąs pavasarį su žiema: šiuo tiltu iš

-21-

Užnemunės ateinąs pavasaris.

Taigi , kad ne tik pavasaris , bet svarbiausia Kalėdos pasku-

bėtų pas mus ateit, pabaigai mišrus choras jums atliks viena

kalėdinę giesmę.

MIŠRUS CHORAS: Kalėdinė giesmė “ Balsas širdies”.

Skamba pianinu atliekama

daina” Tyli naktis”. Ją

atlieka praktikos studentė

Evelina Petrauskaitė.

VEDANČIOJI: “ Kristus tarė – Šviesa dar lydės jus.

Ką bedarytumėte, darykite Šviesoje.

Kol ją tturėsitė, kol jūsų nepraris tamsa.

Gyvenkite Šviesoje, kol diena dar

Kol jumyse ir aplink jus – Šviesa.

Tavo Šviesa visuose daiktuose, Viešpatie.

Žvaigždėse ir žibintuose, kuriuos padarė mūsų rankos.

Ugnyje ir spindinčiame vandenyje.

Duok mūsų širdims tos Šviesos ilgesį.

Kad galėtume tavo daiktų paslaptį pažinti.

Kad suprastume pasaulį, kurį imame iš tavo rankų

Ir kurį keičiame, kad tavo paslaptį

Kuri su Kristumi pas mus ateina, suvoktume.

Nes tavo yra Gailestingumas,

Tavo yra Vaiskumas, tavo yra Šviesa.

Tavo spindėjimo Šviesa nušviečia naktį.

Kas gali tai pamatyti? ŠIRDIS, KURI REGI IR BUDI “ .

Praktikos studentės

K.Gerybaitė ( vedan-

čioji ) ir E.Petrauskai-

tė (muzikinės dalies

režisierė ) kartu : Ačiu visiems dalyvavusiems.

Ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingų šventų Kalėdų.