Formalus ir neformalus vertinimas

Turinys

I. Įvadas.

II. Literatūros šaltinių analizė darbo tema.

1. Vertinimo sąvoka.

2. Vertinimo ir pažymio santykis.

3. Vertinimo būdai.

3.1. Formalus vertinimas.

3.2. Neformalus vertinimas.

4. Vertinimo sistema.

4.1. Apibrėžimas.

4.2. Lietuvos mokyklų vertinimo sistema.

5. Pažymių poveikis mokiniams.

5.1. Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūlėnienė “Pažymys 4 kl. mokinių

gyvenime” 1996m.)

6. Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.

6.1. Tėvų požiūris į formalų vertinimą.

6.2. Tėvų požiūris į neformalų vertinimą.

7. Vertinimo metodika.

7.1. Formalaus vertinimo metodika.

7.2. Neformalaus vertinimo metodika.

8. VVertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai.

8.1. Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai.

8.2. Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai.

III. Tyrimų medžiaga, anketų analizė.

IV. Išvados.

V. Priedai.

VI.Literatūra.

I. Įvadas

Lietuvoje, remiantis demokratines tradicijas turinčių šalių patirtimi,

rekomenduojama pradinėse klasėse mokinių žinių nevertinti pažymiais.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame dokumente “1997-

1998m.m. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų mokymo planai”

pasakyta:”Mokyklos tarybos sprendimu visų pradinių klasių moksleivių

pasiekimai gali būti nevertinami pažymiais. Apie vaikų sėkmę ir pasiekimus

mokytojas turi nuolat informuoti moksleivių tėvus. Baigiant ketvirtą klasę,

visų dalykų moksleivių pasiekimai įvertinami.” Ši mokyklos reformos

naujovė sukėlė mūsų šalies mokyklose nemaža sumaišties. Visiems

(pedagogams, tėvams, moksleiviams, ir be abejo būsimiems mokytojams) rūpi

opi, sudėtinga ir prieštaringa vertinimo pažymiais ar kitais žymenimis

problema. Pedagogų nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Viena kraštutinybė

– visiškas pažymių atmetimas, kita – reikalavimas kuo dažniau mokinius

testuoti ir griežčiau vertinti pažymiais. Bendraujant su mokytojais tenka

išgirsti tokių nuomonių:

1)”Mokytojai yra tam, kad padėtų išmokti,o ne gąsdintų pažymiais.”

“Vargu bau verta pažymiais skatinti pavydą ir lenktyniavimą.”

“Nevertindami pažymiais iki 10-11 vaiko gyvenimo metų brandiname psichiškai

sveiką žmogų.”

2)”Jei nerašome mokiniams pažymių klasė tampa kurortu.”

“Nevertintą pažymiais pradinuką užgrius pažymių lavina 5

klasėje.”(“Mokytoja, parašyk man 10”// “Mokykla”, ‘94m., nr.7)

Be to ši problema aktuali ir daugeliui tėvų. Jie prašo ir net reikalauja

pažymių. Tai jiems labai svarbi informacija apie “atžalą”. Kai mokoma be

pažymių tėvai pajunta nerimą. Nors vaikai ir mokosi gerai, bet kai kuriems

tėvams atrodo, kad jei būtų rašomi pažymiai, jie mokytųsi dar geriau. Tėvai

pageidauja, kad visų mokomųjų dalykų žinios būtų vertinamos pažymiais, nes

taip patogu kasdien kontroliuoti, kaip vaikas mokosi Vaikai auga labai

skirtingomis sąlygomis ir į mokyklą ateina nnevienodai pasirengę. Toli gražu

ne visi ikimokyklinukai gauna aukščiausią pasirengimo mokyklai įvertinimą.

Nors ir prieš ateinant į mokyklą tiriami vaiko: socialinė, biologinė

branda, fizinis ir protinis išsivystymas,pirštų koordinacija, kaip vaikas

taria garsus, kaip jis orientuojasi laike, erdvėje, ar raišliai ir

taisyklingai kalba. Taigi kai kurie vaikai atitinka visus brandumo mokyklai

kriterijus, kai kurie ne visai, tačiau šiaip ar taip dauguma septynmečių,

aštuonmečių ateina į mokyklą. Jeigu nuo pirmųjų mokymosi mėnesių pradedame

vertiniti mokinių žinias, vaikus tarsi surūšiuojame. Vadinasi taip

pažeidžiame “mažojo žmogaus” savigarbą, slopiname jo pasitikėjimą savo

jėgomis. Nuolat lygindami vieno vaiko subebėjimus su kitais, kasdien

rašydami pažymius ir juos komentuodami, kai kuriems vaikams išugdysime

nepilnavertiškumo kompleksą visam gyvenimui. Taip pat pavydą ir neapykantą

geresnius pažymius gaunantiems, nuolat giriamiems klasės draugams.

Manau, kad pedagogai, kurie pritaria formaliam vertinimui, ir tie, kurie

nepritaria, sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę mokykloje jaustis saugus,

ramus, nepažemintas. Taigi kyla klausimas, kaip panaikiti mokinių įtampą

dėl pažymių ir kitų įvertinimų? Ar ši mokyklos reforma naudinga mokiniams,

jų tėvams ir mokytojams? Tai ir bus plačiau nagrinėjama darbe.

Darbo struktūra:

I.Įvadas- jame atskleidžiamas temos aktualumas.

II.skyrius-išdėstoma literatūros šaltinių analizė darbo tema.

III. skyrius- tyrimų medžiaga, anketų analizė.

IV.Išvados- išvados, apibendrinančios visą darbą.

V.Priedas-pateikiamos mokytojų pildytos anketos.

II. Literatūros šaltinių analizė

1.Vertinimo sąvoka

Mokymo rezultatų vertinimas – tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kuriuos

apibrėžia atitinkamos mokymo programos, taip pat mokinių asmenybės raidos

lygio nustatymas tam tikrais simboliais (pažymiais,balais), vertinamaisiais

sprendimais ir kitais būdais. Mokytojas, organizuodamas mokymo procesą,

visą laiką stebi mokinių darbą, o atskirais mokymo proceso etapais duoda

specialias užduotis ir šitaip renka informaciją apie mokymo rezultatus,

siekia nustatyti mokinių išsilavinimo lygį, t.y.vertina.

2.Vertinimo ir pažymio santykis.

Terminas “vertinimas” neretai tapatinamas su terminu “pažymys” (“balas”).

Tačiau vertinimas ir pažymys – ne tos pačios sąvokos, nes vertinimas yra

platesnis. Jis reiškia santykį tarp to, ką moka mokinys, ir to, ką turėtų

mokėti vertinimo momentu. O pažymys tėra viena iš šio santykio, t.y.

vertinimo, išraiškos formų, bet nne vienintelė. Tiesa, pažymys vaidina itin

svarbų vaidmenį, kadangi laikomas mokinių, ir mokytojo veiklos rodikliu –

jis svariai sąlygoja mokytojo ir mokinių santykius, emocinę atmosferą

pamokoje. Vertinimas pirmiausia parodo mokytojo požiūrį į mokinio mokymosi

rezultatus.Vertinimas yra ir procesas ir rezultatas. Kaip procesas, jis

įeina į tikrinimą (mokytojo vertinimas formuojasi palaipsniškai, tiriant

tai, ką mokinys išmoko); kaip rezultatas, jis užbaigia tikrinimą.

3.Vertinimo būdai

Vertinimas yra mokymo rezultatų pilnumo bei kokybės matas: jis informuoja,

visos ar ne visos užduotys atliktos, gerai ar blogai jos įvykdytos. Šių

darbo rezultatų pilnumo bei kokybės matą galima įvairiais būdais išreikšti.

3.1.Formalus vertinimas

Mokyklai, tėvams ir patiems mokiniams reikia vertinimų, kurie būtų

fiksuojami dokumentuose ir parodytų bendrą mokinių laimėjimų kokybę – jų

žinių, mokėjimų ir įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. Juos turi žinoti ne

tik mokiniai, bet ir jų tėvai,- jiems reikia informacijos, kiek sėkminga

individuali jų vaiko raida ir kiek jo išsilavinimas atitinka bendruosius

valstybės standartus. Vadinasi, privalu mokymo rezultatus vertinti balais.

O tai ir yra formalusis vertinimas. Taikant šį vertinimą naudojami įvairūs

mokymo rezultatų tikrinimo metodai. Pažymiai, kaip tam tikri simboliai,

įrašomi į klasės žurnalą, mokinių pažymių knygutes ir kitus dokumentus,

todėl jie išlieka ilgam. Per ilgesnį laiką gauti pažymiai parodo mokinio

mokymosi rezultatų dinamiką, kuri leidžia spręsti apie jo intelekto raidą.

3.2. Neformalus vertinimas.

Nuolatinį mokytojo reagavimą viso mokymo proceso metu, įvairiai

bendraujant su mokiniais ir stebint jų mokymąsi, jų pastangas atlikti

įvairias užduotis, tikslinga vadinti neformaliu vertinimu. Šiuo atveju

gaunamos tik bendriausios žinios apie mokinį, mokytojas mokytojas

dažniausiai nieko neužsirašo, informaciją laiko atmintyje. Šitaip jis

susidaro nuomonę apie savo mokinius, jų gebėjimus, darbingumą ir pan., kuri

nėra išsami ir visapusiška, todėl negali būti nuolatinė. Neformalus

vertinimas dažniausiai išreiškiamas vertinamaisiais sprendimais žodžiu arba

raštu.

4.Vertinimo sistema

4.1.Apibrėžimas

Vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo

tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojai ir

mokiniai, bet ir tėvai, visuomenė. Todėl kaip ir visas mokymo organizavimas

priklauso nuo kiekvienos šalies tradicijų, valstybės raidos, jos socialinių

ekonominių sąlygų, taip šios sąlygos ir lemia ir mokymo rezultatų vertinimo

sistemą; ji atskirose šalyse specifiška.

4.2.Lietuvos mokyklų vertinimo sistema

Atkūrus Lietuvos valstybę 1918m., iki 1940m. mokinių mokymosi rezultatai

buvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais ir

minusais. Tai iš esmės 17 balų sistema (prie vieneto pliusų ar minusų

nebuvo). O ypač geri mokymosi rezultatai vertinami 5+.

Iki 1993m. rugsėjo 1d. Lietuvoje laikytasi penkiabalės skaitmeninės

vertinimo sistemos, o tiksliau keturbalės, nes vienetai buvo rašomi itin

retai. Mokytojai dažnai papildomai naudodavosi pliusais ar minusais, ypač

tais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo sąsiuviniuose.

Pažymys “5” (labai gerai) rašomas tada, kai mokinys programos mokomąją

medžiagą moka išsamiai ir tvirtai,labai gerai ją supranta; į klausimus

atsako teisingai, tvirtai, žinias savarankiškai taiko praktikoje.

Pažymys “4” (gerai) rašomas tada, kai

mokinys visą programos reikalaujamą

medžiagą moka tvirtai, ją gerai supranta, į klausimus atsako tvirtai,

taisyklinga literatūrine klaida, žinias moka taikyti praktikoje, tačiau

daro nedideles klaidas.

Pažymys “3” (patenkinamai) rašomas tada, kai mokinys moka pagrindinę

programos mokomąją medžiagą,taikydamas žinias praktikoje, susiduria su kai

kuriais sunkumais, kuriuos nugali tik padedant mokytojui, daro medžiagos

dėstymo ir kalbos klaidų.

Pažymys “2” rašomas tuomet, kai mokinys nemoka didesnės dalies programos

medžiagos, atsako dažniausiai tik į pagalbinius mokytojo klausimus ir

netvirtai, daro daug stambių klaidų.

Pažymys “1” (labai blogai) rašomas tada, kai mokinys visai nemoka

nagrinėjamos mokomosios medžiagos.

Nuo 1993m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose taikoma dešimties balų

mokymo rezultatų vertinimo sistema. Teigiami vertinimai – 10-4 balai,

neigiami-3-1 balas. 10 balų rašoma tada, kai mokinys obulai žino atitinkamą

programos medžiagą, laisvai operuoja jos teiginiais, pasakoja sklandžiai,

logiškai, teorines žinias geba taikyti praktiškai, jas sieja su savo

patirtimi, t.y. yra visiškai įvaldęs žinias; 9 balai-kai įvaldęs 90 proc.

mokomosios medžiagos, 8 balai- kai įvaldęs 80 proc. mokomosios medžiagos ir

t.t. Vadinasi, teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40 proc.

mokomosios medžiagos, o tai nustatyti nėra llengva.

Aukštosiose mokyklose 4 balai – neigiamas vertinimas.

5. Pažymių poveikis mokiniams

Mokymo rezultatų vertinimui bet kurio amžiaus mokiniai nėra abejingi,

todėl šiam klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Nuo seno pedagoginėje

literatūroje reikalaujama,kad vertinti reikia kuo objektyviau, vertinimą

grįsti kuo nuodugnesniu mokinio individualybės pažinimu, padėti mokiniui

suvokti savo mokymosi rezultatus, skatinti tobulėti. Mokymo rezultatų

vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Drauge tai yra priemonė, kuria

mokytojas skatina mokinius geriau mokytis, sąmoningai perimti žinias,

mokėjimus bei įgūdžius. Vertinimas auklėja ir moko, nuodugniai paliečia

mokinio sąmonę ir jausmus. Mokymo rezultatų vertinimas dažnai lemia

mokytojo ir mokinių santykius, kurie savo ruožtu turi įtakos mokinių

požiūriui į atskirą dalyką ir apskritai į mokymąsi.

Pažymiai gali būti paskata mokytis. Tačiau vieną ar kitą užduoties

atlikimą gali skatinti ne tik pažymiai, bet ir kiti veiksniai. Vienas iš

svarbesnių veiksnių yra tai , ar užduotis yra įdomi ir savaime

skatinanti.`Tačiau tai nereiškia, kad išoriniai apdovanojimai nėra būtini.

Jų reikia toms užduotims,kurioms nebūdinga didelė motyvacija.

Pažymių poveikis priklauso ir nuo to, kaip mokiniai suvokia tuos

pažymius, siedami juos su atliktu darbu. Kai kurie mokiniai ssavo sėkmės ar

nesėkmės priežastimi laiko atsitiktinumą.

Ankstesni mokinio pažymiai taip pat gali turėti įtakos. Pvz. gaudavę

gerus pažymius mokiniai, tikriausiai susiformavo teigiamą požiūrį į save,

ir toliau sieks bei dirbs, kad gautų gerus pažymius. Kita vertus tie

mokiniai, kurie gaudavo prastus pažymius, ima save suvokti kaip nevykėlį, o

dar vienas neigiamas pažymys tą suvokimą tik patvirtina.

O.Tijūnėlienės straipsnyje atskleistas pačių mokinių požiūris į

pažymius.

5.1.Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūnėlienė “Pažymys ketvirtos klasės

mokinių gyvenime” ‘96m.)

96 ketvirtokams buvo pateikiami tokie klausimai:

1.Kokius pažymius laikai gerais?

Blogais?

2.Kaip jautiesi gavęs(usi) gerus ppažymius?

3.Ką jauti gavęs(usi) blogus pažymius?

4.Ar teisingai įvertina mokytoja tavo žinias pažymiais?

5.Ar nebūtų geriau, kad iš viso mokytoja nerašytų pažymių?

6.Ar žino apie tavo pažymius tėveliai ir ką tau sako?

1)Mokinių atsakymai į pirmą klausimą įvairūs:

42,7% gerais pažymiais laiko 8,9,10.

16 % –7,8,9,10.

17,7 % –9,10.

1% –10.

1%- 5,6,7,8,9,10.

2)Ką mokiniai išgyvena gavę teigiamus pažymius:

100% patiria daug teigiamų emocijų.

79,1% –džiaugiasi, yra linksmi, laimingi.

2% –patenkinti savimi.

2% –patenkinti apskritai.

4% –jaučiasi labai gerai.

3% –jaučiasi gerai.

2% –pakyla nuotaika.

4,1% –atslūgsta pažymio laukimo baimė.

1% –pagerėja santykiai su draugais.

1%-pasitiki savimi.

2% – abejoja dėl savo darbo kokybės,stebisi,kad pasisekė.

2% –gerus rezultatus sieja su gera mokytojos nuotaika.

10% -laukia pagyrimų.

3% – džiaugiasi,kad galės nudžiuginti tėvus.

3)Ką mokiniai išgyvena gavę neigiamus pažymius:

95,8% mokinių išgyvena įvairias neigiamas emocijas.

52%- jaučiasi blogai, nelaimingi, labai nuliūsta.

3,1% –savo jausmų niekam nerodo.

7,2% – patiria baimės jausmą.

6,25%–praranda gerą nuotaiką.

13,54% –nori verkti.

3,1% –nusivilia savimi.

6% –pyksta ant savęs.

1% – pradeda netikėti savo jėgomis.

3%- abejingi blogam pažymiui.

4)Ar mokytoja pažymius rašo objektyviai:

35,4% mokinių pripažįsta, kad mokytoja pažymius rašo ne visada teisingai.

3,1% –teigia, kad vertina neteisingai.

5)Ar būtų geriau, kad mokytoja iš vis nerašytų pažymių:

44,7% mokinių pasisako už tai,kad būtų geriau, jog pažymių nerašytų.

61,45% pasisako už tai,kad būtų rašomi pažymiai.

6)Ar žino tėvai apie vaikų gaunamus pažymius:

10,4% mokinių konstatuoja, kad tėvai žino ne visus pažymius.

51% teigia,kad į teigiamus pažymius tėvai reaguoja teigiamai, o už

neigiamus ppyksta, o kartai ir baudžia.

9,3% teigia,kad už gerus pažymius giria,o už blogus bara.

Galima teigti, kad pažymio vaidmuo pradinuko gyvenime gana didelis:

-geri pažymiai skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, leidžia

patirti darbo džiaugsmą, dalintis džiaugsmu su draugais ir tėvais;

-blogi pažymiai mokinius slegia, jiems liūdna, nemalonu, sugenda

nuotaika, dalis mokinių bijo savo tėvų,o abejingi pažymiui tik pavieniai

mokiniai.

-daugiau kaip pusė mokinių nori, kad jiems būtų rašomi pažymiai.

Pažymius jie sieja su mokymosi motyvais, savo ateitimi, darbu; pažymį jiems

kaip asmenybės vertinimo kriterijus.

-apie 90 proc. tėvų žino vaikų pažymius.

6.Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.

6.1.Tėvų požiūris į formalų vertinimą

Daugelyje šeimų vaikui grįžus iš mokyklos, pirmas klausimas būna: “Kiek

šiandien gavai?” Ko mokėtės, ką naujo šiandien sužinojai paklausiama retai.

Kartais klausiama ne “kiek gavai?”, o “kiek ji tau parašė?”. Ir mokiniui

ir tėvams vis atrodo, kad parašė per mažai. . Jeigu tirtume tėvų

nepasitikėjimo mokykla priežastis , pirmiausia tikrai būtų kalti tie

“neteisingi”pažymiai. Pasitaiko ir tokių samprotavimų: “man nesvarbu, ko

moko. Aš žinau, jis turi gauti gerus pažymius. Už kiekvieną blogesnį –

baudžiu.”

Vaikų pažymiai rūpi jų tėvams, nes jie geriau už savo vaikus suvokia,

kokia svarbi atranka vykdoma mokykloje. Pasitaiko, kad mokytojai reiškia

nepasitenkinimą tokiu tėvų rūpinimusi, ir kartais tas nepasitenkinimas esti

pagrįstas. Pavyzdžiui, kai kurių tėvų nerealistiški lūkesčiai savo vaikų

atžvilgiu kertasi su pprofesionaliu mokytojo vertinimu ar sprendimu, koks

mokymo lygis jų vaikui tinkamiausias.Kiti tėvai, priešingai,

atrodo visai abejingi savo vaikų mokymosi įvertinimui ir namuose vaikus

nelabai skatina stengtis gerai dirbti arba gauti gerus pažymius. Tačiau

dažniausiai tėvų susirūpinimas yra natūralus ir gali būti naudingas. Geri

mokytojai gali tėvų nerimą sumažinti ir panaudoti jį mokinių mokymosi

labui. Įtraukiant tėvus į namų darbų atlikimą, pailginamas mokymuisi

skirtas laikas. Mokytojams, atsižvelgiantiems į tėvų susirūpinimą ir

dažniau informuojantiems bei leidžiantiems namie prisidėti prie mokyklos

apdovanojimų sistemos, mokiniai dažniau atlieka namų darbus, geriau lanko,

labiau įsitraukia į mokymąsi, ir apskritai pažangumas didėja.

Kalbant su tėvais ir mokytojais paaiškėja, kad mokinys gavęs dvejetą

dažniausiai pridengia jį rankute, kad nematytų suolo draugas. Pažymių

knygelę slepia nuo tėvų ir artimųjų. Jau nuo pradinių klasių mokome vaikus

nesąžiningumo, būti uždariems. Ir tėvai nueina lengviausiu keliu: patikrina

pažymių knygelę-jeigu nepatenkinamų pažymių nėra, vadinasi, vaikas mokosi

gerai.

6.2.Tėvų požiūris į neformalų vertinimą

Demokratizuojant ir humanizuojant mokymo procesą, atsisakant pažymių

pradinėse klasėse, susiduriama su kai kuriais iki šiol nebūdingais tėvų ir

vaikų, tėvų ir mokytojų santykiais.

Kadangi tėvams reikalinga informacija apie vaiko pažangumą, todėl

atsirado būtynybė klausimą “kiek šiandien gavai?” pakeisti į “ko šiandien

mokeisi?”Mokytojai tenka atsakinga užduotis pataisyti kiekvieno mokinio

darbą taip, kad tėvai atsivertę sąsiuvinį suprastų, ko vaikas mokėsi ir

kaip jam sekėsi, taip pat, kad galėtų matyti vaiko pažangą ar nuosmūkį. Ne

visi tėvai sugeba

taip kontroliuoti vaiko žinias, o dalis tėvų iš vis

neturi laiko, o gal ir noro tuo pasidomėti. Jiems kur kas lengviau apie

vaiko mokymąsi sužinoti iš konkretaus pažymio, kuris dažnai neatspindi

realių mokinio žinių.

Daugumos tėvų, paklausus ar nebūtų geriau vaikų žinių pradinėse klasėse

nevertinti pažymiais, pirmoji reakcija būna: “O siaube. Kaip mes žinosime,

kaip mokosi mūsų vaikai?” Nors pradinėse klasėse pažymiai vaikams didelės

reikšmės neturi, o geriems mokytojos ir mokinių bei tėvų ir vaikų

santykiams turi labai didelės reikšmės. Mokantis be pažymių, mokinių tėvai

daugau laiko skiria ppokalbiams su vaikais apie mokyklą, klasę, klausia, ne

kiek gavai, o kaip sekėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, ko naujo išmokote

mokykloje. Norėdami sužinoti, kaip vaikas skaito, rašo, skaičiuoja, tėvai

daugiau pabendrauja su savo vaiku, pasidžiaugia darbo rezultatais.

7.Vertinimo metodika

7.1.Formalaus vertinimo metodika

Vertinimas, ypač formalus, efektyviausias tada, kai jis sutampa su pačių

mokinių savęs vertinimu, kai jam pritaria visa klasė, kai mokiniai jaučia

mokytojo rūpestį mokymosi sėkme. Vertinimo teisingumo jutimas ugdo mokinio

pagarbą mokytojui, pasitikėjimą, o tai savo ruožtu skatina mokinį siekti

geresnių mokymosi rezultatų, ugdo teigiamą požiūrį į mokymąsi. Tačiau

objektyviai įvertinti mokymo rezultatus ir parašyti teisingą pažymį – ypač

sudėtinga problema ir labai atsakingas mokytojo uždavinys. Mokinys, kaip ir

bet kuris kitas asmuo, nėra abejingas savo veiklos vertinimui ir nori būti

kuo geriau įvertintas. Todėl mokytojas vertindamas privalo giliai suvokti

tikrinimo ir vertinimo pprincipus, reikalavimų esmės supratimas padeda kuo

objektyviau vertinti.

Vertinant mokinių mokymosi rezultatus, siekiant, kad vertinimas skatintų

geriau mokytis, padėtų asmenybės raidai, reikia vadovautis tam tikrais

kriterijais. Svarbiausi kriterijai- tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių normos,

t.y. nustatyti valstybiniai standartai, mokytojo asmenybė, jo pedagoginė

kompetencija ir atsižvelgimas į mokinio fizinę bei psichinę būklę.

1)vertinamas ne mokinys kaip asmenybė, bet jo mokymosi rezultatai.

2)vertinant būtina atsižvelgti į fizinę bei psichinę mokinio būklę.

3)mokytojas klysta, kai vertindamas mokinių žinias yra per daug liberalus,

mažina reikalavimus.

4)neleistina ir per griežtai vertinti.

5)yra pavojingas ir pažymio rašymo inertiškumas.

6)jokiu būdu negalima rašyti blogų pažymių už tai, kad mokinys neatsinešė

kokio nors mokymo reikmens, kad jis nedrausmingas per pamoką.

7)pažymiai turi būti diferencijuojami, svarbu atsižvelgti ir į pastangas

siekiant rezultato.

8)pažymys turi būti suprantamas ir aiškus mokiniui.

9)vertinant didžiausią dėmesį reika skirti mokinio padarytai pažangai

lyginant ssu ankstesniais jo rezultatais.

7.2.Neformalaus vertinimo metodika

Gana dažnai neformalų vertinimą mokytojas išreiškia vertinamųjų sprendimų

forma žodžiu ar raštu (“pasakojai teisingai, nuosekliai, bet reikia pačiam

daryti išvadas”). Tokiais sprendimais mokytojas atskleidžia mokinių

laimėjimus, visų pirma akcentuodamas teigiamus dalykus, taip pat taktiškai

nurodydamas taisytinus. Todėl vertinamasis sprendimas išryškinant tai, kas

pasiekta, kas gera, padeda mokiniui geriau suvokti, pratina save

kontroliuoti, skatina geriau dirbti. Tvirtinama, kad vertinamojo sprendimo

neįmanoma pasiekti teigiamų mokymo rezultatų.

Neformalus vertinimas yra ir emocinis mokytojo požiūris į mokinių

mokymąsi. Mokytojas vertina, visą laiką bendraudamas su mokiniais. Jis gali

abejingai sstebėti, kaip mokiniai dirba, gali juos padrąsinti savo šypsena

ar pan. Kitaip sakant, emocinis požiūris gali būti išreikštas gestais,

mimika, žodžiu: sutinkant (pritariantis galvos linktelėjimas), pritariant

(taip, teisingai), pagiriant (šaunuolis), abejojant (kažin, ar tai

teisinga), nesutinkant (ne,ne taip, neteisinga), ramiai papeikiant

(negerai) ir pan. Taip pat mokytoja gali vartoti ir simbolius, pvz.

nupiešia saulutę ar šypsenėlę, nepavykus atlikti užduotį užrašo

“oi,oi,oi”,”gelbėk raideles” ir pan. Pastebėta, kad dažnas neigiamas

emocinis vertinimas sukelia klasėje tam tikrą įtampą, net neigiamą darbo

atmosferą. Tuo tarpu teigiamų dalykų akcentavimas, pastebėta net ir

mažiausia pažanga padeda kurti mažorinę darbo atmosferą ir skatina stropiau

atlikti savo pareigas, geriau mokytis. Mokiniams labai patinka atsakyti

mokytojui į ausį, nes išnyksta baimė dėl galimo neteisingo atsakymo.

8.Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai.

8.1.Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai.

1)Kai kuriose mokyklose taikoma kiek kitokia vertinimo sistema , t.y.

vertinama 1-2 kartus per trimestrą. Žinoma prie tokios vertinimo sistemos

turi priprasti ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Mėginančius tinginiauti

mokinius juk reikia įtikinti, kad mokosi ne pažymiui, o sau, kad

mokydamiesi kuria save. Vertinant tik kartą per trimestrą, mokykloje

mokiniai jaučia didesnį konfortą, stiprėja mokytojų ir mokinių ryšiai,

mokiniai tampa aktyvesni, mokosi kontroliuoti save, keičiasi mokymosi

motyvai.Žinoma dirbti ir mokytojai ir mokiniams tenka daugiau. Mokiniai

nebebijo pažymių, žino; jei dėl kokių nors priežsčių neišmoko pamokos, tai

galės padaryti ir vėliau, nesusigadindami trimestro pažymio. Mokytojai

retai rašo ppažymius, o pataria, ką dar reikėtų išmokti.

2)Kitas būdas kaip pakeisti vertinimo sistemą: atsisakyti neigiamų

pažymių. Blogų ir labai blogų žinių nėra. Yra silpnos, vidutiniškos,

patenkinamos, geros ir labai geros. Tik iškyla problema kaip pakeisti

neigiamus pažymius. Juk pakeisti pavadinimą- nepakanka, niekas

nepatikės,kad vienetas rašomas už silpnas žinias. Mokinys nepajėgs įtikinti

tėvų, senelių, kad tai nereiškia blogai ar labai blogai. Tuomet reikia

iškelti maksimalius ir minimalius programos reikalavimai. Minimumo

programas sudaro patys mokytojai. Jie geriausiai gali nustatyti, ko ir kiek

minimaliam žinių lygiui reikia, o maksimumo programą sudaro valstybė,

atsižvelgdama į Europos ir pasaulinį išsilavinimo standartą. Mokinių, kurie

neišmoko maksimumo programos, žinios atitinka minimalią programą, ir nėra

pagrindo jų už tai bausti. Mokymo procesą reikia organizuoti taip, kad

visi mokiniai galėtų pasiekti maksimalios programos žinių lygį. Taip

sudaroma galimybė mokiniams mokytis be baimės būti nubaustam už padarytas

klaidas, t.y. sugrąžinama atimta teisė klysti. Mokytojams reikia daugiau

laiko skirti pamokų pasiruošimui, akcentuoti mokiniams, ką minimaliai

reikia žinoti, o kas atitinka maksimumo programą. Prastesnį pažymį mokinys

turėjo galimybę išsitaisyti atlikęs papildomą užduotį. Trimestre išvedamas

galutinis pažymys, kai jau mokinys išsitaiso prastesnį pažymį (jei jis to

pats nori).

8.2.Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai

Kai kurie mokytojai teigia, kad vis tik galima pradinėse klasėse

apsieiti be pažymių. Iš pradžių svarbu vaikus išmokyti dirbti be atlygio,

išugdyti kruopštaus darbo supratimą. Svarbu įskiepyti darbo meilę ir

suvokimą, jog vvalią, protą reikia ugdyti, lavinti, tobulinti, kad be darbo,

pastangų nieko nepasieksi.

Be abejo dirbant kitokiais metodais pasikeičia pasirengimo pamokai

pobūdis, dėmesio centre atsiduria atsiduria klasė, mokinių grupė ir

kiekvienas mokinys. Mokytojui būtina numatyti galimus sunkumus, žinių

perteikimo būdus, kurie padėtų sutrumpinti, palengvintų kelią į siekiamą

rezultatą, padarytų jį patrauklų, skatintų teigiamas emocijas. Tam

mokytojai turėtų naudoti ir žaidybos elementus, grupinio bei individualaus

darbo formas. Tokiame darbe remiamasi vaiko patirtimi, pažadinami įvairūs

vaiko veiklos motyvai, atsiranda neformalus bendravimas.

Yra mokytojų, kurie sugeba panaudoti žaidybos elementus taip, kad

vaikai gautų emocinį impulsą mokydamiesi ir sunkesnią medžiagą. O gerai

panaudotos grupinio darbo formos leidžia ugdyti teigiamus vaikų bendravimo

santykius. Geranoriški santykiai pamokoje vaikams leidžia be baimės

išsakyti savo vertinimus vienu ar kitu klausimu, netgi nesutampančius su

mokytojo. Tokiu atveju vaikas realizuoja savo teisę savarankiškai mąstyti.

Mokytojas turi skatinti ir specialiai sudaryti tokias situacijas, kad

mokiniai dažniau mąstytų ir formuotų savo mintis taip:”.aš manau, kad tai

teisinga, nes.”,”.aš abejoju todėl, kad.”,”.tai turėtų būti kitaip.” ir

t.t. Pamokose mokiniai nelieka be mokytojo dėmesio. Bendraudamas su

mokiniais, mokytojas ieško būdų, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę

keletą kartų atsakyti ar kitaip pasirodyti, kad pajustų mokytojo pritarimą

ar padrąsinimą (kartais ir neigiamą) žodžiu, žvilgsniu ar prisilietimu. Kuo

pamoka humaniškesnė, tuo mažėja būtinybė vertinti pažymiais. Tada dominuoja

pagrįstai motyvuotas vertinimas, kuris leidžia parodyti mokinių pasiekimus

ir klaidas.

Mokinių žinių, gebėjimų ir

įgūdžių nevertinant pažymiais būtina mokslų

metų pradžioje supažindinti klasės tėvus su mokslo metų mokymo planu,

tikslais, darbo metodais. Norint informuoti tėvus apie mokinių pažangumą,

iš anksto reikia parengti anketas, testus, vertinimo (ne pažymiais)sistemą,

pergalvoti būdus, kaip reikėtų informuoti tėvus apie vaikų sugebėjimus.

Svarbu, kad ir tėvai ir vaikai įsisąmonintų, kad žinios įgyjamos pamažu,

nuosekliai mokantis, nepaliekant spragų. Be to kiekvienas dirba pagal savo

sugebėjimus. Pateikiamas žinias reikia taip susisteminti,kad vėliau

lengviau būtų jas analizuoti tiek pačiai mokytojai, itek po to komentuoti

tėvams. Tam reikia pastovios atliekamų darbų kontrolės, būtina patikrinti

kiekvieną užduotį.

Norint sužinoti vaikų sugebėjimus, reikia kruopščiai užfiksuoti įgytų

žinių lygį. Mokytojo atskiro žurnalo pavyzdys:

|Eil.|Mokinio |Nosinių |Žodžiai|Klausia|Rišlus|Sakini|Skaitym|

|nr |pavardė, |raidžių |, |- |pasako|ų |as |

| |vardas |rašyba |reiškia|mieji |- |sudary| |

| | |žodžio |ntys |sakinia|jimas |-mas | |

| | |gale |daiktą |i | | | |

|1. |Demenčiūtė |Vns.ką? |Neskiri|Neskiri|Sunkia|Trumpi|Skaito |

| |Lina | |a |a |i |sakini|žodžiai|

| | | | |intonac|rezga |ai |s |

| | | | |ijos |sak. | | |

|2. |Jaškina | | |Ženklas|Atsako|Neišra|Kirčio |

| |Lorana | | |sakinio|tik įį |iš- |klaidos|

| | | | |gale |klausi|kingi | |

| | | | | |mą |sa-kin| |

| | | | | | |iai | |

|3. |Juščius |Dgs.ko? | | | | |Intonac|

| |Vytas | | | | | |ija |

|4. |Imenikaitė | |Painioj| | | |Skaito |

| |Giedrė | |a su | | | |sakinia|

| | | |požymio| | | |is |

| | | |žodžiai| | | | |

| | | |s | | | | |

Tokia vaikų žinių analizė atima daug laiko, reikalauja daug darbo, bet

padeda sudaryti savarankško darbo užduotis, informuoti tėvus, o svarbiausia

diferencijuoti mokinių darbą.

Savaitės pabaigoje pasiekimų knygelėje įrašomi atsiliepimai tėvams apie

mokinių žinių lygį. Po kiekvieno trimestro taip pat užpildomos anketos

tėvams, kur pažymima, kokias temas vaikas įsisavino gerai, ko dar reikia

pasimokyti.

Anketų analizė:

Dauguma mokytojų pritaria formaliam vertinimo metodui- 66,7% . Jų

pasirinkimo motyvai tokie:tokį vertinimą geriau supranta ir tėvai ir

vaikai, pažymiu objektyviau galima įvertinti mokinių žinias, pažymiai

drausmina mokinius, padeda mokytojui kontroliuoti mokinių žinias, vaikas

žino savo realų žinių llygį, be to geri pažymiai suteikia džiaugsmo, nebus

emocinės traumos pradinukui pradėjus lankyti 5 klasę.

11% yra už tai, kad pradinukai būtų vertinami ir formaliu ir neformaliu

vertinimo būdu ir tik 6.7% –norėtų, kad pradinėse klasėse vaikai būtų

nevertinami pažymiais, nes taip netraumuojami vaikai.

Mokytojams naudojant formalųjį vertinimo metodą iškyla sunkumų, kai

reikia įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus(20%), specialių

poreikių turinčius mokinius (6,7%), taip pat blogi balai sukelia vaikams

liūdesį(6,7%), kai kurie pradeda mokytis tik dėl pažymių(6,7%). Dauguma

mokytojų teigia, kad jokių sunkumų vertinant pažymiais neiškyla(60%).

Daug daugiau sunkumų iškyla naudojant neformalųjį vertinimo metodą:

mokinys ir tėvai nežino realaus įvertinimo(53%), papildomas darbas

mokytojui(6,7%), tėvai mažiau rūpinasi vaiko mokslais(13%), pradinukai

mažiau stengiasi mokytis(27%), nes girdi tik pagyrimus, neformaliai galima

vertinti tik argumentus, nuomonę(6,7%).

Dauguma tėvų vis tik norėtų, kad jų vaikai pradinėse klasėse būtų

vertinami pažymiais(60%), kiti pritaria, kad būtų vertinamos tik lietuvių

kalbos, matematikos ir užsienio kalbos žinios(13%), dar kiti norėtų, kad

iki 5 klasės nebūtų rašomi pažymiai(13%).

40% mokinių norėtų būti vertinami pažymiais , 6,7% nori būti vertinami

vyresnėse klasėse. Mokytojai teigia, kad iš jų klasės tik kai kurie

mokiniai nori būti nevertinami (27%), kad tie, kurie nenoriai mokosi,

nenori būti ir vertinami pažymiais(6,7%).

Štai kokius sunkumus sukėlė vertinimo sistemos pakeitimas pradinėse

klasėse (mokytojų nuomonė) : sunku prisitaikyti 5 klasėje(6,7%), mokytojui

reikia užpildyti daug pasiekimo knygelių(40%), mokiniai nebesistengia

mokytis, nes girdi tik pagyrimus (6,7%), tėvai ir vaikai nepatenkinti

neformaliu vertinimu(6,7%). 20% mokytojų atsako, kad nertinimo sistemos

pasikeitimas sukelia daug sunkumų, bet nenurodo kokių, 13% savo nuomonės

neturi.

Išanalizavus anketas galima teigti, kad dauguma mokytojų, tėvų, mokinių

yra prieš vertinimo sistemos pakeitimą pradinėse klasėse, kad vis tik

vykdant mokyklų reformą nebuvo atsižvelgta į nuomonę tų, kuriems reikės

prisitaikyti prie pakeitimų. Be abejo apklaustieji mokytojai- tai tik

mažuma visų Lietuvos pedagogų, tačiau anketos buvo pateiktos skirtingose

Šiaulių mokyklose, todėl tyrimas atspindi realią situaciją.

IV. Išvados

Gerbdami vaiko asmenybę, stipriname jo fizines, protines, dvasines

jėgas. Ypač pagarbos reikia vertinant mokinius. Nuo 1992m. buvo pereita

prie interpretacinio mokymo, ir vertinant mokinį lyginama jau nebe su kitų

mokinių pasiekimais, o su jo paties. Vertinama ne apibendrintai,

konkrečiai, nurodant, ką mokinys moka ir ko dar reikia pasimokyti.

Neformalus vertinimas gali būti reiškiamas vertinamuoju sprendimu,

emociškai, o formalusi – pažymiu(balu).Literatūroje teigiama, kad

vertinimas pažymiais nepakankamai skatina mokinių pažintinę veiklą. Dažnai

būna, kad aukštų balų siekimas tampa svarbiausiu mokymosi tikslu ir motyvu.

Kai kurie mokiniai siekia gauti aukščiausius balus turėdami tikslą šitaip

kelti autoritetą, o kiti, kurie negali gauti gerų įvertinimų pradeda

nebepasitikėti savo jėgomis ir nebereaguoja į neigiamus pažymius. Taip pat

teigiama, kad pažymiai slopina mokinių kūrybiškumą ir iniciatyvą. Kaip rodo

šie ir kiti neigiami reiškiniai, pažymių sistema nėra tobula. Literatūroje

kritikuojamas formalus vertinimas, o mokytojų nuomonė, kaip parodė

apklausa, priešinga. Mokytojai teigia, kad vis tik daugiau sunkumų iškyla

vertinant neformaliai: šis vertinimo metodas nėra pakankamai konkretus,

neaiškus tėvams ir mokiniams, vaikai mažiau stengiasi gerai mokytis, nes

pasiekimų knygelėse rašomi tik pagyrimai, be to padidėja darbo krūvis

mokytojams, kadangi pasiekimų knygeles reikia pildyti kiekvieną mėnesį, o

parašytos pastabos neatspindi realios situacijos.

Taigi, kadangi taip išsiskiria literatūros ir pedagogų, dirbančių

mokyklose nuomonė, galima teigti, kad mokyklos reforma, pakeitusi

formaliąją vertinimo sistemą į neformalią pradinėse klasėse, buvo per

ankstyva. Naujovėms nebuvo paruošti nei mokytojai, nei tėvai nei mokiniai.

Vis ttik reikėtų pagalvoti apie abiejų šių vertinimo metodų derinimą.Abu

šie būdai yra reikšmingi, susiję, todėl kūrybingas, gera linkintis ir kartu

principingas jų taikymas turi padėti visapusiškai ugdyti mokinius.

Keliose Šiaulių miesto mokyklose mokytojams buvo pateiktos anoniminės

anketos, kuriose jie išsakė savo požiūrį į formalų ir neformalų vertinimą,

kebliausius vertinimo aspektus, tėvų ir vaikų nuomonę apie pažymių

atsisakymą pradinėse klasėse. Ši lentelė atspindi apklaustųjų mokytojų

nuomonę:

|1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |10 |11 |12 |13 |14 |15 | |1.Koks vertinimas

jums priimtinesnis-formalus ar neformalus? | | | | | | | | | | | | | | | |

|*formalus | | |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ | |+ | |*neformalus | |+ |

| | | | | | | | | | | | | |*ir formalus ir neformalus |+ | | | | | | | | |

| | | |+ | | | Kodėl būtent toks vertinimo būdas priimtinesnis? | | | | | |

| | | | | | | | | | |*netraumuojami vaikai |+ |+ | | | | | | | | | | | | |

| |*geri pažymiai džiugina, o blogi dar nerašomi | | |+ | | | | |

| | | | |

| | | |*tokį vertinimą geriau supranta tėvai,labiau rūpinasi vaikų mokslu |

| | |+ | | | | | | |+ | | | | | |*pažymiu objektyviau galima įvertinti

žinias | | | | |+ | |+ | | | |+ | | | | | |*aiškiau ir mokiniui ir tėvams |

| | | | |+ | | | |+ | | | |+ | | |*pažymiai drausmina mokinius | | | | | |

|+ | || | | | | | | | |*mokytojui paprasčiau kontroliuoti mokinių žinias | |

| | | | | |+ | | | | | | | | |*vaikas turi žinoti realų įvertinimą ne vien

pagyrimus | | | | | | | | | | | |+ | | |+ | |*vyresnėse klasėse mokiniai

vertinami pažymiais, 5 klasėje sunku prisitaikyti | | | | | | | | | | | |

|+ | | | |2.Kokie formalaus vertinimo aspektai Jums atrodo kkebliausi? | | |

| | | | | | | | | | | | | |*jokių keblumų nėra |+ |+ | | |+ |+ |+ |+ |+ | |

| | |+ |+ | |*sunku įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros ssugebėjimus |

| |+ | | | | | | | | |+ |+ | | | |*blogus pažymius gaunantys vaikai liūdi |

| | |+ | | | | | | | | | | | | |*mokiniai pradeda mokytis tik dėl pažymių |

| | | | | | | | |+ | | | | | | |*sunku vertinti spec. poreikius turinčius

mokinius | | | | | | | | | | |+ | | | | | |3.Kokie neformalaus vertinimo

aspektai atrodo kebliausi? | | | | | | | | | | | | | | | | |*mokinys ir

tėvai nežino realaus įvertinimo,nes girdi tik pagyrimus | | | | | |+ | |+ |

|+ |+ |+ |+ |+ ||+ | |*sunku buvo pradėti nevertinti pažymiais,dabar jokių

sunkumų nėra |+ | | | | | | | | | | | | | | | |*papildomas darbas mokytojui

| |+ | | | | | | | | | | | | | | |*tėvai mažiau rūpinasi savo vaikų

mokslais | | |+ |+ | | | | | | | | | | | | |*mokiniai mažiau stengiasi

mokytis, pagyrimai jiems mažiau svarbūs nei pažymiai | | |+ |+ |+ | | || |+

| | | | | | | |*neformaliai galima vertinti tik mokinio nuomonę, argumentus

| | | | | | |+ | | | | | | | | | |4.Ar jūsų klasės tėvai pritaria, kad iki

5 klasės vaikai nebūtų vertinami pažymiais? | | | | | | | | | | | | | | | |

|*pritaria,nes neigiami pažymiai traumuoja vaikus |+ | | |+ | | | | | | | |

| | | | |*tėvų nuomonės nežinau | |+ | | | | |+ | | | | | | | | |

|*nori,kad būtų vertinamos lietuvių k.,matematikos ir užsienio k. žinios |

| |+ | | | | | | | | | |+ | | | |*nepritaria | | | | |+ |+ | |+ |+ |+ |+ |+

| |+ |+ | |

5.Ar jūsų klasės mokiniai nori būti nevertinami pažymiais? | | | | | | | |

| | | | | | | | |*ne , jie nori būti vertinami pažymiais | | |+ | |+ | |+ |

|+ | | | | |+ |+ | |*norėtų būti nevertinami vyresnėse klasėse |+ | | | | |

| | | | | | | | | | ||*pradinukai dar nesupranta, kas yra pažymys, todėl

neturi savo nuomonės | |+ | | | | | | | | | | | | | | |*tik kai kurie

nenori būti vertinami | | | |+ | |+ | |+ | | |+ | | | | | |*tik tie, kurie

tingi mokytis,nėra stropūs, kurių nekontroliuoja tėvai | | | | | | | | | |+

| | | | | | |*nori, kad būtų nevertinami dalykai, kurie prasčiau sekasi | |

| | | | | | | | | |+ | | | | |* nori, kad būtų nevertinami meninio profilio

dalykai bei kūno kultūra | | | | | | | | | | | | |+ | | | |6.Ar daug

sunkumų sudaro vertinimo sistemos pasikeitimas pradinėse klasėse? | | | | |

| | | | | | | | | | | |*daug sunkumų pradinukui sukelia prisitaikymas 5

klasėje |+ | | | | | | | | | | | | | | | |*taip | |+ | | | | | |+ |+ | | |

| | |+ | |*mokytojui reikia užpildyti daug pasiekimų knygelių | | |+ | |+ |

| | | |+ | |+ |+ |+ | | ||*mokiniai nebesistengia mokytis, nes girdi tik

pagyrimus | | | |+ | | | | | | | | | | | | |*nežinau | | | | | |+ |+ | | |

| | | | | | |*sunkumų sukelia tėvų ir vaikų nepasitenkinimas neformaliu

vertinimu | | | | | | | | | | |+ | | | | | |

Anketų analizė:

Dauguma mokytojų pritaria formaliam vertinimo metodui- 66,7% . Jų

pasirinkimo motyvai tokie:tokį vertinimą geriau supranta ir tėvai ir

vaikai, pažymiu objektyviau galima įvertinti mokinių žinias, pažymiai

drausmina mokinius, padeda mokytojui kontroliuoti mokinių žinias, vaikas

žino savo realų žinių lygį, be to geri pažymiai suteikia džiaugsmo, nebus

emocinės traumos pradinukui pradėjus lankyti 5 klasę.

11% yra už tai, kad pradinukai būtų vertinami ir formaliu ir neformaliu

vertinimo būdu ir tik 6.7% –norėtų, kad pradinėse klasėse vaikai būtų

nevertinami pažymiais, nes taip netraumuojami vaikai.

Mokytojams naudojant formalųjį vertinimo metodą iškyla sunkumų, kai

reikia įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus(20%), specialių

poreikių turinčius mokinius (6,7%), taip pat blogi balai sukelia vaikams

liūdesį(6,7%), kai kurie pradeda mokytis tik dėl pažymių(6,7%). Dauguma

mokytojų teigia, kad jokių sunkumų vertinant pažymiais neiškyla(60%).

Daug daugiau sunkumų iškyla naudojant neformalųjį vertinimo metodą:

mokinys ir tėvai nežino realaus įvertinimo(53%), papildomas darbas

mokytojui(6,7%), tėvai mažiau rūpinasi vaiko mokslais(13%), pradinukai

mažiau stengiasi mokytis(27%),

nes girdi tik pagyrimus, neformaliai galima

vertinti tik argumentus, nuomonę(6,7%).

Dauguma tėvų vis tik norėtų, kad jų vaikai pradinėse klasėse būtų

vertinami pažymiais(60%), kiti pritaria, kad būtų vertinamos tik lietuvių

kalbos, matematikos ir užsienio kalbos žinios(13%), dar kiti norėtų, kad

iki 5 klasės nebūtų rašomi pažymiai(13%).

40% mokinių norėtų būti vertinami pažymiais , 6,7% nori būti vertinami

vyresnėse klasėse. Mokytojai teigia, kad iš jų klasės tik kai kurie

mokiniai nori būti nevertinami (27%), kad tie, kurie nenoriai mokosi,

nenori būti ir vertinami pažymiais(6,7%).

Štai kokius sunkumus sukėlė vvertinimo sistemos pakeitimas pradinėse

klasėse (mokytojų nuomonė) : sunku prisitaikyti 5 klasėje(6,7%), mokytojui

reikia užpildyti daug pasiekimo knygelių(40%), mokiniai nebesistengia

mokytis, nes girdi tik pagyrimus (6,7%), tėvai ir vaikai nepatenkinti

neformaliu vertinimu(6,7%). 20% mokytojų atsako, kad nertinimo sistemos

pasikeitimas sukelia daug sunkumų, bet nenurodo kokių, 13% savo nuomonės

neturi.

Išanalizavus anketas galima teigti, kad dauguma mokytojų, tėvų, mokinių

yra prieš vertinimo sistemos pakeitimą pradinėse klasėse, kad vis tik

vykdant mokyklų reformą nebuvo atsižvelgta į nuomonę tų, kuriems reikės

prisitaikyti prie pakeitimų. Be abejo apklaustieji mokytojai- tai tik

mažuma visų Lietuvos ppedagogų, tačiau anketos buvo pateiktos skirtingose

Šiaulių mokyklose, todėl tyrimas atspindi realią situaciją.

VI. Literatūra

1. Ž.Jonuškienė. Kai mokiniai nebijo pažymių.//Dialogas. 1995 11 10, Nr.45.

2. N.L.Gage, D.C.Berliner. Pedagoginė psichologija. V. 1994.

3. B.Lapinskienė. Ar rašysime pradinukams pažymius?// Dialogas. 1994 08 26,

Nr. 34.

4. Mokytoja, parašykit mman “10”.// Mokykla. 1994, Nr.7.

5. R.Rajeckas. Mokymo organizavimas. K. 1999.

6. A.Rašytienė. Darbas be atlygio?// Mokykla. 1995. Nr.3.

7. A.Rašytienė. Mokomės be pažymių.// Dialogas. 1995 11 17, Nr.46.

8. A.Šventickas. Mokymosi rezultatų tikrinimo ir vertinimo teorinės bei

praktinės prielaidos. Pedagogika. 1995.

9. O.Tijūnėlienė. Pažymys ketvirtos klasės mokinio gyvenime. Pradinis

ugdymas: retrospektyva ir perspektyva. Š. 1996.