Žmogus ir aplinka konspekatai

1 Planeta

Žemė nutolusi nuo Saulės _150mln.km, 3-oji planeta nuo Saulės. Amžius 4,6mlrd.m. Prieš 4,2mlrd.m. Žemė pradėjo vystytis geologine raida. Prieš 3,5mlrd.m atsirado gyvybė. Iš Žemės atmosferos į kosminę erdvę gali patekti kai kurios lengvesnės dujos (kitos sulaikomos atmosferoje). 365000km nuo žemės skrieja Mėnulis.Žemės skriejimo orbita – elipsė. Žemės sukimasis lėtėja (50 000m –1s). Žemė skrieja 30km/s. Padėtis saulės atžvilgiu kinta. Žemės forma –geoidas Uolinis Žemės kevalasŽemės struktūra sudėtinga. Žemės branduolyje aukšta temperatūra, jis yra skystas. Virš branduolio mantija. Žemės pluta vvvadinama uoliniu kevalu (storis iki 80km). Kai kur mažiau nei 10km. Žemės plutą sudaro bazaltinis apvalkalas. Žemynuose yar apildomas granitinis sluoksnis (300-2 000m).Cheminė žemės sudėtis Pagr žemės plutos elementai: O –46%; Si –26%; Al –8%; Fe –6%. Labai paplitę oksidai, kurie yra pakankamaistabilūs. Be oksidų sutinkamai sudėtingieji deguonies junginiai. Jei dalis SiAl, tokie mineralai vadinami aliumosilikatais. Silikatai ir aliumosilikatai –80%. Didesnė dalis sausumos yra šiaurės pusrutulyje.

2 Saulės radiacija

Saulės radiacija – visa iš saulės sklindanti šviesos energija. Šios bangos turi eelektromagnetinę prigimtį. Saulė – termobranduolinis reaktorius. Žemę pasiekia 1/mlrd šviesos srauto dalis. Jeigu visą saulės energijos spinduliavimą, kuris pasiekia žemės atmosferą priimti kaip 100%, tai jį galime suskirstyti į: 1.Apie 50% nepasiekia Žemės paviršiaus (30 atsispindi, o 20 šildo viršutinius aatmosferos sluoksnius). 2.Apie 14% atsispindi nuo žemės paviršiaus; 3.apie 8% virsta šiluma ir sušildo atmosferą 4.Žemei tenka tik 28% šis šviesos srautas turi nevienalytę prigimtį, t.y. galime išskitit dalis, tam tikrą energiją: a)apie 49% matomos šviesos energija; b)apie 42% infraraudonieji spinduliai; c)apie 9% ultravioletiniai spinduliai ir GAMA spinduliai. Didžiausias energijos energijos kiekis tenka pusiaujui (Lietuvai 50% šio kiekio). Daudiausia saulės energijos sunaudojama vandens garinimui (82%) orui šildyti–17. likusi dalis tenka gyviems organizmams.

3 Okeanosfera

Okeanosfera – pasaulinis vandenynas. Ji užima apie 71$ paviršiaus ploto. Jūrų ir vandenynų vanduo sudaro 97% viso vandens kiekio. Okeanosfera pasižymi intensyvia medžiagų ir energijos apykaiat. Ji yra intensyvesnė negu sausumoje, nes kontaktuoja ne tik su atmosfera, bet ir su sausuma. Nuo okeanosferos priklauso ir oro cirkuliacija iir klimatas. Ji yra gyvybės lopšys. Užpildo visus įdubimus žemės paviršiuje. Didžiausias gylis siekia 11000m. 77% tenka atviram vandenynui, o 23% sekliajai jo daliai, esančiai arti žemynų pakrančių. Vidutinis gylis 4000m, o atmetus sekliąją dalį 5000m. Yra 4 vandenynai: 1.Ramusis 2.Atlanto 3.Indijos 4.Arkties. Okeanosfera – pagrindinis klimato reguliatirius, nes ji sukaupia 4x daugiau saulės energijos negu sausuma. Vidutinė okeanosferos temperatūra– 17.5C, o svyruoja tarp 27C– -1C. Žemynų vid temp apie 14.5C. okeanosferos dėka Žemėje nėra didelių temp svyravimų.

4 Biologinės organizacijos llygiai

Pagr gyvybę formuojantis elementas – anglis. Galime išskirti šiuos biologinės organizacijos lygius, einant nuo paprastesnio link sudėtingesnio: 1genas; 2ląstelė;3organas 4organizmas 5populiacija 6bendrija 7ekosistema 8biosfera(ekosfera). Kiekvienas lygis yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis. Bendra yra tai, kad jie keičiasi su negyvąja aplinka medžiagomis ir energija. Pirmieji lygiai yra biologijos mokslo šaknų objektu (genus tyrinėja genetika, ląsteles – citologija). Nuo organizmų ir populiacijų prasideda ekologijos mokslas. Ekologijai priklauso ir organizmas, kai jis yra suprantamas kaip atskiras tam tikros rūšies atstovas, nagrinėjant šio individo santykį su aplinka. Kiekvienas individas priklauso tam tikrai rūšiai.

5 Organinių medžiagų susidarymas

Org medžiagų susidarymui sunaudojama iki 1% saulės energijos. Daugiau nei 99% org medžiagų susintetinama fotosintezes metu: angliavandeniai, riebalai, baltymai, nukleino rūgštys. Mažiau nei 1% org medžiagos pasigamina biosferoje ne saulės o cheminių reakcijų enegijos pagalba (bakterijos). Skaidymas:Org medžiaga yra skaidoma ląstelėse ,edž apykaitos (metabolizmo) metu. Ląstelėse vyksta biocheminės reakcijos ir energijos virsmai. Svarb org medžiago skaidymo reiškinys, kai atpalaiduojama energija yra kvėpavimas (aerobinis ir anaerobinis). Org medž skaidymas gali būti abotinis (pvz gaisro metu). Pagr vaidmuo org medž skaidyme tenka reducentams, kurie valo biosferą nuo mirusių organizmų. Skaidymo metu org medž per daugelį stadijų paverč neorg (CO2; H2O ir kt). Šios medžiagos toliau vėl dalyvauja organinės medžiagos ssusidaryme.

6 Organizmų raidos ypatybės

Organizmas – tai gyvabūtybė ryškiai besiskirianti nuo kitų gamtinių kūnų. Pagr chem elem. Įeinantis į org medž sudėtį yra C. Organizmas turi ląstelinę struktūrą. Jame vyksta medž apyk. Pagr vaidmuo jos metu tenka baltymams ir nukleino rūgštims. Medž apyk dėka org palaiko vidinę pusiausvyrą – homeostazę. Organizmams būdingos savybės: judrumas; dirglumas; augimas; vystymasis; dauginimasis; paveldimumas; geba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų (adaptacija). Sąveikaudami su aplinka org funkcionuoja kaip biologinė sistema. Ją sudaro kiti biol organizacijos lygiai – ikiorganizaciniai (genai, ląst, org). Medž apyk pvz yra fotosint, kvėp, virškinias. Jos metu vyksta biocheminės reakcijos. Konlrečią reakc kontr spec medž – biokratal(fermentas). Šio fermento veilą reguliuja genas. Jam pakitus, pakinta ferm. Ir pati biochem reakc. Ji gali net ir visiškai išnykti. Medž apyk svarbus vaidmuo tenka hormonams ir vitaminams. Jų stygius gali sutrikdyti medž apyk. Org vystymasis nuo gimimo iki mirties vadin ontogeneze. Žmogaus ontogen galima išskirti 3 stad: 1.Embrioninis laikotarpis 2.Augimo ir brendimo 3.Suaugusio organizmo. Org ontogen gali būti įvairi. Labiausiai įprastas ontogen tipas – palikuonis panašus į tėvus. Dažnai ontogen vyksta su metamorfoze (pvz varlių vystymasis).

7 Gyvųjų organizmų klasifikacija

Kiekvienas org priklauso tam tikrai rūšiai, kurios pav yra binarinis, ty jį sudaro 2 lotymiški žodžiai: 1-asis–gentiespavad, 2-ais–rūšį ((pvz Homo Sapiens). Aukštesni už rūšį sist vienetai yra šeima, gentis, klasė ir tipas. Šiuo metu gyv pasaulis yra skirstomas į 2 imperijas: 1.Ikiląsteliniai org (virusai); 2.Ląsteliniai org. II-ojoje imperijoje išskiriamos 2 antkaralystės, 4 karalystės ir pokaralystės. I-ajai karalystei priklauso branduolio neturintys org (prokariotai). Jiems priklauso viena karalystė –monerų (ciano bakterijos ir melsvadumbliai). II-ajai antkaralystei prikl org, turintys branduolį ir DNR. Ją galima suskirstyti į 3 karalystes: gyvūnų, augalų, grybų. Gyvūnai būna: vienaląsčiai, daugialąsčiai. Prokariotų 5000 rūšių; augalų 300 000; grybų 100 000, o gyvūnų 1.7mln. Viso _2.2mln rūšių. 92% org gyvena sausumoje. Konkrečios ter gyvūnijos rūšių visuma vad fauna, o augalijos – flora.

8 Organizmų gyvenamoji aplinka

1.Vandens aplinka; 2.sausuma, oras; 3.Dirvožemis; 4.Kitas organizmas. Vandens aplinkai būdinga tai, kad temp yra palyginti pastovi. Pasiekus tam tikrą gylį, ji praktiškai yra vienoda. Kas 10m slėgis padidėja 1atm. Vandens paviršiuje pasyviai plaukiojantys org yra vadinami bentosu. Aktyviai jud org vad nektonu. Sausumos ir oro aplinka yra nepaprastai įvairi, nes joje palyg plač veiksnių intervale svyruoja temperatūros, drėgmės, vandens bei slėgio reikšmės. Ji, skirtingai nuo vandens, yra maks apšviesta saulės šviesos. Org turi daugybę adaptacijos prie aplinkos sąlygų lygmenų. Dirvožemis yra pereinamoji apl tarp sausumos ir vandens. Didž dalį joje sudaro plika

akimi neregimi mikroskop org. Jie gyvena dirvožemyje lyg gyventų vand terpėje. Makroskop org gyvena dirv lyg sausumoje. Prie dirv pav oro sudėtis yra artima atmosf oro sudėčiai. Einant gilyn mažėja deguonies kiekis, CO2-didėja. Kito organizmo aplinkoje pasireiškia parazitizmas. Paraz sąv su šeim jam kenkdamas. Jie skirstomi į vidinius ir išorinius. Vid paraz gyv šeimininko kraujyje. Prie išor paraz galima priskirti tuos, kurie sąv su šeim trumpą laiką (uodai). Paraz būdinga tai, kad jie negali išnaikinti šeimininkų.

9. Ekologiniai veiksniai

Aplinkos komponentai,su kkuriais nors trumpą laiką ontogenezės proceso metu kontaktavo organizmas,vadinami ekologiniais veiksniais.Šiuos ekologinius veiksnius galima suskirstyti į: 1)abijotiniai; 2)bijotiniai; 3)antropogeniniai veiksniai. Abijotiniams veiksniams prisklauso visų negyvosios aplinkos veiksnių visuma,kuriuos patiria organizmas.Dažnai juos skirstome į dvi grupes: 1.Fiziniai veiksniai;2.Cheminiai veiksniai. Abijotinių veiksnių tarpe svarbus vaidmuo tenka klimatiniams veiksniams: šviesa, krituliai,vėjogreitis,temperatūra.Geografiniai:vietos;Hidrologiniai: 1)Vandens srovės,

2)Bangavimas;Dirvožeminiai: dirvožemio savybės.Bijotiniai veiksniai – organizmų tarpusavio sąveikos visuma. Jie skirstomi į: 1)antogonistinius(priešiškus), 2)neantogonistinius.Antagonistiniai sąntykiai-kai dviejų skirtingų skirtingų rūšių organizmai kenkia vienas kitam. Vienos rūšies organizmai be žalos sau turi niaigiamą kkitam organizmui:pvz.:poveikis kitai pušiai (parazitizmas). Atskiras atvejis tarp plėšrūno ir aukos.Taip pat gali pasireikšti konkurencija. Sąveika tarp organizmų yra vidrūšinė arba tarprūšinė. Neontogonistiniai sąntykiai skirstomi: 1)Neutralūs, 2)Abipusiai naudingi, 3)Naudingi vienai rūšiai ir nežalingi kitai. Kai žmogus savo poveikiu gamtai turi vvienokios ar kitokios įtakos gamtai:urbanizacija,žemės ūkis.

10. Ekologinis plastiškumas

Aplinkoje vienu metu veikia daugybė skirtingų ekologinių veiksnių.Tačiau atskirų individų rūšių ir individų prisitaikymas yra skirtingas,skirtingas adaptacijos laipsnis.

Pesima – išgyvenimo ribos. 1-orgasnizmai su mažesniu gyvibingumu (stenobijontai); 2-organizmai su didesniu gyvibingumu (kurobijontai).

Limituojantys (ribojantys) veiksniai. Dažnai vienam organizmui vieno ar dviejų veiksnių poveikis turi daugiau įtakos negu kitų veiksnių poveikis.Šie veiksniai vadinami ribojančiais arba limituojančiais.Augalų derlius priklauso nuo maisto medžiagų ,kurių dirvožemyje yra mažiausiai.Jaigu dirvožemyje trūksta fosforo arba boro,augalai nesivysto,o jei iš viso nėra,jie žūva.Organizmo gyvybingumas visų pirma priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių intensyvumas artėja prie ekologinio minimumo.Ribojančių veiksnių sąveiką papildo tolerancijos dėsnis.Intervalas tarp ekologinio max ir min vadinamas tolerancijos riba.(galima suformuoti ir :Organizmo gyvibingumas pirmiausia priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių reikšmės artėja pprie ekologinio min. ar max.

11. Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai

Labai svarbus veiksnys yra tenperatūra ir šviesa. Skirtingos augalų rūšys fotosinteziai naudoja skirtingo bangos ilgio (λ) šviesą.Kai kurie augalai auga saulėja,kiti pavėsyje. Taip pat svarbus veiksnys yra drėgmė.Turi įtakos ir vandens druskingumas: gėlas vanduo-iki 1gr.druskų/1litre.Vandens druskingumas dažnai yra ribojantis veiksnys organizmams. Pakitęs druskingumas dažnai yra gėlavandenių organizmų žūties priežastis. Svarbus yra O2 kiekis vandenyje.Didėjant vandens temperatūrai O2 kiekis mažėja.

12. Globalinė medžiagų apykaita

Šios apytakos reguliatorius-Saulės energija.Globalinė medžiagų apykaita skirstoma į du ciklus:1)didysis(geologinis),2)bijotinis. DDidžiojo ciklo esmė yra neorganinių cheminių medžiagų pernešimas iš vienos planetos vietos į kita vietą.Šiame pernešime pagrindinis vaidmuo tenka vandens apykaitai,o šalutinis-oro judėjimui. Vandens apytakos metu,vanduo iš skysčio pereina į dujinę,kai kada ir į kietą fazę.Ciklo pabaigoje jis vėl virsta skysčiu. Šis ciklas prasideda garavimu.Atmosferoje garai kondensuojasi ir kritulių pavidalu grįžta į žemę.Ypatynga yra tai,kad iš jūros išgaravęs vanduo yra gėlas.Pagrindinė kritulių formavimosi šaltinisyra Okeano sfera.Yra žinoma,kad vandens išgaruoja daugiau negu kritulių pavidalu sugrįžta į žemę.Šį skirtumą padengia upės. Svrbus vaidmuo vandens apykaitoje tenka ir augalams,kurie šaknimis siurbia maisto medžiagas ir beveik visą vandenį išgarina į orą. Masžojo ciklo esmė-organinių medžiasgų sintezė(susidarymas ir skaidymas).Šių procesų meetu cheminiai elementai patenka į gyvuosius organizmus, o vėliau vėl į bijjotinę aplinką mirus organizmui. Cheminių elementų ciklai yra daugiau ar maiau uždari vadinami – biogeocheminiais. Organizmui reikia apie 30-40 cheminių elementų.Tie elementai,kurių organizmui reikia daugiausiai-makroelementai, o kurių reikia mažiau – mikroelementais. Makroelementai yra 8. Cheminių elementų apytakos rate išskiriams dvi dalys: 1.Atsargų fondas-tai mažai judri medžiabų dalis, dažniausiai abijotinėje aplinkoje, 2.Kaitos fondas – tai judri,chemiškai aktyvi medžiagų dalis,cirkuliuojanti tarp organizmų ir negyvosios aplinkos. Biocheminiai cikjai gali būti suskirstyti į dvi dalis: 1.Kuomet atsargų fondas yradujiniame pavidale:ore arba vandenyje (pvz.:anglies cikle fondu yra CO2). 2.Kai aatsargų fondas yra Žemės plutoje. Tokie ciklai vadinami sudėtiniais (pvz.:fosforo cikleatsargos yra Žemės plutoje.

13. Atmosfera,jos struktura.

Atmosfera sudaro sios pagr.dujos:Azotas 78,08%,deguonis 20,94%,argonas 0,93%,kriptonas 0,00011%,helis 0,00052%,neonas 0,00018%.Sioro sudetis atitinka iki 100km. atmosfer.sluoksnio.Pagal temp.kitima ,galima suskaldytii sferas:apatinie-troposfera(11km),jai budinga tai,kad temp kylanti auksti mazeja,kas 100m T sumazes 0,50C.Sioje sferoje yra vandens garu iki 4% nuo visu duju mases.Saules spinduliai reguliuoja ir paskirsto dregme,suformuoja debesis,cia susidaro stiprios oro mases,kuriu greitis sieka iki 250-300km/h.Tropopauze-joje kylant i virsu temp islieka pastovi,nes joje mazai vandens garu.Startosfera-joje kylant oro temp.dideja,nes cia yra storiausias oro sluoksnis.0,280C per 100m,40-45 aukstyje ozono sluoksnis mazeja.Stratopauzej prasidejus temp mazeja.Mezosfera-Joje temp.mazeja 0,350C/100m.Sermosfera-joje temp kyla ir 200km aukstyje pasiekia 3200C.

14. Atmosferos tarsos saltiniai,ju kontrole bei apsauga.

Atmosfera yra tersiama zmogaus veiklos pasekoje,norint pagerint gyvenimo salygas ir i aplinka ismeta kitas medziagas,kurios atmosfera negali perdirbti arba ju perdirbimo laiaks ilgas.Ypatinga pavoju aplinkai sukelia tarsa plasmasemis ,skalbimo milteliais,dazu tirpikliais.Kagangi oro tarsa veikia skirtingai,isskiriamos 4 pavojingiausios klases:1)Ypatingai pavojingos(Hg,Pb,O3),2)Labai pavojingos(I,S,Cl),3)Pavojingos (Actas,fenolis,boro rugstis) 4)Nelabai pavojingos(NH4,Benzinas).Tersalai skirstomi i mechaniius ir cheminius.Cheminiai susidaro degant medzigoms,del turiu susidaro rugstus lietus,del to zusta vandens gyvunija.Jai tersimo tempai liks nezabojami,tei po 50m temp.pakils 4-50C.Norint apsaugoti atmosfera,reik naudoti filtrus(slapio ir sauso valymo).

15. Pagrindiniai oro teršalai

Ore pagrinde yra sutinkami kieti ir dujiniai teršalai. Tai pagrinde yra dulkės į kkurių sudėtį įeina keitieji metalai. Atmosferą sudaro ne dujos o aerozolis kurie skirstomi į kietuosius ir skystuosius (dūmai prie kietųjų, o rūkas prie skystųjų). Pagrinde oro teršalai yra dujiniai teršalai kuriems priskiriami dujiniai oksidai: CO; CO2; angliavandeniliai, freonai, taip pat azoto ir sieros junginiai, amoniakas, SO2,SO3,NO ir kt.Arti žemės paviršiaus, pavojingiausiu teršalu laikomas o zonas, kuris reaguodamas su azoto oksidais ir angliavan veikiant saulės spinduliams virsta antriniais teršalais kurie vadinami fotooksidantais. Pagrindinis vaidmuo,šios reakcijos metu tenka azoto junginiui vadinamam – peroksiacetilnitrolis. Teršalų poveikis atmosferai pasireiškia skirtingai: vieni teršalai sukelia ozono sluoksnio plonėjimą, kiti sukelia rūgščius lietus o treti skatina šiltnamio efektą.

16. Smogas

Žodis smogas kilęs iš anglų kalbos ir reiškia rūkimą arba dūmai. Smogas yra tam tikra prasme rūko forma sutinkama miestuose bei pramonės centruose. Smogas yra mišinys kurį sudaro rūko lašeliuose ištirpę įvairūs cheminiai junginiai. Toks oras yra kenksmingas. Smogui susidaryti reikia tam tikrų sąlygų: ilgalaikio be vėjo oro (kai nėra teršalų išsisklaidymo), aukštos teršalų koncentracijos. Smogas gali būti ir drėgnas ir sausas. Drėgnasis smogas yra būdingas Londonui jis pasireiškia tuom, kad kylant nuo žemės temperatūra mažėja ir teršalai kildami į viršų išsisklaido. Tačiau pasitaiko atvejų kai smogas nusėda ant žemės paviršiaus o tam tikrame aukštyje susidaro ėiltesnio

oro sluoksnis kuris trukdo išsisklaidyti teršalams ir spaudžia juos prie žemės paviršiaus. Pirmi ypač pavojingi atvejai buvo Londone 1950m. kur dėl smogo žuvo apie 4000 žmonių bei 10000 – apsinuodijo (per vieną kartą). Smogas sąlygoja įvairias plaučių bei širdies ligų atsiradimo priežastis. Tačiau pastaruoju metu smogas nesukelia tokių didelių pasekmių nes pramonė yra iškeliama iš miesto. Smogo metu vyksta fotocheminės reakcijos susidarant antriniams teršalams, kenksmingiausia smogo dalis yra ozonas. Smogo metu, paprastai 200-300 metrų aukštyje susidaro mažiau ar daugiau permatomas rrūkas. Beje, kenksmingiausiai šis smogas veikia Tokijuje kur jo metu nukentėjo apie 30000 žmonių. Kovai su smogu yra ara reguliaujamos transporto srovės. Prieš keletą metų smogas buvo ir Paryžiuje tačiau pradėjus reguliuoti tarnsporto sroves jis nebepasikartojo. Smogui išsisklaidyti reikia vėjo.

17. Šiltnamio efektas

Dėl CO2 ir vandens molekulių sluoksnio susidaro savotiškas sluoksnis saugantis žemę nuo katastrofinių temperatūrų svyravimų. Dėl tos pačios priežasties yra tokie maži svyravimai tarp dienos ir nakties bei atrp metų laikų. Dalis mokslininkų klimato šiltųjimą susieja su CO2 kiekio aatmosferoje didėjimu. Per pastaruosius 40m. CO2 kiekio didėjimo tempai buvo ypač dideli, jo didėjimą sukelia organinių kūnų deginimas bei tropinių miškų kirtimas. Be CO2 šiltnamio efektą gali sukelti ir kitos dujos pvz: vandens garai, azoto oksidai, frionai, metanas. Tačiau pagrindinis vvaidmuo tenka CO2 (_60%), metanui apie20% frionams apie 8% azoto oksidams apie 5% likusi procentinė dalis- dujoms. Dujų molekulės skiriasi pagal savo aktyvumą pvz azoto oksido molekulė yra 160kartų aktyvesnė už CO2 . Pasaulio valstybės siekia sumažinti CO2 išsiskyrimą į aplinką. Praktiškai pasiekti sumažinimą yra nelabai realu nes tai yra susiję su gamybos mažėjimu. Todėl stangiamasi išlaikyti esamą lygį. Dalis mokslininkų nelaiko kad klimatas šiltėja o paprasčiausiai šiltesniai laikotarpiai keičia saltesnius ir atvirkščiai. Tačiau antropogeninio poveikio šiltnamio ef. Paneigti negalima.

18. Ozono sluoksnio problema:

Stratosferoje esantis ozono sluoksnis apsaugo žemė nuo biologiniams būtybėms pavojingu ultravioletinių spindulių. Reikia pažymėti,kad žmogus yra vienas iš jautriausių(kaip biologinė rūšis) ultravioletinių spindulių poveikiui.jai stratosferoje esanti ozono sluoksnį suspaustume,tai ozono sluoksnio storis siektų _3..5mm.Ozono kiekį ore apibudinti yyra naudojama ‘dobsono’ sąvoka .Normalus ozono sluoksnio storis yra_300..500 dobsonų. Pirma karta ozono sluoksnio sumažėjimas pastebėtas 1980m. Jeigu ozono sl .storis sumažėja _10%-atsiranda ozono skyle.Max.sumažėjimas gali siekti _40%.Šiaurės pusrutulyje dėl palankių klimato sąlygų atsiradusi ozono skylė greitai užsitraukia .Tuo tarpu virš pietų Australijos ir Amerikos,norint kad neatsirastu ozono skyles reikia imtis papildomų priemonių.Pagrindinis ozono sluoksnio naikintojas yra freonai.Jie anksčiau plačiai buvo naudojami aerozoliniuose balionėliuose bei kaip šaldymo agentai Patys freonai yra nepapratai chemiškai atsparūs,todėl nepakitę pasiekia stratosferą.Šio metų freonai naudojami nnedaug ir jie yra pakeičiami kitais junginiais kurie yra maždaug 1000 kartų mažiau pavojingi ozono sluoksniui.Jeigu padaugėja ultravioletinių spindulių,tai jie gali sukelti odos vėžį bei pakenkti regėjimui.

19. RŪGŠTIEJI KRITULIAI :

Vandenį visada yra H+ ir OH jonų.Jeigu H+ jonų koncentracija padidėja,tai pH pasidaro < 7 ir vanduo tampa rūgštimi.Paprastai kritulių pH= 5.6 nes jose yra ištirpę CO2.Yra užfiksuota atvejų kad kritulių pH siekia 2.2..2.4. Jeigu pH pasikeičia vienų vienetų H+ koncentracija pasikeičia10,o jai atitinkamai 3,tai 1000kartų. Pagrindinis rūgščiu lietų sukėlėjas yra SO2 (SO3).Jiems tenka _70% nuo visų rūgščių lietų.Likusi dalis_30% tenka azoto oksidams.Rūgštus lietus labai kenkia spygliuočių miškams.

20. VANDENS REIKŠMĖ

Žemėja yra milžiniškos vandens atsargos ,tačiau pagrinde ji yra sūraus vandens pavidalų .Žmogų vanduo sudaro _60% ,o limfai tenka_95%,smegenims _85%,kraujui_80%,mažiausiai vandens yra kauluose ir riebaliniame audinyje.Lietuvoje gėlo vandens šaltinis yra požeminis vanduo.

21.Oro valymui naudojama yranga ir priemonės

Dulkiu ir duju koncetracijos nustatymuiore, gali buti panaudoti sie prietaisai: 1.Indukciniai,2. optiniai,3.talpuminiai,4.izotopiniai ir kiti. Oro valymui gali buti panaudota si iranga: Sausi oro valymo irenginiai, slapi oro valimo irenginiai:1.nusodinimo kameros, 2.kameros su pertvaromis, 3.madziatginiai irenginiai, 4.ciklonai 5.grudeti filtrai,6.elektrostatiniai tiltai,7.adsorberaiai Oro valymui naudojami pirmi 6 filtrai. Oro valymui nuo duju ir aerozoliu naudojami 6 ir 7 filtrai. Nusodinimo kameros naudojamos valymui nuo dideliu delkiu(kuriu skersmuo ssiekia 50 mikrometru), Kameros su pertvaromis- naudojamos 30-40 mikrometru diametro dulkems. Efektyvumas 50-60% RANKOVINIS TILTAS. Ore panaudojama medziaga, kurios pagr. charakteristikos yra poringumas, akuciu dydis, atsparumas temperaturai. Jie naudojami zymai smulkesniu daleliu valimui. CIKLONAI. Jose susidaro sukurinia oro sarautai. ELEKTROSTATINIAI. naudojami smulkioms dalelems bei alyvos rukui ABSORBERIAI. Absorberiuose naudojami ivairus absorbentai(silikohelis , cinko helis). Absorberiai turi buti mechaniskai patvarus, selektivus nustatomam tirsalui.Pagrinde naudojami oro duju valymui.Absorbenta po tam tikro laiko reikia regeneruoti arba keisti kitu. SLAPI ORO VALYMO IRENGINIAI.-priskiriami sie irenginiai: absorberiai, skruberiai , jonitiniai filtrai biologiniai oro valymo irenginiai. 1.Absorberiai naudojami jai turime tirpalus gerai tirpstancius vandenyje:acetonas , azot, sieros rugstis.Kartis vanduo gali buti pakeistas kiti skysciu arba vandeniniu tirpalu.Absorbciniu irenginiu oro valymo efektyvumas, priklouso nuo valomo oro srauto greicio, tersalo koncentracijos.Valimo efektyvumas paprastai siekia 50-60%.SKRUBERIAI- skirtomi i dvi grupes:su putu sluoksniu ir be putu sluoksnio. Skruberiai yra naudojami nuo duju bei dilkiu ypatingai dideliam dulkiu kiekiui valyti naudojami vienturiai skruberiai. Jie naudoja daug el. energijos. EFEKTYVUMAS:dulkems 80-90%, dujoms 50-70% 3.JONITINIAI FILTRAI.-Turi medziagu vadinamu jonitoriais Sios medziagos pavirsiuje turi aktyvias grupes. Priklausomai nuo to dujos yra rugstines, yra naudojami anijonitai arba katijonitai. Jie naudojami oro valymui nuo ivairiu rugsciu, amoniako ir kitu duju. Sis jonitas yra pastovai drekinamas. Valymo eefektyvumas siekia 80%. 4.BIOLOGINIAI oro valymo irenginiai- naudojamas aktyvusis dumblas. Siu valymo irenginiu darbo metu yra butina islaikyti: vandens PH , drusku koncentracija, istirpusi deguones kieki vandenyje, oro ir vandens temperatura, valomo oro srauto greitis, is dalie tersalo koncentracija. Keiciantis PH pasikeicia aktyvus dumbla sudaranciu sudetis. Norint islaikyti tam tikra deguones kieki, vanduo yra aerojamas. Naudojama oro valymui K2O tirpu organiniu medziagu. Acetono acto rugsties aldekido visokiu alkoholiu ir kitu medziagu.

22. Aplinkos kontrolei naudojami būdai.

Taršos kontrolei galima panaudoti šiuos metodus:

1. Akustinis. 2. Indukcinis. 3. Talpuminis. 4. Izotopinis. 5. Šviesos absorbcijos ir t.t. Oro valymui naudojama įranga skirstoma į dvi grupes: 1)sausi oro valymo įrengimai. 2)Šlapi oro valymo įrengimai. Sausi oro valymo įrenginiai skirstomi į grupes: 1)nusodinimo kameros. 2)kameros su pertvaromis. 3)medžiaginiai filtrai. 4)ciklonai. 5)elektrostatiniai filtrai. 6)Grūdėtieji filtrai. 7)absorbciniai filtrai.

1.Nusodinimo kameros naudojamos didelių dulkių dalelių valymui iš oro. Valymo efektyvumas 40-50%. 2.Kameros su pertvaromis naudojamos d=20-30m dulkių dalelių dalelių šalinimui iš oro. Valymo efektyvumas 50-60%. 3.Medžiaginių filtrų pvz.: – rankovinis filtras. Juose naudojama medžiaga pasižymi tam tikromis savybėmis: atsparumu temperatūrai, tam tikrų akučių diametru ir poringumu. Jie naudojami nedidelių dulkių dalelių (d<10m) šalinimui iš oro. Poringumas: S1/S2. Valymo efektyvumas – aukštas: apie 100%. 4.Ciklonų valymo efektyvumas priklauso nuo

dulkių dydžio: jei turime medienos drožles, tai valymo efektyvumas _ 100%. Jei dalelės mažesnės (d<10m), tai valymo efektyvumas 70-80%. 5.Prieš naudojant elektrostatiny filtrą, statomi kiti filtrai, valantys nuo didelių dulkių. Efektyvumas _ 100%. Jie naudojami orui valyti, ne tik nuo dulkių, bet ir nuo kai kurių aerozolių (pvz.: suvirinimo aeroz.). Šių filtrų ypatumas – aukšta įtampa (10-15 tūkst. V). Kai filtro viduje teka didelė srovė, oro sraute įelektrinamas ir dulkių dalelės įgauna krūvį ir nusėda ant priešingų ženklų įelektrintų plokštelių. 66.Grūdėtiesiems filtrams būdinga tai, kad jie užpildyti sluoksniu iš tam tikros rūšies grūdelių. 1-as sluoksnis oro jud. krypt. užpildytos didžiausio d grūdeliais, 2as mažesnio, o 3-čias mažiausio d grūdeliais. Šie grūdeliai yra iš inertinės medžiagos – stiklo arba plasmasės. Šie filtari naudojami valymui nuo vidutinio dydžio dulkių (d _ 19m). Valymo efektyvumas _ 80%. 7. Absorciniai filtrai naudojami valymui nuo dujinių teršalų (org. medž.). naudojami absorbentai. Žinomos šios pagrindinės absorbentų grupės: 1) aktyvintos anglys, 2) silikageliai, 3) ceolitai. Ceolitams būdinga ttai, kad jie pasižymis labai panašaus d poromis. Absorbentams keliami pagrindiniai reikalavimai: 1. atsparumas temperatūrai. 2. Mechaninis patvarumas. 3. Didelis savitasis paviršiaus plotas. 4. Hidrofobiškumas. Prieš valant orą nuo dujų turi būti pašalintos dulkės. Absorbentams būdinga tai, kad jie gali rregeneruotis. Panaud. absorb. Keičiami naujais absorb. arba regener. Absorb. Sugeria teršalus paviršiuje, arba tūryje. Šlapius oro valymo filtrus galima suskirstyti į: 1) Skruberius; 2) Absorberius; 3) Jonitinius filtrus; 4) Biologinius oro valymo įrenginius. Skruberius galima skirstyti į dvi grupes: su putų sluoksniu ir be putų sluoksnių. Tinklelis reikalingas dėl oro maišymosi su skysčiu pagerinimo, kontakto laiko pailgėjimui. Skruberiui naudojami oro valymai nuo dulkių ir dujų (jei jos tirpios vandenyje). Vietoj vandens galima naudoti kitus skysčius. Pvz.: tos dujos gali būti druskos vandenilis, azotas, sieros rūgštis, acetonas ir t.t. Absorberberiai yra panašūs į skruberius. Daugiausia naudojami dujoms valyti. 3. jinitiniuose filtruose yra naudojami jonitai: katijonai ir anijonai. Priklauso nuo jonitų prigimties. Naudojami rūgštinių arba šarminių dujų valymui iš oro. Šie jonitai ppaviršiuje turi chem. Akt. Grupių, kurios sąveikauja su valomomis dujomis. Jonitai laikas nuo laiko yra drėkinami. 4. Biologiniai oro valymo yrenginiai naudoja dumblą, kuris sudarytas iš skirtingų mikro organizmų rūšių. Biologiniams oro valymo įrenginiams būdinga tai, kad: 1) valomo oro ir įrenginyje naud vandens temperatūra turi nesvyruoti. 2) Turi būti išlaikomas pastovus vandens pH. 3) Norint išlaikyti dumblą aktyviu, reikia jį pamaitinti tam tikru medžiagų tirpalais. Jeigu pasikeistų vandens pH, pasikeistų mikroorg. sudėtis. Šie įrenginiai pagrinde naudojami vandenyje tirpiems org. jjunginiams valyti. Metodo privalumas – naudojant įrenginius neteršiama aplinka.

23.HIDROSFEROS TARSA

Vandenynu tarsos atveju pasikeicia vandens fizine bei chemines savybes, o tai pat pasikeicia jo kaip org. gy venamosios aplinkos savybes. Gali pasikeisti vandens spalva, skonis, kvapas, atsirasti radioaktivumas. Taip pat gali atsirasti lygos plisti mikroorgnizmai sukelentis lygas. Vandens tarsos atveju gali isnykti org. populiacijos. Yra isskyriamas bakterinis vandens uzterstumas.Ir tai nusako Koli indeksas.Kai vandenyje yra nemazi virsyjantis mikroorganizmai, kiekvienas toks vanduo tampa pavajingas zmogaus sveikatai. Yra iskyriama MECHANINE vandens tarsa, kai i vendeni patenka smelis zvyras, dirvozemis. SPECIFINE vandens tarsa – jai i vandens tekinius patenka silatas vanduo, vad. silumine tarsa. Sitarsa pasireiskia Druksiu ezere, del Ignalinos atomines elektrines. Stengiamasi kad vasara nepakiltu t. iki 3 laipsniu , oziema iki 8 . AE isleidzia 36 laipsniu temperaturos vandeni. Lbiausiai vandenstelkiniams pavojinga CHEMINE tarsa. Vanduo yra tersamas naftos produktais. Del to susidaro plevele, del jos blogai vyksta deguo nes mainai, tarp vandens ir oro. Taip pat tersiamas buitiniais nuotekais. Kiekvienai pramones rusiai yra skirtingas buities nuotekos. Nutekamieji vandenys labiausiai uztersa upes, o galiniam etape juras , vandenynus bie pakrantes. Tersalai dazniausiai yr isleidziami uz keliu km nuo kranto i jura. Pasaulio juros ir vandenynai tapo pavojongu atlieku saugojimo vietomis.KOMENTARAS : pagaliu pparasiau, bet kad jus zynotumet kaip tai mane uzpiso!!!

24.Ekologines vandenu tarshos pasekmes

Tarshams vanduo yra jautresne,nes gelo vandens ekosistemos savivalos galimybes yra zymiai menkesnes,lyginant su pirminemis.Didele zala padaro ivairus cheminiai junginiai,del kuriu ishnyksta dalis gyvuju organizmu ir pasikeicia bendruju rushiu sudetis.Vandens telkiniams yra pavojingi biogeniniai elementai:azotas ir fosforas. Jie sukelia vandens telkiniu eutrofikacija .Del to padaugeja fotoplanktona sudaranciu bakteriju ir dumbliu skaicius.Shis padaugejimas sukelia vandens “zydejima”,taciau neuzilgo susidares gyvosios medziagos kiekis atsirishta ir panasiai prasideda organines madziagos irimas.Jeigu shios madziagos kiekiai buvo dideli,tampa nebeimanoma vandens savivala ir pasireishkia tik daline vandens savivala.Dazniausiai anaerobiniese salygose vandenyje pradeda trukti ishtirpusios deguones ir nakties metu gali zuti vandens gyvunai.Shie vandens telkiniai pradeda pilketi,jie apauga pelkems budinga augalija.Tokie pakeitimai vandens telkiniuose tampa nebetinkami buities reikmenims,maudimuisi bei gamybai.Jurinese sistemose eutrofikacija pasireishkia zymiai silpniau.Jurai yra ypac pavojinga naftos plevele  .Ji yra pavojinga vandens gyvunams bei pauksciams.Taip pat gyvunams,gyvenantiems prie kranto. (na ir ,aisku, studentams.jobanaja “plievele” ).

25.Nuoteku valymas

Pramoneje ir butyje panaudoti vandenys yra vadinami nuotekomis.Shie vandenys labai tershia vandens telkinius ir sukelia eutrofikacija.Yra zinoma gana daug valymo budu,taciau dazniausiai yra naudojami kompleksiniai valymo budai.Kiekviena pramones shaka tershia vandeni skirtingai.Yra isskyriamas pirminis nuoteku valymas,kitaip jis dar yra vadinamas mechaniniu vandens valymu.Shio valymo metu yra panaudojami ivairus vvalymo irenginiai.Mechanines groteles,riebalu ir naftos pleveles ,nusodintuvai, smeliogaudes. Shio valymo metu vanduo yra ishvalomas nuo vandenyje neishtirpusiu daleliu. Jomis gali buti smelis,zvyras,shiukshles, naftos produktai.Yra ishskiriamas ir fizikinis-cheminis nuoteku valymas. Nuo vandenyje ishtirpusiu organiniu medziagu yra naudojamas antrinis nuoteku valymas . Nedideli nuoteku kiekiai gali buti valomi irenginiuose,kuriuose vyksta naturalus gamtiniai savivalos procesai.Tai gali buti atliekama biologiniuose tvenkiniuose ir pan. Nedideli nuoteku kiekiai gali buti valomi irenginiuose, turinciuose uzkrova (uzpilda). Juo gali buti smelis, zviras, skalda,arba keramikos gabaleliai. Shios uzkrovos pavirshiuje susiformuoja plevele, kuriuoje apsigyvena mikroorganizmai. Jie atlieka biologini vandens valyma. Dideli nuoteku kiekiai gali buti valomi irenginiuose, kurie vadinami aerotankais. I shiuos val. ireng. yra pilomas aktyvus dumblas. Reikalavimas yra toks,kad vandenyje butu kuo daugiau ishtirpusios deguones.Tuo tikslu vandeni prapucia oru ir mechanishkai maisho.Mikroorganimai shias medziagas naudoja kaip maista ir energijos shaltini. Jeigu vandenyje yra labai daug ishtirpusiu org. medziagu,tampa nebeimanomas enerobinis valymas. Shiuo atveju pasitelkiamas anerobinis valymas. Ji atlieka anerobiniai organizmai. Valymo metu uzdarame irenginyje vyksta buvimo bei rugimo procesai. Valymo metu ishsiskyria biodujos  i kuriu sudeti be kitu duju ieina metanas ir CO2.

26. Dirvozemis ir jo reikshme

Dirvozemis yra ypatinga sausumos gamtine dalis .Jo pagrindine savybe yra uztikrinti derlinguma. Augalai maisto medziaga gauna ish dirvozemio. Jis

aprupina zmones maisto produktais. Dirvozemis susidaro dalyvaujant gyviesiems organizmams is dervodaliniu uolenu.Dirvozemio sluoksnis gali siekti 50cm. Dirvozemyje pilna bakteriju ir akimi nematomu kirmeliu. Dirvozemis turi tik jam budinga humuso sluoksni. Dirvozemi,kaip gamtini kuna, sudaro 4 fazes: 1)kietoji (dirvozemio skeletas) – mineraline dirvozemio dalis,kuri susiformuoja ish dervadalines uolenos.2)dujine (dirvozemio oras) – jo pagrinda sudaro O2 , CO2 . O2 patenka i dirvozemi difuzijos budu,o CO2 kvepuojant gyviesiems organizmams. Dirvozemio sudetis pasikeicia, kai jo poras uzpildo vanduo.3)skystoji (dirvozemio vanduo) – vanduo uzpildo ddirvozemio poras. Vandenyje ishtirpsta dujos ir mineralines medziagos. Shis vanduo yra vadinamas dirvozemio tirpalu. Ji visa ishsiurbia zombiai.4)gyvoji (dirvozemio biota) – dirvozemis turi ypatinga reikshme sausumo ekosistemoje. Labai svarbus yra dirvozemio parametrai: dregme, chemine sudetis. Dirvozemis, budamas tamsios spalvos, sugeria gana daug saules spinduliu,kurie virsta i shiluma. Dirvozemis palaiko ekosistemos shiluma bei ekosistemos pagaminama pirmini produktu kieki.

27. Antropogeninis poveikis dirvožemiui

Dirvožemis nuo pat žemdirbystės pradžios patyrė vis stipresnį antropogeninį poveikį. Dėl šios priežasties mažėja augalų derlius bei prarandamas humusas. Dirvožemiui kkenkia įvairūs žm. sukeliami procesai ,labiausiai erozija.Jos metu yra prarandamas derlingas dirvož. sluoksnis.Tai gali įvykti dvejopai: dėl vėjo sukeltos erozijos kurios metu išpuostomos divož. dalelės. Dėl vandens sukeltos erozijos ,kai yra išskalaujamas divož sluoksnis.Vėjo sukelta erozija veikia apie 30 proc ssausumos ploto likusi dalis priskiriama vėjo sukeltai erozijai. Erozija suaktivėja ten kur nėra augalinės dangos , arba ji yr a labai menka Tai ypač yrabūdinga , sausringo klimato zonai .Lietuvoje labiausiai paplitus vėjo sukeliama erozija (pasireiškia Lietuvos vakarinėje dalyje,bei aukštumų ,šlaituose). Vėjo erozijai atsirasti reikia stipraus vėjo ,sausros bei augalijos nebuvimo .Vandens sukelta erozija skirstoma į tris tipus:1)gilinamoji erozija.Ji pasireiškia tuomet , kai vand paviršiuje vand srautas išgraužianaują arba gilina seną vagą (dažniau esant dideliem nuolydžiams).Ji pasireiškia pavasarį kai būna polaidis dar esant įšalui. Plokščiosios erozijos metu vanduo dažniausiai kalnų šlaituose nuteka į plokštumą,nuplukdydama kartu susavim derlingą dirvožemio sluoksnį.dirvožemis yra apnuoginamas iki dirvodarinių uolienų .Dirvožemio tinkamo žemdirbystei plotai yra prarandami plečiantis miestams gyvenvietėms,tiesiant kelius, plečiant geležinkelių tinklą,statant aerodromus įrengiant sąvartynus.Dirvožemis ppatiria taršos poveikį ištirpusių tirpaluose pavidalu. Ant dirvos nusėda įvairios dalelės toks (nusėdimas vadinamas sausuoju). Į dirvožemį patenka įvairūs metalai esantys transporto išmet. dujose, dirvožemis nukenčia nuo pesticidų ,ir trąšų pertekliaus ,bei nuo radioaktyvių Iš krušų, daug teršalų patenka į dirvož atliekų iš Kinijos (sąvartynų) bei pavojingų medž. Sandeliavimo vietų . Sausringo klimato juostuose mažėja derlingi plotai(kiekvieną dieną apie100 kv km tampa dykuma neteisingas vertimas iš Discovery) nes galvijai(zarazos)suryja visą augalinę dangą ,o taippt dėl to kad gerieji žmonės negailestingai ttiesiog žiauriai su pasimėgavimu sunaikina sumedėjusius augalus BURATINUS.

28. Miškas ir jo reikšmė

Miškai yra svarbiausi sausumos ekosistemos pagrinde palaikančios biosferos stabilumą. Miškai yra yra vertingi pagrinde dėl to kad didelis poreikis medienos pagrindinė miškų dalis yra taigoje ir tropinio klimato zonose .Jie yra pgr. Biosferos aprūpintojai deguonimi kuris pagaminamas fotosintezės metu. Miškai reguliuoja vandens režimą .Dėl jų poveikio yra išvengiama stiprių potvynių tirpstant sniegui,ar liūčių metu . Ten kur iškertami miškai Ypač šalia upių (aukštupėse) dažniau psitaiko didesni potvyniai .Jie įvyksta ,nes į jų vagas patenka daug vandens .Miškai mažina vandens eroziją ,todėl į upes patenka mažiau nešmenų .Kai upės šlaituose iškertami miškai prasideda dirvožemio erozija ir upės vaga seklėja. Tai viena iš tagrindinių potvynių priežasčių .Miškai formuoja vietos mikro klimatą (jis yra švelnesnis ty.pastebimi mažesni temp svyravimai).Dėl palankesnio mikroklimato būna didesnis derlius(augalų). Miškai teig veikia Žm sveikatą jie naudojami rekriacijos tikslais(poilsiui).Miškai išskiria į aplinką biologiškai aktyvias medžiagas ,titocidus fitocidus(bybis žino ko čia chmylko prirašė) kurie naikina lgų sukelėjus.Be medienos miškuose yra dar ir kitų išteklių uogos ,grIbai,spygliuočių sake ,vaistažolės.Miško ekosistemoje yra daug rūšių kuriose randama daug chem. medžiagų kurios pritaikomos medicinoje ir farmacijoje .miške auga daugybėaugalų, kuriuos galima panaudti kaip vaistus. Miškai yra skirstomi į apsauginius ir eksplotacinius .Eksplotaciniai nnaudojami pgr. Madienai (buratinams gaminti) ,apsauginiai miškai naudojami miestų ,teritorijų želdinimui,miškai užveisiami šalia vandens telkinių ,tai daroma tam kad užmušt ištekančios kanalizacijos kvapą.

29. Pesticidų problema

Nuo pat žemdirbystės pradžios įvairūs kenkėjai mažina įvairių maistinių kultūrų derlių, sunaikina jį. Jau antikos laikais prieš kaikuriuos kenkėjus buvo naudojamos neorganinės medžiagos. Tik vėliau šios medžiagos buvo pavadintos pesticidais . Apie 1930m. Buvo pradėti naudoti iki tol biosferoje nepaplitę biocheminiai preparatai ši priemonė iškart buvo efektyvi (pesticidai).Jų panaudojimas tapo viena iš didesnio maisto kiekio pagaminimo sąlygų .Tačiau jų efektyvumas pradėjo smarkiai mažėti nes gyv. Organizmai palaipsniui genetiškai prisitaikė prie jų poveikio .Todėl didinamas pesticidų kiekis ,o jis bus didinamas iki tol kol didinti jų kiekį neapsimokės .Tokiu atveju reikia keisti pesticidus kitais .Dėl pesticidų poveikio derlius gali padidėti iki 30proc. Pesticidų panaudojimo dėka pavyko sumažinti kai kurių infekcinių ligų protrūkį .Galima paminėti maleriją ir šiltinę kurių židiniai yra šilt klim juostoje. Vienas iš efektyviausių yra DDT. Jo dėka 1 pasaulino k. metais tiesiogiai nuo ginklo nukentėjusių žm. skaičius buvo didesnis nei nuo infekcinių ligų ,kurios buvo labai paplitę tuo metu .1949m. už DDT išradimą buvo paskirta čerNobelio premija . Tuo metu tai buvo pati efektyviausia priemonė prieš kenkėjus, tačiau paaiškėjus, kad ši medžiaga kaupiasi mitybos ggrand. ir pražudo daug gyv rūšių 1960m. DDT pradėta drausti . didesni ar mažesni pesticidų kiekiai yra maiste .Dėl DDT poveikio sumažėjo kaikurių žinduolių ir paukščių populiacijos nes susilpnėjo jų genofondas . Šiuo metu pesticidai yra plačiausiai naudojami atsilikusiose pasaulio valstybėse siekiant padidinti derlių. Pesticidų dalelės patenka į plaučius su oru .Pasaulyje kasmet nukenčia daug žm. kurie dirba su pesticidais žemės ūkyje.

30. Antropogeninis poveikis augalijai.

Miškų plotai mažėja dėl miškų kirtimo kai yra nevykdomi atželdinimo darbai. Dėl antropogeninio poveikio miškų plotai mažėja, kai miškai yra kertami arba deginami siekiant padidinti dirbamos žemės plotus arba plečiantis miestams. Dėl aplinkos taršos miškai patiria netiesioginy poveikį. Dėl jos poveikio silpnėja miškų atsparumas gamtos reiškiniams (sausroms, šalčiams, stipriems vėjams). Taip pat mažėja miškų atspatrumas kenksmigams atplūdžiams. Kartais prastėja ir medienos kokybė. Augalija patiria taršos poveikį per lapus arba spyglius. O taip pat šaknimis siurbdami iš dirvožemio maisto medžiagas. Šiais būdais į augalą patenka pavojingi cheminiai junginiai. Dažnai miškai nukenčia nuo dujunių teršalų ir rūgščių lietų, kuriems irgi jautrūs spigliuočiai miškai. Dėl taršos poveikio mažėja lapų ir spiglių skaičius ir šis procentas vadinamas defuliacija. Mažiasiu lapų skaičiumi mažėja augalų gyvybingumas. Ant augalo lapo nusėdę teršalai gali sukelti jų nudeg. sumaž. aug. Lapus pasiekiantį saulės

spindulių kiekį ir sutrugdyti vandens išgarinimo bei CO2 suger. Funkciją. Didžiausią nykstamumo poveiky turi tropinių girių kirtimas. Dėl šios priežasties fotosintezės metu sunaudojama mažiau CO2 kiekiai ir tai laikoma viena iš klimato šilt. Sukelenčių priežasčių. Tropinių girių kirtimą sukelia įvairūs socialiniai veiksniai, nes juos pagr. auga skurdžiose šalyse. Šiuo metu tropinių girių plotai yra sumažėje 50% lyg.su pradiniu plotu ir taip pagr.įvyko per XXa.

31. Dujiniai ir biocheminiai ciklai.

Dažniausiai yra nagrinėjami C ir N o kartais ir O ciklai. Svarbiausi ggyvybės orgonizmai sudedamaja dalimi yra C. C cikle pagrindinis vaidmuo tenka šiai formulei: C6H12O6+6O2=6CO2+6H2O. Į kairę reakcijos pusę vyksta fotosintezė, o į dešinę – rekcija dėl aerob.veiklos. Ši form. yra pagrindinė C ciklo formulė, parodanti kaip C migruoja iš negyvenamos aplinkos į gyv.ir atvirksčiai. Susidaręs CO2 gerai tirpsta vandenyje ir yra tarpininkų tiekiančių augalijai C. Esant org.medž. pertekliui dalis C atomų gali pereiti į kitą būvį. Pvz.: gali susidaryti CH4 dujos. Žemės uolienoje yra milžiniškos C atsargos ir jos susidarę ggyv.org. veiklos dėka. To pasekoje susidarė karbonatai. N ciklas yra nepaprastai sudėtingas ir pilnai neišaiškintos. Kaitos jonas yra atomas esantis N. N, kaip ir C, įeina į daugelio organizmų junginių sudėtį. Pvz.: baltymų ir nukleino rūgščių. Tačiau dauguma producentų negali ttiesiogiai įsisavinti N iš oro. N pagrindinis įsisavinimas amonio ir nitrato jonų pavidalu. N cikle yra išskiriami 3 etapai. 1-asis etapas yra N fiksacija. Ją gali atlikti tik mažas mikroorganizmų skaičius. Kitose Z etapuose dalyvauja kiti mikro organizmai. 2-asis etapas nitrifiksacija. Šio etapo metu susidaro nitratai, kuriuos be kliučių įsisavina augalai. Dirv. ir vandens telkinių dugne vyksta nitr.cirk. iš negyv.apl. į gyvą. Tačiau dalis nitratų patenka į 3-čią etapą – denitrifikacija. Šio etapom metu iš nitratų susidaro N oksidai ir N.

32. Pouliacijų savybės.

Populiacija – vienos rūšies individų grupė, kuria apibendrinama daugelis charakteristikų. Svarbiausias populiacijos parametras yra jos dydis, tai yar idividų skaičius. Populiacijos dydį įtakoja gimstamumas ir mirtingumas. O taip pat emigracija ir imigracija. Populiacijoje svarbus momentas tenka dauginimuisi. Dažniausiai yyra du dauginimosi varinatai: vienkartinis ir daugkartinis. Dauginantis vyksta populiacijos gausėjimas. Svarbus parametras yra dauginimosi greitis – skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo. Individus populiacijoje galima paskirstyti trim būdais. 1-as atsitiktiniu, 2-as tolygiu, 3-čias grupiniu. Svarbi savybė yra biotinis potencialas. Tai yra maksimaliai galimas palikuonių skaičius idealiomis salygomis, kai nėra neigiamų ekologinių veiksnių. Šis potencialas yra labai didelis ir tai iliustruoja pvz.: kai iš vieno dramblio po 765 metu bus 19tukstančiuų individų banda. Šis skaičius yra nerealizuojamas dėl pasipriešinimo dauginimuisi. Dauginimuisi ttrukdo maisto stygius, konkurencija ir plėšrūnai. Bet kurios populiacijos dydis turi tam tikrą ribą, kuri vadinama aplinkos talpa. Minimalus populiacijos dydis – tai individų skaičiaus riba, kuriai dar sumažėjus yra neišvengiama populiacijos žūtis. Populiacijoje yra svarbi fiziologinio gyvavimo trukmė.

Ši iliustracija atspindi: atskaitos taškas yra visi vienos kartos individai gimę tuo pačiu metu. Išgyvenimo kreivės yra artimos vienam iš šių tipų: 1-asis tipas būdingas žmonėms, 3-čiasis medžiams ir varlėms, o 2-asis zylėms.

33.Energija ir gyvoji medžiaga

Gyvoji medžiaga sudaryta iš atomų. Medžiagos turi masę ir užima tam tikrą erdvės dalį. Gyviems organizmams svarbiausios energijos formos yra šviesa, judėjimas ir šiluma. Energija skirstoma į potencinę ir kinetinę. Dėka kinetinės energijos organizme atliekamas darbas. Potencinė energija žmogaus organizme sukaupta cheminėse jungtyse esančia organine medziaga. Gyvų organizmų energija matuojama kcal. Šis energijos kiekis naudingas norint 1 litrą vandens pašildyti nuo 15.5-16.5. Gyvas organizmas paklūsta termodinamikos dėsniams. Organizmams galioja I termodinamikos dėsnis.

34.Ekosistemų energetika

Energijos šaltinis yra saulės energija, kuri producentų lygiu pereina per visą sistemą. Energijos apytaka vienakryptė ir vadinama energijos srautu. Kiekvienam iš šių lygių dalis energijos prarandama organizmams kvepuojant ir išsisklaido aplinkoje, per ilgesnį laiką sistema prarastų visą savo energiją, jei ji nepasipildytų. Energija yra paduodama energijos lygiais ir grandinėmis. 1-ą lygį sudaro pproducentai, 2-ą žolėdžiai, 3-ią smulkieji plėšrūnai, 4-5 stambūs plėšrūnai. Kiekvienas perėjimas iš vieno lygio į kitą vadinamas mitybos grandine. Ta pati rūšis gali priklausyti skirtingiems lygiams. Mitybos grandinės visuma sudaro mitybos tinklą. Šiuo atveju galioja 10% dėsnis, nes kiekvienas aukštesnis lygis įsisavina tik apie 10% žemesnio lygio energijos.

35. Ekosistemų produktyvumas.

Ekosistemų produktyvumas – tai greitis kuriu producentai fotosintezės arba chemosintezės metu įsisavina en. Sintentindami organizmus medžiaga kuri vėliau gali būti panaudota kaip maistas. Yra du lygiai, kuriuose gaminama pirminė ir antrinė produkcija. Individo arba ekol. Lygio masė vadinama biomase. Pirminė produkcija apima producentų lygį. Ši produkcija skirstoma į dvi dalis: 1. bendroji (visa produkcija lygyje pagaminto organizmo medžiaga). Tačiau kuri panaudojama 40-70% pagamintos bendrosios vid. produkcijos. 2. Todėl dar yra išskiriama bendroji vid.produkc. Tai tikroji org. medžiaga, kuri naudojama kūno statybai ir perdav. su maistu. Biomasės konservantų lyg. vadinama antrine produkcija. Biol. produc. apibūdina almalogines piramides. Visų tipų piramidės kelmv. aukštą atitinka mytybinis lygis. Kiek elmosist. yra mitybos grandžių kiek ir aukštų. 1-mas piramidės tipas yra skaičių piramidė. Joje kiekvienas org ir individas yra prilyginami. 1) su kiekvienu aukstu piram. siaurėja. 2-asis piramidės tipas yra biomasės piramidė. Tai yra kiekvienos mitybos lygyje esančios biomasės visuma. Jos dažnai būna taisykl. formos, ttačiau jūrose ne visada. 3-čiasis piramidės tipas yra en. piramidė. Tai yra kiekviename mytybos lygyje esančios en. visuma. Šiuo atveju galioja 10% dėsnis.

36.Energetinė ekosistemos klasifikacija

Gali buti atliktas ekosistemos klasifikavimas priklausomai nuo to iš kokių šaltiniu yra gaunama energija.Yra žinoma saules energ. ,arba kuro energ.Gamtinės ekosistemos yra priklausomos nuo saules energ. ir praktiskai negauna papildomos energijos.Šiam tipui priklauso apie 70% visu ekosistemų. Į jų sudeti įeina beveik visas pasaulio vandenynas ir ekosistemos esančios kalnuose arti sniegynu ir ledynų. Šiuo atveju 1 km2. Isisavina apie 104 kkal energ. 2-jam ekosistemos tikslui priklauso tos ekosistemos,kuriose ekosis. 1km2 nuo 1-4 104 kkal. Šia paprasta energija gali suteikti vandenynas.Vandens sroves, potvyniai ir atoslugiai upių tekmė ar vejo nešamos maisto medžiagos.Sekantis tipas žmogaus formuojama ekosist. gaun. pap.en .iš antropog. šaltinių.Jos paprastai gali būti žmogaus raumenų jėga. Tipiškiausias šios ekosis. pavizdys yra agroekosistema.Jos gauna paprastai energijos kartu su trašomis o taip pat atliekant arimo darbus.Išaug.darbini įtakos turi enerja susijusi su kuro energija.Šiuo atveju 1m2 tenka 5*104 kkal energijos.Paskutinis tipas antropogeninės ekosistemos kurios yra valdomos kuro energija.Joms yra priskiriami stambieji miestai kuriose pal. Beveik nera pad. Mieste 1 žmogui per metus tenka apie 80 mln.kkal energijos.

37.Ekosistemų dinamika

Ekosistemos praktišskai beveik visą laiką kinta.Jame yra išskiriami paros

ciklai.Ypač ryškus yra sezoniniai ciklai t.y. metų laikai. Gali pasireikšti ir daugiamečiai ciklai pvz. Tam tikra stadija pasenusio misko atsinaujinimas.Dauguma ekosis. nepasiekia savo galimu stadijų.Aukščiausia Išsivystymo stadija yra klimaksas.Jos metu nusistovi ekologine pusiausvyra.Lietuvoje irgi yra Ekosistemų pasiekusių šią stadiją.Iki klimakso stadijos ekosistema pereina per daugybę stadijų.Dažniausiai yra išskiriami 2 ekosist. kaitos tipai:1)pirminė sukcesija t.y. kai ekosisit.vystymasis prasideda nuo pirminių organizmų neapgyvendintoje teritorijoje.pvz tas atvejis, kai atsiranda vulkanine sala,joje po kurio laiko apsigyvena gyvi organizmai vėliau pradeda formuotis dirvožemis,pradeda augti žolė kkrūmai ir t.t.2)antrinė sukrecija,ji pasidaro tuo atveju,kai ekosis.grįžta į ankstasnį vystimosi lygį.Pvz. įvykus gaisrui ar iškirtus miską.Po tokių įvikių vyksta nuoseklus atsistatymas.Lietuvoje daugelis po ledynmečių atsiradusių ežerų pranyko ir jų vietoje pradejo augti miškas.

38.Biomai

Biomas-stambus ekosistemos vienetas.Paprastai tai yra regioninė arba net tarptautinė ekosistema kuriame vyrauja tam tikras augalijos tipas,arba jam yra būdingas tam tikras kraštovaizdis.Biomai yra skyrstomi pagal gyvenamą ją aplinką.1)sausumos ekosis.2)jūrinės ekosist.3)gėlavandenės ekosis. Sauaumos ekosist. daug įtakos turi temperatūra kuri nulemia vyraujančios augalijos tipą,o jos padetį įtakoja metų kkritulių kiekis.Esant palankioms sąlygoms kritulių kiekis gali neviršiti 500 ml.per metus.Šiuo atveju gali formuotis miskas o jei krituliu kiekis yra mažas miškas nesiformuoja.Jau yra išskiriama iki 30 biomų.Galima paminėti dar keletą biomų: pvz.šiaurės pusrutulio miškai arba taiga vidutinių platumų visada žžaliujanti.Miškai,tropiniai miškai,dykumos,tropinės stapės ir savanos.Viduržemio jūros pakrantėje kai kuriose rajonuose yra būdingas klimatas lietinga žiema su sausringa vasara čia vyraujantis augalu tipas yra vadinamas ?chepanale? Drėgnose tropinėse giriose per metus iškrenta apie 2 000 mm kritulių,šiuose vietose yra išskiriamas didžiausias deguonies kiekis.Yra išskiriami 4 biomai ,kurie yra susiję su vandens telkiniais:1)stovinčio vandens telkiniai pvz. Gali būti upės ir jos pasekoje susidaręs vandens saugyklos 2)tekancio vandens upės, upelės, šaltiniai 3)atviras vandenynas,jam priklauso ir jūros

4)pelkės

39.Biosfera ir jos struktura.

Biosfera tai yra ekosistemos visuma. Pvz. t.y. vienas is zeme juosenciu apvalkalu. Sis apvalkakas – gyvybes apvalkalas, kitaip sakant siuolaikines gyvybes paplitimas. Biosfera saveikauja su kitais zeme juosianciais apvalkalais. Biosfera saveikauja su atmosfera iki 11 km aukscio. I biosfera taip pat ieina ir virsutine llitosferos dalis panasiai iki 1 km gylio, taip pat biosferai yra priskyriama ir hidrosfera, kurios max gylis yra apie 11 km. Pavieniai mikroorganizmai yra aptikti 4 km gylyje esanciame naftos telkinyje. Gyvybes paplitimui yra svarbi ta sritis virs, kurios nebuna neigiamos temperaturos. Ekvatorio dalyje si sritis siekia iki 6 km aukscio. Auksciau sios ribos nebera producentu, t.y. cia nera salygu daugintis gyvunijai. Biosferos apvalkalas yra gana plonas, virs max gelmes jos siekia vidutiniskai 17 km. Vidutiniskai virs vandenyno gali siekti 118 km, o virs sausumos siek tiek maziau. Sausuma yra vidutiniskai iskylusi virs juros lygio 1 km. Biosferoje gali buti isskyriama daug sriciu, is kuriu gali buti pamineta fotosfera, t.y. ta biosferos dalis kuria pasiekia saules spinduliai. Nagrinejant zemes geologines epochas galima pasakyti, kad begant laikui kito biosferos ribos. Kai kuriuose uolenose aptinkami gyvu organizmu likuciai.

Biosfera susideda is atmosferos, litosferos, hidrosferos.

40.Zmogus kaip biologine rusis.

Zmogus kaip biologine rusis yra auksciausia gyvu organizmu issivystimo stadija. Tarp visu gyvuju organizmu rusiu zmogus issikyria tuo, kad yra bisociali butybe ir turi visuomeniniu poreikiu. Zmogus biologiskai priklauso homenidu seimai. Si seima priklauso primatu buriui ir primatu klasei. Siuo metu sioje seimoje yra vienintele rusis homosapiens. Zmogaus kaip biologines rusies istorija siekia nuo 3 iki 5 mln metu. Lyginant su apie 4 mld metu, kurie yra zmoniu formavimosi laikotarpis, t.y. palyginti mazas laiko tarpas. Absoliuciai visa savo gyvavimo laika zmogus buvo visaedis. Anksciau jis buvo visiskai priklausomas nuo ekologiniu veiksniu poveikio. Taciau del tos priezasties, kad jis turejo intelekta, jis dare vis didesni poveiki aplinkai. Ir tai jam leido iveikti viska is pagrindu ribojanciu veiksmu butent maisto stygio. Esminis persilauzymas ivyko mazdaug pries 10 tukst metu, kai zemdirbyste ir gyvulininkyste igyjo panasia svarba. Zmogus gali mastyti, ppasigaminti darbo irankius ir laikinai nugaleti ekologiniu veiksniu poveiki del siu priezasciu: del pakankamai pasigaminto maisto kiekio, del to kad gali patvenkti upes ir sudaryti palankias salygas zemdirbystei, del to, kad gali reguliuoti plesrunu ir virusu poveiki yra laimeta konkurencine kova su kitom zinduoliu rusimis. Iki sio laiko zmogus yra priklausomas nuo klimato sausru, potvyniu, zemes drebejimo, salcio ir kitu veiksniu.Zmogus sukuria specifine gyvenimo aplinka, kuri laikui begant kito nuo primato bustu iki siuolaikiniu pastatu. Neziurint socialinio vystimosi zmogus isliko biologine rusimi. Zmogaus vystimuisi itakos turi ivairios mutacijos, taip pat naturali aplinka. Siuolaikinis zmogus baige formuotis pries 40-50 tukst metu, o per paskutinius 2-3 tukst metu vis didesnis vaidmuo tenka genu migracijoms. Genu migracijos pasiekia tarp rasini pobudi. Tik apie 30% uzsimezgusi zmoniu embrionu susilaukia gimimo, nes apie 5% zusta del abortu itakos, apie 3% kudikiu gimsta negyvi, apie 3% kudikiu nesulaukia lytines brandos, 20% suaugusiu zmoniu nesusilaukia palikoniu ir likusi dalis tenka nevaisingoms santuokoms.

41.Gamtiniai istekliai.

Egzistuoja labai ivairios gamtos istekliu klasifikacijos. Gamtos istekliai t.y. gamtos objektai ir reiskiniai, kuriuos zmogus panaudoja savo materialinei gerovei kurti bei gyvenimo kokybei gerinti. Gamtos isteklius galima suskirstyti pagal tai, kokia vieta jie uzima biosferoje pvz energetiniai, litosferiniai, klimatas, konsumentai, producentai ir kiti. Jos galima ssuskirstyti pagal kilmes saltinius, pagal tai gali buti isskyriami energetiniai, biologiniai ir mineraliniai istekliai. Gamtiniai gali buti suskirstyti pagal ju vieta gamyboje: zemes fondas, misku fondas, vandens istekliai, naudingos iskasenos. Pagal svarba yra isskyrimi energetiniai istekliai, kurie gali buti suskirstyti I sias grupes: 1) pastovus cirkuliuojantis. Siai grupei yra priskiriamos ivairios saules energijos formos, o taip pat zemes gelmiu energija, kuri yra dar vadinama geotermine energija. Siai energijai priklauso mediena. 2) uzkonservuoti gamtiniai istekliai, akmens anglis, nafta, dujos, durpes. 3) zmogaus dirbtinai aktyvuoti istekliai, siai grupei priklauso atomine energija. Taip pat svarbus yra mineraliniai istekliai, kur gali buti suskirstyti i rudas ir nerudinius isteklius(smelis, zvyras, molis, nafta). Naudingiausios iskasenos yra isgaunamos is nuosedinio apvalkalo. Istekliai taip pat yra skirstomi pagal tai ar jie yra issenkantys ar ne, atsinaujantys ar ne. Taip pat yra zinomi alternatyviniai energiniai istekliai, nes siuo metu energija yra pagrinde gaunama is kastinio organinio kuro. Taciau sie istekliai yra senkantys ir neatsinaujantys, o taip pat turi neigiama poveiki aplinkai. Del sios priezasties stengiamasi naudoti neissenkancius energetinius isteklius. Pvz saules, vejo energija ir t.t.

42. Jonizuojanti spinduliuotė jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo būdai

Kalbant apie spinduliuotę, svarbu žinoti atomo struktūrą. Kiekvienas elektronas juda savo orbita, kuri

yra elipsės formos. Elektronai yra taip išsidėstę,kad patenka į skirtingus energinius lygmenis. Jeigu elektronas skriedamas orbita užima kraštinį lygmenį – tai jis gali nugalėti trauką su branduoliu ir išlėkti iš apvalkalo, šis procesas vadinamas jonizacija. Šis išlėkęs elektronas turi neigiama krūvį, o likęs jonas turi teigiamą krūvį. Jonizacija yra vadinamas procesas, kurio metu nuo atomo ar molekulės atskiriamas elektronas. Jeigu elektronas yra vidiniame energiniame lygmenyje, jis gali pereiti į aukštesnį lygmenį. Nestacionarioje būsenoje elektronas gali išbūti apie 10-8 s ir ggrįžti į stacionarią būseną. Šia papildomą energiją jis išspinduliuoja kaip kvantą. Toks procesas vadinamas sužadinimu. Tiesiogiai energijos gali duoti kita elektringoji dalelė arba netiesiogiai – kvantas arba Rentgeno spinduliai.jonizacijos priežastimi gali būti radioaktyvių medžiagų spinduliuotė ,  ir kt. Radioaktyvios medžiagos gali spinduliuoti , ,  spindulius.  – Helio dalelės – branduoliai,  – elektronų srautas,  – labai trumpos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis siekia tarp 10-13 – 10-11 metro. Norint įvertinti  – spindulių ir dalelių poveikį medžiagoms rreikia žinoti jų skvarbą.  – dalelės pačios neskvarbiausios jas sulaiko popieriaus lapas, nuo jų galime apsisaugoti naudojant politilena arba įvairius audinius.  dalelės kelias ore siekia 10 cm. Šios dalelės pavojingesnės jei patenka į organizmo vidų, jos aktyviai spinduliuoja ttą vietą prie kurios prilimpa.  dalelės yra skvarbesnės ir jų skvarbumas priklauso nuo energijos. Todėl nurodant skvarbumą, reikia žinoti jų energiją. Pvz. jeigu energija yra 70keV, šios dalelės gali praeiti odos sluoksnį. Praeidamos odos sluoksnį jos jį pažeidžia. Jeigu  dalelės turės 250keV energiją tai ore jų kelio ilgis bus 130cm, tokiu būdu jos gali jonizuoti organizmą iš vidaus ir išorės. Neutronai sukelia branduolines reakcijas. Šių reakcijų metu vieni branduoliai virsta kitų branduoliais. Neutronų skvarba priklauso nuo terpės, kurioje jie yra. Tokiu būdu grafite gali praeiti 50cm, o urane 1.5cm. Jų pagrindu daromos bombos.  kvantai yra patys skvarbiausi, jie praeina visas medžiagas. Rentgeno spinduliai pasižymi mažesniu skvarbumu negu gama kvantai. Radioaktyvios medžiagos gali būti suskirstytos į grupes:1. Natūralios kkilmės medžiagos (uranas 238, toris 232). 2. Dirbtinės kilmės, kurios sukuriamos branduolinių reakcijų metu (cezis 137, stroncis 90, uranas 233, plutonis 234). Taip pat skirstoma technogeninė spinduliuotė. Pvz. televizoriai kompiuteriai. Natūraliuoju radioaktyvumu yra vadinamas savaiminis vieno atomo branduolio virtimas kito atomo branduoliu, kurių metu skleidžiami , ,  spinduliai. O taip pat į aplinką gali būti išspinduliuotos elementariosios dalelės.Elementarių dalelių pvz. gali būti neutronas ir antineutronas. Radioaktyvių branduolių skilimas užrašomas formule: N=N0e-t t – laikas.  – skilimo koeficientas atspindintis ssuskilusių branduolių skaičių per laiko dalį. N0 – pradinis branduolių skaičius. N – branduolių skaičius laiko momentu t. Vienas svarbiausių terminų yra Bekerelis. Radioaktyviosios medžiagos spinduliavimas, kai per 1s suskyla vienas branduolys. Radioaktyvios medžiagos tuo pavojingos, kad jos migruoja.

43 Triukšmas ir apsauga nuo jo Triukšmas būna žemų ir aukštų dažnių (>800 Hz triukšmas). Pagal dažnio spektrą triukšmas gali būtitoninis ir plačiajuostis (kai jame išsiskiria ir girdimi atskiri tonai), pagal pobūdi -nuolatinis (kai garso slėgio lygis nekinta arba laikui bėgant kinta ne daugiau kaip 3 dB),impulsinis (arba smūginis), sprogimo ir nenutrūkstamas (kai laikui bėgant periodiškaiarba neperiodiškai kartojasi). Pagal trukmę skiriamas ilgalaikis ( kai veikia ne trumpiaukaip 4 valandas per parą ir trumpalaikis, kai veikia iki 4 valandų) triukšmas.Ribiniai leidžiami garso slėgio lygiai normuojami oktavomis – šiais dažniais: 63, 125,250, 500, 1000, 2000, 4000, 8000 Hz.Higienos norma Hn 33 -1993 leidžiama triukšmo aplinkoje dažninė charakteristikapriklauso nuo dažnio, pvz.:, kai dažnis 250 H- apie 60 dB. o kai 8000 hz – apie 40 dB.Triukšmo lygis matuojamas triukšmamačiu, kurį sudaro elektrodinaminis mikrofonas,elektrinis virpesių stiprintuvas, juostiniai filtrai, kvadratinis detektorius ir rodyklinis arbaskaitmeninis indikatorius. Mikrofonas garso virpesius verčia elektriniais, šie sustiprinamistiprintuvu, išlyginami detektoriumi.Su triukšmu gali būti kovojama – absorbuojant arba izoliuojant garsą.Garso absorbcija remiasi medžiagų ggeba sugerti garsą. Paprastai garso bangų energijav namą šilumos enrgija. Įvairių medžiagų bei konstrukcijų geba sugerti garsą žymimagarso absorbcijos koeficientu:

=Esug/Ekr

Čia: Esug – sugertas garso energijos kiekis,

Ekr – į medžiagą krintančio garso energijos kiekis.

Įvairių medžiagų garso absorbcijos koeficientai skinasi ir nustatomi bandant. Jie priklauso nuo garso bangos dažnio ir kritimo kampo. Nuo medžiagos paviršiaus atsispindėjusios garso bangos energijos ir į tą medžiagą krintančios garso bangos energijos santykis vadinamas garso atspindžio koeficientu. Atspindėtas garsas vadinamas aidu. Garso bangos, praėjusios medžiagą energijos ir į tą medžiagą krintančio garso bangos santykis vadinamas garso laidumo koeficientu. Absorbcijos koeficiento, garso atspindžio koeficiento ir garso laidumo koeficiento suma lygi vienetui. Garsą absorbuojančios medžiagos skirstmos į 4 grupes:

1.pluoštines aktyvios medžiagos: veltinis, vata, stiklo vatos plokštės.Šios medžiagos pritvirtintos prie kieto pagrindo geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas.

2.Membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai.

3.Rezonansiniai sugėrikliai.

4.Kombinuotieji sugėrikliai.

Garso izoliacija – tai garso, einančio per atitvaras silpnokas. Atskirų zonų triukšmasmažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuonetriukšmingų atskirti statomos sienelės – ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai.Garso izoliacija priklauso nuo sienelių linijinių matmenų, sluoksnių skaičiaus, masės,dalelių vidinės trinties, tvirtinimo būdo, triukšmo spektro, sienelės savųjų virpesiųamplitudės ir pan.

Atskiri autonominiai triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, transformatoriai, kompresoriai,ventiliatoriai ir kt, izoliuojami kabinomis aarba gaubtais. Miestuose didžiausią triukšmąkelia transportas, pramonės įmonės, energetikos objektai bei atskiri jų agregatai. Kadangibe jų gyvenimas neįsivaizduojamas, tai siūloma tobulinti pačią techniką, didinti namųsienų ir langų akustinę izoliaciją. Daug vilčių teikia architektūrinės urbanistinėspriemonės. Lietuvoje pradėta statyti triukšmą sulaikančius ekranus, įvairios paskirtiespastatus. Svarbiausia, kad šie statiniai iš dalies stabdo ir išmetamų dujų, dulkių bei kitųgatvės teršalų sklaidą.

Kai techninėmis priemonėmis negalima pasiekti higienos normos leistino triukšmo lygio,vartojamos individualios apsaugos priemonės: ausinės, šalmai, įkišami į žmogaus ausįantifonai. Tačiau jos kartais varžo judesius, trukdo dirbti, erzina odą, žmogus labiauprakaituoja.

44 Virpesiai

Technikoje virpesiais priimta vadinti periodiškai pasikartojančiu