Teoriniai profesinio konsultavimo aspektai

TURINYS

Turinys ………………………… 1

Teoriniai profesinio konsultavimo aspektai …………………. 2

Profesinio konsultavimo savoka ……………………… 2

Pirmieji profesinio konsultavimo žingsniai pasaulyje ………………. 2

Pirmieji profesinio konsultavimo žingsniai Lietuvoje ……………….. 3

Europos sąjungos nuostatos, reglamentuojančios profesinio konsultavimo organizavimą bei jo aktualumą ………………………… 4

Profesinio konsultavimo tendencijos Lietuvoje …………………. 4

Literatūra ………………………… 7

TEORINIAI PROFESINIO

KONSULTAVIMO ASPEKTAI

Profesinio konsultavimo tikslas – teikti pagalbą asmenims, besirenkantiems profesiją. Ši pagalba teikiama atsižvelgiant į individualias žmogaus savybes ir polinkius, pagal darbo rinkos ir profesijos mokymo galimybes. Profesinis konsultavimas grindžiamas darbo rinkos profesijų tyrimais, pedagoginio, socialinio, psichologinio mmokslų žiniomis, psichologinio konsultavimo metodais bei psichologine diagnostika. (5:4)

PROFESINIO KONSULTAVIMO SAVOKA

Daugeliui asmenų, be pagalbos ir patarimų, pavyksta sėkmingai pasirinkti profesiją ar darbo vietą, dar didesniai daliai reikalinga vienokia ar kitokia pagalba. Istoriškai susiklostė dvi pagalbos formos: konsultavimas ir orientavimas. Terminas “profesinis konsultavimas” išverstas iš prancūzų kalbos – “orentacion professenell. Jis plačiai paplitęs Europoje. Didžiojoje Britanijoje ir JAV vartojama “profesinio vadovavimo” savoka – “vocational gvidance”. Vokietijoje, Čekijoje ir Lenkijoje dažniausiai kalbama apie profesinius patarimus – Berufsberatung profesione poradenstvo zawodowe). Kaip pastebima, ččia taip pat vartojama “orientavimo” savoka.

Kad būtų aiškesnė profesinio konsultavimo ir orientavimo esmė, tikslai ir uždaviniai, mokslinės ir praktinės veiklos būdai bei metodai, būtina bent trumpai apžvelgti problemos kilmę, raidą, dabarties būklę. Jos atsiradimą lėmė keletas veiksnių.

Profesinio orientavimo ir konsultavimo kkaip mokslinės problemos ir praktinės veiklos būtinumą, pirmiausia, lėmė spartus mašininės pramonės vystymas šio šimtmečio pradžioje, o ypač darbo našumo ir organizavimo problema. Pirmieji ją pradėjo spręsti amerikiečių inžinieriai ir ekonomistai, prie kurių prisijungė psichologai, ieškodami būdų kaip atrinkti darbininkus, tinkamus tam tikram darbui. Kitas veiksnys – didelė darbo kaita dėl naujų, geriau apmokamų specialybių atsiradimo, nes uždarbis – svarbus stimulas sąlygojantis profesijos pasirinkimą, kokį darbą rinktis. Tokią darbo kaitą teko valdyti, nes ji ekonomiškai buvo žalinga. Dėl šios priežasties pradėtos steigti specialios institucijos, nustatinėjančios darbo jėgos vertę. Ši funkcija patikėta psichoanalitikams, kurių rekomendacijos tapo ypač svarbiu kriterijumi priimant į darbą.

PIRMIEJI PROFESINIO KONSULTAVIMO

ŽINGSNIAI PASAULYJE

Pirmieji praktiniai sprendimo žingsniai buvo žengti 1902 m., Vokietijoje įsteigus konsultacinį centrą darbo ieškančioms moterims. 1903 m. BBriuselyje ir 1907 m. Berlyne vyko konferencijos atrankos, įdarbinimo, konsultavimo klausimais. Jose dalyvavo gydytojai, inžinieriai, psichologai. Tais pačiais metais varšuvoje pradėti konsultuoti darbininkai. 1908 m. konsultavimo centras įkuriamas Hamburge, o Briuselyje ir Ciuriche įsteigiami jaunimo konsultavimo centrai. 1976 m. Ženevoje prie Žano Žako Ruso instituto atidaromas profesinio orientavimo kabinetas. Jame dirba žymūs psichologai, nusipelnę psichotechnikai, tokie kaip Lipmann, Štern, Giese, Modė, Baumgarten, kurie rėmėsi profesinio konsultavimo ir orientavimo diagmostika. (4:86-87)

JAV profesinio konsultavimo ir orientavimo sistema turtinga vertingiausios patirties, išbandyta fabrikuose, mmokyklose, biuruose, mokslinėse institucijose, apibendrinta mokslo veikaluose.

Pirmasis JAV profesinio konsultavimo biuras buvo įsteigtas 1908 m. Bostone. Jį įkūrė Fransas Parsonsas. Jau 1909 m. pasirodė jo knyga “Profesijos pasirinkimas” (“Choosing a vocation”), davusi pradžią profesio konsultavimo ir orientavimo mokslui. Todėl daugelis autorių šį mokslą sieja su Parsonso ir Bostono vardais.

Pasak L. Jovaišos F. Parsonsas profesinio konsultavimo esmę atskleidė nurodydamas tris reikalavimus: (4:90-93) 1. Reikia gerai pažinti konsultuojamąjį; 2. Pažinti darbo pasaulį: rinkti informaciją apie profesijas, tirti sėkmės sąlygas, darbo patogumus bei nepatogumus ir kt; 3. Palyginti santykį tarp individo ir darbo reikalavimų, priimti tinkamą sprendimą.

Pagrindinis konsultavimo uždavinys ir yra nustatyti atitikmenį tarp asmenybės ir darbo reikalavimų. Tai galima padaryti komplektiškai tiriant individą ir darbą.

Ypač didelius reikalavimus F. Parsonsas kėlė konsultantui. Anot Parsono, juo galįs būti ne bet koks žmogus, o specialistas, pasižymintis tokiomis savybėmis: 1. Puikiais charakterio bruožais; 2. Sugebantis greitai suvokti ir spręsti: 3. Turintis aukštąjį išsilavinimą; 4. Su mokymo, darbo patirtimi; 5. Su socialinio darbo praktika; 6. Vyresnis kaip 25 metų amžiaus; 7. Sugebantis orientuotis visuomeniniuose moksluose; 8. Sugebantis daryti sprendimus, remdamasis gautais duomenimis. (3:57-58)

F. Parsonas reikalavo įsteigti specialius kursus konsultantams rengti. Jis iki šiol laikomas profesinio konsultavimo teoriniu pagrindėju.

PIRMIEJI PROFESINIO KONSULTAVIMO

ŽINGSNIAI LIETUVOJE

Lietuvoje jau senokai domėtasi pašaukimu, žmogaus dalia ddarbo pasaulyje. Vienas pirmųjų profesinio orientavimo atstovų Lietuvoje buvo Kauno ir Vilniaus profesorius Jonas Vabalas-Gudaitis (1881-1955 m.), neretai akcentuodavęs, kad reikia pažinti mokinių individualybę, daryti psichologinę žmonių atranką įvairiam darbui pagal jų polinkius ir gabumus. Tuo tikslus J. Vabalas-Gudaitis kūrė ir populiarino individualybės pažinimo metodus bei testus, kuriais remiantis, be sudėtingos laboratorinės aparatūros būtų galima diagnozuoti asmenybės “įgimtą darbingumą” ir teikti, jo nuomone, itin svarbias konsultacijas profesijos pasirinkimo klausimais.

Pirmasis praktinis profesinio konsultavimo žingsnis buvo padarytas 1931 m. vasario 15 d. organizacijų sąjungos “Lietuvos motinoms ir vaikams globoti” iniciatyva. Buvo sušauktas tos sąjungos atstovų suinteresuotų istaigų ir specialistų pasitarimas, kuriame buvo sprendžiami profesinės atrankos bei konsultacijų būtinumo klausimai. Buvo nutarta steigti profesinės konsultacijos – orientacijos kabinetą ir draugiją, kuri toliau organizuotų ir spręstų įvairias profesinės atrankos bei konsultacijų, įstaigų, laboratorijų, lėšų ir panašias problemas. Tų pačių metų spalio 3 d. įvyko “Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugijos” steigiamasis susirinkimas, priėmęs draugijos įstatus, apsprendęs jos organizaciją, išrinkęs pirmąją valdybą bei sudaręs keturis skyrius, kuriems kėlė tokius uždavinius: 1. Psichologijos skyriui – rengti klausimynus mokytojams, tėvams ir mokiniams, psichologinių tyrimų metodikas, vykdyti tyrimus, moksliškai apdoroti gautus duomenis. 2. Profesiografijos skyriui – sudaryti Lietuvoje esančių profesijų registrą, nagrinėti šių profesijų socialinę ir ekonominę būklę, pperspektyvas, tirti kokie psichofizeologiniai ir higieniniai reikalavimai būdingi atskiroms profesijoms Lietuvoje. 3. Konsultacijos ir patronato skyriui – organizuoti pokalbių su tėvais bei mokiniais, rengti konsultacijas norintiems rengtis profesijai įmonėje ar pas meistrą, parūpinti jiems darbo ar mokymosi vietą ir kt. 4. Propagandos ir profesinio švietimo skyriui – rūpintis profesinio orientavimo propaganda tarp tėvų, mokinių ir darbdavių žodžiu/raštu, per radiją, kiną ir visuomenę.

Draugijoje aktyviai dirbo prof. J. Vabalas-Gudaitis, prof. J. Šimkus, prof. J. Blažys, A. Gučas, Laužikas. Numatyti uždaviniai buvo sėkmingai vykdomi, bet, deja, veiklą nutraukė antrasis pasaulinis karas.

Po antrojo pasaulinio karo praėjus maždaug dvidešimčiai metų Lietuvoje švietimo darbuotojai vėl ėmė domėtis šia problema, rašyti straipsnius, organizuoti tyrimus. Iniciatyva kilo tuomet veikusiame Mokyklų mokslinio tyrimo institute. Čia buvo sukurti pirmieji pedagoginio ir profesinio orientavimo ir konsultavimo projektai, kurių įgyvendinimo ėmėsi švietimo ministerija. Įvairių tobulinimo kursų metu mokytojai buvo rengiami profesinio konsultavimo ugdymo darbui. Mokyklose ir gamyklose buvo teikiamos profesinės konsultacijos. Vėliau įsijungė Ministrų Taryba, finansavusi profesinio konsultavimo kabinetų steigimą, jų darbą, sudariusi tarpžinybinę profesinio orientavimo tarybą, daugelį metų koordinavusią šią veiklą. Tačiau profesinės konsultacijos ilgainiui tapo biurokratų įrankiu agituoti mokinius profesinės technikos mokyklas, neteko autoriteto, mažai kas į jas kreipėsi, joms stigo psichologinio profesionalumo. 1990 m. pabaigoje profesinio konsultavimo ir orientavimo

sistema nustojo veikusi.

EUROPOS SĄJUNGOS NUOSTATOS,

REGLAMENTUOJANČIOS PROFESINIO

KONSULTAVIMO ORGANIZAVIMĄ

BEI JO AKTUALUMĄ

ES vykdomos politikos kontekste profesinis konsultavimas laikomas svarbiausiu veiksniu skatinančiu užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą prie rinkos sąlygų, verslumą bei lygias galimybes. Efektyviai teikiamos profesinio konsultavimo paslaugos yra svarbiausios tiek švietimo sistemai, tiek darbo rinkai bei jų tarpusavio saveikai. Jos padeda optimaliai panaudoti žmonių išteklius, sudarydamos palankesnias sąlygas užtikrinti, kad žmonių turimi gebėjimai ir interesai sutaptų su esamomis mokymosi ir užimtumo galimybėmis. Šios paslaugos yra svarbiausias mokymo ir užimtumo politikos elementas nacionaliniu, regioniniu iir vietos lygmenimis, yra sudedamoji aktyviosios darbo rinkos politikos dalis. ES profesinį konsultavimą kaip ir informavimą bei orientavimą deklaruoja 1975 m. tarptautinė darbo organizavimo konvencija “Dėl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant žmogaus išgales.” 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1996 m. (9)

ES šalyse profesinio konsultavimo paslaugos pripažįstamos kaip svarbiausios mokymosi visą gyvenimą strategijos elementas. Profesinis konsultavimas yra ypač svarbus padedant besimokančiajam surasti savo kelią itin sudėtingose mokymo sistemose bei greitai kintančioje darbo rinkoje. Profesinio konsultavimo vvertingumas pripažįstamas tik asmeninių lūkesčių išsipildymo tiek darbo rinkos ir plačiosios visuomenės tenkinimo požiūriu. Tiek siekiant, kad lygios galimybės būtų prieinamos visiems asmenims, ypač tiems, kuriems gresia socialinė atskirtis (neįgaliems asmenims, neturintiems profesinio išsilavinimo asmenims, atitolusių nuo didmiesčių rajonų gyventojams, bbedarbiams ir kitiems asmenims, kurių kvalifikacija neatitinka šiandienos darbo rinkos reikalavimų.)

PROFESINIO KONSULTAVIMO

TENDENCIJOS LIETUVOJE

Profesinį orientavimą reglamentuoja LR Seimo, LR Vyriausybės, ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų Vyriausybės įstaigų priimti teisės aktai ir norminiai dokumentai. Jie nustato svarbiausius reikalavimus profesinio konsultavimo, informavimo ir orientavimo turiniui ir procedūroms. (5:15) ŠMM ir SADM parengė LR švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, bedarbių rėmimo ir kitų įstatymų naujas redakcijas ar pataisas. (6) LR Vyriausybės sprendimus, ministerijų teisės aktus reglamentuojančius profesinį orientavimą koordinuojančių Vyriausybės institucijų uždavinius, funkcijas, teises ir atsakomybę, veiklos finansavimo normatyvus ir stebėseną, rėmimo sąlygas bei būdus. Vadovaudamiesi šiais teisės aktais profesinio informavimo, konsultavimo, orientavimo metodikos ir kiti centrai parengė šių centrų nuostatus ir darbuotojų pareigybines instrukcijas.

“Valstybė prisiima atsakomybę už kokybišką iir nemokamą profesinio konsultavimo, informavimo ir orientavimo paslaugų teikimą šalies gyventojams. (5:15)

Lietuva orientuodamasi į ES šalims kandidatėms keliamus reikalavimus ir siekdama narystės ES, profesinio konsultavimo, kaip ir informavimo bei orientavimo politiką, laiko preoritetine sritimi.

Pastaraisiais metais Lietuvoje parengta nemažai teisės aktų bei pasirašyta įvairių politinių dokumentų, kurie sąlygoja bei reglamentuoja profesinio konsultavimo, orientavimo bei informavimo paslaugų vykdymą ir plėtrą.

1998 m. buvo išleistas švietimo ir mokslo ministro įsakymas “Dėl profesinio orientavimo tvarkos.” (7) Jame pabrėžiama, kad būtina padėti jauniems žmonėms pasirengti racionaliam pprofesijos pasirinkimui ir aktyviai profesijos, karjeros paieškai, išvengiant atsitiktinių sprendimų. 1998 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl jaunimo profesinio orientavimo ir integravimo į darbo rinką priemonių”, kurias numatė konkrečias priemones, padėsiančias plėtoti jaunimo profesinį konsultavimą, orientavimą bei informavimą. (25)

Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja ministerijų kompetencijas profesinio orientavimo srityje. ŠMM užtikrina profesinį konsultavimą bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. SADM – organizuoja darbo rinkos ir jaunimo užmokyklinį profesinį konsultavimą.

2002 m. parengtoje švietimo įstatymo naujoje redakcijoje (projektas svarstomas) numatyta, kad profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos turėtų būti teikiamos mokyklose, informavimo centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo bei SAD ministrų nustatytus reikalavimus. Lietuvos profesinio konsultavimo, informavimo bei orientavimo sistemos kaita kaip ir bendra švietimo kaita turi orientuotis į atvirą ES erdvę, būsimą Europos darbo rinką bei Europos piliečių mobilumą. Vienas iš svarbiausiųjų švietimo uždavinių 2003-2012 m. numatomų “Švietimo gairėse” – “Padėti asmeniui sėkmingai veikti šiuolaikiniame darbo pasaulyje.” “Švietimo gairėse 2003-2012 m.” pabrėžiama, jog siekiant įgyvendinti šį uždavinį būtina “per 2003-2005 m. pagrindinėse ir vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose įdiegti vientisą profesinio konsultavimo ir informavimo sistemą, padaryti ją prieinamą kiekvienam Lietuvos gyventojui.” (8:24-25)

Reali profesinio konsultavimo situacija Lietuvoje neatitinka kokybiško profesinio konsultavimo kaip ir informavimo bei orientavimo paslaugų teikimo. Padaryti pirmieji darbai. Leonardo da VVinči išleisti “Profesijos vadovai”, Jaunimo karjeros centro bei ŠMM vykdytas projektas “Mokyklos karjeros planavimo bei ugdymo strategija”. Taip pat bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodikos ketvirtoje dalyje “Pagalba moksleiviams” įtrauktas profesinis švietimas. (2:33-35), besisteigiantys karjeros, planavimo, konsultavimo, informavimo centrai prie įvairių ugdymo institucijų tik iš dalies užpildo šią spragą. Pagrindinė problema – tai veikiančios sistemos nebuvimas, informacijos bei kvalifikuotų specialistų stoka. ES kontekste profesinis konsultavimas, informavimas bei orientavimas yra laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių skatinančių užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą prie rinkos sąlygų, verslumą bei lygias galimybes. Orientuodamasi į šiuos ES komisijos reikalavimus Lietuvos ŠMM bendradarbiaudama su SADM bei Lietuvos darbo birža 2002 m. pradėjo rengti Lietuvos profesinio orientavimo strategines nuostatas. Šis profesinio orientavimo strateginis dokumentas yra rengiamas atsižvelgiant į bendrą politikos formavimo kontekstą. Jis yra vienas iš politikos kūrimo blokų, įgyvendinant minėtą projektą ir glaudžiai siejasi su “Baltosios knygos”, “Mokymasis visą gyvenimą ir tęstinis profesinis mokymas” projektu. Profesinio mokymo finansavimo schemų strategija bei profesinio mokymo įstatymų peržiūros procesu. (1)

2003 m. kovo 14 d. parengtame strateginių nuostatų dokumente nurodyta, kad profesinio orientavimo strategijos tikslas – sukurti aplinką profesinio konsultavimo, informavimo bei orientavimo sistemos atsiradimui bei paslaugų plėtotei Lietuvoje, atsižvelgiant į šalies ekonomikos bei socialinės raidos perspektyvas ir individualius kiekvieno visuomenės nario pporeikius. Konsultavimo, informavimo ir orientavimo paslaugos priklauso tai paslaugų sričiai, kuri padeda asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus bei gyvenimo etapo pasirinkti savo kelią švietimo, mokslo bei užimtumo srityse bei aktyviai dalyvauti formuojant savo profesinę karjerą. Šios paslaugos skirtos ir tiems, kurie dar nėra pradėję profesinės karjeros ir tiems, kurie ieško darbo, ir tiems, kurie jau dirba. (5)

Rengiamame dokumente aiškiai apibrėžiamas ir profesinio konsultavimo, informavimo bei orientavimo vaidmuo mokymosi visą gyvenimą nuostatų įgyvendinimui. Mokymasis visą gyvenimą vadinamas nuolatiniu gebėjimų ir žinių atnaujinimo procesu. O profesinis orientavimas – priemone šį procesą įgyvendinti. Tiek vienas, tiek kitas vaidina svarbų vaidmenį mažinant besimokančiųjų nubyrėjimų skaičių, užtikrinant balansą tarp mokymo paklausos ir pasiūlos bei stiprinant ryšius tarp mokyklų praktinio mokymo institucijų ir darbdavių. ŠMM ruošiamame profesinio orientavimo ir konsultavimo strategijos projekto trečioje versijoje aptariami svarbiausieji teisiniai aktai, reglamentuojantys vieningos profesinio konsultavimo, informavimo bei orientavimo sistemos struktūrą, numatomas strategijos įgyvendinimo praktinis modelis, pristatomas modelio įgyvendinimo veiksmų planas. (5)

LITERATŪRA

1. Baltoji knyga. Profesinio rengimo projektas. – Vilnius: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 1999

2. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2002 m.

3. Jovaiša L. Asmenybė ir profesija. – Vilnius: Agora, 1981 m.

4. Jovaiša L. Profesinio konsultavimo psichologija. – Vilnius: Agora,

1999 m.

5. Profesinio orientavimo ir konsultavimo strategijos projektas, 3 versija. Švietimo ir mokslo ministerija/reformos darbai/strategijos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003-01-26]. Prieiga per internetą: www.smm.lt/reformos_d/reformos.htm

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metinė veiklos ataskaita apie Lietuvos užintumo didinimo 2001-2004 metų programos vykdymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija/ataskaitos [interaktyvus] 2002 m. gegužė [Žiurėta 2003-02-18] Prieiga per internetą: www.socmin.lt/default.asp?DL=L&TopielD=25

7. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas “Dėl profesinio orientavimo tvarkos”. 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimas/teisės aktų paieška [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003-04-12]. Prieiga per internetą: www3.lrs.lt/Dpaieska.html

8. Švietimo įstatymo naujos redakcijos ((projektas) / Švietimo ir mokslo ministerija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003-05-06]. Prieiga per internetą:

www.smm.lt/teisine_informacija/projektai/svietimo_istatymas.htm

9. Tarptautinė darbo organizacijos konferencija “Dėl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant žmogaus išgales”. Profesinio orientavimo išteklių informacijos centras/profesinis orientavimas [interaktyvus]. – [Žiūrėta 2003-02-15]. Prieiga per internetą: www.nrcg.lt/index.php?id=4