Viskas apie vitaminus

Maisto medziagos

Vitaminai

Panevezio “Sauletekio” vid. m-klos

10d klases Justo Karpaviciaus

Referatas

Turinys:

Turinys………………….2

Vitaminų apibendrinimas……………3

Vitaminas A (retinolis)…………….4

Vitaminas B1 ( tiaminas)……………5

Vitaminas B2 ( riboflavinas)…………..6

Niacinas (vitaminas PP, vitaminas B3) –

nikotino rūgštis, nikotinamidas…………7

Pantoteno rūgštis (vitaminas B5)……….8

Vitaminas B6 ( piridoksinas, piridoksalis,

piridoksaminas)………………9

Folio rūgštis (vitaminas B9, vitaminas Bc)……10

Vitaminas B12 (kobalaminai)………….11

Vitaminas C (askorbo rūgštis)…………12

Vitaminas D ( cholekalciferolis, ergokalciferolis)….13

Vitaminas E ( -tokoferolis ir kiti tokoferoliai)….14

Biotinas (vitaminas H, vitaminas B8)………15

Vitaminas K (filochinonai, menachinonai)……16

Vitaminai yra mažos molekulinės masės organiniai junginiai, būtini normaliam organizmo vystymuisi, augimui ir veiklai. Kaip kofermentai, jie būtini fermentinių organizmo reakcijų komponentai. VVitaminai katalizuoja medžiagų apykaitą ir dalyvauja audinių bei organų biocheminėse reakcijose, bet jie nėra energetiniai ir plastiniai produktai. Organizmas nesugeba pasigaminti daugumos vitaminų ir turi juos nuolat ir reguliariai gauti su maistu . Maiste, be vitaminų, yra provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais. Pvz.: morkose randama karotinų, iš kurių organizme susidaro vitaminas A.

Rusų mokslininkas N.Luninas (1880) eksperimentais įrodė, kad vitaminai yra svarbūs ir būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai. Lenkų mokslininkas K. Funkas (1912) pasiūlė vitaminų terminą. Trūkstant organizme vitaminų, susergama hhipovitaminoze arba avitaminoze.

Hipovitaminozę ir avitaminozę lemia įvairios priežastys. šiomis ligomis susergama, kai: 1) vartojamuose maisto produktuose yra nepakankamai vitaminų;

2) sutrikęs vitaminų įsisavinimas; 3) sutrikęs provitaminų virtimo vitaminais procesas; 4) padidėjęs organizmo poreikis vitaminams nėštumo, kūdikio maitinimo metu, dėl jvairių iintoksikacijų, karščiavimo, didelio fizinio ar psichinio krūvio; 5) vartojami medikamentai, trikdantys normalią vitaminų, apykaitą organizme (dauguma antimikrobinių, ypač antituberkuliozinių vaistų, fenobarbitalis, difeninas). Hipovitaminozėms gali turėti įtakos ir netinkamas maitinimasis. Gausiai maitinantis angliavandeniais, didėja vitamino B-i, vartojant daug riebalų, vitamino E poreikis.

Vartojant daug baltymų, organizmui papildomai reikia vitamino C.

Pradiniai visų vitaminų nepakankamumo simptomai: bendras silpnumas, greitas nuovargis, apetito stoka, sumažėjęs organizmo atsparumas. Specifiški atskiro vitamino hipovitaminozės požymiai išryškėja vėliau. Absoliutus vitaminų trūkumas (avitaminozė) dabar labai retas reiškinys. Palyginti reta ir hipervitaminozė (vi-taminų perdozavimas). Šis pavojus prisimintinas, vartojant sintetinius vitaminų preparatus (vitamerus) didelėmis dozėmis ir ilgesnį laiką.

Vandenyje tirpūs vitaminai yra termolabilūs, neatsparūs šarmams ir šiek tiek atsparesni rūgščių veikimui. Jų atsargų organizme nesusikaupia. Riebaluose tirpūs šie vitaminai: A (retinolis, akseroftolis), DD (ergokalciferolis), K (filochinonas),

E (tokoferolis). Jie atsparesni rūgščių ir šarmų veikimui bei temperatūros poveikiui. Organizme gali susikaupti nedidelės šių vitaminų atsargos, nes jie kumuliuojasi.

Vitaminų preparatai vartotini hipovitaminozės sukeltoms patologinėms būsenoms gydyti. Nehipovitaminozinės etiologijos ligoms gydyti jie nerekomenduojami, nes, dėl jų nepageidaujamo veikimo gydymas gali komplikuotis. Papildomai vartojant vitaminus, kai jų balansas organizme yra normalus, organizmo atsparumas ir tonusas nepadidėja, nebuna antiinfekcinio efekto. llgiau vartojant vieną vitaminą, gali sutrikti kitų vitaminų, fiziologinė pusiausvyra ir atsirasti jo hipovitaminozės reiškinių. Pvz., ilgiau vvartojant vitaminą Bi mažėja Bz vitamino.

Moksliškai pateisinta kompleksinė vitaminų terapija – gydymas polivitaminų preparatais, kuriuose įvairių vitaminų kiekis yra subalansuotas. Deja, nepakankamai turint žinių apie vitaminų chemines bei farmakologines savybes ir netinkamai derinant juos vieną su kitu, gali atsirasti nepageidaujama ir pavojinga reakcija. Neleistina viename švirkšte maišyti vitaminų Bl, B6 ir B12 tirpalų. Kobaltas, kurio yra vitamino B12 sudėtyje, ardo vitaminus Bi ir B6. Vitaminas B6 stiprina vitamino B1 alergizuojančias savybes. Jei kartu vartojami injekcijomis vitaminai B12 ir C, taip pat B1 ir P, susilpnėja abipusis jų efektas ir sutrumpėja veikimas. Nepateisinamas ir gydymas labai didelėmis vitaminų dozėmis. Padidinus dozę virš fiziologiškai būtinos, vitaminui būdingas veikimas iš esmės nesustiprėja, o tik dažniau atsiranda jiems būdingų nepageidaujamų reakcijų. Skiriant vitaminų preparatus gydymui, tikslinga biochemiškai nustatyti jų kiekį kraujo plazmoje ir tikrinti, kad jo koncentracija būtų fiziologinės organizmui normos ribose.

Vitaminas A (retinolis)

Vitaminas A – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena iš šių medžiagų – retinolis, kurio net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas (kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A).

Poveikis organizmui: efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino AA nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Be to, jis dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.

Esant sausai odai, sergant žvyneline (psoriaze) ir paprastaisiais spuogais, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu.

Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje. Provitaminų (karotinoidų) yra morkose, geltonuose bei oranžiniuose vaisiuose ir tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Funkcijos: reikalingas akių tinklainės fotoreceptoriams, epitelio vientisumui ir lizosomų vientisumui palaikyti, glikoproteinų sintezei.

Trūkumo požymiai: vištakumas, hiperkeratozė, kseroftalmija, keratomaliacija.

Pertekliaus požymiai: galvos skausmas, odos epidermio lupimasis, hepatosplenomegalija, kaulų sustorėjimas. Nėščioms moterims vitamino A perteklius pavojingas – gali sukelti vaisiaus apsigimimų.

Vitaminas B1 ( tiaminas)

Vitaminas B1 – grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai – tiaminas. Tai vienas anksčiausiai atrastų vitaminų.

Poveikis organizmui: vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Taip pat dalyvauja nervinį impulsą perduodant rraumenims, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją.

Svarbiausi šaltiniai:. grūdai ( rupi duona ir makaronai), mielės, rudi ryžiai, mėsa (ypač kiauliena ir kepenys), pupos, žirniai, kiaušiniai, riešutai, bulvės.

Funkcijos: dalyvauja angliavandenių apykaitoje, reikalingas centrinių ir periferinių neuronų bei miokardo veiklai.

Trūkumo požymiai: vaikų arba suaugusiųjų beriberis (periferinė neuropatija, širdies nepakankamumas, Vernikės-Korsakovo sindromas); priklausomybės būklės. (Tiamino poreikis priklauso ir nuo jo vartojimo – kuo daugiau tiamino vartojama, tuo poreikis didesnis. Šiuo metu tiamino trūkumas pasitaiko retai, išimtis – atvejai, kai alkoholis yra pagrindinis su maistu gaunamų kalorijų šaltinis.)

LOAEL: nenustatyta (yra duomenų, kad galimos alerginės reakcijos).

Vitaminas B2 ( riboflavinas)

Vitaminas B2 – chemiškai grynas vitaminas B2 (riboflavinas) yra vandenyje tirpūs oranžiniai geltonos spalvos milteliai, maisto pramonėje dažnai vartojami kaip naturalūs dažikliai.

Poveikis organizmui: vitaminas B2 yra būtinas amino rūgščių ir baltymų apykaitai bei gamybai, daro poveikį augimui, palaiko normalias odos ir gleivinės funkcijas. Šis vitaminas yra svarbus regėjimui, saugo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių nepageidaujamo poveikio. Taip pat veikia riebalų įsisavinimą bei sintezę, kaulų čiulpų funkciją.

Svarbiausi šaltiniai: pienas, kepenys, sūris, kiaušiniai, žaliosios daržovės, alaus mielės, daiginti kviečiai.

Funkcijos: reikalingas angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai.

Trūkumo požymiai: cheilozė, stomatitas, ragenos vaskuliarizacija, ambliopija, dermatozė.

LOAEL: nenustatyta (yra duomenų, kad galimos alerginės reakcijos).

Niacinas (vitaminas PP,

vitaminas B3) – nikotino rūgštis, nikotinamidas

Poveikis organizmui: niacinas kartu su vitaminu B2 įeina į daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose, sudėtį. Padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką.

Svarbiausi šaltiniai: mielės, kepenys, mėsa, žuvis, ankštiniai, rupaus malimo grūdų produktai.

Funkcijos: reikalingas oksidacijos – redukcijos reakcijoms, angliavandenių apykaitai.

Trūkumo požymiai: pelagra (dermatozė, glositas, virškinimo trakto ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimas).

Pantoteno rūgštis (vitaminas B5)

Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – pavadinimas “pan-tothen” reiškia “visur paplitęs”.

Poveikis organizmui: pantoteno rūgštis dalyvauja baltymų, riebalų ir aangliavandenių apykaitoje, įvairiose nuodus neutralizuojančiose reakcijose ir padeda iš organizmo pašalinti vaistus; stiprina gleivinės atsparumą, gali skatinti plaukų augimą, padeda reguliuoti odos ląstelių medžiagų apykaitą.

Pantoteno rūgšties tepalas kaip pagalbinė priemonė gali būti vartojamas paviršinėms žaizdoms, infekcijos pažeistai burnos ir nosies gleivinei, nedideliems saulės nudegimams gydyti.

Svarbiausi šaltiniai: yra visuose maisto produktuose, ypač gausu grūdiniuose.

Funkcijos: reikalingas medžiagų ir energijos apykaitai.

Trūkumo požymiai: trūkumo požymių nepatebėta, kadangi jo yra visuose maisto produktuose.

Vitaminas B6 ( piridoksinas, piridoksalis, piridoksaminas)

Poveikis organizmui: kaip ir vitaminai A ir B1, vvitaminas B6 svarbus vaikų, jaunuolių augimui, nes reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferencijaciją, ypač reikšmingas baltymų apykaitai. Dėl šios funkcijos jis kartu su folio rūgštimi laikomas svarbiausiu “nėštumo vitaminu”. Ląstelių atsinaujinimo procesas glaudžiai susijęs su antikūnių, kurie atpažįsta svetimas medžiagas ir ssudaro organizmo apsaugos sistemą, gamyba, todėl vitaminas B6 būtinas ir imuninei sistemai. Šis vitaminas labai svarbus fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, svarbus riebalų ir angliavandenių apykaitai.

Svarbiausi šaltiniai: kepenys, paukštiena, kiauliena, žuvis, bananai, mielės, rupaus malimo grūdų produktai, bulvės, džiovintos pupelės ir daugelis vaisių bei daržovių.

Funkcijos: reikalingas daugeliui azoto apykaitos reakcijų, linolino rūgšties apykaitai.

Trūkumo požymiai: traukuliai vaikams, anemija, neuropatija, seborėją primenantys odos pažeidimai. ( Vitamino poreikis didėja, vartojant kai kurių vaistų ir estrogenų preparatų; nustatytos priklausomybės būklės.)

Pertekliaus požymiai: periferinė neuropatija

Folio rūgštis (vitaminas B9, vitaminas Bc)

Folio rūgštis – tai bendras vienodą poveikį turinčių junginių pavadinimas. Žmogaus organizme yra nevienodas kiekis įvairių, folio rūgšties poveikį turinčių junginių: maždaug ketvirtadalis folio rūgšties yra laisvo pavidalo ir pasisavinama 100%. Junginiuose esanti folio rrūgštis rezorbuojasi žarnyne. Dažnai jos pasisavinama tik 20%.

Poveikis organizmui: folio rūgštis yra labai svarbi baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių, kurios perduoda paveldimumo informaciją, sintezei. Taip folio rūgštis dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Veikdama baltymų ir nukleino rūgščių sintezės greitį, folio rūgštis yra svarbi augimui ir vystymosi procesams. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią anemijai (mažakraujystei), nes abu vitaminai reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Folio rūgštis būtina nėščioms moterims, ji padeda išnešioti vaisių. Folio rūgštis taip pat ssvarbi chemoterapijos šalutinio poveikio profilaktikai.

Svarbiausi šaltiniai: šviežios lapinės daržovės, riešutai, kepenys, vaisiai, mėsa (subproduktai), mielės.

Funkcijos: reikalinga normaliam eritrocitų brendimui, purinų, pirimidinų ir metionino sintezei.

Trūkumo požymiai: pancitopenija, megaloblastozė, ypač nėščiosioms, vaikams, sergant malabsorbcija. (Nustatytos priklausomybės būklės).

Vitaminas B12 (kobalaminai)

Vitaminas B12 – jam priklauso grupė chemiškai giminingų junginių, vadinamu kobalaminais. Šio vitamino apykaitai svarbūs vitaminai C, B2 ir B6.

Poveikis organizmui: vitaminas B12 dalyvauja daugybėje svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis yra sudėtinė dalis fermentų, reguliuojančių maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose, aktyvina folio rūgštį ir taip reguliuoja kraujodarą. Dėl to, stokojant vitamino B12 atsiranda folio rūgšties trūkumui būdingas simptomas – mažakraujystė.

Be to, kobalaminas yra svarbus kaip kofermentas dalijantis ląstelėms ir perduodant genetinę informaciją naujai ląstelei. Dėl šios funkcijos vitaminas B12 laikomas augimo faktoriumi. Svarbu paminėti ir tai, kad vitaminas B12 mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.

Svarbiausi šaltiniai: kepenys, kiauliena, žuvis, mielės, kiaušiniai, pienas ir pieno produktai.

Funkcijos: reikalingas normaliam eritrocitų brendimui, neuronų funkcionavimui, DNR sintezei, metionino sintezei.

Trūkumo požymiai: perniciozinė anemija, megaloblastinė anemija, sisteminiai sutrikimai. Vegetarams būtina vartoti papildomai; nustatytos priklausomybės būklės

Vitaminas C (askorbo rūgštis)

Vitaminas C (dar vadinamas askorbo rūgštimi) – geriausiai žinomas vitaminas. Šie vandenyje tirpūs balti milteliai ypač dažnai vartojami žiemą ir pavasarį peršalimo profilaktikai.

Poveikis organizmui: vitaminas C (kaip ir vitaminas E) yra labai ssvarbūs medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų – vitaminus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną – saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Taip pat padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Dėl to vitamino C skiriama vaikams, ūmiai apsinuodijus, neigiamo narkozės poveikio profilaktikai, didelių žaizdų ir nudegimų gijimui pagreitinti.

Askorbo rūgšties daugiau reikia ilgai negyjant žaizdoms, vartojant antibiotikus, taip pat nėščiosioms ar kontraceptines tabletes vartojančioms moterims. Vitaminas C stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo. Kai kurie mokslininkai mano, kad askorbo rūgštis saugo nuo navikų atsiradimo.

Svarbiausi šaltiniai: citrusiniai vaisiai, braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės, pomidorai, bulvės, kopūstai, žalieji pipirai.

Funkcijos: būtinas kauliniam audiniui, kolageno susidarymui, kraujagyslių funkcionavimui, audinių kvėpavimui, žaizdu gijimui, antioksidantas.

Trūkumo požymiai: skorbutas (kraujosruvos, dantų netekimas, gingivitas, kaulų pažeidimas).

Vitaminas D ( cholekalciferolis, ergokalciferolis)

Vitaminas D – tai grupė panašių medžiagų, kurių pirmtaką žmogaus organizmas gamina iš cholesterolio. Šios medžiagos tampa aktyvios saulės (ultravioletinėje) šviesoje. Žmogaus organizme yra dvi vitamino D formos: ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Abi šios medžiagos turi tokį patį vitaminui D būdingą poveikį.

Poveikis organizmui: vitaminas DD reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą. Taip pat reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms mineralinėms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose išsifiltruoti iš kraujo ir taip pasišalinti iš organizmo. Gerindamas kalcio pasisavinimą, vitaminas D saugo nuo osteoporozės – kaulu ligos, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys. Be to, vitaminas D gerina ir magnio pasisavinimą, greičiau iš organizmo pašalina šviną, kuris gali veikti toksiškai.

Svarbiausi šaltiniai: vitaminas susidaro odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams (pagrindinis šaltinis), vitamino taip pat yra piene, svieste, kai kuriose kruopose, kiaušinio trynyje, kepenyse, riebioje žuvyje (lašišoje) ir žuvų taukuose.

Funkcijos: skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą, kaulų mineralizaciją, kalcio reabsorbciją inkstų kanalėliuose.

Trūkumo požymiai: rachitas (kartais su traukuliais), osteomaliacija, osteoporozė.

Pertekliaus požymiai: anoreksija, inkstų nepakankamumas, audinių ir organų kalkėjimas.

Vitaminas E ( -tokoferolis ir kiti tokoferoliai)

Vitaminas E – jam priklauso 8 chemiškai giminingos medžiagos (tokoferoliai), tačiau kurių poveikis organizmui yra labai skirtingas. Svarbiausia ir labai mažomis dozėmis veiksminga medžiaga yra alfa tokoferolis. Gyvūniniuose maisto produktuose vitaminas E daugiausia yra alfa tokoferolio pavidalu, o augaliniuose maisto produktuose – kitų izomerų pavidalu.

Vitaminas E yra atsparus karščiui – išlieka net esant 1000 C temperatūrai.

Poveikis organizmui: vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus (kartu su vitaminais A,

C ir selenu), hormonus ir fermentus nuo “laisvųjų radikalų” žalingo poveikio. Vitaminas E (taip pat vitaminai A, C ir selenas) yra antioksidantas, slopinantis daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Jis taip pat yra svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies ir kitų mineralinių druskų apykaitai. Be to, šis vitaminas labai reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti; saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės; skatina žaizdas greičiau gyti. Vitaminas E stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę, gali apsaugoti nuo uultravioletinių spindulių kenksmingo poveikio.

Svarbiausi šaltiniai: aliejus, kviečių gemalėliai, lapinės daržovės, ankštiniai, stambios kruopos ir riešutai, kiaušinio trynys, visi produktai, kuriuose yra augalų aliejus (pvz., margarinas).

Funkcijos: intraląstelinis antioksidantas, suriša laisvuosius radikalus biologinėse membranose.

Trūkumo požymiai: eritrocitų hemolizė, nervų pažeidimas, kreatinurija, vaškinių medžiagų kaupimasis raumenyse.

Pertekliaus požymiai: sąveikauja su fermentais

Biotinas (vitaminas H, vitaminas B8)

Poveikis organizmui: biotinas palaiko cheminių medžiagų pusiausvyrą, reikalingas gliukozės apykaitai, dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje, maisto energijai virstant organizmo energija, reikalingas nagams ir plaukams. Taip pat yra svarbus nėščioms ir krūtimi mmaitinančioms moterims.

Svarbiausi šaltiniai: kepenys, inkstai, kiaušinio tryniai, mielės, žiediniai kopūstai, riešutai, ankštiniai.

Funkcijos: dalyvauja oksalacetilo rūgšties karboksilinime ir dekarboksilinime, amino ir riebiųjų rūgščių metabolizme.

Trūkumo požymiai: dermatitas, glositas, metabolinė acidozė. (Nustatytos priklausomybės būklės).

Vitaminas K (filochinonai, menachinonai):

Vitaminas K – jam priklauso didelė grupė mmedžiagų su panašiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos. Vitaminas K reikšmingiausias tuo, kad dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose.

Poveikis organizmui: vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą. Kartu su vitaminu D dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Nuo vitamino K priklauso vyresnio amžiaus žmonių kaulų stiprumas. Kartu su vitaminu D jis gali sumažinti osteoporozės (kaulų trapumo) riziką.

Svarbiausi šaltiniai: lapinės daržovės, kiauliena, kepenys, aliejus, be to šį vitaminą gamina žarnyno flora (išskyrus naujagimius).

Funkcijos: reikalingas protrombinui ir kitiems krešėjimo faktoriams bei kaulų baltymams susidaryti.

Trūkumo požymiai: kraujavimas dėl protrombino ir kitų krešėjimo faktorių trūkumo, osteoporozė