Kvėpavimas ir sveikata

Turinys

ĮVADAS…………… 3

KVĖPAVIMAS………. 4

TRACHĖJA …………….4

PLAUČIAI………….. 5

TAISYKLINGO KVĖPAVIMO SVARBA.. 5

KVĖPAVIMO RITMAS……….. 5

KVĖPAVIMAS PRO NOSĮ…….. 5

KVĖPAVIMO HIGIENA………. 6

KVĖPAVIMO ORGANŲ VYSTYMASIS…. 6

NAUJAGIMIO KVĖPAVIMAS PLAUČIAIS.. 6

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KVĖPAVIMO ORGANŲ VYSTYMASIS…………. 7

KVĖPAVIMO TIPAI……….. 8

KVĖPAVIMO SVARBA……… 8

MOKYKIMĖS KVĖPUOTI ŽAISDAMI… 9

ŽAIDIMAS SU STALO TENISO KAMUOLIUKU. 9

SUPAMASIS ARKLIUKAS……… 9

DUMPLĖS………….. 10

ORO UŽTERŠTUMO PROFILAKTIKA MOKYKLOJE…. 10

KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGŲ PROFILAKTIKA MOKYKLOJE ..11

LIGOS……………… 11

BRONCHITAS…………. 11

LĖTINIS BRONCHITAS……. 12

PERŠALIMAS…………… 12

SLOGA……………… 13

RYKLĖS UŽDEGIMAS………… 13

GERKLŲ UŽDEGIMAS………… 14

PLAUČIŲ UŽDEGIMAS………. 14

PRIENOSINIŲ ANČIŲ UŽDEGIMAS…. 15

IŠVADOS………….. 16

LITERATŪRA………….. 17ĮVADAS

Žmogus gerai jaučiasi kvėpuodamas grynu, neužterštu oru. Buvimas gryname ore padeda jam geriau pasisavinti maistą, ypač baltymines medžiagas. Tai teigiamai veikia augimo raidą, imuniteto susidarymą. Todėl kiekvienas žmogus turi žinoti savo pagrindinius organizmo funkcionavimus.

Šiame referate bus nagrinėjamas vienas iš pačių svarbiausių organizmo vveiklos funkcionavimų – tai kvėpavimas ir sveikata. Jame bus nagrinėjama taisyklinga kvėpavimo svarba, kvėpavimas pro nosį, kvėpavimo higiena, kvėpavimo organų vystymąsis. Taip pat referate bus aprašomos dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo ligos, kaip pavyzdžiui, plaučių uždegimas, sloga, lėtinis bronchitas.KVĖPAVIMAS

Kvėpuojant tarp organizmo ir aplinkos nuolat vyksta dujų apykaita. Organizmas iš aplinkos pasisavina deguonį ir išskiria anglies deoksidą. Toks nenutrūkstamas biologinis procesas vadinamas kvėpavimu. Dalyvaujant deguoniui organizme vyksta apykaitos procesai. Jų metu iš maisto medžiagų išsiskiria organizmui reikalinga energija. Kvėpavimas būtinas maisto medžiagū oksidacijai, eenergijos pastovumui palaikyti. Kvėpavimo organai atlieka dar keletą vaikui svarbių funkcijų, nes nosies gleivinėje yra uodimo receptoriai, gerkluose – garso aparatas. Kvėpavimo organų sistemai priskiriama nosies ertmė, gerklos, trachėja, bronchai ir plaučiai. Viena kvėpavimo takų sandaros ypatybių yra ta, kad jji turi tvirtus kaulinius arba kremzlinius griaučius ir jie nesubliūkšta, juose visada yra oro. Jie visi padengti gleivine, todėl su oru patenkantys mikrobai ir dulkės prilimpa. Nosies ertmėje yra pradinis kvėpavimo organų skyrius. Oras į ją patenka pro dvi angas – šnerves. Gleivinė, išklojanti nosies ertmę yra stora ir sudirginta pabringsta. Gleivinėje yra gausu kraujagyslių. Taip pat ura uodžiamųjų ląstelių. Į nosies ertmę atsiveria ašarų kanalas. Nosies ertmėje išvalomos dulkės iš oro, oras sušildomas ir sudrėkinamas, nosis susisiekia su nosiarykle. Oras patenka į burninę dalį, paskui į gerklas. Grklos yra maždaug 3,5 cm. ilgio vamzdelis už liežuvio šaknies, yra antgerklinė kremzlė, kuri pridengia ryjant įėjimą į gerklas. Gerklos sudarytos iš kremzlių. Didžiausia iš jų yra skydinė. Ją lengva užčiuopti kaklo ppaviršiuje (adomo obuolys). Tarp skydinės priekinės ir užpakalinės kremzlės yra balso stygos. Jos turi didelę įtaką susidarant garsams. Tarp balso stygų yra balso plyšys. Gerklų vidus yra išklotas gleivine. Susitraukiant gerklų raumrnims kartu kinta balso plyšys ir stygų įtempimas.TRACHĖJA

Ji yra 9 – 12 cm. vamzdelis. Krūtinės ląstoje suskyla į du bronchus. Trachėjos ir bronchų sieneles sudaro kremzliniai pusžiedžiai. Trachėjos uždegimas – trachėitas.PLAUČIAI

Plaučiai yra krūtinės ląstoje. Yra kairysis ir dešinysis plautis. Kiekvienas jų yra kūgio formos. Viršutinė dalis yra susiaurėjusi ir vvadinama viršutine. Plaučio paviršiuje, tarplautyje yra plaučio vartai. Pro juos įeina bronchos, nervai, arterija, dvi venos, limfagyslės. Bronchos plaučiuose šakojasi į broncheoles. Jos pereina į alveolinius takus ir užsibaigia alveolėmis. Dešinysis plautis susideda iš trijų dalių, o kairysis iš dviejų. Kiekviena plaučių skiltelė sudaryta iš 12-18 kelių. Plaučių uždegimas vadinamas pniaumonija. Kiekvieną plautį dengia pliaura. Ji sudaryta iš dviejų lapelių. Jos suaugusios su plaučiais, kitos – su krūtinės ląstos siena. Tarp lapų yra ertmė pripildyta skysčio. Jis drėkina lapelius kvėpuojant. Krūtinės plėvės uždegimas vadinamas pliauritu.TAISYKLINGO KVĖPAVIMO SVARBA

KVĖPAVIMO RITMAS

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo ritmas yra nepastovus: tai įkvėpimas trumpesnis už iškvėpimą, kai jų trukmė vienoda. Esant fizinei įtampai, jaudinantis kvėpavimas labai padažnėja. Tik palaipsniui nusistovi taisyklingas, lygus kvėpavimas. Pas silpnos sveikatos ir mažai judančius žmones kvėpavimas būna padažnėjęs, nelygus ir netaisyklingas. Normaliai kvėpuojant įkvėpimas būna trumpesnis už iškvėpimą. Toks ritmas palengvina protinę ir fizinę veiklą. Žmogus įdėmiai klausydamasis, atlikdamas daug jėgų reikalaujantį judesį trumpam sulaiko kvėpavimą.KVĖPAVIMAS PRO NOSĮ

Vaikus visada reikai mokyti kvėpuoti pro nosį. Kvėpuojančiam pro burną kūdykiui sunkiau išlaikyti normalų kvėpavimo ritmą. Įkvepiamas oras, eidamas pro siaurus nosies ertmės plyšius, sušyla, sudirgsta, apsivalo nuo dulkių ir mikrobų. Kai pasunkėja kvėpavimas pro nosį, pablogėja viso organizmo veikla: sutrinka virškinimas, miegas tampa neramus, aatsiranda galvos skausmai, nuovargis, kartais atsilieka net protinis vystymasis. Jei kūdykis visą laiką kvėpuoja pro burną, būtina jį parodyti gydytojui.KVĖPAVIMO HIGIENA

Kiekvienas turi taisyklingai kvėpuoti. Kūtinės ląstos ir viso organizmo normaliam vystymuisi labai padeda rytinė mankšta, fiziniai pratimai. Patartina vaikams neleisti dainuoti šaltose, dulkėtose patalpose, vaikštant šalu oru, nes gali susirgti balso stygų, kvėpavimo takų, plaučių ligomis. Taip pat kenkia staigūs temperatūros svyravimai.

Ikimokyklinių įstaigų patalpų vėdinimui pagerinti turėtų būti įrengta ištraukiamoji ventiliacija ir ventiliacijos spinta. Jeigu oro temperatūra nežemesnė kaip nulis laipsnių celcijaus ir vėjas nestiprus, tai patalpas galima vėdinti neišvedus vaikų. Kai lauke labai šalta, reikia vėdinti neilgiau kaip 2-3 min.KVĖPAVIMO ORGANŲ VYSTYMASIS

NAUJAGIMIO KVĖPAVIMAS PLAUČIAIS

Jau penkto mėnesio pabaigoje embrionas pradeda daryti silpnus kvėpavimo judesius. Iš pradžių jie būna reti, paskui padažnėja 30-40 k/min. Vaisius vystosi vandenyje. Vaisiui kvėpuojant, nedidelis vandens kiekis patenka į plaučius ir išeina iš jų. Tai reikalinga, kad gimusio kūdykio plaučiai galėtų atlikti kvėpavimo funkciją, tada kraujas lengviau patenka į širdį. Perrišus virkštelę į naujagimio organizmą nepatenka deguonies ir nepašalinamas anglies dioksidas. Per terumpą laiką kraujyje anglies dioksido labai padaugėja, o deguonies sumažėja. Kai naujagimis pirmą kartą įkvepia, oras patenka į plaučius. Juos ištempia ir užpildo dalį alveolių. Tikrasis kvėpavimo požymis – pirmasis vaiko riksmas, tada bbesiverždamas iš plaučių oras sustiprina balso stygas.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KVĖPAVIMO

ORGANŲ VYSTYMASIS

Pirmaisiais mėnesiais didelę naujagimio krūtinės ląstos dalį užima širdis. Plaučių tūris nedidelis. Vyresnių, ikimokyklinio amžiaus vaikų krūtinės ląsta į apačią susiaurėjusi, naujagimių- išsiplėtusi. Kūdykių ir suaugusiųjų kvėpavimo judesiai skirtingi. Suaugusio žmogaus šaliniai tarpšonkaulinai raumenys šonkaulius iš įstrižos padėties pakelia beveik į horizontalią padėtį. Dėl to krūtinės ląstos apimtis padidėja, o naujagimis įkvepia susitraukiant diafragmai, iš dalies ir kaklo raumenims, kurie tempia į viršų krūtinės ląstą. Tokiu būdu įkvepiant daugiausia oro patenka į vidinę plaučių dalį. Naujagimių plaučiai nelabai elstingi, tai įkvepiant jų tūris padidėja tik 10-15 ml. Ramybėje naujagimis kvėpuoja 50-60 k/min., verkiant ar judant 100-150k/min. Praėjus 8-10 dienų po gimimo kvėpavimasd būna 40-50k/min. Pirmais gyvenimo metais plaučiai ir krūtinės ląsta labai padidėja. Plaučiai didėja dėl smulkių bronchų šakojimosi ir dėl naujų plaučių alveolių susidarymo. Pirmų gyvenimo metų pabaigoje plaučiai sveria 150 g., krūtinės ląstos apimis paidėja 1,5 k. Kvėpavimo judesiai, didėjant krūtinės ląstai ir plaučiams, intensyvėja ir retėja. Šešių mėn. kūdykio kvėpavimo oro tūris apie 50 ml., dažnis- 40 k/min., vienerių metų 70-80 ml. ir 35 k/min. Jaunesnių vaikų dujų apykaita tarp kraujo ir oro vyksta daug lėčiau negu suaugusiųjų. Vaikų kraujas beveik perpus mažiau įsisavina deguonies ir

mažiau atiduoda anglies dioksido. Antraisiais gyvenimo metais krūtinės ląstos apimtis padidėja 2-3, trečiaisiais 2, ketvirtaisiais metais 1-2 cm., penkių ir šešių metų sparčiai didėja, septynių- vėl lėtėja 1-2 cm. septintais gyvenimo metais plaučiai sveria 350 g., tūris 500 ml.

Ikimokykliniame amžiuje, ypač vyresni kaip keturių metų vaikai įkvepia susitraukiant tarpšonkauliniams raumenims, o iškvepia raumenims beveik nedalyvaujant. Organizmui pareikalavus daugiau deguonies, pirmiausia padažnėja kvėpavimas, vėliau jis pagilėja i sulėtėja. Ikimokyklinio amžiaus vaikams giliai įkivepiant, pradeda veikti diafragma, iškvepiant- pilvo preso raumenys. Dėl ddidelės, bet trumpalaikės fizinės įtampos, 3-4 metų vaiko kvėpavimo oro tūris gali padidėti apie 3, o penkių- šešių apie 4 kartus. Jei įtampa užtrunka ilgiau kaip 15-20 s., kvėpavimas pasidaro ne toks gilus, bet gerokai greitesnis. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kvėpuoja rečiau ir giliau, dėl to jų dujų apykaita kaip kraujo ir plaučiuose esančio oro vyksta intensyviau.KVĖPAVIMO TIPAI

Kvėpavimo tipų rūšys:

Paviršutinis;

Gilus;

Dažnas;

Krūtininis;

Diafragminis.

Kvėpavimas priklauso nuo kūn0o pozos, organizmo būsenos(ramus, išsigandęs, susinervinęs), fizinio krūvio. Geriau kvėpuoti lėčiau ir giliau. Dirbtinis kvėpavimas atliekamas kai žmogus savarankiškai kkvėpuoti negali. Galimi dirbtinio kvėpavimo tipai: burna į burną; burna į nosį. Dirbtinis kvėpavimas atliekamas kartu su širdies masažu.KVĖPAVIMO SVARBA

Skylant maisto medžiagoms- baltymams, riebalams ir angliavandeniams, išsiskiria energija, kuri eikvojama įvairioms organizmo funkcijoms atlikti, žmogaus veiklai. Skilimo reakcija vyksta oksiduojantis mmaisto medžiagoms, todėl joms reikia deguonies. Vykstant oksidacijai susidaro irimo produktų- pirmiausia anglies dioksido. Taigi, žmogus nuolat iš aplinkos privalo gauti deguonies, o į aplinką pašalinti anglies dioksidą. Šie procesai ir sudaro kvėpavimo esmę. Kai dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos nutrūksta- žmogus miršta. Kivėpavimas būtinas ir kitoms organizmo funkcijoms: kūno temperatūros, organizmo skysčių ir audinių pastovumui palaikyti.

Kvėpavimą sudaro daug procesų: išorinis kvėpavimas, dujų apykaita plaučiuose, kraujotakos sistema, dujų apykaita audiniuose ir vidinis kvėpavimas arba oksidacija ląstelių mitochondrijose. Šias funkcijas atlieka išorinio kvėpavimo aparatas, širdies ir kraujagyslių sistema, kraujas ir audinių ląstelių fernmentinė sistema.MOKYKIMĖS KVĖPUOTI ŽAISDAMI

ŽAIDIMAS SU STALO TENISO KAMUOLIUKU

Žaisti gali 7 arba dar geriau- 4 žaidėjai. Stalo teniso kamuoliukas padedamas ant stalo, kiekvienas vaikas, stipriai pūsdamas, turi tą kkamuoliuką nupūsti kuo toliau nuo savęs. Šis pratimas moko atsitiesti ir giliai įkvepiant pečius atlenkti atgal, o nekelti aukštyn.

Patiems mažiausiems galėtumėme skirti šį žaidimą. Liepkime vaikui pūsti žvakę taip, kad ji neužgestų, o tik judėtų jos liepsnelė; ir kuo ilgiau. Taip pat geras pratimas grojant fleita.SUPAMASIS ARKLIUKAS

Skirtas virškinimo ir kvėpavimo higienai. Pratimas paprastai daromas namuose, bet kaip žaidimą jį galima daryti darželiuose ir mokyklose, nes jis labai stipriai atpalaiduoja.

Vaikas atsigula ant grindų, ištiesia rankas ir kojas. Paprašome jį įįkvėpti įtraukiant pilvą ir prispaudžiant nugaros išlinkimą, t.y. apatinę jos dalį, prie žemės. Jis pats turi pajusti judesį, kurį atliko jo dubuo, nusileisdamas žemyn. Įkvepiant liepkime jam visiškai atpalaiduoti ir išpūsti pilvą, kad pajustų apatinę nugaos dalį kylant, o dubenį pasislenkant į priekį. Leiskime jam laisvai judinti galvą, kad nekliudytų harmoningai pilvo ir šonkaulių veiklai.

Šis pratimas kartojamas 10 kartų. Palengva uždėti savo ranką ant vaiko pilvo ir jo judesius palydėti savo ranka. Pratimas baigiamas ramybės būsenoje, užmerkus akis- „lyg miegant“; ištiestą ranką dar keletą akimirkų laikome ant jo pilvo. Suaugusiojo ranka geriausiai pajus pratimo sukeltą atsipalaidavimą.DUMPLĖS

Didina kvėpavimo amplitudę.

Labai atpalaiduojantis kvėpavimo pratimas; jis supažindina vaiką su dubens spyruokliniais judesiais kvėpavimo metu.

Galime įsivaizduoti dumples, kurios atsidao ir vėl užsidaro, ir galime pažaisti su savo kojomis.

Pratimą reikia pradėti atsigulus ant nugaros, praskečiant sulenktas kojas. Pėdos turi būti suglaustos. Iškvepiame suglausdami kelius, įtraukdami pilvą ir nuleisdami šonkaulius. Apatinė nugaros dalis turi būti prispausta prie žemės.

Paskui iškvepiame kiek galime išskėsdami kelius. Tokia poza leis truputį pakelti apatinę nugaros dalį, išpūsti pilvą ir krūtinę. Šį pratimą galima kartoti keletą kartų, daryti mokykloje, darželiuose arba namuose. Darant pratimą darželyje, vaikai susiima už rankų ir sugula ratu. Kojas atkiša į rato vidurį. Įkvepiant vvaikai turi nepasileisti rankomis, atmesti jas atgal ir praskėsti kelius. Iškvėpdami tegul nuleidžia rankas išilgai kūno ir suglaudžia kelius. Judanti vaiko figūra gali simbolizuoti prasiskleidžiančią ir susiglaudžiančią gėlę.ORO UŽTERŠTUMO PROFILAKTIKA MOKYKLOJE

Pagrindinė oro užterštumo profilaktikos priemonė – ventiliacija. Vėdinant patalpas, į jas patenka grynas ir pašalinamas užterštas oras. Ventiliacija gali būti natūrali ir mechaninė. Natūraliai oras pasikeičia per sienų, lubų ir kitų paviršių angutes, langų ir durų plyšius. Varstant duris, atidarant langus, orlaides ir viršulanges. Padarius skersvėjį ventiliacija būna efektyvesnė 50 kartų. Skersvėjis daromas tik tuomet jei patalpoje nėra vaikų.

Mechaninei ventiliacijai naudojama ventiliatorių ar kitokių įtaisų jėga, tačiau per užsiėmimus mechaninė ventiliacija pagreitina oro judėjimą, padidina šalto oro patekimą per langų ar sienų plyšius. Todėl vaikai sėdintys prie išorinės sienos gali jausti šiluminį diskomfortą, peršalti.

Mokyklos patalpų oro užterštumas susijęs su moksleivių skaičiumi klasėje, jų sveikata. Kuo mažiau klasėje moksleivių, tuo geresnis oras. Jei klasėje daug moksleivių, turinčių nesveikus dantis, infekcinius židinius nosiaryklėje, oras bus labiau užterštas mikrobais. Todėl reikia reguliariai gydyti dantis ir likviduoti visus infekcijops židinius, išsiskiriančius į aplinką mikrobus.KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGŲ PROFILAKTIKA MOKYKLOJE

Šiomis ligomis moksleiviai serga gana dažnai. Dauguma šių ligų susijusios su peršalimu, todėl mokyklos patalpose neturi būti skersvėjų. Žiemą, esant šaltam orui, moksleiviai į lauką tturi eiti apsirengę . moksleiviams reikia aiškini apie persišaldymo žalą ir padarinius.

Su persišaldymu susijusios kvėpavimo organų ligos dažniausiai yra ūmios. Gydomos jos greitai praeina ir moksleivio sveikatai didelės žalos nepadaro. Jei ligos kartojasi, jos gali pereiti į lėtinę formą. Maždaug penktadalis visų moksleivių serga lėtiniu gomurio migdolų uždegimu – tonzilitu. 12-14 metų mergaitėms ši liga dar dažnesnė ir siekia 27%. Lėtinį tonzilitą sukelia užterštas oras, persišaldymas.

5-10 metais gomurio migdolai gali labai išvešėti – hipertrofuotis. Hipertrofijos atsiranda persirgus infekcinėmis ligomis, kartojantis slogai.

Adenuodų simtomas – negalėjimas kvėpuoti per nosį. Moksleiviai kvėpuoja per burną, miega išsižioję. Miegas būna neramus. Vaikai knarkia, dažnai atsibunda, juos kamuoja baisūs sapnai miego metu. Dėl to jie naktį nepailsi, ir dieną skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, greitu nuovargiu. Tokiems moksleiviams blogėja atmintis, pažangumas, dažnai jie karba per nosį.LIGOS

BRONCHITAS

Vaikų bronchitas paprastai būna ūminis. Dažnai jis yra virusinės kilmės, sukeltas „plintant“ nosiaryklės uždegimui, kuris apima visą plaučių medį(tracheo – bronchitas). 90% jo sukelia virusai. Dažniausiai sergama žiemą, daugiau drėgno klimato zonose.

Vaikai kosti sausai, ypač naktį. Po to kosulys tampa produktyvus(pradedama atkosėti skreplių). Temperatūra gali ir nepakilti. Kosulys kartais gali būti „švilpiantis“. Šis kosulys net gali sukelti vėmimą, kurio metu vaikas tam tikram laikui pašalina gleivių perteklių: intensyviai

susitraukiant pilvui, po to aktyviai iškvepiant, plaučiai „nudrenuojami“, kartu iš skrandžio išvalomos gleivės, kurias vaikas galėjo nuryti. Bronchitas neturėtų tęstis ilgiau nei 14 dienų.LĖTINIS BRONCHITAS

Jei vaikas dažnai serga bronchitu, tai gali būti ženklas, jog jis prisitaiko prie aplinkos: taip treniruojama organizmo gynybinė sistema. Liga dažniau kartojasi vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą, bet tai dar ne lėtinis bronchitas.

Lėtinis bronchitas gali būti tada, kai vaikas ilgiau kaip tris mėnesius per metus ištisai kosti su skrepliais ar be jų.

Dažniausiai jjo priežastys būna bakterijų sukeltos pūlingos prienosių ančių uždegimas, alerginės ligos, erzinantis aplinkos oras, ypač tabako dūmai, įgimti bronchų vystymosi defektai, cistinė fibrozė, taip pat įkvėpti svetimkūniai.PERŠALIMAS

Įprastinis peršalimas – tai viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukeliama rinovirusų ir perduodama lašaliniu būdu. Infekcijai patekus į kūdykio organizmą dažnai pažeidžiami bronchai ir plaučių audinys. Nuo susirgusių vaikų galima užikrėsti tik pirmąsias dienas. Taipogi, suserga ne visi kontaktavę su ligoniu vaikai, o tik tie, kurie neturi pakankamai imuniteto.

Ligos simtomai:bendras silpnumas, sloga ir kosulys, ppabrinkusi akių, nosies bei ryklės, retkarčiais dar ir ausų gleivinė. Kūdykių, susirgusių šia liga pirmą kartą, pažeidžiama ir trachėja. Temperatūra būna įvairi – aukšta arba žema. Peršalimas trunka 7 – 10 dienų. Po to keletą mėnesių lieka imunitetas tokios rūšies vvirusui, sukėlusiam uždegimą. Jei peršalimas tęsiasi ilgiau nei 6 dienas ir daugiau nei 48 val. laikosi temperatūra, reikėtų kreiptis į gydytoją. Peršaldžius naujagimį taip pat visada reikia parodyti gydytojui.SLOGA

Sloga – dažniausias susirgimas. Sloga – tai nosies gleivinės uždegimas. Dažniausiai būna vienas iš viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Iš pradžių, dažniausiai slogą sukelia virusai, o vėliau, prie jos sukėlėjų dar prisideda bakterijos. Sloga gali prasidėti ir dėl alergijos. Sloga gali būti ūminė ir lėtinė. Ji plinta oru(lašaliniu būdu – ligoniui čiaudint ir kosint) arba liečiantis prie ligonio ar jo čiupinėtų daiktų. Inkubacinis laikotarpis trunka apie 1-4 dienas. Užkratą ligonis platina per inkubacinį laikotarpį ir dar 2-3 dienas jau pradėjus sloguoti – vėliau užkratas nebeplinta.

Suaugusieji ir vyresnio amžiaus vaikai sloga serga plyginti nnesunkiai. Kūdykiams ir vaikams sloga tampa sunkia liga. Mažyliai karščiuoja(kūdykiai net iki 40º temperatūros, dėl to gali prasidėti traukuliai), negali normaliai žysti. Neįstengdami kvėpuoti pro nosį, mėgina įkvėpti pro burną.

Dažniausiai, ypač mažyliams, pasitaiko ūmios slogos komplikacijos: prasideda ausų uždegimas ar prienosinių ančių uždegimas, rečiau – plaučių uždegimas. Sloga praeina per 80 dienų. Jei ji tęsiasi ilgiau, reikia kreiptis į gydytoją, jis nustatys ligos priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą.RYKLĖS UŽDEGIMAS

Ryklės uždegimą sukelia virusai arba bakterijos: vaikus iki dviejų metų dažniausiai ppaliečia virusai, o darželinukus ir mokyklinukus – bakterijos, paprastai A grupės streptokokai. Jie yra kartu ir skarlotinos sukėlėjai. Šio pobūdžio uždegimai taip pat perduodami lašaliniu būdu.

Iš lėto arba labai staiga pradeda skaudėti gerklę, sunku ryti, užpakalinė ryklės sienelė, gomurys, liežuvėlis, bei gomuriniai migdolai parausta ir paburgsta, o gleivinė gali pasidengti panašiomis į stiklą gleivingomis apnašomis. Kai kurie vaikai karščiuoja, aiškiai apčiuopiami jų kaklo limfmazgiai, galintys padidėti net iki pupelės dydžio. Kai uždegimą sukelia virusai, gleivinės paraudimas būna stiklinis, šviesiai rausvos spalvos, gali pakilti aukšta temperatūra, o kai bakterijos – paraudimui būdingas tamsus raudonis su gleivingomis apnašomis arba pūlingi spuogiukai ir nelabai aukšta temperatūra.

Kad nustatytumėme, ar yra uždegimas, pasodinkite vaiką prieš ryškią šviesą, paprašykite jo plačiai išsižioti, atlošti galvą ir tęsiamai tarti „Aaaa.“. tuo metu galite pamatyti užpakalinę ryklės sienelę. Kad jos neuždengtų liežuvis, lengvai pripauskite užpakalinę jo dalį švariu, plačiu šaukštu arba medine mentele. Tai darykite atsargiai, nes gali sukelti vėmimą. Jei po 3-4 dienų paraudimas nepraeina ir vaiko savijauta nepagerėja, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kad išvengtume komplikacijų.GERKLŲ UŽDEGIMAS

Gerklų uždegimą taip pat dažniausiai sukelia virusai, vėliau infekcija apima ir trachėją. Praėjus kelioms dienoms po užsikrėtimo atsiranda sausas, šiurkštus, lojantis kosulys, užkimsta balsas. Kai kada kosulys būna lyg begarsis, balsas dduslus. Kartkartėmis visai nutrūksta, ligonis negali šnabždėti. Kai kurie vaikai karščiuoja.

Įpatinga loringito forma yra epiglotitas, gyvybei pavojingas antgerklio uždegimas. Ligonis nekosti, bet jam sunku kalbėti. Reikia skubiai kviesti gydytoją, nes ligoniui kyla pavojus uždusti.PLAUČIŲ UŽDEGIMAS

Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Plaučių uždegimą sukelia įvairūs infekcijos sukėlėjai (patogeniniai bakterijos ir virusai), patekę į plaučių alveoles. Jis gali kilti kaip peršalimo arba bronchito komplikacija, tačiau kartais atsiranda savaime, atrodytų, be įpatingos priežasties.

Plaučių uždegimu sergantis vaikas atrodo liguistas, gali pakilti aukšta temperatūra. Kosulys būna sausas arba drėgnas, garsiai lojantis ir skausmingas, vaikas kvėpuoja dažnai ir negiliai. Kvėpuodamas dūsta, burna ir lūpos pamėlsta. Aiškiai matosi kaip įkvepiant įsitraukia kūdykių ir mažų vaikų tarpšonkauliai, taip pat viršraktikaulinės sritys, virpa nosies sparneliai. Tuo pat metu daugelis vaikų skundžiasi pilvo skausmais. Kilus mažiausiam įtarimui, kad gali būti plaučių uždegimas, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.PRIENOSINIŲ ANČIŲ UŽDEGIMAS

Prienosiniams ančiams priskiriami žandiniai, kaktiniai, pleištakaulių bei akytkaulių ančiai. Jų uždegimu, sukeltu virusų, dažniausiai serga maži vaikai ir jaunuoliai. Prienosinių ančių apimamos ligos labiausiai priklauso nuo vaiko amžiaus: žandinio ir akytkaulio ančių uždegimais serga darželinukai, pleištakaulio ančio uždegimu – mokyklinio amžiaus vaikai. KKaktinis antis, nors ir susiformuoja jau antraisiais gyvenimo metais, tačiau jo uždegimu vaikas gali susigti tik nuo dešimties metų.

Virusiniai ūminiai prienosinių ančių uždegimai panašūs į ūminę virusinę slogą ir tęsiasi 1-2 savaites.

Bakterijų sukeltas uždegimas, priešingai – nerodo jokios pagerėjimo tendencijo ir po mėginio patvirtinimo būtina naudoti antibiotikus. Tipiški ligos požymiai – gelsvai žalios, tąsios išskyros iš nosies, dirginantis kosulys, nes gleivės teka per užpakalinę ryklės sienelę ir ją erzina. Vaikai dažnai kosti kelias minutes iki vėmimo, ypač vakarais, numigę porą valandų ir rytais, prieš pabusdami. Daugelis vaikų skundžiasi galvos skausmai, dažniausiai palenkia ją į priekį.

Jei išskyros patenka į vidurinę ausį, gali kilti skausmingas vidurinės ausies uždegimas.IŠVADOS

Iš šio referato temos galime daryti tokias išvadas, kad norint būti sveikam, žvaliam, turėti sveikus kvėpavimo takus, reikia save saugoti ir atėjus ligai laiku kreiptis į gydytoją. Pagal aprašytas ligas mes turime saugoti ne tik save, o įpatingai pasirūpinti savo mažaisiais. Tad stenkimės maitintis sveikai, kvėpuoti grynu oru, sportuoti, o svarbiausia- nepamirškime ir savo mažųjų. Išveskime juos į lauką, leiskime pakvėpuoti tyru oru.

Švelnus rūpestis ir mamos ar tėčio fizinis artumas veikia vaiko sielą tarsi gydomasis balzamas.LITERATŪRA

1. Dr. med. Helmut Kendel „Vaikų ligos“ – K., 96m.

2. E. Andriulis, E. Grinienė, M. Černauskienė „Moksleivio fiziologija

ir higiena“, 95 m

3. www.sveikas.lt

4. Žanas Polis Alo „50 būdų, kaip išvengti kvėpavimo organų ir kaip lengviau nuo jų pagyti“, K.,“Šviesa“, 95 m.