Aids

Pasaulinė AIDS kampanija’ 2004 “Moterys, mergaitės ir ŽIV/AIDS”

Kampanijos šūkis:

“Ar išgirdai mane šiandien?”

2004 metų pasaulinės AIDS kampanijos tikslas – skatinti pasaulinę veiklą, siekiant užkirsti kelią ŽIV/AIDS epidemijos plitimui, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir merginoms bei pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimui.

Pagrindiniai kampanijos teiginiai:

• Moterys ir merginos yra labiau pažeidžiamos ŽIV infekcijos.

• Moterys-lyderės turi atvirai kalbėti apie ŽIV ir AIDS.

• Moterys dažniausiai yra vilties ir stiprybės šaltinis, jos vienija šeimas bei bendruomenes ir turi dideles galimybes ŽIV infekcijos ir AIDS prevencijoje dirbti visuomenės llabui.

• Moterys gali įtakoti įvairias organizacijas dėl stigmos ir diskriminacijos, susijusios su

ŽIV/AIDS, mažinimo.

• Su ŽIV gyvenančios moterys gali ypač efektyviai dalyvauti ir teigiamai įtakoti ŽIV/AIDS prevenciją.

• Visapusė ŽIV/AIDS prevencija leidžia moterims pačioms apsaugoti save.

• Išsilavinimo prieinamumas mažina jaunų mergaičių pažeidžiamumą ŽIV.

• Moterų teisės į nuosavybę apsauga padeda išsaugoti šeimas.

• Smurtas prieš moteris spartina ŽIV plitimą.

• Vyrai ir vaikinai, bendruomenių nariai ir lyderiai vyrai turės visapusės naudos skirdami pagrindinį dėmesį moterims ir merginoms.

Kodėl moterys ir mergaitės?

Moterys ir mmergaitės yra ypač pažeidžiamos ŽIV/AIDS – beveik pusė asmenų, gyvenančių pasaulyje su ŽIV/AIDS, yra moterys. Tai susiję su informacijos apie ŽIV/AIDS, socialinių-bendravimo įgūdžių, medicininės priežiūros ir pagalbos stoka.

Tyrimai rodo, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV moterims yra 2 kartus didesnė, o mmerginoms 2,5 karto didesnė nei vyrams ar vaikinams, nes ŽIV infekcija lengviau perduodama iš vyro moteriai, nei atvirkščiai.

67 proc. naujų ŽIV infekcijos ir AIDS atvejų besivystančiose šalyse registruojami tarp jaunų – 15-24 m. amžiaus žmonių, iš jų 64 proc. sudaro jaunos moterys ir mergaitės.

Per paskutiniuosius du dešimtmečius nuo AIDS pasaulyje mirė 30 mln. žmonių, o 40 mln. gyvena su ŽIV/AIDS. 6 milijonams gyvenančiųjų su ŽIV/AIDS neturtingose šalyse skubiai reikalinga antiretrovirusinė terapija, o moterys ir vaikai tarp jų sudaro didžiąją dalį tų, kuriems reikalinga priežiūra, gydymas ir palaikymas.

Moterys vis dar negali kontroliuoti savo lytinių partnerių elgesio, todėl du kartus dažniau nei vyrai užsikrečia ŽIV. ABC (angl. abstinence, be faithful, condom) prevencijos metodas (abstinencija, ištikimybė ir prezervatyvas) netenka prasmės tten, kur moterys patiria seksualinį smurtą ar yra diskriminuojamos lytinių partnerių.

Moterims tenka visa buitinių darbų namuose našta, rūpinimasis šeimos nariais bei ŽIV užsikrėtusiųjų ir AIDS sergančių šeimos narių priežiūra. Skurdas, buities darbus lengvinančios infrastruktūros nepakankamumas kartu su ŽIV/AIDS dar padidina moterų rūpesčių naštą ir sąlygoja socialines, medicinines ir ekonomines problemas ateityje.

Mokyklos lankymas turi apsauginę funkciją – išsilavinimas yra vienas iš pagrindinių apsauginių priemonių prieš ŽIV plitimą ir AIDS pasekmes. ŽIV infekcijos epidemijos labiausiai paliestose šalyse per paskutiniuosius dešimt mmetų sumažėjo mokyklas lankančių mergaičių, nes joms tenka sergančiųjų giminaičių, jaunesnių brolių ir seserų priežiūros našta.

Ši kampanija skiriama didinti informuotumo lygį įvairiais klausimais, liečiančiais ŽIV/AIDS poveikį moterims ir merginoms, ir padėti juos spręsti.

ŽIV infekcijos ir AIDS epidemiologinė situacija tarp moterų Lietuvoje

Pirma ŽIV užsikrėtusi moteris Lietuvoje diagnozuota 1990 metais Vilniuje. Iki š.m. lapkričio 1 d. šalyje užregistruotos 99 ŽIV užsikrėtusios moterys. 22 proc. ŽIV infekuotų moterų Lietuvoje užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, kitos – vartodamos intraveninius narkotikus. Nustatyta, kad tikimybė moteriai užsikrėsti ŽIV lytinių santykių metu nuo vyro yra apie 3 kartus didesnė, nei vyrui nuo moters. Tikimybę užsikrėsti didina lytiškai plintančios ligos, lytinių organų uždegimai. Šiais metais, lyginant su 2003 metais, moterų, užsikrėtusių heteroseksualių lytinių santykių metu, padaugėjo 1,5 karto.

Daugelis iš 99 ŽIV užsikrėtusių moterų yra reprodukcinio amžiaus, todėl didėja pavojus perduoti ŽIV perinataliniu būdu savo vaikams. Taikant perinatalinę ŽIV infekcijos perdavimo profilaktiką, tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV nuo 30 proc. sumažėja iki 2 proc., todėl rekomenduojama visas nėščiąsias dar intensyviau tirti dėl ŽIV. 2003 metais tokių tyrimų nėščioms moterims buvo atlikta 1,7 karto daugiau nei 2002 metais. Iš 99 ŽIV užsikrėtusių moterų gimdė penkios, viena iš jų – du kartus. Pirminiais duomenimis visi 6 ŽIV užsikrėtusiųjų mmoterų pagimdyti kūdikiai gimė 6 sveiki, t.y. neužsikrėtę ŽIV.

Lietuvos AIDS centro duomenimis, 19 ŽIV užsikrėtusių moterų vertėsi arba verčiasi prostitucija, tokiu būdu auga pavojus, kad per jų lytinius partnerius ŽIV gali išplisti ir bendroje populiacijoje.

Hepatitas C žmogaus gyvenimo trukmę sumažina iki 18 metų

Hepatito C infekcija žmogaus gyvenimo trukmę sumažina iki 18 metų. Tai parodė ilgalaikis tyrimas, kurio metu medikai Austrijoje 27 metus stebėjo 442 infekuotus pacientus. Studiją, anot žinių agentūros APA, užsakė Austrijos sveikatos ministerija.

Hepatito eksperto Peterio Ferenci teigimu, ankstyvos mirties išvengti padeda tik ankstyva hepatito diagnozė ir gydymas. Beveik nė vienas tirtų pacientų nesulaukė daugiau kaip 60-ies metų.

P. Ferenci pabrėžė, kad hepatitas C dažniausiai aptinkamas tik atsitiktinai arba taip vėlai, kad žmogui jau yra pasireiškusios komplikacijos arba nebepagydomi sutrikimai. 30 proc. ligonių tuo metu jau būna smarkiai pažeistos kepenys – jiems nustatoma cirozė arba kepenų vėžys. Mediko teigimu, laiku diagnozavus ligą, iki 63 proc. visų pacientų gana sėkmingai gali būti gydomi medikamentais „Ribavirin“ ir „Peginterferon“.

Apskritai, anot studijos, hepatitu C sergančių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėja 15 metų, o moterų – net 18 metų.

80 proc. hepatitu C susirgusių pacientų išsivysto chroniška kepenų liga, laipsniškai naikinanti kepenis ir galiausiai sukelianti kepenų cirozę arba kepenų vėžį. HHepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis Austrijoje. Anot duomenų, visoje Europoje hepatitu C užsikrėtę yra 3-5 milijonai žmonių.

Hepatitas C buvo identifikuotas tik 1989 metais. Jis plinta per kraują, taigi – ir per narkotikams naudojamus švirkštus. Ligos simptomai pradžioje dažniausiai nepasireiškia. Vėliau žmogų pradeda kamuoti į gripą panašūs simptomai, nuovargis, pykinimas arba kartais – gelta.

Kas yra ŽIV/AIDS

ŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV).

ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių seką galima pavaizduoti taip:

DNR RNR baltymas

Retrovirusų (lot. retro – atgal) sintezės seka kitokia:

RNR DNR RNR baltymas

Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome).

Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais.

Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. –antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie

skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950-60 m. ir 70 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu.

Viruso plitimo būdai

Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis ččia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus.

Per lytinius santykius

• Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai).

Per kraują

• Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu (lango) pperiodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.

• Narkotikų vartojimas. Tikimybė užsikrėsti – 90 proc. Pavojinga leistis narkotines medžiagas, naudojantis bbendromis adatomis ir švirkštais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo švirkštais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką iš bendro indo, išlieka galimybė užsikrėsti ŽIV ir virusiniu hepatitu C (tai viena pagrindinių virusinio hepatito C plitimo tarp narkomanų, priežasčių). Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m.

• Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas.

• Organų transplantacija. Žmogus rizikuoja, jei jam transplantuojamas organas priklauso ŽIV infekuotam donorui. Tyrimus sunkina inkubacinis periodas.

ŽIV neplinta:

• Oro lašeliniu būdu. Neužsikrėsite kosint, čiaudint, bučiuodamiesi, per prakaitą ar ašaras.

• Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu. Neužsikrėsite naudodamiesi tualetu, vonia, sauna, baseinu, iindais, suolais, sporto įrankiais, liesdami vienas kitą, žaisdami, gyvendami šalia infekuoto asmens, valgydami infekuoto asmens paruoštą maistą.

• Vabzdžių įkandimus. Neplatina uodai ir erkės.

Pastebimi simptomai gali būti tokie:

• • padidėję limfmazgiai,

• • sausas nuolatinis kosulys,

• • nuovargis,

• • dažnas viduriavimas,

• • apetito stoka,

• • sparčiai mažėjantis kūno svoris,

• • dažnos infekcijos,

• • odoje įskilę raudoni mazgai, šiek tiek panašūs į žemuoges ar grybus rankų ir kojų tirpimas,

• • motorikos sutrikimai,

• • psichikos sutrikimai.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, netgi gripui ar peršalimui. Žmogus turi susirūpinti, jeigu simptomai iilgai neišnyksta ar skiriasi nuo anksčiau turėtų, jeigu be aiškios priežasties jaučiasi fiziškai labai pavargęs.

Be to, reikėtų paaiškinti, kad čia turimas omenyje labai stiprus naktinis prakaitavimas, nepriklausantis nuo kambario temperatūros, – jo metu išsiskiria tiek prakaito, kad pižama ir paklodė permirksta kiaurai.

MITAI Iš kur atėjo AIDS?

Apie AIDS prikurta daugybė mitų, paskleista daugybė gandų. Štai populiariausi:

• AIDS kilo iš žaliųjų beždžionių. Žmonės užsikrėtė virusu, valgydami žalias beždžionių smegenis.

• ŽIV išrado sovietų mokslininkai, išbandydami naują biologinį ginklą.

• AIDS, prancūzams Sacharos dykumoje išbandant branduolinį ginklą, atsirado dėl radiacijos.

• Pirmieji ŽIV užsikrėtė JAV kareiviai, lytiškai santykiaudami su Vietnamo beždžionėmis.

• AIDS sukėlė gėjai ir narkomanai.

• AIDS – tai CŽV sąmokslas.

• AIDS į Afriką atvežė baltieji turistai.