Gaubtasėkliai

Gaubtasėkliai (žiediniai) augalai – labiausiai prisitaikę prie dabartinių sąlygų ir labiausiai paplitusi augalų grupė.Gaubtasėklių sėklą gaubia apyvaisis.Jie auga visuose biotopuose – nuo gėlo vandens iki dykumų ir nuo amžinojo įšalo iki karštųjų atogražų.Gaubtasėklių žiedas yra sudarytas iš kelių rūšių labai pakitusių lapų, išsidėsčiusių cikliškai ir prisitvirtinusių prie pakitusio stiebo viršaus, vadinamo žiedsosčiu.Išorėje išsidėstę taurėlapiai dažnai būna žali ir visai panašūs į paprastus lapus.Jie dengia žiedą iki jam išsiskleidžiant.Toliau eina vainiklapiai,kurie paprastai būna spalvoti ir dideli.Jų spalva padeda privilioti vabzdžius apdulkintojus.Į vvidų nuo vainiklapių aplink piestelę išsidėstę ratu kuokeliai – žiedadulkes gaminanti žiedo dalis.Kiekvienas kuokelis turi ploną kuokelio kotelį, kurio viršūnėje yra dulkinė – pakitės sporofilas, turintis mikrosporanges,kuriose gaminas žiedadulkės (mikrosporos).Piestelė – tai žiedo dalis,turinti vieną arba daugiau suaugusių vaislapėlių (pakitusių sporofilų,kuriuose yra sėklapradžiai su megasporangėmis).Piestelė susideda iš purkos,liemenėlio ir mezginės.Vaisius tai išaugusi ir pakitusi mezginė, kuri sultingu ar sausu apvalkalu gaubia viduje esančią sėklą.Visos žiedinių augalų rūšys skirstomos į 2 klases : vienaskilčių ir dviskilčių.Skiriamoji gaubtasėklių ypatybė – veda vaisius.kurie iišsivysto iš žiedo mezginės.

Vienaskilčių klasė

Ši klasė suskirstyta į 104 šeimas, iš kurių reikšmingiausios varpinių ir lelijinių.Būdingas gemalas su viena sėklaskilte, paprasti lapai, kurių gyslotumas lygiagretus arba lankiškas.Šaknų sistema – kuokštinė.Indų kūleliai išsidėstę netvarkingai, neturi brazdo, todėl šaknys ir stiebas dažniausiai įį storį neauga.Žiedai trinariai.

Lelijinių šeima. Tai daugiamečiai augalai – žolės, rečiau sumedėję, įvairaus dydžio, turinčios šakniastiebius,svogūnus, gumbasvogūnius,entomofilai.Stiebas status, bet yra ir laipiojančių.Lapai plokšti, bekočiai, išsidėstymas pražanginis.Žiede 6 kuokeliai.Vaisius dėžutė (tulpių) arba uoga (pakalnučių).Žiedai gali būti pavieniai (tulpės) arba susitelkę į rutuliškus žiedynus (svogūno) ir kekės (lelijos).Lelijos genties augalų svogūnas skiltėtas, stiebas stačias, lapai siauri, žiedai dideli,vaisius dėžutė.Lietuvoje saugomos dekoratyvinės lelijos – baltoji, raudonoji.Lietuvoje auga šie lelijinai : česnakas, svogūnas,baltašaknė,paprastoji pakalnutė,keturlapės vilkuogės.

Varpinių šeima. Šios šeimos augalai vienmetės arba daugiametės žolės.Šaknys kuokštinės, stiebas tuščiaviduris, žiedo sritis ir apatinė stiebo dalis sustorėjusi.Iš stiebo ties bambliais išauga dvieiliai pražanginiai lapai., dažnai linijiški.Gerai išsivystęs požeminis šakojimasis.Pagal tai jie skirstomi į 3 grupes:

a) Šakniastiebiniai varpiniai, kurių ūgliai iš krūmijimosi mazgo auga horizontaliai po žeme, sudarydami šakniastiebius. (varputis,dirsė)

b) Retakeriai vvarpiniai – šoniniai ūgliai auga pagrindinio vertikalaus ūglio kryptimi, sudarydami purų kerą (pašarinis motiejukas).

c) Tankiakeriai varpiniai, kurių šoniniai antžeminiai ūgliai auga vertikaliai, beveik lygiagrečiai su motininiu ūgliu, sudarydami tank kerą, velėną (šluotsmilgė).

Žiedai daugumos augalų dvilyčiai.Žiedynai sudėtiniai – sudėtinė varpa (kvietys), varpašluostė (motiejukas), šluotelė (sora), burbuolė (kukurūzas).Žiedą sudaro 2 žiedažvyniai, 3 kuokeliai, viena mezginė, 2 purkos,dažniausiai plunksniškos.Varpinių augalų vaisius – grūdas (sėkla suaugusi su vaisiumi luobele).

Labiausiai paplitę varpiniai : kukurūzas – vienmetis augalas su sodriais,lancetiškais lapais; cukranendrė – pagrindinis cukrays šaltinis; ryžiai –– vienmečiai higrofiliniai augalai,kurių vaisius krakmolingas grūdas,kuriame mažai baltymų; kvietys – svarbiausia duoninė kultūra; smiltyninė rugiaveidė – auga pajūrio smėlynuose.

Dviskilčių klasė

Šių augalų sėkla su 2 sėklaskiltėm, šaknis dažniausiai liemeninė, lapų gyslotumas tinkliškas,indų kūleliai išsidėstę ratu,tarp medienos ir karnienos yra gaminamasis audinys , brazdas, žiedai penkianariai.Dviskilčių klasė skirstoma į kryžmažiedžių, erškėtinių, ankštinių,bulvinių, graižažiedžių šeimas.

Kryžmažiedžių šeima . Šios šeimos augalai – žoliniai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai, bet tarp jų yra ir puskrūmių bei krūmų.Būdingas pražanginis lapų išsidėstymas, šaknis liemeninė ir išsišakojant.Žiedynas daugumos kekė, žiedai taisyklingi.Išoriniai 2 kuokeliai trumpesni, o vidurinio rato 4 ilgesni.Vaisius – ankštara arba ankštarėlė.Sėklaskiltėse yra aliejaus.Šios šeimos reikšmingiausi atstovai : daržovės, pašariniai augalai (ropinis kopūstas), prieskoniniai augalai (krienas), vaistiniai augalai (rapsas,garstyčia).Jų tarpe yar daug piktžolių : pikulės,svėrės.

Erškėtinių šeima. Šiai šeimai priklauso medžiai,krūmai ir žolės.Daugelis erškėtinių – vaismedžiai, uoginiai augalai,vaistiniai (ieva,erškėtis), dekoratyviniai (rožė,gudobelė).Erškėtinių žiedai taisyklingi, su laisvais vainiklapiais,penkianariai, susitelkę į įvairius žiedynus.Žiedo dalys išsidėsčiusios ratais.Vaisiai įvairūs – tikrieji (dėžutės,riešutėliai, kaulavaisiai) ir netikrieji bei sutelktiniai.Vaisiuose yra organinių rūgščių,cukraus,vitaminų.Lapai parasti ir sudėtiniai, visada išsidėstę pražangiai ir turi prielapius.Erškėtinių šeimos pvz : obels genties žiedynai skėtiški, vyšnių žiedynas paprastas skėtis.

Ankštinių šeima. Šios šeimos lapai pražanginiai su prielapiais.Žiedai dvilyčiai, susitelkę į žiedynus (galvutė, kekė) arba auga pavieniui.Turi 10 kuokelių.Viena piestelė.Vaisiai – įvairios ankštys, kurios aatsidaro arba būna vienasėklės ir neatsidarančios (dobilas).Daugumai augalų būdingos šakninės bakterijos simbiozė.Ant ankštinių augalų šaknų susidaro gumbeliai, kurių ląstelėse veisiasi gumbelinės bakterijos.Jos kaupia atmosferos azotą, todėl ankštinių augalų vaisiuose daug baltymų.Šiai šeimai priklauso daug maistinių augalų (pupelės, žirniai,soja).

Bulvinių šeima.Šios šeimos augalai daugiausia žoliniai, tačiau viena skitas yra medėjantis (karklavijas).Turi taisyklingus žiedynus.Vaisiai daugiasėkliai, sultingi – uoga (pomidorų, bulvių) ir sausi – dėžutė (drignių, durnaropių).

Graižažiedžių šeima.Tai žoliniai augalai.Būdingas žiedynas graožas.Atskiras žiedas yra penkianaris.Žiedui peržydėjus išsivysto po vieną lukštavaisį.Graižažiedžių žiedai yra 4 tipų : vamzdiški, liežuviški, netikri liežuviški ir piltuviški.Žiedai graiže pražysta ne tuo pačiu metu – pirma pražysta kraštiniai, po to – viduriniai.Žiedsostis nevienodas – plokščias (usnių), iškils pilnaviduris (bekvapės ramunės).Iš kultūrinių augalų labiausiai naudojama saulėgrąža.

Gaubtasėklių dauginimasis

Žiedadulkės, kurios formuojasi dulkinėje, šiokiu ar tokiu būdu patenka ant purkos ( įvyksta apdulkinimas); tuomet iš žiedadulkės išauga dulkiadaigis, kuris prasiskverbia išilgai liemenėlio iki mezginės ir pasiekia sėklapradį, kur įvyksta kiašialąstės apvaisinimas, po kurio sėklapradis palaipsniui persiformuoja į sėklą, o piestelė – į vaisių.Jeigu žiedas turi kuokelius ir piesteles tai tokį žiedą vadiname dvilyčiu, jeigu vien kuokelius arba vien piesteles – tai vienalyčiu.Žiedai turintys vien kuokelius vadinami vyriškais, o vien piesteles – moteriškais.Žiedadulkių pernešimas nuo vieno augalo žiedų ant kito vadinamas kryžminiu.Kiekvieną žiedadulkę dengia apvalkalas, kurio ppaviršius dažniausiai yra nelygus.Todėl žiedadulkės geriau prikimba prie vabzdžių apdulkintojų ir žiedo purkos.Į purkos paviršių išsiskiria lipnus, žiedadulkes sulaikantis skystis.Čia žiedadulkė sudygsta, išleisdama ilgą ir lapai ploną dulkiadaigį.Dulkiadaigis iš pradžių auga tarp purkos ląstelių, po to išilgai liemenėlio ir pagaliau prasiskverbia į mezginę.Mezginės viduje yra sėklapradžiai.Augančiu dulkiadaigiu iš žiedadulkės skverbiasi 2 ląstelės, tueinčios stambius branduolius.Tai spermiai.Į sėklapradį įauga dulkiadaigio galiukas.Kiašialąstė susilieja su vienu spermiu.Įvyksta apvaisinimas.Kitas spermis susilieja su didžiausia sėklapradžio ląstele.

Gaubtasėklių nelytinė karta.

Mikrosporofilas (kuokelis) ir makrosporofilas (vaislapėlis).Mikrosporangė (dulkializdis) ir makrosporangė (sėklapradis).Mikrosporos (žiedadulkės) motininė ląstelė ir makrosporos (gemalinio maišelio) motininė ląstelė.

Gaubtasėklių lytinė karat.

Žiedadulkės vegetatyvi ląstelė ir antipodos.Žiedadulkės generatyvi ląstelė ir kiašialąsrė ir sinergidos.Generatyvus žiedadulkės branduolys ir kiašialąstė.

Žiedų formulės

Vienaskilčiai.

Lelijinių šeima V3+3K3+3P(3)

Varpinių šeima V

Dviskilčiai

Kryžmažiedžiai K2+2C4A2+4G(2)

Erškėtiniai

Ankštiniai T5V1+2+(2)K(9)+1P1

Bulviniai T(5)V(5)K5P1

Graižažiedžiai