Sveika mityba

Turinys

Įvadas 3

Pagrindiniai racionalios mitybos dėsniai 4

Baltymų vartojimo taisyklės 5

Angliavandenių vartojimo taisyklės 6

Riebalų vartojimo taisyklės 7

Kaip vartoti vaisius? 7

Išvados 8Įvadas

“Žmonės ne miršta – jie save nužudo”, – sakė Seneka .

Milijonai žmonių gyvena nesukdami sau galvos nei dėl mitybos, nei dėl sveikatos, manydami, kad nuo bet kurios ligos juos išgydis tabletės.

Vartotojų visuomenėje reikia nemažos dvasinės stiprybės sveikai gyventi. Vyksta natūrali atranka – silpnieji paklūsta vartotojiškai gyvenimo nuostatai ir ilgainiui papildo per anksti paliegusių, susenusių žmonių gretas, o stiprieji, kuriems užtenka drąsos gyventi savo protu, semiasi išminties ir sveikatos iiš natūralių gamtos dovanotų šaltinių.Pagrindiniai racionalios mitybos dėsniai

Hipokratas sakė: “Kiekviena liga turi savo priežastį, kurios nepašalina jokie vaistai”.

Moksliškai įrodyta, kad racionali maitindamiesi galime pasiilginti gyvenimą 10 – 20 metų. Tarp organizmo ir aplinkos be paliovos vyksta medžiagų ir energijos apykaita. Augalijos ir gyvūnijos pasaulis pateikia žmogui milžinšką maisto įvairovę. Pagrindinė problema yra išsirinkti iš tos visos įvairovės tai, kas iš tikrųjų yra būtina ir naudinga.

Viena didžiausių žmogaus klaidų yra požiūris, kad pats įvairiausias maistas gali palaikyti organizmo tinkamą būklę.

Teoriškai įvairus, ssu dideliu kiekiu gyvūninių baltymų ir anglevandenių valgis turi teikti sveikatą, tačiau toks maistas, deja, atneša ligas ir kančias.

Išmintingasis Hipokratas yra pasakęs: “Žmogus gimsta sveikas, visos ligos pas jį ateina pro burną su valgiu”.

Kiekvienai produktų grupei skrandis išskiria vis kitų ffermentų. Baltymingieji produktai paskatina skrandyje ir žarnyne išsiskirti rūgščių fermentų, o turintieji angliavandenių – šarminių.

Jei valgome baltymingus produktus drauge su angliavandeningaisiais, tai išsiskyrę skirtingi fermentai reaguoja tarpusavyje ir iš dalies neutralizuojasi. Dėl to baltymai ir angliavandeniai pasklinda skrandyje ir žarnyne nesuvirškinti. Nesuvirškinto maisto liekanos keliauja plonąja žarna ir gula sluoksniais ant sienelių – “užmūrija” žarnas iš vidaus. Pirma, žarnynas pradeda mažiau įsiurbti medžiagų – pagrindinė antsvorio priežastis: antra, pažeidžia virškinimoliaukas ir prastina virškinimą: trečia, gausina sukeliančių ligas bakterijų< kurios naikina virškinamojo trakto sveiką mikroflorą. Nesuvirškintas maistas drauge su ligas sukeliančių bakterijų fiziologiniais produktais patenka į storąją žarną. Cia metų metus pūva ir rūgsta, pradeda sukelti ligas. Dėl virškinimo sistemos ir išangės funkcijų sutrikimo sitrinka kepenų filtruojamoji funkcija, todėl kraujyje pagausėja bbilirubino, tulžies pūslėje ir inkstuose pradeda susidarinėti smėlis bei akmenys, ant kraujagyslių sienelių nusėda cholesterolis, raumenyse ir sąnariuose kaupiasi įvairių rušių druskos, mažėja organizmo atsparumas, prastėja medžiagų apykaita.

Ansvoris, skrandžio, žarnyno, kasos, kepenų, ikstų, kraujotakos sitemos ligos ir daug kitų bėdų tėra vien tik padariniai. Jų pagrindinė priežastis – visų organizmo vidaus valomųjų sistemų užsiteršimas dėl netinkamo valgomų produktų derinimo.

Pavyzdžiui: valgome sriubą, mėsą su bulvėmis, paskui viską užgeriame saldžiu kompotu arba suvalgome apelsiną, bananą ar dar kokį desertą. Visi tie pproduktai reikalauja skirtingo virškinimo laiko ir jiems reikia skirtingų skrandžio sulčių. Skrandyje susidaro nesuvirškinamas mišinys. Prasideda vaisių skaidymas ir randasi alkoholis bei acto rūgštis, o juk tai yra nuodai. Bulvės, maišomos su mėsa, gamina labai nuodingą medžiagą – solaniną. Visa tai yra skrandyje kur tamsu ir šilta. (Prisiminkime, kaip daromas naminis vynas: susmulkinami vaisiai, dedami į indus ir statomi ir statomi tamsoje, kad rūgtų. ) Nieko nuostabaus, kad po tokių pietų gaminasi dujos, skauda skrandį, apima viso kūno sunkumas ir pan.

Jeigu organizme prasideda puvimas dėl netinkamai sumaišyto baltyminio maisto, tai susidaro sieros vandenilis (dažnai nuo kietai virtų kiaušinių), indolas, fenolis – labai stiprūs nuodai. Visi tie nuodai turi būti neutralizuoti ir pašalinti iš organizmosu šlapimu. Tačiau, kai mėsos “pakraunama” kasdien, organizmas neutralizuoti visų nuodų nepajėgia. Tuomet prasideda ligos: širdies negalavimai, per didelis arterinis kraujospūdis, arteriosklerozė, cukraligė, krešulinis kraujagyslių uždegimas, astma, alergija.

Kai tie du procesai, vadinamieji rūgimas ir pūvimas, prasideda žmogaus organizme – o taip atsitinka ne mažiau kaip kas antram žmogui, – tai galima laukti visų jau išvardytų ligų ir visų padarinių. Čia jau amžius nebeturi lemiamos reikšmės. Štai kodėl tinkamas produktų derinimas turi tokią didelę reikšmę sveikatai.

Viską galima skirstyti į baltymus, angliavandenius, riebalus, daržoves ir vaisius.Baltymų vartojimo taisyklės

1. Riebalus iir baltymus vartokite skirtingu laiku – riebalai sulėtina baltymų virškinimą dviem trimis valandomis

2. Gausiai valgomos žalios daržovės neutralizuoja riebalų veiklą.

3. Jei vartojate riebalus su baltymais (su aliejumi keptą mėsą ), tai reikia valgyti mėsą su dideliu kiekiu žalių daržovių. (agurkų, pomidorų, svogūnų galvučių ar laiškų, aguročių) .

4. Konkrečių baltymų verčiau nemaišyti su kitais baltymais. Kiekvieni vartotini atskirai: vieną kartą, pavyzdžiui, valgoma tik mėsa, kitą kartą tik žirniai, trečią – tik žuvis.

5. Baltymingus produktus geriausia valgyti vakarienei be aliejaus ir be jo turinčių padažų.

6. Mėsą geriausia kepti krosnyje, ant grotelių, aliuminio folijoje, nei kepti su aliejumi ir virti.

7. daržovių salotos valgytinos prieš kiekvieną baltymingą valgį.

8. Daugelis žmonių skundžiasi negalintys valgyti šviežių daržovių. Taip atsitinka dėl to, kad daržovės vartoja kartu su įvairiais kitais produktais: su duona, kruopomis, majonezu, aliejumi, – taigi be jokios tvarkos (sistemos). Salotos turi būti paprastos – geriausia iš penkių rušių įvairios spalvos daržovių.

9. Deja, daugelis daržovių turi radioktyvių nuklidų, todėl salotas reikia daryti iš daržovių, užaugintų nuosavame sklype arba ekologiškai švarių; jei tokių neturime, tai nuklidų galime atsikratyti taip: prieš ruošdami salotas turime daržoves tris valandas mirkyti sūdytame vandenyje tamsoje; šitaip sunaikinama 40% radionuklidų: tiesa, netenkame ir dalies vitaminų, bet galime į salotas šliūkštelti ką tik padarytų sulčių iš kopūstų, morkų, burokų.

10. Visos rūgštys, eesančios rūščiuose vaisiuose, trukdo išsiskirti skrandžio sultims ir skatina virškinamąjame trakte puvimą. Todėl visai nereikia skaninti mėsos rūščiais prieskoniais (actu, citrinos sultimis nei kt.).

11. Ypač yra žalinga mėsą valgyti kartu su bulvėmis. Dėl to derinio skrandyje gaminasi nuodinga medžiaga solaninas, kuri veikia nervų sistemą panašiai kaip migdomieji. Pavalgęs žmogus būna tingus, sustingęs, mieguistas.

12. Mėsos sultiniai: suvirškinti mėsos sultiniui organizms sunaudoja 30 kartų daugiau energijos negu suvirškinti mėsai. Jos patenka į verdamą sultinį. Taigi mėsos sultinys yra negyvo gyvūno kondensuotas ekstraktas. Mėsos sultinių verčiau visai atsisakyti. Kadangi gyvūniniai baltymai žmogui dideliais kiekiais nereikalingi, pakanka valgyti mėsos dukart per savaitę, žuvies – dukart per savaitę, naminių paukščių – dukart per savaitę, o baltymų verčiau gauti iš varškės – valgyti po 10 dekagramų kasdien, taip pat iš riešutų ir saulėgražų.

13. Mėsos ir žuvies reikia visada valgyti šviežiai paruoštų; nedera laikyti kitai dienai

14. Likus 10 minučių iki baigiant virti mėsai reikia įmesti obuolio skiltelę. Žuvis bus skanesnė, virdami kelis kartus užpilsite šalto vandens

15. Gyvūninių baltymų pakaitalai: 10 dekagramų riešutų visiškai patenkina paros baltymų poreikį. Suvalgyti 12 dekagramų ankštinių augalų per du kartus yra daug naudingiau nei suvalgyti 20 dekagramų mėsos r 30 dekagramų žuvies.Angliavandenių vartojimo taisyklės

1. Nedera vartoti duonos, bulvių, kruopų, cukraus, medaus kartu su citrusiniais vaisiais ir pomidorais, kadangi

naikinami fermentai, būtini virškinti angliavandeniams.

2. Reikia stengtis vienu kartu valgyti tik vienos rūšies produktą, turinti angliavandenių. Pavyzdžiui, u-valgius iš karto duonos, ir bulvių, ir saldžių sausainukų, prasideda rūgimas, kadangi skrandis negali vienu metu priimti ir virškinti daugiau negu vienos rūšies krakmolą.

3. Duonos, bulvių, miltinių gaminių, kruopų nevartokite su džemu, cukrumi, kadangi šių produktų mišinys sukelia skrandyje rūgimą. Štai kodėl suvalgę mielinę bandelę, spurgą su uogiene ar džemu, pajuntame rėmenį. Išimtį sudaro medus.

4. Saldžius ir džiovintus vaisius galim derinti su krakmolu: su duona, kruopomis, rryžiais.

5. Kruopas, duoną, bulves ir kitokiį krakmolą reikia vartoti atskirai nuo mėsos, žuvies, kiaušinių, geltonojo sūrio, varškės, nuo vadinamojo baltyminio maisto. Tarp anglevandenių valgio ir baltymų valgio reikia ne trumpesnės kaip 2 – 3 valandų pertraukos.

6. Krakmolą kaskart reikia vartoti vienos rūšies (kruopos be duonos, žirniai be duonos). Iš karto pavartojus kelių rūšių krakmolo išauga apetitas, todėl daugiau valgoma.

7. Krakmolo virškinimas prasideda jau burnije. Reikia gerai sukramtyti.

8. Bemieliai kepiniai, kruopos turi augalinių skaidulų, kurios išvalo virškinamąjį traktą. Vartoti tokius produktus yra puiki daugelio ligų pprofilaktika.

9. Kruopas reikia vartoti kasdien. Sveikiausios sveikatai yra grikių, kviečių, kukurūzų, miežinės kruopos, ryžių kruopos. Virti reikia be didelio kiekio vandens, tirštesnę košę. Šis patiekalas turi sudaryti trečdalį ikasdieninio mūsų valgio.

10. Košę geriausia virti “su pertrauka”. Pavyzdžiui, grikių kruopas verdame taip: grikius pperplauname ir mirkome 3 – 4 valandas; tame pačiame vandenyje verdame 3 – 5 minutes; suberiame smulkiai supjaustyto svogūno ir sandariai suvyniojame, kad neprarastų šilumos ir 15 – 30 minučių “bręstų”; prieš valgydami paskaniname sviestu arba aliejumi. Jei toks virimo būdas nepatinka dėl per daug lengvo virškinimo, galima virtis kruopas ir tradiciniu būdu.

11. Krakmolingą valgį rekomenduojama valgyti tarp 9.00 ir 13.00 valandų.

12. Prieš vartojant krakmolą būtinai reikia užvalgytidaržovių salotų.

13. Salotas geriausia daryti iš kopūstų, morkų, burokų, krapų, petražolių, berti druskos, dėti prieskonių. Reikia imti 40% kopūstų, 30% morkų, 20% šviežių arba virtų burokų. Daržovėse esantys fermentai padeda suvirškinti krakmolą.

14. Krakmolą ir cukrų vartokite skirtingu laiku. Neberkite cukraus į jokias kruopas. Duoną galima valgyti su medumi, bet sveikatai naudingiau medų ištirpinti šiltame virintame vandenyje ir iišgerti.Riebalų vartojimo taisyklės

Gyvūniniai riebalai: sviestas, grietinėlė, grietinė, taukai.

Augaliniai riebalai: aliejus, dauguma riešutų

1. Riebalus galima maišyti su angliavandeniais ir daržovėmis.

2. Riebalus reikia vartoti kiekiais: kasdien po 20 – 30 g aliejaus, 10 – 15 g sviesto.

3. Labai nesveika kaitinti riebalus daugiau kaip iki 1500 C, taigi nesveika keptikeptuvėje, nes visi riebalai, taip pat ir aliejus, virsta nuodingais junginiais. Kepamas valgis apsitraukia “odele”, primenančia polietileną. Toje “odelėje” yra sukeliančių vėžį medžiagų. Didėja pavojus susirgti. Taigi geriausia riebalus vartoti nekaitinus, ypač prieš pat valgymą.

4. Sviestą rekomenduojama valyti –– perlydyti. Perlydytas sviestas nedidina cholesterolio kiekio kraujyje, negenda ir gali ilgai išlikti be konservantų.Kaip vartoti vaisius?

1. Vaisius reikia vartoti atskirai nuo kitų produktų (kadangi sukelia rūgimą). Vaisių, išskyrus obuolius, nereikia valgyti tarp kitų valgių (dėl tos pačios preižasties) .

2. Vaisiai nedideliais kiekiais valgytini 20 – 30 minučių iki valgio.

3. Vaisiais maitinat ligonius H. Sheltonas pataria duoti šviežių ir raugintų vaisių skirtingu laiku.

4. Cukraus ir medaus bereikia jungti su greipfrutais ir kirais citrusiniais vaisiais.

5. Neberti cukraus ant vaisių. Vaisius geriausia valgyti sezoniškai. Žiemą daugiau valgyti džiovintų, vasarą šviežių, užaugintų jūsų krašte.

6. Žiemą ir pavasarį nevalgykite daug citrusinių vaisių, bananų, pomidorų, agurkų. Visi šie vaisiai ir daržovės užauginti dirbtinu būdu. Vaisiai, užauginti dirbtiniame dirvožemyje, nukrinta vos tik prinokę, todėl greitai pūva ir genda. Kad ilgiau nesugęstu,l juos apdoroja įvairiausiomis priemonėmis, kurios daro žalą mūsų organizmui.

Reikia maitintis produktais, užaugintais gyvenamame krašte, ir geriausia sezoniškai. Reikalas tas, kad kiekvienas augalas (vaisiai ir daržovės), turi informaciją, kuri susiformuoja veikiama klimato.

Vasarą reikia daugiau vartoti tų daržovių ir vaisių, kurie organizmą šaldo, o žiemą – daugiau kruopų ir džiovintų vaisių, organizmą šildančių.Išvados

Mūsų organizmas yra vieninga biosistema. Jis yra mus supančios gamtos dalelė, nuolat besikeičianti su visa gamta informacija per orą, vandenį ir maistą. Energija, kurios semiamės iš gamtos, mūsų organizme virsta intelektualine, ffizine ir dvasine.

Gyvendamas pagal gamtos dėsnius mūsų organizmas pats gydosi ir atsinaujina.

Kadangi tam, kad taptume sveiki, turime atsikratyti žalingų įpročių, įsišaknijusių per metų metus, pakeisti gyvenseną ir mąatyseną.

1. Tombakas M, Kaip ilgai ir sveikai gyventi. Vilnius:Asveja, 2002

2. Pagrandukas Nr.5. – Vilnius.1991

3. Gamtos galia Nr.2. – Vilnius. 2002

4. Cuzmor A., Petrišina O, Biologija. Kaunas. Šviesa, 1992