Kambarinės gėlės

AMARILIS- daugiametis svogūninis amarilinių šeimos augalas. Kilęs iš P.Amerikos. Lapai dvieiliai, žvilgantys, linijiški. Storo žiedstiebio viršūnėje 3-6 stambūs žiedai, forma primenantys lelijos žiedus, nuo baltos iki raudonos spalvos. Mėgsta šviesą.

KLIVIJA- amarilinių šeimos svogūninis augalas. Kilusi iš P.Afrikos. Lapai tankūs, tamsiai žali,linijiški, stiebas trumpas, šaknys mėsingos. Neaukštame žiedynkotyje būna po 6-12 žiedų. Dažniausiai auginama oranžinė klivija ir jos atmaina gelsvai dryžuotais lapais.Mėgsta gausų laistymą ir tręšimą.

BEGONIJA- begoninių šeimos puskrūmiai arba žolės, dažnai su šakniagumbiais. Kilusios iš Amerikos ir Azijos. Lapai aasimetriniai. Geriausia laikyti vazonuose.

PELARGONIJOS- snaputinių šeimos krūmai, puskrumiai ir žolės. Auginama daug hibridinių formų. Dideli žiedai, nuo baltų iki raudonų ar beveik juodų atspalvių. Lapai klostyti, smulkiai dantytais pakraščiais.

FUKSIJA- nakvišinių šeimos neaukštas krūmas arba medelis. Lapai smulkūs, žiedai puošnūs, nusvirę, ant plonų žiedkočių. Yra daug kultūrinių formų įvairiaspalviais, tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais. Gerai auga ant nesaulėtų langų palangių.

TRADESKANTĖ- komelinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Kilusi iš Amerikos. Auginama keletas rūšių ir formų svyrančiais arba stačiais stiebais, žaliais arba margais lapais. LLapai nuo ovalių pailgų iki linijiškų lancentiškų. Gerai auga ir šiltose, ir vėsiose patalpose.

SANPAULIJA- gesnerinių šeimos daugiametė žolė. Kilusi iš Afrikos. Lapai ovalios formos, apaugę plaukeliais. Žiedai panašūs į našlaitės žiedus. Sanpaulijos būna itin švelnių spalvų.

Sanpaulijų esama begalės veislių &– tuščiaviduriais, pilnaviduriais, banguotais arba garbanotais, baltų, rusvų, raudonų, violetinų ir mėlynų atspalvių bei dvispalviais žiedais, be to, visai mažyčių.

CHLOROFITAS- šiaudeninių šeimos daugiametis augalas. Kilęs iš P. Afrikos; dekoratyvus kambarinis augalas. Auga tankiais skrotelių kuokštais, iš kurių išaugina ilgas palaipas. Ant palaipų krauna mažus baltus žiedus ir ataugas, iš kurių galima užsiauginti naują augalą. Kambariuose auginama keletą veislių – seniausia yra žalialapė, bet populiaresnė dryžuota. Augalai gana gajūs ir nereiklūs. Mėgsta saulėtą, šviesią vietą, bet gerai pakelia ir ūksmingą.

ASPIDISTRA- Visažalis žolinis augalas. Tik vienos rūšies aspidistros auginamos kaip kambarinės gėlės ir kadaise buvo labai mėgstamos dėl pakantumo prastoms augimo sąlygoms. Dideli, 45-60 cm ilgio tamsūs žali lapai kyšantys tiesiai iš žemės. Lapai su kremiškai baltais išilginiais dryžiais. Kartais žiemos pabaigoje aarba pavasario pradžioje tiesiai iš žemės pasirodo ir maži blyškiai purpuriniai žiedeliai, bet yra beveik nepastebimi.

Laikyti vėsiai, bet žiemą neperšaldyti.

FIKUSAS- fikusas turi aktyvinamąjį poveikį ir gerai tinka pasyviems, uždariems žmonėms. Nepatartinas mažiems vaikams ir naminiams gyvūnams, nes jo energijos laukas nepakankamai harmoningas. Fikusas trukdo dirbti įtemptą protinį darbą.

AGAVA- priklauso agavinių šeimai. Tai bestiebis augalas, žydintis tik vieną kartą. Tėvynėje, centrinėje Amerikoje, agava pražįsta 10-15 metų amžiaus, o šiltnamiuose – tik sulaukusi 30-100 metų. Agavos lapai stori, mėsingi, išlinkę į ššalis, dygliuotais kraštais. Savo tėvynėje jie išauga iki 3 metrų ilgio, o žiedastiebis – iki 12 metrų aukščio. Žiedastiebis išlaiko milžinišką žiedyną su 4000 žiedų. Iš agavos lapų pluošto Meksikoje ir dabar vejamas labai stiprus špagatas, virvės, pinami krepšiai, neriami tinklai. Lapų minkštimas naudojamas muilui gaminti. Išdžiovintais lapais dengiami lūšnų stogai. Iš šaknų, stiebų ir lapų varomas spiritas. Valgomi stori stiebai ir rūgštokas lapų minkštimas. Jų sultyse, vadinamajame „medaus vandenyje”, yra apie 10 proc. cukraus.

GEBENĖ- magnojijų šeimos liana. Augalas visžalis, su šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Lapai odiški, jauni plaukuoti. Iš pradžių lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose. Vaisiai – uogas su 2-3 sėklomis. Gebenė žydi rugsėjo-spalio mėn. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose.

LAMSTAS- Didelė atogražų augalų gentis, kuriai priklauso sukulentai (prisitaikę gyventi sausomis sąlygomis augalai, pvz., kaktusai) ir sumedėję augalai. Lamstai į aplinką siunčia teigiamus ir uždegančius impulsus, nuolat srūvančius vienodu ritmu. Šis augalas gerai veikia neryžtingus žmones arba tokius, kuriems reikia atlikti monotoniškus darbus. Tačiau neigiamą poveikį daro impulsyviems arba choleriškiems žmonėms ir jokių būdu netinka miegamajame. vijoklius patogu auginti pakabinamuose vazonuose arba apželdinti jais patalpų pertvaras.

TETRASTIGMA- Vynmedinių šeimos krūmas, kilęs iš P. Azijos; auginamas kambariuose.

KALIJA- AAroninių šeimos daugiametis dekor. augalas kilęs iš P. Afrikos. Tai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje yra 6 rūšys, kurios savaime auga Pietų Afrikos pelkėse.

Etiopinė kalija– žolinis augalas, natūralioje aplinkoje užauga iki 80 cm aukščio. Sausros metu visai arba iš dalies nudžiūna. Lapai dideli, ryškiai žali, ilgakočiai. Žiedyną sudaro baltas papėdlapis ir geltona burbuolė. Žydi gruodžio–balandžio mėnesiais. Sukurta daugybė veislių, kurios skiriasi įvairių formų papėdlapiais, kitos turi rausvą žiedynkočio atspalvį.

AKVARIUMINIAI AUGALAI

VALISNERIJA- šis gražus augalas paplitęs Azijos, Afrikos ir Amerikos tropinėse bei subtropinėse zonose. Natūraliose augimvietėse užauga iki 50 cm ilgio. Žydi smulkiais baltais žiedais. Valisnerija dauginama ūgliais. Jeigu palankios sąlygos, tai per metus iš vieno valisnerijos krūmo galima išauginti keletą dešimčių naujų augalų. Geriausiai valisnerijos auga, kai vandens temperatūra 20-22 oC. Valisnerija – atsparus augalas, tačiau jautriai reaguoja į ištirpusios vandenyje geležies perteklių. Jeigu jūsų akvariume, esant geram apšvietimui ir normaliai temperatūrai, valisnerija pradeda gelsti, galima manyti, kad į akvariumą patenka geležies rūdžių. Yra ir kitų rūšių valisnerijų, auginamų akvariumuose.

ELODĖJA- vandenplūkinių šeimos augalas. Tai daugiametis vandens augalas, turintis ilgą stiebą ir menturinius lapus. Vyriškieji žiedai turi 3-9 kuokelius. Moteriškieji žiedai pavieniai, išsidėstę viršutinių lapų pažastyse ant ilgų žiedkočių. Vainikėlis baltas. Elodėja žydi birželio-rugpjūčio mėn. Lietuvoje sėklų nesubrandina. Augalas sudaro sąžalynus, todėl uužžėlę vandens baseinai duoda daug žalios masės, kurią galima panaudoti laukams tręšti, taip pat kiaulėms ir kitiems gyvuliams šerti. Tačiau gali turėti ir neigiamą reikšmę – trukdo žuvininkystei, laivininkystei. Be to, kanadinė elodėja auginama akvariumuose.

KRIPTOKORINA- tai vieni iš populiariusių akvariumuose auginamų augalų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kriptokorinos paplitusios Azijoje ir auga šalia įvairiausių vandens telkinių – mažuose bei greitai tekančiuose upeliuose, upėse, taip pat ir stovinčiuose vandens telkiniuose – ežeruose. Daugelis galvoja, kad šie augalai – povandeninio pasaulio atstovai, bet tai nevisiškai teisinga nuomonė. Nemažai kriptokorinų rūšių tik trumpą laiką auga apsemtos vandens tropinių liūčių metu ir visą likusį laiką auga kaip sausumos augalai tropikų miške. Vis dėlto, kriptokorinos visada auga drėgnose vietose ir užliejamose vandens upių bei ežerų žemumose, o kai kurios iš jų gali augti tik po vandeniu.

RIČIJA-

GĖLYNAS

Vienmečiai:

GVAIZDŪNĖ- astrinių šeimos, 25-100 cm aukščio gėlė, kilusi iš Cntr.Amerikos. Stiebas stačias,plaukuotas, žolinis. Lapai kiaušiniški, šiurkštūs, tamsiai žali. Žiedai nedideli, liežuvišli, susitelkę į tuščiavidurius arba pilnavidurius baltus, geltonus, oranžinius, raudonus, purpurinius graižus. Žydi birželio-spalio mėn. Sodinama saulėtoje vietoje, trąšioje, purioje, sunkesnėje dirvoje. Mėgsta gausų laistymą. Užsitęsus lietingiems, šaltiems orams, gali pradėti pūti žiedpumpuriai. Sodinamos grupėmis, tinka puokštėms. Žiedynai ilgai nevysta vazose,ti knereikia kotų pamerkti giliai į vandenį.

SERENTIS-

astrinių šeimos, 15-100cm aukščio gėlė, kilusi iš Cntr.Amerikos. Stiebas stačias, šakotas,žolinis, lapai neporomis pluksniški, žiedai dvejopi: liežuviški ir vamzdiški, geltoni arba šv.oranžiniai, susitelkę tuščiaviduriuose arba pilnaviduriuose graižuose. Žydi nuo birželio iki vėlyvo rudens. Žiedai turi stiprų kvapą, atbaidantį kenkėjus. Sodinami grupelėmis gėlynuose, bordiūruose. Aukštaūgės veislės tinka puokštėms. Gerai perkelia persodinimą ir žydėjimo metu, jei augalai išraunami su visa ant šaknų esančia žeme.

MEDETKA- astrinių šeimos, 20-70cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pajūrio kraštų. Stiebas stačias, briaunuotas, šakotas, žolinis, padengtas plaukeliais. LLapai pražanginiai, bekočiai, lancetiški, šv.žali. Žiedynas: graižas, kraštiniai graižo žiedai liežuviški, oranžiniai, vidiniai-vamzdiški, tamsiai geltoni. Žydi nuo birželio mėn iki vėlyvo rudens. Tinka puokščių sudarymui. Tai vaistinis augalas. Jais gydomi nudegimai, žaizdos, išbėrimai ir t.t. Mėgsta saulėtą vietą, purią, derlingą žemę. Mėgsta laistymą.

NASTURTĖ- nasturtinių šeimos, 30-300cm augalas(gėlė), kilęs iš P.Amerikos. Stiebas laipiojantis, šliaužiantis, plikas, žalsvas, mėsingas. Lapkočiai ilgi, lapai skydiški, pilkai žali. Žiedai dideli, netaisyklingi, pavieniai su pentinu, geltoni, oranžiniai, tamsiai raudoni. Vaisius sudarytas iš 3 vienasėklių skylančių vaisiukų. ŽŽydi birželio-spalio mėn. Mėgsta augti šiltoje, saulėtoje vietoje. Lengvoje, purioje, derlingoje dirvoje. Tinka auginti balkonuose, dekoratyvinių sienelių apželdinimui. Augalas vaistinis- jo sėklos, lapai, žiedai panaudojami nuo lėtinio karato, hipertonijos.

ŽIOVEINIS- bereždinių šeimos 15-100cm aukščio gėlė.

LAIBENIS-

RATILIAI- astrinių šeimos gėlės, kilusios iš Kinijos, JJaponijos. 15-18cm aukščio. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Žiedai liežuviški ir vamzdiški, susitelkę į graižus. Graižai 12-16cm skersmens, tuščiaviduriai arba pilnaviuriai, balti, mėlyni, rožiniai, raudoni. Židi nuo liepos mėn iki stiprokų šalnų. Auginami klombose, lysvėse, bordiūruose, sodinami grupėmis gėlynuose, tinka puokštėms ir auginti vazonuose. Gerai auga atviroje, saulėtoje vietoje, lengvoje, trąšioje dirvoje.

KVAPNUSIS PELĖŽIRNIS-

Dvimečiai:

DARŽELINĖ NAŠLAITĖ- našlaitinių šeimos, 20-25cm aukščio gėlė, kilusi iš Europos, Š.Amerikos, Afrikos, Australijos. Jos stiebas stačias arba kylantis, šakotas, žolinis. Lapai kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai dideli, pavieniai, jų spalva l.įvairi. Panaudojami rudeniniam ir pavasariniam gėlynų, balkonų, bordiūrų, kapinių apsodinimui. Kartais rudenį augalai pražysta. Galima persodinti ir žydinčius augalus. Gėlė nereikli žemei, geriau auga trąšioje, drėgnesnėje žemėje, saulėtoje vietoje, nors galima augini ir pavėsyje.

DARŽELINIS KATILĖLIS- Katilėlinių šeimos, 50-80cm aaukščio augalas. Kilęs iš P.Europos. Stiebas stačias, šiurkštus, žolinis. Lapai lancetiški, bekočiai, šiurkštūs, ryškiai žali. Žiedai stambūs, varpelio pavidalo, balti, rožiniai, mėlyni, violetiniai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, ant aukšto šakoto žiedynstiebio, susitelkę į kekę. Žydi birželio-liepos mėn. Tinka grupėms gėlynuose, puokštėms sudaryti. Gerai auga saulėtoje ir pusiau saulėtoje vietoje, purioje, vandenį praleidžiamoje dirvoje. Nemėgsta vėjuotų, atvirų vietų.

GVAZDIKAS- gvazdikinių šeimos, 20-50cm aukščio gėlė, kilusi iš P.Europos, Afrikos ir Azijos. Stiebas plikas, šakotas, žolinis. Lapai trumpakočiai, platūs, lancetiški. Žiedai balti, rožiniai, raudoni,dažnai dryžuoti aarba taškuoti, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, susiteklę į tankų skydišką žiedyną. Žydi birželio-liepos mėn. Tinka bordiūrams apsodinti ir puokščių sudarymui. Mėgsta augti saulėtoje, pusiau pavėsingoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, trąšioje, sunkesnėje žemėje. Blogiau auga sausoje, smelėtoje dirvoje.

SAULUTĖ- astrinių šeimos, 15-20cm aukščio gėlė, kilusi iš Vidurio ir Pietų Europos. Stiebas l.trumpas, žolinis. Lapai tamsiai žali, kastuviški arba kiaušiniški. Žiedai liežuviški ir vamzdiški, balti, rožinii, susitelkę tuščiaviduriuose arba pilnaviduriuose garižuose. Žydi nuo gegužės mėn iki rudens, su trumpa pertrauka per karščius. Tinka auginti klombose, lysvėse, kapinėse. Mėgsta pusiau saulėtą vietą ir derlingą, sunkesnę, drėgną dirvą. Dauginama sėklomis ir kerelių dalijimu.

Daugiamečiai:

SNIEGUOLĖ- amarilinių šeimos, 15-20cm aukščio gėlė, kilusi iš P.Europos ir Viduržemio pajūrio kraštų. Tai svogūninė gėlė, lapai tamsiai žali, blizgantys, lancetiški arba linijiški. Žiedai balti su žaliomis dėmemis, vainiklapių galuose nusvirę. Pasitaiko pilnavidurių. Žydi balandžio mėn. Po žydėjimo visas augalas nunyksta. Tinka grupėms sudaryti gazonuose, alpinariumuose, bordiūruose, puokščių sudarymui. Mėgsta saulėtą vietą ir perpuvusiu mėšlu įtręštą priesmėlio dirvą. Peržydėjusios, subrandina sėklą ir neretai užsisėja pačios.

JURGINAS- astrinių šeimos, 50-200cm aukščio augalas, kilęs iš Meksikos. Jurginų požeminę dalį sudaro stori šakniagumbiai. Stiebas stačias, storas, šakotas, trapus, žolinis. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, plunksniškai suskaidyti. Žiedai susitelkę dideliuose graižuose. Žiedyno pakraščiuose liežuviški žiedai, o viduryje- vamzdiški. ŽŽiedynas gali būti tik iš liežuviškų žiedų. Žiedyno spalva l.įvairi. Žydi nuo liepos mėn iki šalnų. Tinka grupėms sudaryti gazonuose, mišrių daugiamečių gėlių grupių sudarymui, skynimui. Mėgsta saulėtą vietą ir trąšią, giliai įdirbtą dirvą. Jurginų negalima auginti 4 metus iš eilės toje pačioje vietoje, nes jie pradeda sirgti ir blogai auga.

BIJŪNAS- vėdrinių šeimos, 60-200cm aukščio augalas, kilęs iš Azijos, P.Europos ir Š.Amerikos. Stiebai stori, žoliniai, kartais sumedėję, statūs. Lapai dideli, tamsiai arba ryškiai žali, 2-3 kartus trilapiai. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydi birželio-liepos mėn. Tina gazonuose grupėms sudaryti, mišriems daugiamečių gėlių gėlynams, bordiūrams apsodinti ir skinti. Mėgsta saulėtą vietą, giliai įdirbtą, supuvusiu mėšlu įtręštą priemolio dirvą. Drėgnoje vietoje jie skursta.

SINAVADAS- vėdrinių šeimos, 50-100cm aukščio augalas, kilęs iš Europos, Azijos ir Š.Amerikos. Stiebas stačias, šakotas, žolinis. Lapai tamsiai žali, kartais rusvi, dukart trilapiai. Žiedai mėlyni, violetiniai, rožiniai, raudoni, balti, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydi gegužės mėn. Sodinami mišriose daugiamečių gėlių grupėse arba gazonuose. Žemaūgiai tinka alpinariumams. Tinka puokščių sudarymui. Gerai auga pusiau užpavėsintoje vietoje. Dirvai nereiklūs, jei tik ne per daug šlapia.

VILKDALGIS- kardelių šeimos, 50-120cm aukščio augalas, kilęs iš europos, Š.Afrikos, Azijos ir Š.Amerikos. Tai žolinis augalas su storais, mėsingais šakniastiebiais. Stiebai stori, pavieniai, žoliniai su keletu žžiedų viršūnėje. Lapai plokšti, kardiški, ryškiai arba pilkai žali. Žiedai dideli, l.įvairių spalvų, kartais maloniai kvepiantys. Žydi birželio mėn. Tinka grupėms gazonuose sudaryti, mišrioms daugiamečių gėlių grupėms gėlynuose ir alpinariumuose sudaryti bei skynimui. Gerai auga tiek salėtoje, tiek užpavėsintoje vietoje ir gerai įdirbtoje, bet kokioje dirvoje.

NARCIZAS- amarilinių šeimos, 40-50cm aukščio svogūninis augalas, kilęs iš P.Europos ir Viduržemio pajūrio kraštų. Stiebas tiesus, žolinis, vienažiedis arba daugiažiedis. Lapai tamsiai žali, liežuviški. Žiedai dideli, balti arba geltoni, su ilgomis arba trumomis karūnėlėmis, pavieniai arba susitelkę kekėse. Žydi balandžio-gegužės mėn. Žiedai maloniai kvepia, tinka auginti įv. gėlynuose, puokščių sudarymui. Į vazą narcizus geriau merkti vienus, nes kitos gėlės greit nuvys. Mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą, priesmėlio arba priemolio derlingas dirvas. Nemėgsta mėšlu tręštos žemės.

TULPĖ- lelijinių šeimos, 15-80cm aukščio augalas, kilęs iš Krymo, Kaukazo, P.Europos, Š.Afrikos. Tai svogūninis augalas, lapai 2-6, daugiausia liežuviški arba lancetiški, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, kartai maloniai kvepiantys. Žydi balandžio-gegužės mėn. Tulpės skirstomos į ankstyvąsias, vid.ankstyvumo, vėlyvąsias ir laukines. Tinka auginti gėlynuose, stambioms grupėms sudaryti. Gerai auga saulėtoje vietoje, puveningoje priesmėlio arba priemolio dirvoje. Netinka molingos, šlapios, šviežiu mėšlu tręštos dirvos.

RAKTAŽOLĖ- raktažolinių šeimos, 15-40cm aukščio gėlė, savaime auga beveik visame Žemės rutulyje. Labai ryškiai arba tamsiai žali, ovalūs arba kiaušiniški, jų

pakraščiai ovaliai karpyti. Žiedai gana dideli, įv.spalvų, pavieniai arba surinkti į skėčius. Žydi- balandžio-gegužės mėn. Tinka sodinti alpinariumuose, grupėms sudaryti gazonuose, puokščių sudarymui. Mėgsta šviesią arba pusiau užpavėsintą vietą ir drėgną, puveningą dirvą.

AUSKARĖLIAI- aguoninių šeimos, 30-80cm aukščio augalas, kilęs iš Kinijos, Japonijos, Š.Amerikos. Stiebas stačias, storas, žolinis. Lapai žali, dukart trilapiai, ovalūs. Žiedai žoliniai, širdiški, nusvirę, susitelkę viršūnėse ir šoninėse kekėse. Tinka puokščių sudarymui, auginti grupėmis ar pavėniui gėlynuose. Mėgsta pusiau užpavėsintą vietą, derlingą žemę. Neblogai auga ir saulėtoje vietoje. <

RŪTA- rūtinių šeimos augalas(puskrūmis), 30-60cm aukščio, kilęs iš P.Europos ir Š.Afrikos. Pas mus auginama l.seniai ir laikoma nacionaline gėle. Stiebai statūs, šakoti, žoliniai, jų apačia sumedėjusi, lapai tamsiai žali, pražanginiai, pailgai kiaušiniški. Žiedai nedideli, geltoni, nepuošnūs. Visas augalas stipriai kvepia, liečiant augalą susidaro alergija, atsiranda dėmės ant odos. Tinka bordiūrams apsodinti, puokščių sudarymui. Galima karpyti. Mėgsta saulėtą ir pusiau pavėsingą vietą, apsaugotą nuo vėjų, bei derlingą žemę.

KROKAS- kardelinių šeimos, 8-40cm aukščio augalas, kilęs iš P.Europos, Kaukazo ir Vid.Azijos. Tai ssvogūninis augalas. Stiebas žolinis, vienažiedis, lapai linijiški, žali, su šviesia juosta viduryje. Žiedai pavieniai, dideli, balti, violetiniai, geltoni. Žydi kovo-balandžio mėn. Po žydėjimo visas augalas nunyksta. Tinka grupėms sudaryti gazonuose, auginti mišriose daugiamečių gėlių lysvėse, alpinariumuose ir vazonuose. Gerai auga ssaulėtoje arba pusiau užpavėsintoje vietoje ir trąšioje priesmėlio bei priemolio dirvoje.

ALYVA- alyvedinių šeimos, 4-6m aukščio krūmai arba medeliai. Tėvynė- Pietryčių Europa. Stiebai gausiai šakoti, sumedėję, pilki. Jauni ūgliai žoliniai, žali. Lapai priešpriešiniai, širdiški arba kiaušiniški, tamsiai žali. Žiedai dvilyčiai, kvapūs, medingi, šv.alyvinės spalvos, suglaustai sukrauti ilguose šluotelių pavidalo žiedynuose. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisius- pailga dėžutė, sėkla su siauru sparneliu. Tinka medžių grupėms išbaigti, sodinant alyvas tų grupių pakraštyje. Krūmai šalčiams atsparūs. Ilgaamžiai. Geriausiai auga derlingame ir pakankamai drėgname priemolyje.

JAZMINAS- uolaskėlinių šeimos krūmas, 2-4m aukščio. Tėvynė- Pietvakarių Europa. Stiebai statūs, šakoti, rudi, pilkai rudi, krūmo kraštuose lankiškai palinkusiomis šakomis. Lapai priešiniai, kiaušiniški arba lancetiški su nusmailėjusiom viršūnėm, tamsiai žali, lapo pakraščiai pjūkliškai karpyti. Žiedai balti arba gelsvai balti, kvapnūs ar bekvapiai, ppaprasti arba pilnaviduriai, sutelkti kekėse. Žydi birželio mėn. Vaisius- dėžutė su daugybe smulkių sėklų. Tinka sodinti pavieniai krūmais arba mažomis grupėmis gazonuose, nekarpomose gyvatvorėse. Mėgsta pakankamai drėgną ir derlingą dirvą. Auga gana greitai, pakenčia pavėsį, bet gausiausiai žydi saulėtose, atvirose vietose.

KARDELIS- lelijinių šeimos augalas. Tėvynė- P.Europa, Afrika ir Azija. Žiedai beveik visų atspalvių, išskyrus mėlyną, dažnai daugiaspalviai. Piltuvėlio pavidalo, stačių stiebų viršūnėse susitelkę į tankias kekes. Lapai ilgi, smailėjantys, šviesiai žali. Tinka puokštėms. Geriausiai auga saulėtoje, šiltoje vietoje, apydrėgnėje aarba drėgnoje, laidžioje dirvoje.

ŽYDRĖ- lelijinių šeimos, 10-30cm aukščio gėlė, kilusi iš Kaukazo, P.Europos. Tai svogūninė gėlė, lapai tamsiai žali- liežuviški. Žiedynkočiai žali, žoliniai. Žiedai nedideli, apvalūs, mėlyni, rečiau violetiniai arba balti, susitelkę kekėse. Žydi balandžio-gegužės mėn. Tinka bordiūrams, grupėms sudaryti gazonuose, auginti daugiamečių gėlių lysvėse, skynimui. Gerai auga tiek saulėtoje, tiek pusiau užpavėsintoje vietoje.