Stuburiniai

1.Chordiniai (Tipas Chordata) gyvūnai.

|Tipas |CHORDATA |

|Potipi|VERTEBRATA (STUBURINIAI) |

|s |TUNICATA (GAUBTAGYVIAI) |

| |ACRANIA (BEKAUKUOLIAI) |

Chordinių tipui priklauso visi stuburiniai Vertebrata, be to kai kurie

primityvūs jūrų gyvūnai- tunikatai Tunicata ir bekaukuoliai Acrania.

Žemesnieji chordiniai neturi daugelio stuburiniams būdingų požymių, tačiau

juos sieja panaši svarbiausių organų sistemų sandara, išsidėstymas bei

vystymasis. Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka. Lyginant su

žemesniaisiais chordiniais, stuburiniai gerokai aktyvesni, pakitusi jų

mityba, todėl sudėtingesnė ir kūno sandara.

2.Svarbiausi anatomijos ir sistematikos vystymosi etapai.

3.Chordinių filogenijos teorijos.

Stuburiniai kildinami iš žemesniųjų chordinių. Stuburinių kilmei suprasti

ypač svarbu buvo iištirti iešmučio, ascidijų ir salpų kūno sandarą bei jų

vystymąsį. Šioje srityje ypač daug pasidarbavo rusų zoologas A.Kovalevskis

(1840-1901). Paaiškėjo, kad iešmutis kūno sandara labai artimas

primityviausiems stuburiams, tačiau visos jo organų sistemos daug

paprastesnės. Iešmučio ašinis organas- chorda, be to, žiaunų aparatas

susijęs su žarnynu. Ascidijų lervos taip pat turi chordą, virš kurios yra

nervinis vamzdelis, o žarnyno priekinėje dalyje gausu žiaunų plyšelių. Taip

buvo įrodytas iešmučio ir ascidijų ryšys su stuburiniais. Todėl jie

priskirti chordinių tipui.

Manoma jog chordinių protėviai mito pasyviai.

Vystantis, iš gemalinio blastoporo formuojasi analinė anga, o kitame

pirminės žarnos gale susidaro būsimoji suaugusio gyvūno burna. Pagal kilmę

ji- antrinė.

Chordinių protėvių kūnas mažai segmentuotas, sudarytas iš 3metamerų.

Antrinė kūno ertmė gerai išsivysčiusi, iš 5celominių maišų, kurių vienas-

prosomoje, po porą- mezosomoje ir metasomoje.

Maitinosi mikroplanktoniniais organizmais, kuriuos sulipindavo gleivėmis ir

stumdavo į burną blakstienėlėmis. Maisto daleles rankiojo apyburnio

lofoforais. Patobulėjus žiaunų košimo aparatui, išoriniai maisto rankiojimo

organai sunyko.

Svarbiausias chordinių raidos bruožas- pakitusi mityba. Taip atsirado

progresyviausia gyvūnų šaka- stuburiniai.

4.Pagrindiniai chordinių gyvūnų sandaros bruožai:

Bendri chordinių bruožai:

4.1.dvišalė simetrjia,

Dvišalė simetrija.

4.2.antrinė burna,

Visi chordiniai yra antriniaburniai gyvūnai.

4.3.antrinė kūno ertmė,

Mezoderminiu epiteliu išklota antrinė kūno ertmė, arba celomas.

4.4.metamerinė kūno sandara,

4.5nugaros styga arba chorda,

Turi chordą, kuri dar vadinama nugarine styga. Tai stangrus pirminis ašinis

organas. Teikia atramą raumenims. Chorda su raumenimis sudaro miochordinį

judėjimo aparatą. Gyvūnas plaukia vingiuodamas stangriu kūnu, nekeisdamas

jo ilgio. Vystantis stuburinių gemalui, apie chordą formuojasi antrinis

ašinis organas- kremzlinis arba kaulinis skeletas. Jis sudarytas iš

daugelio slankstelių. Atsiradus stuburui chorda pradeda nykti.

4.6.nervų sistemos ypatumai,

CNS vamzdelio pavidalo. Ji yra nugarinėje pusėje, aukščiau chordos.

Stuburinių nervinio vamzdelio priekinė dalis, atsiradus galvos srityje

svarbiems jutimo organams, diferencijuojasi į galvos smegenis.

4.7.žiauniniai plyšiai.

Žarnyno priekinė dalis, ryklė kartu yra ir kvėpavimo organas. Žemesniųjų

chordinių, žuvų ryklės šonuose susiformavo žiaunų plyšiai, pro kuriuos

pašalinamas įsiurvtas H2O. Tai žiaunų aparatas. Sausumos stuburiniai

kvėpuoja atmosferos oru, todėl gemalo stadijoje yra tik žiaunų plyšių

užuomazgos. Žemesnieji chordiniai žiaunų aparatu ne tik kvėpuoja, bet ir

košia vandenį. Jį, kartu su maisto dalelėmis, varo blakstienėlėmis į erdvią

ryklę. Iš ryklės iškoštas H2O pašalinamas pro smulkučius plyšelius

Žemesnieji chordiniai nelabai judrūs, o daugelis suaugusiųjų jūrinių

laikosi prisitvirtinę prie ggrunto. Kitokie yra stuburiniai. Jie judrūs,

vikrūs, minta stambesniais objektais, o daugelis- tikri grobuonys.

Stuburiniai- viešpataujanti gyvūnų grupė ne tik jūrose ir gėluose vandenyse-

jie užvaldė ir sausumą.

5.Potipis Acrania- Bekaukoliai

T.Chordata

Potip. Acrania- Bekaukuoliai

Branchiostoma lanceolatum- Iešmutis

CNS, chorda, endostylis, kepenys, atriumas, atrioporas

Kraujotakos sist. pilvinė ir nugarinė aortos, žiauninės kraujagyslės.

Skers.pjūv.ties rykle: nugaros pelekinė raukšlė, nervinis vamzdelis,

chorda, kepenys, žiauniniai plyšiai, ryklė, endostylis, atriumas, raumenys.

Priklauso klasė Galvachordžių Cephalochordata ir viena iešmučių šeima

Branchiostomidae su 2gentimis- Branchiostoma ir Asymmetron.

5.1.sandaros ypatybės,

Iešmučiai yra 4-7cm ilgio, gyvena dažniausiai jūrų seklumose beveik

užsikasę į vidutinio rupumo smėlį. Kūno sandra tokia, kaip ir stuburinių,

tačiau daug paprastesni. Todėl tokių labai primityvių chordinių gyvūnų

pažinimas svarbus stuburinių kilmei suprasti.

5.2.jų evoliucija.

Manoma, kad bekaukuolių protėviai laisvai plaukiojo, buvo simetriški ir

turėjo segmentuotus raumenis. Tačiau chorda nesiekė kūno priekinio galo,

žiaunų plyšių buvo mažiau ir jie atsiverdavo tiesiog į išorę.

Vėliau šie bekaukuoliai evoliucionavo dviem kryptim. Vieni vystėsi kaip

laisvai plaukiojantys gyvūnai, tačiau jų maisto objektai ir mitybos būdas

kito. Susiformavo stuburiniai. Kiti prisitaikė gyventi dugne ir tapo mažai

judrūs.

Iešmutis pagal smegeninės pūslės išsivystymą primityvus.

Iešmučiai, gyvendami grunte, išsaugojo beveik nepakitusią labai primityvią

sandarą.

6.Galvachordžių (Klasė Cephalochordata) vystymasis ir sistematika.

7.1.Iešmučių anatomija, biologija ir sistematika,

IEŠMUTIS

Pailgas iešmučio kūnas suplotas iš šonų, nusmailėjusiais galais. Išilgai

nugaros tęsiasi žema pelekinė raukšlė. Ji jungiasi su uodeginiu peleku,

juosia kūno galą ir baigiasi pilvinėje pusėje prie atrioporo. Liemenyje

išilgai kiekvieno pilvinės pusės šono yra po 1pelekinę raukšlę- metapleurą.

Kūną dengia vienasluoksnis epidermis su jutiminėmis ir liaukinėmis

ląstelėmis. Po epidermiu yra plonas jungiamojo audonio sluoksnis- tikroji

oda- koriumas. Tikroji oda (koriumas) turi įv. pigmentinių ląstelių, nervų,

kraujagyslių, ko neturi viršutinis sluoksnis.

Pagal savo gyvenimo būdą yra .?.

Šoniniai raumenys segmentuoti, išsidėstę metameriškai. Segmentai vadinami

miomerais. Raumenys segmentuoti išilgai viso kūno (tuo jis skiriasi nuo

žuvų), tačiau nesimetriški, nes kairieji miomerai išsidėstę pakaitomis

dešiniųjų atžvilgiu. Kiti asimetrijos požymiai: analinė anga yra ne

sagitalinėje plokštumoje, o uodegos apatinės raukšlės kairėje. Tai

ryškiausia lervos stadijoje.

Ašinis skeletas- chorda. Ji yra virš žarnyno ir tęsiasi nuo kūno priekinės

dalies iki pat uodegos galo. Chorda sudaryta iš plokščių skaidulinių diskų,

tarp kurių įsiterpusios pilnos skysčio vakuolės. Chordą dengia jungiamasis

audinys (analogiškas stuburinių skeletogeniniam audiniui). Šis audinys

tęsiasi aukštyn, apgaubia nugaros smegenis, pereina į mioseptus ir pasiekia

odos koriumą.

Centrinė nervų sistema. Priekinė nervinio vamzdelio dalis yra išsiplėtusi į

smegeninę pūslę. Pusiausvyros organų nėra. Virš nervinio vamzdelio

priekinės dalies, kairėje, yra uoslės duobutė, išklota virpamuoju epiteliu.

Išilgai nervinio vamzdelio kanalo išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės,

kuriose yra jautrieji plaukeliai. Jais iešmutis gauna informaciją apie

šviesos kryptį ir intensyvumą. Taip jis orientuojasi.

Turi nugaros smegenų (spinalinius) nervus (tai periferinė NS), kurie

atsišakoja metameriškai. Kiekvieno segmento šonuose yra po du spinalinius

nervus: Vienas nervas- pilvinis (judinamasis), kitas- nugarinis- mišrus,

eina į odą bbei vidaus organus. Šie nervai nesijungia.

Virškinimo ir kvėpavimo organai. Burnos angą supa ūseliai. Toliau eina

ryklė. Ryklės šonuose yra žiauniniai plyšiai. Jie neatsiveria tiesiai,

nesiriboja su vandeniu. Jie atsiveria į aplinkryklinę ertmę- atriumą, o šis

į išorę gyvūno pilvinėje pusėje- atrioporu. Atriumas-aplinkžiauninė ertmė,

saugo švelnų žiaunų aparatą nuo mechaninio pažeidimo. Žiauniniuose

plyšiuose gausu blakstienėlių, kurios varo vandenį pro burnos angą į ryklę.

Iš jos pro žiaunų plyšius H2O suteka į atriumą ir pašalinamas per

atrioporą. H2O atneša deguonį, taip pat įv. mikroorganizmus, planktono.

Taigi iešmutis košia H2O. Ryklės dugne yra vagelė- endostilis, kuri yra

gleivėta ir turi blakstienėles. Gleivės kartu su prilipusiu maistu,

stumiamos endostilio blakstienėlių priešinga H2O srovei kryptimi nuvaro

maistą į tolimesnę žarnyno dalį- vidurinę žarną, kuri tuoj už ryklės turi

stambią kepeninę išaugą. Ji apipinta kraujo kapiliarų, gamina išskyras,

kurios patenka į žarną. Tačiau šioje išaugoje dar nėra stuburinių kepenims

būdingo parenchiminio audinio. Galinė žarna atsidaro į išorę kiek toliau už

atrioporo, į kairę nuo apatinės pelekinės raukšlės. Toliau yra analinė

anga.

Kraujotakos sistema. Iešmučio kraujotakos sistema yra beveik uždara. Tam

tikrose vietose kraujas patenka į ertmes ir tik po to atgal į kraujagysles.

Širdies neturi. Kraujas bespalvis- tai reiškia, kad nedalyvauja deguonies

pernešime. Pilvine aorta kraujas paskirstomas į žiaunines kraujagysles,

kuriomis toliau teka išilgai žiaunų lankų. Po to kraujas susirenka į

2aortos šaknis, o už ryklės- į nugarinę

aortą. Iš jos kraujas pasiskirsto

po visą kūną. Kraują varinėja pulsuojančios žiaunų arterijos- vadinamos

žiauninės širdys. Pulsuoja pamatinė dalis.

Šalinimo organai. Juos sudaro 90porų metameriškai išsidėsčiusių inkstų

kanalėlių- nefridijos. Kiekvienas kanalėlis prasideda celomo sienelėje

keliais piltuvėliais, o kitu galu atsiveria į atriumą.

Lytiniai organai. Skirtalyčiai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Apie 25poros

gonadų išsidėstę atriumo išorėje sienelėje. Subrendę lytiniai produktai

praplėšia gonados dangalą, patenka į atriumą ir su H2O srove pasišalina.

Iešmutis neršia tik saulei nusileidus.

Vystymasis. Greitai vystosi, dėlto kad kiaušinis turi mažai trynio, nėra

resursų ilgiau vystytis. Vidurnaktį susiformuoja gastrulė, o po 36val.

išsirita aktyviai plaukiojanti lerva.

Kiaušinio segmentacija pilnutinė. Susiformuoja blastulė, sudaryta iš

vienasluoksnės blastodermos, po kuria yra blastulės ertmė- blastocelis. Tai

pirminė gemalo ertmė. Blastoderma įlinksta, susidaro gastrulė. Jos išorinis

sluoksnis vadinamas ektoderma, o vidinis, dengiantis gastrulės ertmę-

entoderma. Gastrulės ertmė- gastrocelis- atsiveria į išorę angele-

blastoporu.

Įlinkus susidaro 2sluoksniai. Susiformavus gastrulei pradeda formuotis įv.

organai: nervinė plokštelė, chorda ir vidurinis gemalinis lapelis-

mezoderma (mezoblastas).

CNS vystosi iš ektodermos ląstelių. Vidinis sluoksnis- entoderma

(=endoderma) diferencijuojasi, susidaro chorda ir žarna.

Mezoderma diferencijuojasi, susidaro somitai. Somitai, kurie prigludę prie

chordos yra kūno šoniniai raumenys. SSusiformuoja koriumas iš dermatomos.

Apačia lieka nesegmentuota dalis, kur lieka tikrasis celomas.

7.4.jų paplitimas.

Paplitimas ir ekologija. Gyvena ne sekliuose vandenyse, Ramiajam vandenyne,

šiltesniuose vandenyse. Paplitę šiltose ir vidutinės klimatinės zonos

jūrose: Viduržemio, Šiaurės, Juodojoje (prie Krymo) jūrose. Iešmučiai

gyvena 4-15m gylyje, dažniausiai iki žiočių kraštų užsikasę vidutinio

rupumo smėlyje. Plaukioja vingiuodami liemeniu, sraigtiškai. Daugiausia

rūšių pr.Azijos ir Australijos vandenyse. Prie Taivanio salos iešmučius

žvejoja specialių laivų maistui.

8.Stuburinių (Vertebrata) potipio gyvūnų svarbiausieji sandaros bruožai.

Potipis VERTEBRATA

Judrūs gyvūnai, minta aktyviai.

Turi gerai išsivysčiusią galvą su tobulais jutimo organais.

Ašinis skeletas- kremzlinis arba kaulinis stuburas.

Turi širdį. Kraujas yra su hemoglobinu.

Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka.

Susiformavo gėluose H2O prieš 450mln metų (Silūro periode), po to greitai

paplito jūrose, o prieš 350mln metų, lygiagrečiai su nariuotakojais,

pradėjo plisti ir sausumoje. Gerokai pakito jų kūno sandara bei biologija.

Dabar gyvena 40.000stuburinių rūšių. Potipis skirstomas į 3antklasius ir

7klases:

|į antklasius: |į klases: |

|bežandžiai- |apskritažiomeniai- |

|Agnatha, |Cyclostomata, |

|žuvys- Pisces ir |Kremzlinės žuvys- |

|keturkojai |Chondrichthyes, |

|(Tetrapoda) |kaulinės žuvys- |

| |Osteichthyes, |

| |amfibijos- Amphibia, |

| |roplius- Reptilia, |

| |paukščius- Ave |

| |ir žinduolius- Mammalia. |

Išvaizda. ŽŽemesniųjų stuburinių kūnas sudarytas iš galvos, liemens ir

uodegos. Kaukuolėje yra smegenys bei sudėtingi jutimo organai. Žarnyno

priekinė dalis- burnos ertmė ir ryklė. Liemens srityje yra gerai

išsivysčiusi kūno ertmė (celomas) ir didžioji žarnyno dalis; žuvų-

nugarinis ir poriniai (krūtininiai ir pilviniai) pelekai, o sausumos

stuburinių- segmentuotos priekinės ir užpakalinės galūnės. Uodegoje nėra

nei vidaus organų, nei celomo, o H2O stuburiniams čia išsivysto neporiniai

pelekai, iš kurių svarbiausias- uodeginis. Aukštesnieji stuburiniai tarp

liemens ir galvos turi lankstų kaklą. Žinduolių liemenį diafragma skiria į

priekinę krūtininę dalį (čia yra širdis iir plaučiai) ir pilvinę dalį (čia

išsidėstę skrandis, žarnos, inkstai, gonados).

Kūno danga. Oda apsaugo kūną nuo mechaninio žalojimo ir infekcijos. H2O

stuburinių oda pralaidi H2O, todėl padeda kvėpuoti, o sausumos stuburinius

apsaugo nuo išdžiūvimo. Žemesnieji stuburiniai pro odą intensyviai kvėpuoja

bei šalina įv. apykaitos produktus. Oda jautri įv. dirgikliams, todėl iš

jos kildinami įv. jutimo organai. Odoje yra pigmentų nuo kurių priklauso

jos spalva.

Stuburinių oda sudaryta iš 2skirtingos kilmės sluoksnių- epidermio ir

tikrosios odos (koriumo). Iš ektodermos vystosi epidermis. Tai

daugiasluoksnis epitelinis audinys. Viršutiniojo sluoksnio ląstelės

susidėvi ir vietoj jų iš gilesnių epidermio sluoksnių į paviršių migruoja

naijos ląstelės.

Dauginasi tik epidermio giliausio sluoksnio ląstelės. Sausumos stuburinių

viršutinis ragėja. Taip formuojasi ypatingos paskirties raginiai dariniai-

žvynai, nagai, plunksnos, plaukai. Be to iš epidermio susidaro įv. žuvų

vienaląstės ir sausumos stuburinių daugialąstės liaukos. Po epidermiu

esantis koriumas- skaidulinis jungiamasis audinys- teikia odai stiprumo.

Jis priklauso mezodermos dariniams (kilęs iš somitų išorinių dalių-

dermatomų). Koriume yra ne tik pigmentinių ląstelių, bet ir nervų,

kraujagyslių bei odoje susiformavusių raumenų. Raumenys judina ne tik odą,

bet ir jos raginius darinius: paukščių- plunksnas, žinduolių- plaukus.

Koriume formuojasi ir apsauginiai kieti skeleto dariniai- odos kaulai bei

įv. žuvų žvynai. Tai stuburinių odos skeletas.

Skeletas- teikia atramą raumenims, apsaugo CNS bei galvos jutimo organus.

Jis sudarytas iš kremzlinio bei kaulinio audinių.

Žuvų žvynai. Dabartinių kaulinių žuvų žvynai kauliniai, ploni. Kaulinių

ganoidų- sudėtingesni, labai kieti ir stori. Ryklių žvynai panašūs į

dantukus. Visi žvynai- ilgos evoliucijos išdava.

Ašinis skeletas- chorda. Jos ląstelėse gausu vakuolių. Aplink chordą ir jos

dangalą formuojasi mezoderminės kilmės (iš sklerotomų) jungiamasis

skeletogeninis audinys. Jis apauga ne tik chordą, bet ir CNS. Šis audinys

paprastai kremzlėja ir susidaro kremzlinis stuburas, o vėliau kaulėja ir

stuburas tampa kauliniu.

Neporinės galūnės. Žuvų pelekai- nugarinis (vienas arba keli), uodeginis ir

analinis.

Porinės galūnės. Žuvų krūtinkauliai ir pilviniai pelekai ir sausumos

stuburinių priekinės ir užpakalinės pirštuotos galūnės. Porinės galūnės

remiasi atitinkamai į pečių ir dubens juostas.

Sausumos stuburinių porinės galūnės išsivystė iš riešapelekių žuvų porinių

pelekų. Jos pritaikytos judėti žeme.

Raumenys kartu su skeletu sudaro judėjimo aparatą, kurio pagalba gyvūnas

juda erdvėje bei judina įv. kūno dalis. Raumenys padda palaikyti

pusiausvyrą, nuo jų darbo priklauso kraujo tekėjimas, kvėpavimas. Iš

raumeninio audinio susiformuoja kai kurių žuvų elektriniai organai.

Raumenys priklauso mezodrmos dariniams.

Jutimo organai. Šoninės linijos organai jautrūs reto dažnumo vandens

svyravimams (būdingi vandeny gyvenantiems).

Pusiausvyros ir klausos organai. Ausis. Svarbiausia jos dalis- plėvinis

labirintas, kuriame yra juntamųjų gubrelių. Jie būna 3tipų: skiauterėlės,

dėmelės, speneliai.

Skonio organai. Tai mikroskopinio didumo skonio svogūnėliai, jautrūs

ištirpusioms cheminėms medžiagoms. Skonio svogūnėlis sudarytas iš nedidelės

grupės ilgų antrinių juntamųjų ląstelių. Jų išoriniame gale yra trumpas

jautrusis plaukelis.

Uoslės organais gyvūnas junta dujinių arba ištirpusių H2O cheminių medžiagų

kvapus. Uosle jis aptinka maistą, susiranda partnerį, įspėjamas apie

artėjantį priešą.

Regėjimo organai. VVisų stuburinių akies sandara panaši.

Nervų sistema. CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys, o periferinę NS-

atsišakojantieji iš smegenų nervai. NS formuojasi gemalo nugarinėje pusėje

iš ektodermos. Galvos smegenys išsivysto iš išsiplėtusio nervinio vamzdelio

priekinės dalies.

Antrinė kūno ertmė (celmas). Įsiterpus iš blastoporo pusės porinėms

mezodermos juostoms tarp ektodermos ir entodermos, formuojasi stuburinių

celomas. Iš dermatomų (somitų išorinė dalis) susidaro odos koriumas, o iš

miotomų ir sklerotomų (sudaro kiekv. somito vidinę dalį) formuojasi

somatiniai raumenys ir ašinis skeletas

Stuburinių ši ertmė tik kūno liemenyje. Žuvų kūno ertmė skersine pertvara

padalyta į nedidelę priekinę širdiplėvės maišelio ertmę (čia yra širdis) ir

į erdvią liemeninę dalį (čia telkiasi kiti vidaus organai).

Virškinimo organų sistema. Prasideda burna, už jos esantis žarnynas

baigiasi analine anga. Burnos ertmė- burna- gomurys- liežuvis- dantys-

ryklė- stemplė- skrandis- žarnos- žarnyno liaukos (kepenys, kasa).

Kvėpavimo organai. Žuvys gauna deguonies iš H2O pro žiaunas bei pro visą

kūno paviršių. Sausumos stuburiniai deguonį įkvepia į plaučius su

atmosferos oru.

Žiaunos, plaučiai, trachėjos, gerklos. Paukščiai turi 4poras oro maišų.

Kraujotakos sistema. Uždara. Ją sudaro širdis, arterijos, venos ir jomis

tekantis kraujas. Arterijomis kraujas teka iš širdies, o venomis grįžta į

širdį. Kraujas- bespalvė skysta plazma ir joje esantys forminiai

elementai.: raudonieji kraujo kūneliai- eritrocitai, baltieji- leukocitai

bei kraujo plokštelės- trombocitai. Eritrocituose yra svarbus kvėpavimui

pigmentas hemoglobinas. Leukocitai apsaugo kūną nuo patenkančių į jį

mikroorganizmų. Trombocitai padeda kraujui krešėti.

Šalinimo

organai. Inkstai kartu su jų ištekamaisiais latakais. Pagr. inkstų

funkcija- baltymų apykaitos produktų (amonjako, šlapalo, šlapimo rūgšties)

šalinimas, pastovios druskų koncentracijos kraujuje ir ląstelių viduje

palaikymas (osmoreguliacija).

Lytiniai organai- tai lyt. produktus gaminančios liaukos- sėklidės ir

kiaušidės, lytiniai latakai ir išoriniai lytiniai organai. Stuburinių

gemalo lyt. liaukos visada porinės, prigludusios kūno etmėj šalia inkstų.

Jos formuojasi iš 2gemalo mezodermos raukšlių.

9.Potipio skirstymas į

9.1.į anamnijus (Anamnia), amnijotus (Amniota),

ANAMNIJAI. Tai visi tiekurie vystosi H2O.

Jų gemalo maitinimasis labai primityvus. Minta tryniu.

AMNIOTAI (aukštesnieji stuburiniai). Ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai

sudėtingesni organizmai.

Gyvena, ddauginasi sausumoje todėl besivystančius gemalus gaubia gemaliniai

dangalai, kurių vidinis vadinamas amnionu.

Manoma, kad jie vieningos kilmės gyvūnai. Ropliai ir paukščiai artimi.

Prisitaikymas gyventi sausumoje. Būdingas apvaisinimas lytiniuose takuose

(kiaušintakiuose). Aplink besivystantį kiaušinį pradeda formuotis dangalai,

raukšlės. Susidaro 2raukšlės. Jos apauga gemalą ir susidaro dvigubas

išorinis sluoksnis (seroza), vidinis- amnioma. Amniono ertmėje yra gemalas,

bei daug skysčio. Vėliau formuojasi alantojas- trečiasis sluoksnis, tai

padidėjusi gemalo šlapimo pūslė. Gemalas gyvas, funkcionuoja, kraujotaka,

kvėp, šal., todėl alantojuje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai. Kartais

išorinė alantojaus sienelė (joje daug kraujagyslių), suauga su seroza ir

suformuoja placentą (tik žinduoliuose). Visą gemalą supa dangalai,

padengtas baltyminiu sluoksniu. Virš baltyminio sluoksnio- kevalas-tvirtas

dangalas.

9.2.į antklasius:

9.2.1.Antklasis Bežandžiai- Agnatha,

Primityviausi stuburiniai dar neturi žandų aparato. Burna pritaikyta

siurbti smulkų maistą arba įsikibti į auką. Šnervė neporinė, pro ją

atsiveria ir hipofizės latakas. Kvėpavimo organai iiš 5-15porų žiaunų maišų,

kurių kiekvienas siaura vidine angele jungiasi su rykle, o tokia pat

išorine- atsiveria į išorę. Ayusies labirinte yra tik 2 pusratiniai

kanalai. Paleozojje bežandžiai buvo gausūs ir įvairūs, tačiau iki

dabartinių laikų išliko tik jų labai pakitę palikuonys- nėgės ir miksinos,

kurios jungiamos į apskritažiomenių klasę.

9.2.2.Antklasis Žuvys- Pisces

Antklasis PISCES- ŽUVYS

Turi žandų aparatą, susiformavusį iš žiauninių lankų.

Turi neporinius ir porinius pelekus. Būdingos 2šnervės, o ausies labirinte-

3pusratiniai kanalai.

9.2.3.Antklasis Keturkojai- Tetrapoda

Visi, kurie ne žuvys.

Varliagyviai išsivystė prieš 350mln metų, maždaug Devone. Jų protėviai buvo

riešapelekės žuvys.

Be vandens varliagyviai negali pragyventi, veistis.

Mezozojuje viešpatavo ropliai. Mezozojuje atsirado ropliai, kurie jau deda

kiaušinius.

Iš varliagyvių išsivystė ropliai.

Nebeliko neporinių pelekų, liko tik poriniai.

Judėjimas žuviai sausumoje yra sudėtingas. Žuvys negali sausumoj judėti,

bet yra žuvys, kurios gali šiek tiek nušliaužti (pvz.: ungurys).

Atsiranda pplaučiai, kvėpuoja plaučiais. Jie yra paveldėti iš dvikarpių

žuvų.

9.3.ir į klases:

9.3.1.Klasė Apskritažiomeniai- Cyclostomata,

9.3.2.Klasė Kremzlinės žuvys- Chondrichthyes,

Kl. Chondrychthyes

Ryklio kaukuolė: paliežuvinis kaulas (hyomandibulare+hyoidum), žandinis

lankas (palatoquadratum+mandibulare), žiaunų lankai.

Priklauso rykliai, rajožuvės, chimeros. Prisitaikę greitai plaukti. Odos

epidermis daugiasluoksnis. Po epidermiu storas koriumas, kuriame yra

pigmentinės ląstelės, nuo kurių priklauso gyvūno spalva.

Būdingiausias darinys- plakoidiniai žvynai. Tai tikrosios odos darinys. Jie

formuojasi koriume. Plakoidiniame žvyne yra kraujagyslės ir nervai.

Yra kaulinė plokštelė. O pats dantis (žvynas) sudarytas iš dentino. Virš

dentino yra emalis. Visai susiformavęs žvynas iškrenta, atauga naujas.

Ryklys vvisą gyvenimą keičia dantis.

Skeletas kremzlinis. Apsauga raumenims ir nervų sistemai. Elastingas.

Kremzlinis audinys sudarytas iš apvalių ląstelių chondrocitų. Tos ląstelės

panirę skaidrioje tarpląstelinėje medžiagoje. Kremzl. audinyje nėra

kraujagyslių. Ašinis atramos organas yra chorda. Aplink chordą ir jos

dangalus formuojasi mezoderminės kilmės sklerotonai- skeletogeninis(?)

audinys.

Kitų stuburinių slankstelių kūnai susiformavę.

Kaukuolė. Kremzlinė. Skirstoma į smegeninę (ašinę) ir visceralinę dalis. Į

ašinę dalį remiasi stuburas. Smegeninė- nes apgaubia ir apsaugo smegenis.

Kartu apsaugo įv. jutimo organus priekinėje smegenų dalyje. Tik šonuose yra

poriniai uoslės ir klausos (pusiausvyros) organai. Visceralinė dalis nueina

toliau. Ji sudaryta iš visceralinių lankų, kurie iš apačios šonų juosia

žarnyno priekinę dalį. Tie lankai kilę iš žiauninių lankų. Turi ryšį ne tik

su kvėpavimu bet ir su maisto paėmimu. Ašinė ir visceralinė dalis

kremzlinių žuvų lieka kremzlinė (kitų žuvų kaulėja).

Visceralinį skeletą sudaro: žiauninių lankų būna 5-7, tačiau pirmasis

virtęs žandiniu lanku. Jis funkcionuoja kaip ryklio žandų aparatas. Sudaro

gomurinė kvadratinė kremzlė (palatoquadratum), o apatinė kremzlė vadinama

Mekelio kremzle. Už 1-ojo žiaunų lanko eina 2-as lankas (kas virto iš

žiauninių)- tai paliežuvinis lankas. Viršutinė jo dalis- pakabinė kremzlė,

o apatinis segmentas hioidas (hyoideum). Žiauniniai plyšiai atsiveria

atskirai. 5žiauniniai lankai turi 5plyšelius. Krūtininiai pelekai poriniai.

Pelekai turi savo skeletą ir prisitvirtinę prie kremzlinės pečių juostos.

Peleko galas stangrus dėl elastotridrijų(?).

Pagr. plaukiojimo organas- uodeginis pelekas. Paprasčiausi- analinis ir

nugarinis pelekai.

Jutimo organai. Paprasčiausi- sensilės- jutiminės ląstelės. JJų nedaug likę

stuburinių kūne. Stuburinių kūno paviršiuje yra jutiminės ląstelės, neturi

išaugėlių ir yra apipintos nervo šakelėmis.

Stuburinių ausis pusiausvyros ir klausos organas. Ausies plėvinis

labirintas, jį supa kremzlinis labirintas kremzlinėse žuvyse. Plėv.

labirinte yra jutiminių gubrelių. Galvos smegenys gerai išsivysčiusios.

Uoslės organai. Reikalingi maistui užuosti, susirast prieš. lyties atstovą,

įspėja apie pavojų. Tai pora uodžiamųjų maišų pilnų pirminių jutiminių

ląstelių.

Akys gerai išsivysčiusios.

Nervų sistema. CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinė NS yra

atsišakojantys iš smegenų nervai.

NS formuojasi iš ektodermos.

5pagr. dalys: priekinės, tarpinės, vidurinės, užpakalinės (smegenėlės) ir

pailgosios smegenys. Nugaros smegenų kanale yra neurocelis. Nervinės

ląstelės aplink tą kanalą sudaro- pilkąją medžiagą. Baltoji medžiaga yra

išorinėje dalyje, sudaryta iš nervinių skaidulų. Priekinės smegenys susiję

su regėjimu ir su uosle. Nuo tarpinių smegenų atsišakoja regėjimo nervai.

Smegenėlės palaiko skeleto raumenų tonusą. Pagal gaunamą iš ausies

plėvinio(?) labirinto informaciją koordinuoja raumenų susitraukimus.

Dauguma nervų atsišakoja nuo pailgųjų smegenų. Nuo nugaros smegenų nervai

atsišakoja metameriškai; nuo kiekv. segmento po 2. Nugarinis nervas

prasideda dviem šaknelėm, t.y. sudaryta iš 2šaknelių: judinamoji (motorinė)

ir nugarinė juntamoji (sensorinė). Susilieja ir suskyla į 3dalis: nugarinę,

pilvinę ir visceralinę (vidaus organų).

Virškinimo organai. Dantys labai aštrūs. Skrandis labai didelis. Už jo

vidurinė žarna: trumpa ir stora. Spiralinė raukšlė padidina įsiurbiamąjį

paviršių. Turi kepenis, kasą. Kepenys labai svarbios. Kepenys hidrostatinis

organas, kurio pagalba gali išsilaikyti vandeny.

Kvėpavimo organai. Žiaunas vieną nuo kitos skiria žiauninės pertvaros.

Žiauna yra priekiniame ir užpakaliniame paviršiuje išsidėstę žiauniniai

lankeliai, jie pilni kapiliarų.

Kraujotakos sistema. Yra vienas kraujo apytakos ratas. Širdis iš dviejų

kamerų. Iš širdies kraujas patenka į pilvinę aortą ir nuo jos atsišakoja

5žiauninių arterijų poros.

Kraujas kaupiamas aortoje. Dešinioji dalis- aortoje.

Pilvinė kraujagyslė sugrįžta į širdį. (Veninis kraujas.)

Šalinimo organai. Inkstai. Jų pagr. funkcija baltymų apykaitos produktų

šalinimas (šlapalo). Inkstai palaiko pastovią druskų koncentraciją

kraujuje. Palaiko pastovų osmosinį slėgį ląstelėse. Inkstai visada

poriniai. Pritvirtinti prie stuburo. Tęsiasi išilgai visos kūno ertmės

(celomo). Iš inkstų šlapalas teka šlapimtakiais į šlapimo pūslę ir čia

kaupiasi šlapalas, susidaro kepenyse.

Nefronas.

Lytiniai organai ir apvaisinimas. Rykliams būdingas vidinis apvaisinimas.

Sėklidės, kiaušidės nuo jų eina latakai. Kiaušialąstės apvaisinamos

kiaušintakiuose. Aplink apvaisintą kiaušialąstę formuojasi dangalai.

Kiaušiniai dideli (ryklio). Yra gyvagimdės.

Rykliai gyvena sūriuose vandenyse, didžiosiose upėse: Amazonėje.

9.3.3. Klasė Kaulinės žuvys- Osteichthyes,

Kl. Osteichthyes

Bendra ešerio sandara: neporinės galūnės (nugarinis, uodeginis, analinis),

porinės (krūtinės, pilvo), šnervė, viršutinis žandas, apatinis žandas,

žiaunadangtis, širdis (skilvelis ir prieširdis), inkstas, žarna, gonados,

analinė anga, plaukiojamoji pūslė.

Žuvys sudaro didžiąją biomasės dalį.

Kūno danga. Dengia daugiasluoksnis epitelis, kuriame yra vienaląsčių

liaukučių. Oda- slydi, tai prisitaikymas plaukimui. Odoje formuojasi

plokšti ir kieti žvynai. Riešapelekės, daugiapelekės žuvys.

Dauguma žuvų priklauso anttipiui TELEOSTEI. Šio antbūrio žuvų žvynai yra

kauliniai, dengia čerpiškai. Žvynai kaip ir kaulai nuolatos auga. Žiemą

augimas žvynų susilpnėja. Pagal žvynus galima nustatyt amžių.

Skeletas. (Ryklys turi primityvų skeletą). Iš

pradžių vystymosi metu

skeletas būna kremzlinis. Vėliau iš dalies kaulėja. Sukaulėjusieji kaulai

yra pakaitiniai. Tikrojoje odoje (iš koriumo) formuojasi dengiamieji

kaulai.

Ašinis skeletas- gerai išsivysčiusi chorda (lotilerija?). Slankstelių

lankai blogai išsivystę. Kiti gyviai turi gerai išsivysčiusią chordą.

Atsiranda lankai slankstelių, kurie suspaudžia chordą. Dalis turi chordą, o

dalis- visiškai suspaudžia chordą ir lieka stuburas.

Turi šonkaulius, kurių galai laisvi.

Kaukuolė darosi sudėtingesnė. Smegeninė ir žandinė kaukuolė. Žandų lankas

sukaulėja.

Mekerio kremzlė.

Susidaro antriniai žandai.

Apatinį kaulą padengia dantikaulis.

Jutimo organai ir nervų sistema. Tuir šoninę liniją. Ji registruoja vandens

svyravimus. Jos paskirtis registruoti net iir labai silpnas vandens sroves.

Šoninę liniją sudaro juntamieji gubreliai (neoroblastai). Jie entogenezės

metu nugrimzta į odą ir susidaro kanalas su angelėmis į viršų. Tai

juntamosios ląstelės. Tų ląstelių juntamieji plaukeliai yra apgaubti

drebutine mase. Netgi silpnai sujudėjęs H2O, jis judina plaukelius

(gubrelius), palenkia juos.

Klausos ir pusiausvyros organai. Žuvys orientuojasi vandenyje. Regėjimas

H2O apsunkintas. Šoninių linijų pagalba apsisaugo nuo priešų.

Turi vidinę ausį. Sudaryta iš labirinto, kurio viduje yra skystis

(endolimfa). Jame yra CaCO3 grudelių (statolitų), hemolimfa, statolimfai.

Žuvis labai gerai girdi. Svarbus dar ir cheminių medžiagų jutimas žuvims.

Žuvys tturi šnerves- tai uždari maišai- kuriose yra juntamosios ląstelės,

jautrios vandens pakitimui (koncentracijai), išorinėm sąlygom. Jaučia

maisto skonį. Žiotyse yra skonio svogūnėliai.

Regėjimas. Žuvis gali matyt tik iš arti. Akis akomoduoja, kai keičiasi

lęšiukas, akies tinklainė. Būdingi elektriniai organai. Sudirginus tokias

žuvis, gaudant grobį ar ppan.- ji išsikrauna ir susidaro galingą elektrinį

lauką aplink save. Tai daugiausia naudojama grobio apsvaiginimui. Žuvų

smegenys nėra didelės, ypač mažos priekinės smegenys.

Virškinimo sistema. Žiotys turi kūgiškus dantis. Dantys yra kūgiškos

formos. Žuvų mintančių planktonu dantys virtę lazdelėmis (vamzdeliais). Jie

virtę puikiu košimo aparatu. Skrandis didelis tik pas plėšriąsias žuvis.

Vidurinės žarnos pabaigoje (pradžioje?) yra aklosios ataugos (piliorinės

ataugos). Jų skaičius skirtingas. (Lašiša jų turi 60, ešerys 3). Tokių

ataugų neturi karpinės žuvys. Žarnynas trumpas pas plėšrias, o fitofagų,

augalėdžių- ilgesnis.

Kvėpavimo organai. Žiaunos. Žiauninės pertvaros išnyko, liko tik žiauniniai

lankai. Todėl žiauniniai lapeliai yra pritvirtinti 2eilėm. Turi 4poros

žiauninių lankų. Nuo išorės juos dengia žiaunadangčiai. Kilnodama

žiaunadangčius žuvis varinėja H2O ir vėdina žiaunas. Įkvepiant

žiaunadangčiai atitolinami nuo kūno, H2O patenka į ryklę. Ir atvirkščiai.

Iškvepiant jie suartėja ir H2O pašalinamas. Atgal patekti H2O neleidžia

žiauniniai lapeliai. Nevisoms žuvims užtenka žiauninio kvėpavimo. Kai

kurios iššoka į viršų, taip kvėpuoja atmosferos deguonimi (oru).

Plaukiojamoji pūslė. Ji išsivystė iš oro maišų užuomazgų. Kai kurios

atvirapūslės žuvys turi ryšį su stemple. Kai kurių pūslė visai praradus

ryšį. Reikalinga tam, kad galėtų išsilaikyti H2O. Tie kurie turi ryšį tarp

ryklės ir oro maišų, jie reguliuoja.

Kraujotakos sistema. Kaip ir kremzlinių vienas kraujo apytakos ratas.

Atsiranda širdis. Yra tik 4žiauninės arterijos, kurios sueina į nugarinę

aortą.

Šalinimo organai. Inkstai- pirminiai (mezonefriniai)- liemeniniai. Jie

drebučio pavidalo. Iš kiekv. pirminio nefrono pumpuravimo bbūdu susiformuoja

daugybė nefronų. Kiekv. segmentas turi ne po vieną, o daug nefronų. Jie

tampa ilgesni ir vingiuoti. Nefrono ryšys su kūnu nutrunka (tiesioginis

ryšys). Jie neatsiveria į celomą. Šlapime yra nedaug kenksmingų medžiagų.

Jo koncentracija normali. Šlapalas susidaro kepenyse iš amonjako.

Nefronas- dvisienė Baumano kapsulė. Į ją vyksta filtravimas. Malpigijaus

kūnelį sudaro dvisienė baumano kapsulė. Tai filtras.

Šlapimo latako gale susiformuoja šlapimo pūslė. Ji atsiveria už žuvies

analinės angos.

Dalis nuodingų medžiagų (amonjako) pašalinama pro žiaunas. Inkstai- tai ne

vien šalinimo organai. Tai ir osmoreguliacijos organas. Tai druskų kon.

reguliavimas. Gėlavandenės filtruoja H2O dažniau. Jūrinės žuvys turi gerti

H2O, kad galėtų praskiesti osmosinį slėgį. Jos turi pastoviai šalinti H2O

iš organizmo

Lytiniai organai. Porinės gonados. Jos yra abiejuose pūslės pusėse.

Dažniausiai yra skirtalytės. Produkuojama daug smulkių kiaušinių- ikrų.

Lytiniai produktai patenka atskirai į išorę. Ikrai yra apvaisinami H2O.

Žuvys neršia sekliame H2O, kur yra gruntas, augalai. Tačiau yra tokių žuvų,

kurios gyvena vandens platybėse, todėl išneršia labai daug ikrų (pvz.:

menkė iki 10mln. ikrų), jie išnešiojami. Neršia labai giliai, tačiau jie

labai daug išneršia ikrų. Tai jų prisitaikymas. Gyvavedžių (gyvagimdžių)

žuvys- vėgėlė. Kiaušinio vystymasis vyksta viduje, tačiau tokių žuvų yra

labai mažai.

Žuvys skirstomos į ekologinės grupės- pagal pasiskirstymą gyventi H2O, tam

tikroje aplinkoje. Svarbiausias faktorius- druskingumas:

1) Jūrų žuvys- visą gyvenimą praleidžia sūriam H2O. Gėlam H2O žūsta.

2) Gėlųjų H2O žuvys- gyvena ttik gėlame H2O

a) upinės

I) sraunus H2O

II) nesraunus H2O

b) ežerinės žuvys.

3) Praeivės žuvys. Sudaro tarpinę grupę tarp jūrinių ir gėlavandenių.

Gyvena ir gėlame ežero ir upės H2O. Jos neršti plaukia vienur, o

gyvena kitur (lašiša) (erškėtinės). Neršti plaukia iš jūrų į gėlus

vandenis (lašiša, erškėtinės). Gėlavandeniai unguriai plaukia neršti į

jūras (už 1000km). Neršti plaukia apie 1000km.

Žuvys poikiloterminiai gyvūnai- jų t0 labai ryškiai priklauso nuo aplinkos,

nuo H2O temp., kuriame gyvena. Šiltame H2O žuvys greičiau auga, maitinasi,

subresta. Šaltu metu, šaltame H2O žuvys pasidaro vangios. Jos laukia

optimalios temp. kada pradėt neršt.

9.3.4. Klasė Amfibijos- Amphibia (varliagyviai),

Kl. Amphibia

Varlės vidaus sandara: širdis (skilvelis, 2prieš.), plaučiai, kepenys,

skrandis, kasa, 12pirštė, plonoji, tiesioji žarnos, kloaka, šlapimo pūslė,

šlapimtakiai, blužnis, inkstai, kiaušidė, kiaušintakis.

Prisitaikę gyventi prie H2O. Tai susiję su gėlu H2O. Varliagyvių plaučiai

truputi kvėpuoja, bet visas kvėpavimas vyksta oda. Per tokią odą lengvai

difunduoja H2O su druskomis. Dėl to sūrioje jūroje varlės negyvena. Druskos

užkemša odos poras. Yra 2kraujo apytakos ratai. Atsiranda plaučiai- antras

apytakos ratas. Širdis iš 3dalių (1skilvelis ir 2prieširdžiai). Veninis

kraujas su arteriniu maišosi, nes prieširdžiai neturi pertvarų. Organai

gauna truputi pamaišytą kraują.

Varliagyvių būna ir uodeguotieji (tritonai), bekojai ir beuodegiai (varlės,

rupūžės).

Oda yra drėgna, nes joje yra daug daugialąsčių liaukučių. Yra daug liaukų,

jų funkcija- apsauginė. Kai kurioje odoje yra nuodų liaukų (f-ja

apsauginė). Kartais oda yra suragėjusi- tai prie sausumesnės erdvės

prisitaikymas. Pvz.: rupūžės odos viršutinis sluoksnis suragėjęs-

prisitaikymas gyventi sausesnėse vietose. Per jų odą neišgaruoja tiek daug

H2O.

Stuburas pasikeičia. Išskiriamos sritys: kaklinė sritis, juosmeninė,

kryžmeninė ir uodeginė. Turi tik 1kaklo slankstelį.

Kryžmeninė susijusi su judėjimu. Prie jos tvirtinasi kiti kaulai.

Formuojasi dubens kaulai.

Uodeginė sritis likęs 1 susiliejęs 1 slankstelis.

Šonkaulių nėra. Krūtinės ląstos nėra.

Kaukuolė yra labai plokščia ir žema. Ašinė dalis, kuri slepia galvos

smegenis, yra mažai sukaulėjusi, mažiau negu kaulinių žuvų.

Žandą sudaro palatokvadratum- gomurinė kvadratinė kremzlė, apatinį žandą

sudaro- mandibulare, kuri padengta kauliukais.

Iš viršaus nusileidžia odos kaulai ir uždengia kaukuolę.

1-asis ir 2-asis lankas.

Nebelieka paliežuvinių kaulų.

Hyomandibulare labai susmulkėja ir tampa klausos kauleliu, taip vadinama

kilpute. Kilputė- stulpelio formos, sustiprina garsą ir perduoda į vidinę

ausį. Viena kilputės dalis atsiremia į išorinę membraną. Iš membranos

garsas keliauja į kauliuką, kuris sustiprina garsą ir garsas sklinda į

vidinę ausį.

Atsiranda vidinė ausis.

Eustachijaus vamzdis- vidurinė ausis su rykle.

Porinės galūnės. Labai skiriasi nuo žuvų.

Priekinės galūnės tvirtinasi prie pečių juostos. Priekinės galūnės-

keturpirštės.

Jutimo organai. Lervos ir kai kurios pastoviai vandeny gyvenančios

amfibijos turi šoninę liniją organus, pvz.: aksolotliai, protėjai,

naguotoji Afrikos rupūžė. Jos prisitaikę visą laiką gyventi H2O.

Varliagyvių akys turi judamus vokus.

Geriausiai klausos organas išsivystęs beuodegių amfibijų.

Turi be vidinės jau ir vidurinę ausį, kurios ertmė Eustachijaus vamzdžiu

atsiveria į ryklę. Toje ausies

dalyje yra tik 1klausos kaulelis- ausies

kilputė. Ausies būgnelis yra galvos paviršiuje.

Žarnynas. Burna ir ryklė- burnaryklė. Ji labai plati. Joje yra seilių

liaukos. Turi minkštą ir lipnų liežuvį. Turi smulkius dantis. Žarnos yra

dar ilgesnės negu žuvies, baigiasi kloaka.

Kvėpavimas. Lervos kvėpuoja išorinėmis šakotomis žiaunomis, vėliau turi

žiauninius plyšius. Suaugusios kvėpuoja plaučiais ir visu kūno paviršiumi.

Gyvybiškai svarbus kvėpavimas visu paviršiumi. Kvėpuoja savotiškai. Neturi

krūtinės ląstos. Pro šnerves įkvėptas oras suspaudžiamas ir nustumiamas į

plaučius.

Kraujotakos sistema. 2kr. apytakos ratai.

Šalinimo organai. Inkstai, bet jie yra kompaktiški (neliemeniniai).

Išsidėsto kryžmeninėj srity 22-ose pusėse- tai pirminiai inkstai. Šlapalas-

pirminis medžiagų apykaitos produktas.

Tai skirtalyčiai organizmai.

Apvaisinimas daugeliu atvejų yra išorinis, bet būna ir vidinis.

Koopuliacija

Subrendusios kiaušialąstės patenka į celomą, kiaušintakį, apsidengia įv.

sluoksniais. Kiaušialąstės virsta purpulais. Išneršiama mažesni, H2O jie

išbrinksta.

Daugiausiai paplitę beuodegiai varliagyviai (varlės). Jie puikiai juda

sausumoj.

Vystymasis. Varlės neršia. Išneršia sekliuose H2O, nes ten greičiau įšyla

H2O, daug maisto. H2O išsirita lerva. Neturi nieko, net burna nepraplyšusi.

Ta lerva kelias dienas pasilaiko prie kurkulų? masės ir išsilaiko kelias

dienas. Po kelių dienų kūnas pailgėja, atsiranda plokščia uodega. Galvos

šonuose atsiranda išorinės žiaunos. Po kiek laiko šonuose atsiranda

žiauniniai plyšiai. Tos žiaunos funkcionuoja labai neilgai. Vėliau

atsiranda odos raukšlė, tada pradeda funkcionuoti vidinės žiaunos.

Maitinasi. Priekinėje žiaunoje susiformuoja pirštiški dariniai- košimo

aparatas, kuris sulaiko smulkias maisto daleles. Minta tuo ką prakošia pro

žiaunų aparatą.

Vėliau priekinės buožgalvio lūpos ppradeda ragėti- virsta raginiu snapeliu,

atsiranda dantukai. Jais pradeda gramdyt, kramto siūlinius dumblius. Jo

žarnynas pailgėja, jis pasidaro pilvotas (pilvinis). Dar vėliau vystantis

buožgalviui nuo ryklės atsišakoja 2plautiniai maišai, žiaunų aparatas

nyksta.

Netoli uodegos formuojasi užpakalinės galūnės. Pirmiausiai susiformuoja

priekinės galūnės.

Galutinis etapas- rezorbcija- sunyksta uodega.

Daugelis varliagyvių žiemoja vandeny. Kai kurie sausumoj, pvz.: rupūžės.

Rupūžės tik dauginasi H2O, o žiemoja sausumoje.

9.3.5. Klasė Ropliai- Kl. Reptilia,

Kilo iš serozinių amfibijų, stegocefalai- kaukuolė turėjo labai daug

dengiamųjų kaulų. Gyvena ir veisiasi sausumoje. Roplių oda nėra visiškai

slydi. Ji yra sausa, liaukų nėra. Viršutinis odos sluoksnis epidermis-

suragėjęs. Jis sudarytas iš atskirų žvynelių, skydelių ir t.t. Ragėjimas

vyksta gabaliukais, nes visiškas ragėjimas padaro nelanksčiais. Elastinga

oda. Koriume susiformuoja kaulinės plokštelės (krokodilai, vėžliai). Tokia

oda nepraleidi, gali gyventi kur sausa ir vandeny. Vanduo neišgaruoja iš

organizmo ir neprigeria. Raginis iišorinis sluoksnis- negyvas. Jis nukrenta

gabalais arba iš jo išsineriama. Po senuoju sluoksniu būna visiškai

susiformavęs naujas sluoksnis.

Skeletas. Dėl pečių ir kryžkaulių sudėtingėjimo pakyla nuo žemės, šliaužia.

Stuburas difirencijuotas į atskiras dalis. Daugiau negu 1kaklo slankstelis,

jie gali sukinėt galvą- tobulėja matymas, praplatėja maisto gaudymas.

Tobulėja jų medžioklė. Šonkauliai laisvais galais prisijungia prie

krūtinkaulio, susiformuoja krūtinės ląsta.

Kryžmens sritis iš 2slankstelių (prie jų tvirtinasi kojos). Užpakalinės

kojos geriau išvystytos. Išsivysto tobulesni dubens kaulai.

Driežo kaukuolė paaukštėja ir pasiaurėja. Vidinė kaukuolė būna sukaulėjusi.

Hyomandibulare- paliežuvinio lanko dalis, tik dalis jos virsta kilpute.

Turi tik 1klausos kaulelį. Turi vidurinę ausį, išorinės neturi.

Nervų sistema ir jutimo organai. Nosies ertmė- šnervės- diferencijuojasi į

2dalis: viena- užuodžiama, kita- įkvepiama. Driežams ir gyvatėms būdingas

Jakobsono organas- duobutė pilna gleivių. Jis yra gomuryje. Labai nedideli

medž. kiekiai gali būti užuodžiami, tai papildomas uoslės organas.

Turi akis, vokai labai gerai išsivystę. Ne visų roplių vokai yra suaugę.

Priekinėse smegenyse formuojasi smegenų žievė. Kai kurie ropliai, turi

gerai išvystytą viršugalvio organą, kuris reaguoją į šviesą.

Virškinimo organai. Gyvatės turi labai specializuotas nuodų liaukas ir

gerai išvystytą liežuvį.

Užpakalinė žarna atsiveria į kloaką.

Kvėpavimo organai ir kraujotakos sistemos. Poikiloterminiai gyvūnai-

šaltakraujai. Jų gausa didžiausia tropikuose ir subtropikuose. Oras patenka

į plaučius judinant krūtinės ląstą, tarpšonkaulinius raumenis. Tai labai

geras plaučių vėdinimo būdas. Širdis (daugumos) yra iš 3dalių: 2prieširdžių

ir 1skilvelio. Skilvelis turi dalinę pertvarą, kuri skiria jį į 2dalis.

Krokodilai turi 4skyrių širdį, beveik kaip šiltakraujai stuburiniai. Tai

nėra tobulas atskyrimas. Visos arterjos susiskirsto iš karto (3arterijos):

1plaučių arterija ir kairysis ir dešinysis aortos lankai.

Šalinimo organai. Antriniai inkstai- metanefros. Inkstai nebeatlieka H2O

šalinimo funkcijos. H2O visiškai taupomas. Šlapimo kanalėliai neturi

nefrostomų. Jie labai ilgi ir gausiai apipinti smulkių kraujagyslių. Roplių

kepenyse gaminamas šlapalas paverčiamas šlapimo rūgšties emulsija. Tekant

šlapimo pūsle emulsijai iš jos dar į organizmą grąžinamas H2O. Kloakoje H2O

dar kartą sugeriamas.

Turi tam tikrus organus, pro kuriuos pašalinamas druskos perteklius. Druskų

kiekis visada ppastovus (0,7-0,9(). Jei įvyktų nukrypimas- organizmas žūsta.

Palaikomas inkstų ir reguliuojama nervų sistemos- druskų kiekis.

Gonados- organai kur vystosi lyt. ląstelės, netoli inkstų. Būdingi

išoriniai koopuliacijos organai. Driežų ir gyvačių tie organai yra

poriniai. Kiaušiniai dideli, jame gausu trynio, juo minta gemalas. Driežų

ir gyvačių kiaušinio išorinis dangalas lyg pergamentinis, minkštas, o

vėžlių ir krokodilų išorinis sluoksnis lukšto pavidalo. Po lukštu yra

skystas baltyminis sluoksnis. Kiaušiniai dažniausiai užkasami į žemę.

Tačiau kai kurie driežai ir gyvatės gimdo jauniklius. Kiaušinis išsivysto

lytiniuose takuose- kiaušintakiuose.

VĖŽLIAI. Jų liemenį dengia šarvas iš 2tarpusavy suaugusių dalių, negali

išlyst iš jo. Daugelis kaulų suauga su šarvais. Šarvą turi visam gyvenimui.

Šarvas auga. Šarvas- odos kilmės kaulai.

GYVATĖS. Ypatingas judėjimas. Turi >400 slankstelių, kurių sandara yra

truputi kitokia. Stuburas labai lankstus. Galūnės beveik visai atrofuotos.

Galima rasti ir galūnės (išpreparavus). Gyvenimo ir judėjimo būdas unikalus

ir daug kur pritaikytas.

Žvynais kabinasi už nelygumų. O šonkaulių galai valdomi raumenų vingiuoja

kūną.

Mityba. Tai plėšrūs gyvūnai. Žandų aparatas labai išsivystęs. Vienos

gyvatės ryja gyvą grobį, kitos pirmiausiai pasmaugia, kitos užmuša

nuodingais dantimis. Gyvačių nuodų liaukos susiformavo iš pakitusių seilių

liaukų. Nuodų liaukos yra maždaug ten kur smilkinkaulis. Tas liaukas gali

turėt ir nenuodingos gyvatės, padeda lengviau suvirškint. Turi dvejopų

nuodų: neurotoksinai (greit plinta organizme, pasiekia smegenis ir

paralyžuoja)- būdinga kobroms. Jūrinės gyvatės turi hemotoksinų- plinta

lėtai, kraujuoja, ištinsta, lėtinės kilmės. Daugelis turi nuodų kur gali

nužudyt net ir 20žmonių, pvz.: Indijos kobra. Žandai yra išspaudžiami, kad

didesnė dozė pakliutų.

9.3.6. Klasė Paukščius- Ave

Specializuota gyvūnų šaka. Tai giminingi gyvūnai ropliams.

Kūno dangos pakitimai, dėl šilumos. Plunksnų panaudojimas skraidyti.

Tobulesnis vystymosi būdas. Medžiagų apykita daug greitesnė negu roplio.

Oda. Plona ir sausa. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie

formuojasi iš epidermio. Neturi žandų. Jų vietoje yra ramfoteka- tvirta

raginė makštis. Iš ramfotekos yra sudaytas snapas. Pirštai irgi su nagais.

Plunksna formuojasi paukščio gemalo paviršiuje kaip gumburėlis. Jis

sudarytas iš mezodermos spenelio, kurį dengia storesnis epidermio ląstelių

sluoksnis. Plunksna grimsta vidun. Formuojasi plunksnos makštis.

Pirmiausiai būna pūkinės plunksnos (palaikyti kūno temperatūrai). Suaugusių

paukščių plunksnos yra kontūrinės ir pūkinės. Kontūrinių plunksnos turi ašį

ir iš šonų 2vėtykles. Vėtyklių sandara gana sudėtinga (ne vien tik

išilginiai plaukeliai). Plunksna gana atspari. Nedidelės plunksnos yra

vadinamos dengiamosiomis. Jos palaiko šilumą. Padaro paukščio kūną aptakų.

Plasnojamosios plunksnos susijusios su skraidymu. Vairuojamosios plunksnos

(uodegoje) vairuoja skrydį. Plunksnos jau yra negyvos. Paukščiai šeriasi po

veisimosi periodo. Plunksnos yra keičiamos. Odoje visai nėra liaukų,

išskyrus posturgalinę? liauką, kurią turi H2O paukščiai. Tai susiję su tuo,

kad nesušlaptų plunksnos.

Skeletas. Visiškai sukaulėjęs. Yra lengvas ir tvirtas. Daugelis kaulų yra

tuščiaviduriai, pripildyti oru. Stuburas liemens srityje yra nelankstus.

Tik kaklo sritis ypatingai lanksti (nio 11-25slankstelių). Krūtinės sritis

tarpusavyje sisijungę turi gerai išsivysčiusius šonkaulius, kurie remiasi į

platų krūtinkaulį. Šonkauliai susiję su kvėpavimu.

Krūtinkaulis turi

keterą. Prie keteros prisitvirtinę raumenys, kurie yra susiję su skraidymu.

Tokios keteros neturi neskraidantys paukščiai. Kaukuolė yra panaši į tam

tikras roplių kaukuolę. Paukščių ypač plačios akiduobės. Smegeninė dalis

išsipūtusi, priešingai negu roplių. Pečių juostoje yra tvirta atrama

sparnams: 2raktikauliai, priekyje suaugę į šakutę. Sparno skeletas:

žąstikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis. Tik neturi tiek pirštų kaip žmogus.

Turi 3pirštus. Kojos: šlaunikaulis gana stambus, blauzda yra ilgesnė.

Blauzda suaugusi iš 2kaulų. Čiurnos kaulai dažnai suauga su blauzdikauliu

ir susidaro blauzdačiurnė. Ir susiformuoja paukščio postaibis.

Jutimo organai. Susiję su tuo, kad labai išsivysčiusios priekinės ir

vidurinės smegenys bei smegenėlės. Akys akiduobėse beveik nejuda. Pelėdos

apsuka 2700 kaklą. Keičiasi ląšiuko forma ir atstumas nuo tinklainės.

Klausos organas visiškai analogiškas ropliams. Vidinė ir vidurinė ausis

(kilputė). Vidinė ausis tobulėja. Girdi gerai. Uoslė išsivysčiusi menkai.

Virškinimo organai. Snapo forma priklauso nuo to kokiu maistu paukštis

minta. Dantų neturi. Turi liežuvį. Seilių liaukos yra labai įvairios.

Dažnai naudojamos statyti namams (lizdams). Stemplė. Toliau eina gūžys.

Jame dar nebūna pradėtas virškinti. Skrandis iš 2dalių (liaukinis ir

raumeninis). Liaukinėje dalyje pradedama virškinti. Raumeniniame skrandyje,

išklotame chitinine danga. RRaumeniniame skrandyje yra akmenukų, kurie trina

maistą. Toliau eina 12-pirštė žarna. Į ją atsiveria kasa ir kepenys. Tarp

plonosios ir storosios žarnos yra keletas aklųjų ataugų. Tose ataugose

gyvena bakterijos, kurios gamina vitaminus. Dar gaminamas skaidantys

fermentai. Storoji žarna atsiveria į kloaką. Šlapimtakiai irgi atsiveria į

kloaką.

Kvėpavimo organai. Pirmiausiai O2 patenka į ilgą trachėją. Apatinėje jos

dalyje (kur ji šakojasi į bronchus) tai yra gerklos apatinės. Tai būdinga

tik paukščiams. Gerklų raumenys susitraukia. Garsas išgaunamas- membranas

virpinant. Plaučiai labai maži. Jie priaugę prie krūtinės ląstos. Trachėja

šakojasi į 2bronchus, vėliau dar ir . bronchioles (smulkiausios atšakos).

Bronchiolių tinlas- labai stipriai apipintas kraujagyslių. Plaučiai- turi

plonasienius atsišakojusius- oro maišus. Jie įsiterpia tarp vidaus organų,

raumenų ir netgi įeina į kaulus. Plaučių tūris- mažesnis negu oro maišų

tūris. Oro maišai lengvina paukštį. Tai papildomi oro rezervuarai. Kai

paukštis tupi kvėpuoja paprastai. Kai skrenda vyksta cirkuliacija. Oro

maišai svarbūs ir paukščiams kurie nardo. Oro maišai svarbūs

termoreguliacijai.

Kraujotaka. 2kraujo apytakos ratai. Kraujas nebesimaišo. Didysis ratas,

kraujas yra tik arterinis. Širdis iš 4skyrių (2prieširdžiai ir

2skilveliai). Paukščiuose atsišakoja 2arteriniai kamienai. Iš kairinio

skilvelio- arterija- įį didįdį apytakos ratą. Neturi kairiojo aortos lanko.

Tik dešinysis aortos lankas. Širdis labai didelė. Širdies plakimo dažnis

priklauso nuo paukščio dydžio ir aktyvumo (kuo mažesnis tuo dažniau plaka).

Paukščių t0 yra apie 420. Tai būdinga suaugusiems paukščiams.

Šalinimo organai. Inkstai antriniai (metanefros). Sudayti iš 3skiaučių.

Pakankamai didelės. Šlapimas teka 2šlapimtakiais ir atsiveria į kloaką.

Šlapimo pūslės nėra. Mažai tirpstanti H2O šlapimo rūgštis. Rūgštis

emulsijos pavidalo ir iš jos yra dar išsiurbiamas H2O. Šlapimo rūgštis

kloakoje yra tiršta balto pavidalo ir susimaišo su išmatomis. Jiems sunku

gyventi dykumose.

Lytiniai organai. PPatinai turi sėklides. Jos panašios į pupelę. Neturi

kopuliacijos. Sperma patenka iš kloakos į kloaką. Patelėse funkcionuojama

tik 1kiaušidė ir kairysis kiaušintakis (prie inkstų). Kai subręsta patenka

į kūno ertmę, iš ertmės ir kiaušintakio piltuvais į kiaušintakį.

Kiaušintakis labai ilgas. Slinkdama kiaušialąstė apsidengia baltyminiu

sluoksniais ir vėliau pargamentiniais sluoksniais. Po to kiaušintakis

patenka į gimdą. Ten susiformuoja kevalas. Skirtingų paukščių rūšių yra vis

kitokie kiaušiniai. Kiaušiniai yra slepiamosios spalvos.

Paukščių ekologinės grupės.

1. Miškų ir krūmynų paukščiai. Gausiausia grupė. Vyrauja laipiotojai.

Maistą randa laipiodami (kėkėliai, zylės). Kopikai (geniai, lipučiai).

Stačiais medžių kamienais laipioja. Gyvena savo padarytose drėvėse,

olose.

2. Pelkių ir pievų paukščiai. Šlapi plotai. Kai kurie turi labai ilgas

kojas (gervės, gandrai). Peri ant žemės. Gervių jaunikliai labai

savarankiški.

3. Vandens paukščiai. Pingvinai, antys, kirai, narai, kragai, pilikanai.

Minta labai įvairiai. Pingvinai- visiškai neskraidantys paukščiai.

9.3.7. Klasė Žinduolius- Mammalia.

Plačiai prisitaikę gyvūnai.

Galima rast ir ir vandeny ir sausumoj. Jie gali skraidyt.

Sugeba palaikyt kūno temp.- šiltakraujai gyvūnai.

Apvaisinta kiaušialąstė vystosi lyt. takuose. Nebelieka did. trynio.

Kiaušialąstė labai sumažėja ir gerai išsivysto kai kurie dangalai- seroza

ir amnionas, iš kurio placenta. Palaiko ryšį su motina. Viskas vystosi

viduje. Geri bėgiotojai, plaukikai, skraidytojai (šikšnosparnis).

Oda. Padengta plaukais- epidermio dariniai. Plauką sudari stiebas ir

šaknis. Stiebas sudarytas iš negyvų suragėjusių darinių. Šaknis suragėjusi,

apgaubta jungiamuoju audiniu, apipinta kraujagyslėmis. Normalūs žinduoliai

turi skirtingos sandaros pplaukus, stori plaukai- akuotai, sudaro didžiąją

kailio dalį, vilnaplaukiai- sudaro pagr. sluoksnį. Padaromas oro tarpas

(palaiko temp.). Stori akuotai kartais virsta storais spygliais. Svarbūs

plaukai- vibrisės- skirtos jutimui (katino ūsai, antakiai). Plaukai

keičiami naujais. Plaukų keitimasis- šerimasis. Prie epidermio darinių

priklauso- nagai, kanopos, ragai (raganosiai). Oda sudaryta iš epidermio ir

koriumo.

Elnio ragai- koriumo dariniai.

Epidermyje formuojasi įv. liaukos- riebalinės, toks plaukas atsparus

vandeniui, tai svarbu vandeny gyvenantiems gyvūnams. Bebro rieb. liaukos

gerai išvystytos. Prakaito liaukos, pro jas pašalinama dalis vandens ir

dalis druskų, kūnas atvėsinamas. Vandens žinduokiai prakaito liaukų neturi.

Kvapiosios liaukos, skleidžia labai stiprų kvapą. Tai signalas tos pačios

rūšies, kitos lyties atstovams. Tos liaukos dažniausiai būna plėšriuosiuose

žinduoliuose.

Pieno liaukos- kilę iš prakaito liakų. Primityviausios pas kloakinius

žinduolius- patenka ant plauko ir jaunikliai nulaižo (sutelktos tam tikroj

vietoj).

Skeletas. Iš 5dalių.

Kaklo slanksteliai 7.

Krūtininė dalis iš 12-14slankstelių, dažniausiai 7porų šonkaulių (ilgų

prisitvirtinusių prie krūtinkaulio).

Kaukuolė- smegenų dėžė. Būdingas antrinis žandinis sąnarys- (tarp

hyomandibulare ir skvomorum) atsiveria mūsų ausyje.

Išorinė ausis, būgninė membrana. Turi priekalą, plaktuką. Vid. ausyje

3klausos kauliukai.

Žinduolių kojos labai tobulai prisitaikę tų kurie laksto. Stovėsena tobula,

kūnas neprisiplojęs prie žemės, pakilęs. Pagr. pečių juostos kaulu virsta

mentė. Greiti bėgiotojai netenka raktikaulių ir kanopiniai. Išsivysčiusius

raktikaulius turi tik žinduoliai, kurie priek. galūnėm atlieka sudėtingus

judesius.

Kojos turi 5pirštus- primityvus požymis. Greiti bėgiotojai į žemę remiasi

tik 1pirštu (pvz.: arklys) yra ir kitų pirštų liekanų.

Banginio užpak. galūnės llabai redukuotos. Priek. galūnės neišnyko, o virto

plaukmenimis. Šikšnosparnių sparnai- priek. galūnėse tik 1normalus pirštas,

kiti pailgėję- pritaikyta skraidyti.

Jutimo organai. Klausa tobula dėl išorinės ausies. Nukreipia į tą pusę, kur

sklinda garsas. Kortijaus organai. Kai kurie žinduoliai skleidžia garsus.

Dkleidžia ultragarsą ir vėliau jį gaudo (šikšnosparnis gali skraidyt

uždaroj tamsioj patalpoj kuo puikiausiai).

Uoslės organai labai jautrūs ir išlavėję.

Turi būti organai, kurie gali suuosto ir pamatyti.

Užuodžiamosios kriauklės, jų netenkam kai susergam sloga, nevienodai

išlavėjęs.

Regėjimas. Akys puikiai akomoduoja, mato, tačiau tai ne toks svarbus

organas kaip klausos ir uoslės.

Antilopių pukiai išsivysčiusios akys, tobulas regėjimas.

Kurmio apaugusios oda.

Nervų sistema. Labai stambios smegenys. Susiformuoja smegenų žievė-

refleksų ir išmokimų susidarymo centras, kaupti įv. patyrimą gali.

Smegenėlės išvystytos dėl koordonacijos. Vidinėj ausy irgi yra pusiausvyros

organas.

Virškinimo organai. Kaip pas žmogų

Priešburniėn ertmė (pas žiurkę).

Dantys yra alveolėse. Dantys diferencijuoti. Heterodontinė dantų sistema.

Kandžiai, iltys, prieškrūminiai, krūminiai. Kai kurie dantys neturi šaknų.

Per šaknį ateina kraujagyslės, nervai. Pvz.: žiurkė, bebras, šernas jei

neturi ko graužt tai labai užaugs.

Pirminiai dantys, juos pakeičia nuolatiniai. 42dantų sistema. Karvė turi

32, žiurkė 16. Kai kurie bedančiai (banginiai). Delfinas iki 250dantų.

Homodontinė-visi dantys pasidaro vienodi. Skirta pagavimui, bet nekramto.

Skrandis gerai išvystytas, iš 1dalies. Pas karves 4skilčių: didysis

prieskrandis, tinklainės, knygenos, šliužas. Pirmose 3dalyse nėra jokių

liaukų virškinimo (taip kaip praplatėjusi stemplė). Mikroorganizmai skaido

celiuliozę iki paprastesnių angliavandenių. Maistas porcijomis atryjamas,

dar kartą sukramtomas ir

vėl nuryjamas. Pakliūna į knygenas, slenka į

šliužą (tikrasis skrandis, kur vyksta virškinimas).

12-pirštė žarna.

Ypatingas plon. žarnų paviršius- gauruotas. Maisto medž. greitai

įsisavinamos dėl šio paviršiaus, aukšta temp.

Storoji žarna- vandens įsiurbimas.

Arkliai turi akląją žarną- kurioje yra celiuliozę skaidančių bakterijų.

Kvėpavimo organai. Plaučiai sudėtingesni negu roplių, o kvėpavimas

tobulesnis. Trachėjos šakojasi į bronchus, bronchai į bronchioles, kurios

baigiasi alveolėmis. Žmogaus plaučiuose 350alveolių.

Kvėpuoja taršonkauliniais raumenim ir diafragmos pagalba. Gerklos. Balso

stygos funkcionuoja kaip garso aparatas. Uždengia kvėpavimo takus (pvz.:

valgant).

Kraujotakos sistema.

Šalinimo sistema. Inkstai metanefriniai. Daug Malpigijaus kūnelių

(iki2mln.)- nefronų+Baumano kūnelių.

Inkstų ggeldelės.

Šlapimas teka šlapimtakiais, surenkamas į šlap. pūslę ir pašalinamas.

Kloakiniai turi kloakas: ančiasnapis, echidna (su ilgu snapu).

Lytiniai organai. Patinų sėklidės- poriniai organai. Primityv. žinduolių

prie inkstų, kitų pasislinkę į priekį ir atgal. Kiaušidės mažos (nėra

trynio, dangalų). Iš kiaušidžių, per kiaušintakio piltuvą į gimdą. Kai

kurie turi 2gimdas. Graužikai prisitaikę greitai daugintis.

Gemalo vystymasis ankstyvas.

Žinduoliai vystosi motinos organizme, kloakiniai išimtis. Kol

nesusiformavus placenta maitinasi osmozės būdu. Per placentą ir šalinimas

ir kvėpavimas. Gemalo ir motinos kraujotaka skirtinga.

Alantojis suauga su seroza. Alantojis susijungęs su chorionu. Chorionas,

tai seroza. Placentą ssupa daug kraujagyslių.

BŪRYS KLOAKINIAI

Tai perėjimo forma tarp žinduolių, roplių ir paukščių. Deda kiaušinius,

kurie turi tvirtą išorinį dangalą. Išsiritę jaunikliai maitinasi motinos

pienu. Paplitę Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Tasmanijoje. Kur

kloakiniai ten ir sterbliniai.

Ančiasnapis slaptą gyvenimo būda vedantis gyvūnas. Gerai nardo, žvejoja.

Plėvės tarp pirštų sskirtos nardymui.

Echidnos kloakinės.

Neturi dantų, minta skruzdėlėm.

BŪRYS STERBLINIAI

Ryšys su mot. organizmu silpnas

Kengūros naujagimis 2,5cm ir 0,1gsvorio. Gimę jaunikliai patys turi

susirast spenius, prisisiurbia ir ten 2mėn gyvena. Nepaleidžia spenio. Iki

250dienų prabūna sterblėj.

AUKŠTESNIEJI ŽVĖRYS EUTERIJA

Jaunikliai gimsta pakankamai dideli ir gerai išsivystę. Kanopinių gimsta

labai stiprūs.

Vabzdžiaėdžiai: ežiai, kirstukai, kurmiai.

Šikšnosparniai- prisitaikę skraidyt. Turi keterą kaip paukščiai.

BŪRYS PRIMATAI

Pusbezdžionės, beždžionės, žmonės.

Primityvus požymis- 5pirštai.

Priekinės galūnės labai tobulos: paimti maistą, statyti guolį ir t.t.