CNS

Nervų sistemos ontogenezė

Ontogenezė – nuoseklus individo vystymąsis. Nuo atskiro individo atsiradimo

iki jo mirties.

Embriogenezė – embriono vystymasis.

Embriogenezė

Zigota gastrulation 1.ektoderma: 1.centrinė nervu sistema

2.periferinė nervų sistema

3.

epidermis

2.mezoderma: 1. griaučiai

2.

raumenys

3.

kraujagyslės

3. endoderma: 1. kepenys

2.

žarnynas

3. blužnis

Nervų sistemos vystymasis

4 – 6 nėštumo mėnesiais kūdikis turi aiškias galvos ir nugaros smegenis.

Paskutiniais nėštumo mėnesiais kūdikio smegenys tik auga. 5; 7; 11 nėštomo

savaitėmis toksinės medžiagos, patekusios per placentą, gali pakenkti

kūdikiui, nes jis dar neturi apsaugos. Moterimis reikia rūpintis nėštumo

pradžioje.

Iki 6 metų: vystosi smegenys.

Apie 110 gyvenimo metus susiformuoja užtvara tarp galvos smegenų ir stuburo,

kuri praleidžia reikiamas medžiagas į smegenis. Iki tol vaikai yra labai

pažeidžiami. Galvos smegenyse yra gaminamos nervinės ląstelės. Jų

pagaminama 250 tūkst. nervinių ląstelių. Po mėnesio iš jų lieka 1/100

nervinių ląstelių, o po metų apie 10% nervinių ląstelių.

21 gyvenimo metais galutinai išsivysto nervų sistema.

Iki 35 metų reikia apsirūpinti palikuonimis.

Nuo 45 metų prasideda senėjimo procesas.

Nervinis audinys

Nervinės ląstelės skirstomos į:

Vienpolinis neuronas – turi vieną ataugą.

Bipolinis neuronas – turi dvi ataugas.

Daugiapolinis neuronas.

Pažeidus neuroną abu jo ggalai sustorėja, vyksta uždegiminė reakcija. Per

parą suauga 1 – 4 mm.

Neurono sandara ir savybės

|Visos ląstelės |Neuronai |

|Membrana |Sąveikauja tarpusavyje |

|Citoplazma |Protoplazminės ataugos |

| |(skaidulos) |

|Branduolys |Turi sinapses ir |

| |neuromediatorius |

|Mitochondrijos |Dirginimas pereina į |

| |susijaudinimo būklę, sužadina |

| |impulsus ir juos perduoda |

| |neurofibrilėms |

|Organoidai |Citoplazmoje randama tigroidinė |

| |medžiaga – Nislio kūneliai |

|Aksonas |Dendritas |

|Perduoda informaciją iš ląstelės kūno |Atneša informaciją į ląstelės kūną |

|Neturi ribosomų |Turi ribosomas |

|Turi mielino apvalkalą |Neturi mielino apvalkalo |

|Gali labai nutolti nuo ląstelės kūno |Yra netoli ląstelės kūno |

|Lygus paviršius |Nelygus paviršius |

|Ląstelė turi vieną aksoną |Ląstelė turi daug dendritų |

Sinapsių rūšys

Centrinė nervų sistema

Užtikrina kontaktą tarp centrinės nervų sistemos ir nervinių ląstelių.

Periferinė nervų sistema

1. Mioneuralinės – kontaktas tarp aksono ir raumeninių skaidulų;

2. Neuroepitelinės – reguliuoja liaukinio aparato veiklą.

Pagal impulso kilimo rūšį sinapsės skirstomos į:

1. chemines – nervinio impulso perdavime dalyvauja bioaktyvi medžiaga –

mediatorius;

2. elektrines – nervinis impulsas pereina elektrinių signalų pavidalu.

Hoškinso eksperimentas

Į du indus ppatalpintos dvi širdys. Pirmajame inde širdis patalpinta į

fiziologinį tirpalą ir prie jos prijungtos žarnelės. Antrame inde buvo

širdis, kuriai nieko nebuvo prijungta. Šie du indai buvo sujungti žarnele,

per kurią buvo varinėjamas skystis iš vieno indo į kitą. Buvo sudirginta

pirmoji širdis, kurios veiksmus po kurio laiko atkartojo antroji širdis.

Pirmoji širdis išskirdavo medžiagą, kuri vadinasi mediatoriumi, ir per

žarnelę ta medžiaga patekdavo į antrąjį indą.

Nervinė ląstelė

Ramybės potencialas: be mielino: su mielinu:

+ + + + + – + – + – + – + ++

+ + +

___________ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _

– – – – – – – + – + – + – + –

– – – –

___________ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _

Mediatoriumi vadiname biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perduoda

impulsą iš neurono į neuroną arba organą. Mediatorius gaminamas nervinės

ląstelės branduolyje arba kai kurių ląstelių aksonuose ir kaupiasi aksono

terminalinio arba galinių galūnių pūslelėse. Ramybės metu pūslelėms

sąveikaujant su membrana, pūslelės sprogsta ir į galūnę bei sinptinį plyšį

išsiskiria tam tikras kiekis mediatoriaus, kurį ramybės metu neutralizuoja

esanti kita medžiaga – antimediatorius.

Atėjus nerviniam impulsui, suaktyvinamas pūslelių sukibimas, todėl galūnėje

išsiskiria daugiau mediatoriaus nei įprasta. Susidaręs perteklius patenka į

sinaptinį plyšį, iš kurio per postsinaptinje galūnėje receptorius taip pat

tos pačios rūšies mediatoriaus prteklių, kuris vėliau perdirbamas į nervinį

impulsą be jokio papildomopadirginimo į raumenis.

Mediatoriaus skirstymas:

1. smulkiamolekulinis, kuriems priklauso acetilcholinas (universalus). Jo

randama periferinėje ir centrinėje nervų sistemose. Pagrindinė

funkcija: tonuso palaikymas. Nesant acetilcholino, susilpnėja

raumenys. Taip pat šiai grupei priklauso dofaminas ir noradrenalinas.

Dofaninas dalyvauja raumenų tonuso, dėmesio, emocijų palaikyme.

Sumažėjus jo, vystosi Parkinsono liga, silpnėja dėmesio koncentracija.

Manoma, kad dalyvauja šizofrenijos išsivystime. Noradrenalinas

dalyvauja reguliuojant kraujagyslių spindį ir aktyvinant simpatinės

nervų sistemos veiklai.

2. aminorūgštys. Labiausiai paplitusi: piraminas, kuris ggali sukelti

kraujospūdžio padidėjimus, insultus. Naudojamas: depresijų gydymui.

3. peptidai. Baltyminės kilmės medžiagos. Populiariausias antinkščių

išskyrimas: enkepalinas, lytinių liakų gonadtropinas arba MAD, kurie

veikia kaip smulkiamolekuliniai skaidytojai, aktyvina koncentraciją

neuronuose, naudojamas depresijai, raumenų nusilpimo gydymui.

Neuroglija

Neuroglija – tai sudedamoji nervinio audinio dalis, kurią sudaro ląstelės –

gliocitai. Neuroglija sudaryta iš įvairių formų ir dydžių ląstelių, kurios

skirstomos į:

1. makrogliją. Sudaro centrinės nervų sistemos aparatą, iškloja galvos

smegenų skilvelius. Kai kurios makroglijos ląstelės atlieka

fagocitavimo funkciją, t. y. sunaikina žuvusias ląsteles.

2. olegodendrija. Gaubia neuronų kūnus centrinėje ir periferinėje nervų

sistemose, įeina į mielino sudėtį.

3. mikroglija. Mažos, judrios, fagocituojančios ląstelės.

4. Švano ląstelės. Gamina mieliną periferinėje nervų sistemoje.

Jungiamasis audinys

Jungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo

homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Įeina į

galvos ir nugaros smegenų apvalkalus. Periferiniuose nervuose sudaro

nervinių kamienų ir atskirų skaidulų apvalkalus. Jame gausu kraujagyslių,

kurios maitina periferinius nervus. Funkcija: apsauginė ir maitinamoji.

Nugaros smegenys

Visa nervų sistema skirstoma į CNS ir PNS. CNS sudaro galvos ir

nugaros smegenys. PNS sudaro nervinio audinio dalys, esančios už smegenų

ribos. Stuburas skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryžminę

dalis. Atitinkamai yra skirstoma ir nugaros smegenys. Vyrų nugaros smegenys

yra api 45 cm, o moterų apie 43cm. Nugaros smegenys po gimimo į ilgį auga

nedaug, aauga tik slanksteliai.

Nugaros smegenų struktūra: nugaros smegenų priekiniame ir

užpakaliniame paviršiuose per vidurį tęsiasi vagos; priekinė vaga gilesnė

už užpakalinę. Šios vagos dalija nugaros smegenis į dvi simetriškas dalis.

Kiekvienos dalies šoniniame paviršiuje matyti mažiau ryškios priekinė ir

užpakalinė šoninės vagos, pro kurias išeina priekinės ir užpakalinės

nervinės šaknelės, t. y. nervai. Priekinės šaknelės sudarytos iš

išcentrinių judinamųjų skaidulų. Priekinės ir užpakalinės šaknelės

tarpslankstelinių angų pradžioje susijungia tarpusavyje ir sudaro mišrius

nugarinius nervus. Netoli jungties vietos kiekvienoje užpakalinėje

šaknelėje yra nedidelis sustorėjimas, vadinamas nugariniu mazgu.

Pilkoji medžiaga sudaryta iš neuronų kūno. Joje galima išskirti du

priekinius ir du užpakalinius ragus. Visuose raguose randamos smulkios

nervinės ląstelės. Į rago gilumą randama akytoji medžiaga, o pilkosios

medžiagos centre stebimas nugarinės smegenų kanalas, kuriuo cirkuliuja

likvoras (smegenų skystis). Pilkoji medžiaga, jungianti priekinius ir

užpakalinius ragus, vadinama tarpiniu ruožu. Pilkosios medžiagos centre

eina siauras centrinis kanalas.

Užpakalinių ragų pagrinde randamas krūtininis branduolys, kurį sudaro

įterptiniai neuronai ir juntamieji branduoliai. Įterptinių neuronų dėka

perduodama informacija.

Šoniniuose raguose randamas simpatinės nervų sistemos vegetacinės

dalies centrai, kurie jungiasi į atskiras nervinių ląstelių grupes,

sudarydami leteralinę tarpinę medžiagą.

Priekiniai ragai sudaryti iš somatinių judinamųjų branduolių, kurie

kiekvienoje pusėje jungiasi į tris stambius branduolius:

1. medialiniai

2. lateraliniai (geriau išsivystę sustorėjimuose)

3. centriniai (arčiausiai centro).

Priekinių ragų neuronai skirstomi į:

1. ALFA motoneuronai

2. GAMA motoneuronai

ALFA motoneuronai

turi didelius dendritus,didelis aksonų diametras.

Pagrindinė funkcija – įnervuoti galūnių raumenis.

GAMA motoneuronai sudaryti iš gerokai smulkesnių ląstelių. Neturi

didelio spindžio aksonų. Jie palaiko ryšį su žemiau gulinčiais nerviniais

laidais.

Baltoji medžiaga supa iš išorės pilkąją medžiagą. Ji sudaryta iš

kylančių, įcentrinių, ir nusileidžiančiųjų, išcentrinių laidų. Nugaros

smegenų paviršiuje esančios vagos dalija kiekvienos pusės baltąją medžiagą

į tris pluoštus:

1. užpakalinis pluoštas, yra tarp užpakalinės ir šoninės

užpakalinės vagų.

2. šoninis pluoštas, yra tarp užpakalinės ir priekinės šoninių

vagų.

3. priekinis pluoštas, yra tarp priekinės ir pprikinės šoninės vagų.

Visi šie pluoštai sudaryti iš nervinių skaidulų, kurios skiriamos į

tris grupes pagal tai, kokias dalis jungia:

1. skaidulos, kurios jungiaatskiras nugaros smegenų dalis, esančias

įvairiame aukštyje;

2. skaidulos, einančios iš galvos smegenų į nugaros smegenis;

3. skaidulos, kurios yra dalinai užpakalinių šaknelių skaidulų

tęsinys, dalinai nugaros smegenų tęsinys, kylantis į galvos

smegenis.

Skaidulos, kurios patenka į nugaros smegenis užpakaliniuose raguose,

eina dviem skirtingomis kryptimis:

1. keliauja į tos pačios pusės šoninį ragą, į savo įterptinius

neuronus arba nukeliauja įį priešingos pusės šoninius ragus ar

tinklinį darinį (retikulinę formaciją);

2. kyla į viršų kartu su užpakaliniu šulu, t. y. pereina į

baltosios medžiagos sudėtį, sudarydami nugaros smegenų laidą.

Priekiniai (motoriniai) ragai. Nervinis impulsas, atėjęs iš galvos

smegenų į priekinius ragus, iišeina pro tos pačios pusės nugaros smegenų

priekinį ragą.

Iš nugaros smegenų, susijungiant priekinėms ir užpakalinėms šaknelėms,

išeina mišrūs nugariniai nervai. Nervas, išeinantis iš stuburo smegenų pro

tarpslankstelinę angą, skyla į keturias šakas:

1. priekinę šaka, kuri nueina priekine liemens siena ir galūnėmis.

Ją sudaro juntamosios ir motorinės skaidulos. Įnervuoja odą,

kaklo raumenis, priekinį ir šoninį liemens dalis. Ši prikinnė

šaka sudaro kai kuriose kūno vietose sudaro atskirus

sustorėjimus, vadinamus PLEXUS. Pleksitas – nervinių šaknelių

uždegimas.

2. užpakalinė šaka, kuri eina į nugaros raumenis, pakaušio odą.

Sudaro juntamosis ir motorinės skaidulos. Įnervuoja sprando

raumenis, sėdynės odą.

3. jungiančioji šaka, įsilieja į simpatinių nervų kamieną.

4. dangalinė nervų šaka, eina atgal į stuburo kanalą.

Iš nugaros smegenų nervai išeina nuosekliai, sudarydami 31 porą mišrių

nugaros nnervų. Nugarinis nervas ir smegenųatkarpa, iš kurios išeina

šaknelės, sudaro nugaros smegenų segmentus. Vienas nugaros smegenų

segmentas įnervuoja tris skersines kūno atkarpas.

Pagrindinės nugaros smegenų funkcijos:

1. refleksinė (pilkoji medžiaga) – tvarko sudėtingus ir

vegetacinius refleksus.

2. laidinė (baltoji medžiaga) – jos dėka nervinė informacija

perduodama į galvos smegenis nusileidžainčiaisiais laidais iš

galvos smegenų į nugaros smegenis ir pravedančiaisiais laidais,

kuriais kyla impulsai iš juntamųjų ir įterptinių neuronų bei

perduodama į judinamuosius neuronus.

Galvos smegenys

Galvos smegenys

|pailgosios smegenys |Galvos smegenų kamienas |

|tiltas | |

|vidurinės smegenys | |

|smegenėlės |Kyla nesutarimai, ar |

|tarpinės smegenys |priklauso galvos |

| |smegenims, ar ne |

|didieji galvos smegenų | |

|pusrutuliai | |

Galvos smegenų kamienas pagal buvimo vietą:

viršutinę kamieno dalį, kurią sudaro keturkalnė, dangtis, smegenėlių burės,

kai kurios perskiria smegenėlės;

vidurinę kamieno dalį sudaro ketvirtasis smegenų skilvelis, branduolių

grupės, priklausančios ekstra piramidinei sistemos tinkliniam dariniui,

visi kylantys galvos pusrutulio laidai ir kai kurie nusileidžiantieji

laidai (dalinai laidinė, dalinai branduolinė);

apatinė kamieno dalis. Dalis tilto, pailgosios smegenys ir

nusileidžiantieji laidai, kurie jungia galvos ir nugaros smegeni, ir

skersinio tilto – smegenėlių laidas, kuris jungia tiltą su smegenėlėm.

Smeganų kamieno funkcijos:

jame prasideda didžioji dalis galvinių nervų;

neuronų sankaupos – centrai, kontroliuojantys širdies ir kraujagyslių

funkcijas, kvėpavimą, daugelį virškinimo funkcijų;

dalyvauja formuojantis skausmo suvokimą;

reguliuoja raumenų refleksus, susijusius su poza ir pusiausvyra;

išsidėstęs tinklinis darinys;

išsidėstę miego ir budravimo reguliavimo centrai.

Pailgosios smegenys

Savo forma primena nukirstą kūgį, kurio pagrindas atkreiptas į tiltą,

o viršūnė be ryškios ribos pereina į nugaros smegenis. Jų ilgis apie 2,5

cm. Čia randamos tokios pačios vagos kaip ir nugaros smegenų. Abiejose

pusese priekinės vagos matoma iškilimai, tai yra piramidės, kurias sudaro

pagrindinis žievinis, nugarinis laidas (Tr. Corticospinalis).

Pailgųjų smegenų išilginėje priekinėje vagoje, piramidėje eina

pynimas, yra piramidinė kryžmė, kuri skiria nugaros smegenis nuo pailgųjų

smegenų. Tarp priekinės ir užpakalinės vagų yra sustorėjęs darinys –

alyvos. Čia randami nerviniai branduoliai. TTarp užpakalinės ir šoninės vagų

randamas grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Grakštusis pluoštelis

viršuje sustorėja ir baigiasi grakščiuoju pumpurėliu, kurio viduje randamas

grakštusis branduolys (Nc. Funiculi gracilis). Pleištinis pluoštelis

baigiasi sustorėjimu, kurio viduje yra pleištinis branduolys (Nc. Funiculi

cumati). Grakščiojo ir pleištinio branduolių gumburėlius sudaro neuronai,

ant kurių pasibaigia nugaros smegenų užpakaliniuose pluoštuose einantys

bendravardžiai pluošteliai. Į išorę nuo pleištinio gumburėlio matomas dar

vienas sustorėjimas, vadinamas pilkuoju gumburėliu ir jame randamas

pilkasis branduolys. Iš šių trijų pluoštų prasideda į smegenėles einančios

apatinės smegenėlių kojytės. Iš pailgųjų smegenų priekinės vagos išeina 12

– tasis paliežuvinis nervas. Iš užpakalinės vagos išeina 9 – tasis, 10-

tasis ir 11 – tasis galviniai nervai. 12 – tasis, 9 – tasis, 10 – tasis

nervai susiję su virškinimo, tiksliau ryjimo, funkcija, dalyvauja kalbėjimo

funkcijoje, klajoklis (10 – tasis nervas) ir priedinis (11 – tasis nervas)

dalyvauja įnervuojant vidaus organus. Pagrindinės pailgųjų smegenų

funkcijos:

• Laidinė funkcija pasireiškia tuo, kad perduoda impulsus tarp galvos ir

nugaros smegenų.

• Refleksinė funkcija: kontroliuoja autonomines funkcijas. Tvarko

kvėpavimą, širdies ir kraujagyslių veiklą, ir kitus gyvybiškai svarbius

centrus. Pažeidus pailgąsias smegenis mirštama labai greitai.

Tiltas

Tiltas apačioje ir užpakalyje suaugęs su pailgosiomis smegenimis, o

viršuje ir priekyje – su smegenų kojytėmis. Tiltas vadinamas

retransliacijos stotimi, t.y. perduoda impulsus iš gavos smegenų į

smegenėles. Reguliuoja miegą, dalyvauja kontroliuojant seilėtekį,

ašarojimą, mirkčiojimą, garso ssusidarimą, yra refleksiniai centrai, susiję

su galvos judėsiais reagujant į regos ir klausos dirgiklius. Tiltas šonuose

pereina į viduriniąsias smegenėlių kojytes ir viduj yra vaga, kur randama

pagrindinė, pamatinė arterijos vaga. Iš tilto išeina trišakio nervo

motorinės šakos (5 – tasis galvos nervas) ir iš ribos tarp pailgųjų smegenų

ir tilto – vidinis nervas bei vestibulio kokliarinis nervas. Tarp tilto ir

smegenėlių yra 4 – tasis smegenų skilvelis, kuris pripildytas likvoru ir

trimis angomis susisiekia su tarpu tarp voratinklinio ir švelniojo dangalo.

Be to, 4 – tajame smegenų skilvelyje randami kraujagysliniai rezginiai,

kurie gaminą likvorą.

Vidurinės smegenys

Vidurinių smegenų sudedamosios dalys:

• Padangtė (tegmentum) – dopamininis kelias

• Keturkalnė: viršutiniai ir apatiniai kalneliai

• Smegenų kojytės

Padangtė

Čia randama juodoji medžiaga, kuri sudaryta iš kompaktinės dalies,

kurioje randamas ir tinklinės dalis, kurioje

randama GABA energiniai neuronai, kurie dalyvauja ir yra atsakingi už akių

obuolius ir yra orientaciniai. Dopaminas yra atsakingas už raumenų tonusą.

Sumažėjus dopamino, vystosi Parkinsono liga, šizofrenija. Pro padangtę

praeina raudonojo branduolio pagrindiniai laidai, kaktinės skilties

blyškiojo branduolio laidai. Čia randama 3 – čiojo, 4 – tojo, 5 – tojo

galvinių nervų branduoliai. Padangtėje eina pagrindinis dopamininis kelias,

kurį pažeidus netenkame sąmonės.

Keturkalnis

Jį sudaro dvi poros kalnelių: du viršutiniai ir du apatiniai

kalneliai. Iš kiekvieno šių keturių kalnelių šoninės pusės į priekį bei

šonus tęsiasi baltas

velenėlis, vadinamas keturkalnių kojytėmis.

Viršutiniuose kalneliuose baigiasi dalis regos laidų, kurie atsakingi už

staigų, netikėtą regos dirgiklį. Apatinieji laidai atsakingi už staigų,

netikėtą klausos dirgiklį, nes čia baigiasi dalis klausos laidų.

Smegenų kojytės

Sudaro lyg ir duobę, kurios dugnas išvarpytas kraujagyslių, vadinamų

akytąja medžiaga. Kojytėmis praeina stambus aksonų pluoštas, kuris

reguliuoja valingus judesius, nusileidžiantis kaktinio tilto laidas

.2 –tras stambus laidas yra žievinis branduolinis

laidasir pagrindinis žievinis nugarinis laidas, atsakingi už valingus

judesius.

Smegenėlės

Sudarytos iš dviejų pusrutulių ir kirmino, kuris skiria pusrutulius

vieną nuo kito. Iš vviršaus smegenėlės uždengia 4 – tąjį smegenų skilvelį.

Savo vidinėje struktūroje smegenėlės turi pilkąją ir baltąją medžiagas.

Pilkoji medžiaga sudaro smegenėlių žievę, kuri įsiterpia į baltąją medžiagą

ir pjūvyje primena medį. Baltosios medžiagos gilumoje randamos keturios

branduolių poros, o smegenėlių žievėje, tarp paviršinio ir giluminio

nervinių ląstelių sluoksnio, yra išsidėsčiusios specifinės Purkinje

skaidulos, kurios sudaro slopinančias sinapses tarp smegenėlių branduolių

ir smegenų kamieno vestibulinio branduolio.

Smegenėlės turi tris poras kojyčių, kurios jungiasi su smegenų kamieno

kitomis dalimis. Viršutinės kojytės jungia smegenėles su keturkalniu. Pro

jas ateina priekinis nugarinis smegenėlių llaidas, kuris pereina į priešingą

smegenėlių pusrutulį. Vidurinėmis kojytėmis smegenėlės jungiasi su tiltu ir

čia randami laidai, kurie galvos smegenų didžiuosius pusrutulius jungia su

priešinga smegenėlių pusrutulio puse. Apatinės kojytės jungia smegenėles su

pailgosiomis smegenimis. Čia randami kylantieji laidai, tokie, kaip

tinklinio darinio ir smegenėlių llaidas, nugarinis ir prieanginis smegenėlių

laidas. Nusileidžiantieji laidai – smegenėlių alyvų laidas.

Funkcijos:

• Pusiausvyros reguliavimas

• Raumenų tonuso palaikymas

• Derina staigaus ir lėto judesio komponentus

• Tvarko liemens raumenų grupių veiklą, palaikančią pusiausvyrą stovint,

einant, sėdint

• Dalyvauja, reguliuoja eumetriją (judesio ir suvokimo vienu metu

tikslumas)

• Tvarko kalbos aprato raumenų sąveiką

• Dalyvauja reguliuojant smulkiuosius rankos judesius.

Pažeidus smegenėles sunku išlaikyti pusiausvyrą, vystosi endoksikacija.

Nugaros ir galvos smegenų dangalai

Kietasis smegenų dangalas yra išorinis storiausias ir tvirčiausias

dangalas. Jis laisvai apsupa nugaros smegenis. Stuburo kanalo sienų jis

neliečia, sudaro lyg maišą, kurio viduje guli smegenis. Galvos smegenų

kietasis dangalas silpnai suauga su kaukolės skliauto kaulais, o pamato

srityje jis suauga daug tvirčiau. Tam tikrose vietose kietasis galvos

smegenų dangalas skyla į dvi plokšteles, sudarydamas endoteliu išklotus

plyšius – kietojo dangalo ančius, kuriais teka veninis kraujas.

Voratinklinis dangalas yra vidurinis ploniausias dangalas. Tai yra

plona jungiamojo audinio dalis, iš abiejų pusių išklota plokščiomis

ląstelėmis. Nuo švelniojo dangalo voratinklinį dangalą skiria

povoratinklinis dangalas. Jį varsto gausios sijos, jungiančios voratinklinį

dangalą su švelniuoju.

Švelnusis dangalas betarpiškai liečia smegenis ir suauga su jomis.

Jis yra sudarytas iš dviejų laoų, tarp kurių eina kraujagyslės,

maitinančios smegenis.

Tarpinės smegenys

Tarpinių smegenų sudėtis:

III skilvelis

Gumburas

Pagumburis

Antgumburis

Užgumburis

Tarpinės smegenys randamos tarp didžiųjų galvos pusrutulių ir

didžiosios ggalvos smegenų jungties.

Gumburas

Gumburas – visų bendras jutimo centras, kur randama smegenų kojyčių

tąsa, baigiasi raudonieji branduoliai ir vidurinių smegenų juodoji

medžiaga. Čia randami tokie centrai: skausminiai, temperatūros,

taktiriniai. Atlieka laidinę funkciją, nes perduoda nervinius impulsus iš

šių centrų į žievines dalis.

Pagumburis

Pagumburis – dar vadinamas aukščiausiu požieviniu vegetaciniu nervų

sistemos centru. Čia radami centrai, kurie reguliuoja vegetacines organizmo

funkcijas; homeostazę, t.y. riebalus, angliavandenius, vandens apykaitą.

Pagumburis susideda iš dviejų dalių: leteralinės ir medialinės.

Leteralinėje dalyje randami alkio centrai, o medialinėje – sotumo centrai.

Priekinė pagumburio dalis aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, užpakalinė

– simptinę nervų sistemą. Pagumburis jungia kitas galvos smegenų dalis,

t.y. vidurines smegenis, limbinę žievę, gumburą, todėl dalyvauja

formuojantis tam tikroms reakcijoms, kaip džiaugsmas, baimė, neapykanta;

reguliuoja cirkadinį miego ir budravimo ritmą, t.y. reguliuoja paros ritmą.

Užpakalinėje pagumburio dalyje randama regos kružmė, kuria praeina

susikryžiuodami regos laidai.

Pagumburyje randama 32 poros pilkosios smegenų medžiagos branduoliai,

kuriuos galima suskirstyti į specifinius ir nespecifinius.

➢ Nespecifiniai branduoliai sudaryti iš neuronų ir įeina į tinklinio

darinio sudėtį.

➢ Specifiniai branduoliai randami labiau priekinėje dalyje ir sugeba

gaminti hormonus, kurie atlieka lyg tai mediatoriaus funkciją arba

paleidžiančiojo faktoriaus funkciją.

Pagumburio hormonai:

➢ TRH – tireotropinis hormonas. Skatina skydliaukės hormonų gamybą.

➢ GNH – gonadotropinis hormonas. Lytinių liaukų hormonas.

➢ CRH – kordikotropinis hormonas. Antinkščių žievinės ddalies

paleidžiantysis faktorius.

➢ SH – somatostetinas.

➢ DH – dopaminas. Su SH atlieka neuromediatoriaus funkcijas.

Branduoliai dalijami į tris dalis:

1. priekiniai branduoliai. Juos dirginant sustiprėja žarnyno

judesiai, virškinimo sulčių išskirimas, lėtėja širdies veikla.

Tarpiniai hormonai reguliuoja kraujo osmotinį slėgį.

2. užpakaliniai branduoliai. Juos dirginant kyla kūno temperatūra,

nenorim miego, siaurėja kraujagyslės.

3. paraventrikuliniai branduoliai. Juos dirginant plečiasi odos

kraujagyslės, dažnėja kvėpavimas ir tokiu būdu dalyvauja kūno

temperatūros reguliavime.

Per pagumburį praeina nervinai laidai. Nerviniai laidai ateina iš:

Limbinės žievės ( gumburo ( vidurinių smegenų ( kaktinės žievės dalies

( smilkininės dalies ( į lateralinį pagumburio dalį. Išeina į tas pačias

dalis bei hipofizę.

Į medialinį pagumburį ateina informaciją iš kraujo bei likvoro apie jų

cheminę sudėtį. Per hipofizę atiduoda informaciją, ką daryti.

Pagumburys labiausiai pažeidžiama vieta, nes čia nerandama

homotencefalinio barjero, todėl pro čia gali praeiti stambiamolekuliniai,

baltyminiai branduoliai, iš kurių sudaryti virusai.

Užgumburis

Gumburo užpakalyje yra užgumburis, kur randami poriniai dariniai,

vadinami keliniais kūnais, kuriuose yra požieviniai klausos ir regos

centrai. Iš šių centrų nerviniai laidai eina į žievinius centrus. Taip pat

čia yra ir šoninis kelinis kūnas.

Antgumburis

Dalis, esanti virš III skilvelio, vadinama antgumburiu. Dalyvauja

uoslės funkcijoje. Čia randama kankoriežinė liauka, kuri skatina žmogaus

augimą, nustoja augti 20 – 25 metų, sukalkėja ir išnyksta.

Didieji ggalvos smegenų pusrutuliai (galinės smegenys)

Galinės smegenys vėliausiai išsivysčiusios ir sudarytos iš keturių

dalių:

➢ apsiaustas arba žievė

➢ pamato mazgai

➢ uodžiamosios smegenys

➢ šoniniai skilveliai

Didžiųjų galvos smegenų vagos skirstomos į pirmines ir antrines.

Pirminės vagos – giliausios, pastovios, būdingos visiems gyvūnams

vagos. Šios vagos dalina galvos pusrutulius į penkias dalis: kaktinę,

smilkininę, momeninę, pakaušinę ir salą arba insulą, kuri randama šoninės

vagos dugne.

Antrinės vagos yra ne tokios gilios, skiria pagrindines skiltis į tam

tikras dalis, kurių skaičius daugmaž pastovus. Kaktinėje skiltyje yra 4

pagrindinės vagos, smilkininėje – 3, momeninėje – 3, pakaušinėje – 2. Pagal

tai kokias funkcijas atlieka, žievę galima suskirstyti į tris dalis:

1. sensorinė sritis skirstoma dar į tris dalis:

1. klausos sritis. Čia skiriamas garsas, kuris dar nėra artikuliuotas;

2. regos sritis. Skiriame šviesos ir tamsos blyksnius.

3. somatosensorinė sritis. Skiriame skausmą, lytėjimą, temperatūrą, kūno

padėtį.

2. motosensorinė sritis. Ši dalis atsakinga už judesius priešingos pusės

kūno dalį.

3. asociacinė sritis. Jos funkcijos nėra iki galo išaiškintos, bet ji yra

atsakinga už sudėtingų vaizdinių suvokimą, atpažinimo procesus, emocinius

bei poreikio susidarymo procesus.

Pagal savo sandarą žievė yra nevienoda. Brodmanas pirmasis aptiko ir

išskyrė 44 pusrutulių žievės laukus.

Išskirti smegenų blokai pagal Lurje:

➢ Užpakalinis blokas, kurį sudaro momeninis, pakaušinis ir smilkininė

sritys. Šis blokas

skirtas informacijos priėmimui.

➢ Vidurinis blokas, kurį sudaro pagumburys, limbinė sistema. Šis blokas

skirtas smegenų veiklos aktyvinimui ir slopinimui.

➢ Priekinis blokas, kurį sudaro kaktinė srtis. Atsakingas už mąstymą ir

kūrybingumą.

Pusrutulio požievis (baltoji medžiaga tarp žievės ir pamato mazgų)

sudaro spindulinį vainiką (corona radiota) ir čia praeinantys laidai

skirstomi į tris dalis:

1. projekciniai – juntamieji laidai. Patys ilgiausi, kylantys ir

nusileidžiantys laidai, kurie jungia galvos smegenų žievę su žemiau

esančiomis galvos smegenų dalimis bei nugaros smegenimis. Šie laidai

praeina vidine kapsule, kkuri apačioje pereina į smegenų kojytes.

2. komisuriniai laidai. Sujungia vieno pusrutulio žievės laukus su

priešingo pusrutulio žievės laukais ir sudaro didžiąją galvos smegenų

jungtį.

3. asociaciniai laidai. Patys trumpiausi laidai, kurie jungia to paties

pusrutulio skirtingus žievės laukus.

Pamato mazgai

Bazariniai ganglijai – stambūs pilkosios medžiagos branduoliai, kurių

pagrindas dryžuotasis kūnas, migdolinis kūnas ir užtvara.