Kiškiažvėriai

(Lagomorpha)

Šiam žinduolių būriui priklauso kiškiai, triušiai, taip pat smulkūs

žvėreliai – kiškėniniai .

Būdingiausias šio būrio požymis – savotiška dantų sistema. Yra dvi

poros viršutinių kandžių, kurie išsidėstę dviem eilėmis: priekyje viena

pora didelių graužiamųjų kandžių, už jų – antra pora mažyčių. Didieji

kandžiai kalto formas, jų priekis padengtas storu emalio sluoksniu, o šonai

– plonu. Ilčių nėra. Tarp kandžių ir skruostinių dantų yra (diastema).

Kaukolėje kietąjį gomurį sudaro tik siauras tiltelistarp kairės ir

dešinės pusės skruostinių dantų. Dantys lofodontiniai. Maistą trina

judindami apatinį žžandą į šonus. Tuo skiriasi nuo graužikų, kurie apatinį

žandą ne tik judina į šonus, bet gali stumdyti į priekį ir atgal.

Skrandis paprastas. Akloji žarna didelė.

Paplitę visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą). Kai kurias rūšis

(laukinį triušį, pilkąjį kiškį) išplatino žmogus. Vislūs, per metus atveda

keletą jauniklių vadų. Lytiškai subręsta po mutų.

Būryje yra 2 šeimos ir apie 80 rūšių. Lietuvoje gyvena 2 rūšys:

pilkasis kiškis (Lepus europaeus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus).

Pirma šeima yra kiškėniniai arba šienkroviniai (Ochotonidae) . Ji turi

1 gentį ,, o joje yra apie 25 rūšis.Gentis:

❖ Kiškėnai (Ochotona)

Kiškėniniai arba šienkroviniai (Ochotonidae) – kiškiažvėrių

(Lagomorpha) šeima, kuriai priklauso dieną aktyvūs beveik beuodegiai

žinduoliai su apvaliomis ausimis ir trumpomis kojomis. Savo išvaizda yra

panašūs į mažus kiškius. Pajutę pavojų skardžiai cypia.

Šeimoje yyra viena kiškėnų (Ochotona) gentis, kurioje apie 25 rūšys.

Paplitę kalnuotose Azijos ir Šiaurės Amerikos vietose, kai kurios rūšys

gyvena stepėse. Gyvena urvuose, dažniausiai kolonijomis. Žiemai kaupia

maisto atsargas – sudžiūvusią žolę deda į krūvas arba kiška į plyšius tarp

uolų skeveldrų.

Antra šeima yra kiškiniai (Leporidae). Kūno ilgis 25-75 cm. Uodega

trumpa, bet iš išorės aiškiai matoma. Ausys gana ilgos smailiomis

viršūnėmis. Priekinės kojos penkiapirštės, gerokai už jas ilgesnės

užpakalinės – keturpirštės. Kailiukas purusir švelnus, kai kurių

trumpaplaukis ir šiurkštokas.

Paplitę visų žemynų (išskyrus Antarktidą) įvairuose landšaftuose.

Gyvena miškuose, krūmuose, tarp aukšyų žolių.

Ji turi 11 genčiu ir apie 50 rūšių.

❖ Japoniniai triušiai (Pentalagus).

❖ Krūmyniniai kiškiai (Bunolagus)

❖ Pietų Afrikos triušiai (Pronolagus)

❖ Dryžuotieji kiškiai (Nesolagus)

❖ Beuodegiai triušiai (Romerolagus)

❖ Brachylagus

❖ Amerikiniai triušiai (Sylvilagus)

❖ Laukiniai triušiai (Oryctolagus)

❖ Afrikiniai kiškiai (Poelagus)

❖ Asaminiai triušiai (Caprolagus)

❖ Kiškiai (Lepus).

[pic]

Pilkasis kiškis (Lepus eurpaeus) – kiškinių (Leporidae) šeimos

žinduolis, kuris šiek tiek didesnis už baltąjį. Priekinės kojos plonesnės

ir trumpesnės negu užpakalinės. Nagai ilgi, aštrūs, tik senų žvėrelių jie

būna atbukę. Ausys ilgos, palenktos į priekį, gerokai išsikiša iš priekio

galo. Kailis tankus ir švelnus, vasarą gelsvai rudas, žiemą pilkšvesnis.

Krūtinės ruožas ant šonų ir priekinės galūnės molio spalvos, viršugalvis

juosvas, skruostai ir priekinė galvos dalis pilkšvi, pilvas baltas. Uodegos

viršutinėje ppusėje yra pailgai rusva juoda dėmė.Šeriasi pavasarį, nuo kovo

iki gegužės ar birželio, o rudenį – nuo spalio iki lapkričio mėnesio.

[pic]

Baltasis kiškis (Lepus timidus) – kiškinių (Leporidae) šeimos

žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg.

Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio

mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį

pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su

juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų.

Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia

drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus

veda 2 – 4 kartus per metus. Vadoje būna 2 – 5 jaunikliai.

Per Lietuvą eina baltojo kiškio arealo pietinė riba. Šiaip jis išplitęs

visuose kraštuose, kurie supa Šiaurės ašigalį, Europoje, Azijoje ir Šiaurės

Amerikoje. Šiaurės kraštuose baltasis kiškis gyvena tundroje, miškatundrėje

ir taigoje. Lietuvoje – tik miškuose. Mėgstamos vietos – aukštapelkių,

miško pakraščių, jaunuolynų plotai.

Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu. 1995 metų vasarį, per

žvėrių apskaitą, Dubravos miškų urėdijos miškuose suskaičiuoti 44 baltieji

kiškiai. Daugiausiai jų – 27 – Dubravos miške, Šilėnų ir Vaišvydavos

girininkijose.

Baltieji kiškiai mūsų miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola

lapės ir kiaunės. Dažniausiai tai būna jaunikliai arba ligoti, sužeisti

žvėreliai. Labiau baltieji kiškiai nukenčia nuo llūšių ir didžiųjų apuokų.

Iki 1989 metų baltasis kiškis Lietuvoje dar buvo medžiojamas, dabar

įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jie taip pat įrašyti į Lenkijos bei

Kaliningrado srities raudonąsias knygas.

[pic]

Naminiai triušiai

[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

Dabar pasaulyje gerai žinoma per 70 veislių triušių, iš viso veislių ir

atskirų triušių tipų priskaičiuojama apie 300. Pagal plaukų ilgį veislės

skirstomos į normalaus plauko, trumpaplaukius ir ilgaplaukius (pūkinius),

pagal svorį – į stambius, mėsinius, kailinius, pūkinius ir dekoratyvinius

(nykštukinius).

Triušis priklauso graužikų būriui, kiškinių šeimai. Iš pažiūros jis

panašus į kiškį, tačiau jų biologinės savybės skiriasi. Todėl suporuoti

triušį su kiškiu neįmanoma.

Kiškio patelės vaikingumas trunka 50 dienų, o triušės – 30. Kiškiukai

gimsta jau apaugę pūkais ir neakli. O triušiukai atvedami akli ir pliki, 3

savaites minta motinos pienu. Auga ir vystos sparčiai. Pirmos savaites

pabaigoje jų kūnas apauga plaukais, po 10-14 dienų jie praregi, o po 15-16

dienų išlenda iš lizdo.

Normali triušio kūno temperatūra – 39 C, normalus pulsas – 120-160

tvinksnių per minutę, kvėpavimas – 50-60 įkvėpimų per minutę, o didelio

susijaudinimo metu ir 100 įkvėpimų per minutę. Triušiai labai jautrūs

amoniakui, sieros vandeniliui, todėl triušio narvelyje yra ypač aktualu

įrengti gerą oro ventiliaciją.

Jei leisite triušiams laisvai daugintis. Nesugebėsite susitvarkyti su

palikuonimis. Tiek patinus tiek ir pateles galima sterilizuoti kaip ir

kates. Patelė jauniklių gali susilaukti bet kurių mmetų laiku, padaryti

kelias vadas per metus. Bet rekomenduotina yra trys vados. Nėštumas trunka

apie mėnesį. Dažniausiai patelė guolį pasidaro pati iš savo plaukų ir kt.

Dažniausiai jauniklius atsiveda naktį.Jauniklių vystymasis:

7d.-užauga kailis.

10d.-pradeda matyti.

12d.-pradeda girdėti.

18d.-palieka lizdą ir pradeda ėsti kietą maistą.

2mėn.-visiškai atjunka.

5mėn.-lytiškai subręsta ir yra pasiruošę poruotis.

Triušiai gyvena 7-10 metų.