Arkliai ir jų rūšys
[pic]
Evoliucija:
Dabartiniai arkliai, asilai ir zebrai (ekvidai) per 55 milijonus metu
išsivystė iš savo ankstyvojo i arklį panašaus protėvio, pagal kilme
vadinamu „pirmykščių arkliu“, arba eohipu, nes jis gyveno eoceno
laikotarpiu (pries 54 milijonus metų). Šis iškastinis gyvūnas dar vadinamas
hirakoteriju. Ankstyvasis arklys buvo ne didesnis už kiški. Tai buvo
augalėdis gyvūnas, kuris mito lapais bei krūmokšniais ir turėjo keturis
priekiniu kojų pirštus bei tris-užpakalinių kojų. Jis gyveno Europos,
Šiaures Amerikos ir Rytų Azijos miškingose vietovėse. Palaipsniui per
milijonus metų šis mažas gyvūnas išsivystė į žolėdį žinduolį su trimis
pirštais, o vėliau priekinėse ir užpakalinėse kojose liko tik po viena
vidurinį trečia pirštą, apaugusi tvirta ragine kanopa. Iš pradžių
augalėdžiai arkliai, tokie kaip mezohipas, o vėliau parahipas, turėjo
dantis žemais vainikais. Vėlesnių mioceno laikotarpiu (prieš 20 milijonu
metu) Šiaures Amerikoje pievos ėmė stumti miškus. Taikantis prie
pasikeitusios aplinkos, išsivystė ilgesnės arklių protėvių galūnės,
leidžiančios jiems pasklisti plačiuose plotuose ieškant ganyklų ir pabėgti
nuo plėšrūnų. Tuo pat metu jų dantų vainikai tapo aukštesni, prisitaikę
prie kietų žolių. Pirmasis žolėdis arklys buvo merihipas, bet vėliau jį
pakeitė pliahipas pirmasis vienakanopis aklys. Pleistoceno laikotarpiu
(maždaug prieš 2 milijonus metų) iš jų išsivystė arklių genties žinduoliai.
Elgsena:
Norėdami bendrauti ir joti žirgais sėkmingai, juūs turite suprasti
visus žirgą valdančius instinktus ir elgsena.
Lietimas:
Arkliai pasikliauja prisilietimas bendraudami su žmonėmis ir su savo
gentainiais. Tuo paremtas ir žžirgo atsakas raitelio blauzdų spustelėjimams
ar raitelio pozicija balne. Ūseliai ant arklio snukio padeda jam liesti ir
jausti objektus, dažniausiai maistą. Arkliai dažnai vienas kitam trina
snukiais nugara, valo kaili, taip užmegzdami draugystes ryšius. Arkliai
liečia vienas kita reikšdami savo draugiškumą.
Uosle:
Arklio uosle yra daug kartu stipresne nei žmogaus. Arkliai dažnai
atpažįsta žmones ar gyvūnus pasikliaudami vien uosle. Jie taip pat gali
užuosti baimes kvapą kuri išskiria žmones. Taip paaiškinamas žirgo elgesio
pakitimas kai jo raitelis išsigandęs.
Kūno kalba:
Arkliai gali išreikšti baime, smalsumą ar agresija kūno kalba.
Reikšdami baime arkliai atlenkia ausis ir išplečia akis rodydami akies
baltymą. Agresija reiškia taipogi atlenktos ausys, dažnai nuleista,
pariesta uodega, praverta burna ir pakelta viena koja. Jei ausys
palinkusios i prieki, arklys aiškiai susidomėjęs.
Garsai:
Arkliai bendrauja ir garsu pagalba. Prunkštimas, asocijuojantis ssu ilgu
žiūrėjimu i viena objektą, dažnai reiškia įspėjimą apie galima pavoju, arba
kreipimąsi i gentainius klausiant ar jiems negresia pavojus. Arklys
norėdamas sužinoti ar įsibrovėlis yra draugas ar priešas, smarkiai išpučia
orą pro šnerves, panašiai kaip prunkšdamas. Tylus švelnus žvengimas –
draugiškumo išraiška žmonėms ar gentainiams, kuriuos jis atpažįsta kaip
draugus.
Žvengimas yra garsiausias ir dažniausiai naudojamas garsas tarp arkliu
ir retai reiškia baime. Arklys žvengia kviesdamas kitus pas save arba
pranešdamas kitiems savo buvimo vieta.
[pic]
|Arkliai |Žirgai |Poniai |
|[pic] |[pic] |[pic] |
|Belgu sunkusis |Achaltekas |Dartmuro ponis |
|Bolones arklys |Amerikos ristunas |Diulmeno ponis |
|Bretonas |Andaluzas |Eksmuro ponis |
|Italu sunkusis |Anglu grynakraujis |Falabela |
|Klaidesdeilas |Apaluzas |Felo ponis |
|Lietuvos sunkusis |Arabu grynakraujis |Haflindzerio ponis |
|Perseronas |Barbas |Hailendo ponis |
|Safolku sunkusis |Brembis |Islandijos ponis |
|Sairas |Danu siltakraujis |Konemaros ponis |
|Vokieciu sunkusis |Fryzas |Niuforesto ponis |
|Zemaitukas |Gelderlenderis |Setlendo ponis |
| |Hanoveris |Velso ponis |
| |Holsteinas | |
| |Kamargo | |
| |Klivlendo beris | |
| |Lipizaneras | |
| |Lusitano | |
| |Morganas | |
| |Mustangas | |
| |Oldenburgas | |
| |Orlovo ristunas | |
| |Palominas | |
| |Pinto | |
| |Prancuzu ristunas | |
| |Rusu ristunas | |
| |Svedu siltakraujis | |
| |Trakenas | |
| |Vokieciu siltakraujis | |