Kaštonai

REFERATAS

Grožis paprastume

Kaip gražu. net pats nustebau!

Vaikščiodamas gatve ir važiuodamas namo, pro autobuso langą, pamačiau daug gražių dalykų. Tokių paprastų paprastų… kad net kartais niekas į juos dėmesio nekreipia.

Paukščiai, sklandantys tarp vatinių debesų, melsvos padangės fone atrodė tokie laisvi, tokie nepriklausomi ir nerūpestingi.. Nusišypsojau. maža mergytė, sėdėjusi mamai ant kelių, taip pat valiūkiškai nusijuokė. gal dėl to, kad rankytėse laikė godžiai valgomą ledinuką, o gal, kad saulės spinduliukas pakuteno skruostą. žavu.

Ir tikrai – pavasaris jau čia. kvepia, šildo, kutena.

O šiandien, kaip vvisada, labai didelis nenoras keltis anksti ryte, mieguistas pusdienis, šiek tiek varginanti popietė, tiesa, truputį įdomesnė, negu pirma dienos pusė. na, ir dabar, toks nostalgiškai ramus vakaras- penktadienis. nieko nesinori, tik BŪTI.BŪTI šalia gamtos, šalia žydėjimo.Kaštonų žydėjimo.

Kaštonas

Kaštonas – kaštoninių šeimos, 15 – 35 metrų aukščio, iki 2 metrų skersmens, rutuliška arba kiaušiniška laja medis. Kamieno ir senų šakų žievė pilkai ruda, suaižėjusi. Jauni ūgliai gelsvai arba rausvai rudi, pliki arba nežymiai plaukuoti. Pumpurai kiaušiniški, lipnūs, 2,5 cm ilgio, 1,5 cm ppločio, rausvai rudi, padengti žvyneliais.Viršutiniai pumpurai gana stambūs. Lapai priešiniai, sudetiniai, sudaryti iš 5 – 7 plaštakiškai išsidėsčiusių lapelių. Žiedai netaisyklingi, susitelkę stačiuose, 20 – 30 cm ilgio, 8 – 12 cm pločio piramidiškose šluotelėse. Taurelė penkiadantė. Vainiklapiai penki, balti ssu geltonomis arba raudonomis dėmėmis, vilnėtais kraštais. Kuokeliai 5 – 7, ilgesni už vainiklapius. Vaisius – 3 – 6 cm skersmens, žalia, rutuliška, su stambiais dygliais dežute.Sėklos 1 – 4, blizgančios, rausvai rudos, su plačiomis šviesiomis dėmemis pamate. 1000 kaštonų sveria 10 – 15 kg.

Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugsėjo – spalio mėn.

Auga derlingose, drėgnose, neužpelkėjusiuose dirvožemiuose; šviesamėgis.

Paplitęs visoje Lietuvoje. Auginamas parkuose, soduose, sodybose, pakelėse.

Kaštonas – vaistas

Kaštonas turi ir gydomųjų savybių:

Jo žievėje yra glikozidų:

• Eskulino

• Fraksino

• Riebalų

• Rauginių medžiagų

• Tiglino rūgšties

• Saponino escino

• Vaisiuose – 5-8% riebalų

Viename grame šviežių kaštonų:

• 2000 inozito

• 4,2 vitamino B6

• 1080 cholino

• 1,2 vitamino B1

• 0,25 vitamino H

• 9,3 pantoteno rūgšties

• 0,23 folinės rūgšties

• pėdsakai vitamino B12

• 106 nikotino rūgšties

• 1,42 vitamino B2

• 1400 amino rūgščių

Kaštono preparatai vartojami nuo hemarojaus, venų išsiplėtimo, aterosklerozės.

Liaudies medicinoje žiedų,žievės nuovirai vartojami nuo sąnarių uždėgimo,tulžies ppūslės susirgimų,kraujuojant iš gimdos,nuo žarnyno lėtinio uždegimo.

Kūrinys vertas 8 kaštonų

Kūrėjau

sukurki

KŪRINĮ

vertą

kuriko

prakurų

ir kai nukris kai nusiris

kaštonai aštuoni –

užrašyk

eiles

ant spalvoto

klevo lapo

(gal jos sumirgės?)

nors popierius

turbūt lengviau

įsiliepsnos

o klevo – tik spirgės

ir kai nukris kai nusiris

kaštonai aštuoni –

įpūsk savo sielą

KŪRINIUI

uždek širdimi

paaukok savo mūzą

gyvenimą paženklink

ugnimi

ir kai nukris kai nusiris

kaštonai aštuoni –

galbūt Tau

pavyks sukūriuose

surasti slypintį

bejėgį

nedegųjį

KIČĄ.

o juk ruduo – <

tai pilnas kaštonų

dubuo

ir variu liepsnojančios

medžių viršūnės

prinokusius

spalvos

pelenai.

KAŠTONŲ GROŽIS PARKUOSE

Net 40 rūšių medžių ir krūmų galime rasti nuostabiajame Palangos parke, puošiančiame Tiškevičių rūmus. Be visiems įspūdingų pušynų, senųjų juodalksnių prie tvenkinio, meniškų medynų ir grupių kontūrų, prie kurių „žalių sienų maloniai kontrastuoja įvairūs augalai savo skirtingomis formomis ir atspalviais”, vinkšnų, sidabrinių ir paprastųjų klevų žaismo, popieržievių beržų kontrasto, egzotiškumo, dekoratyviųjų krūmų gausos ir įvairovės, čia galime rasti paprastųjų bei raudonžiedžių kaštonų. Apie 20 savaiminių ir svetimžemių kaštonų rūšių įvardijo Gediminas Isokas „Lietuvos gamtos paminkluose“.

Pasak šio specialisto, meniškai sukurtą Palangos parką būtina geriau tvarkyti, išryškinti jo esamą grožį, nedarant jokių esminių planavimo bei apželdinimo pakeitimų. Jam buvo gerai pastebimas, deja, kritikuoti neleistas sovietmečio voliuntarizmas dėl senųjų parkų, kaip ir didumos kultūros paveldo, esą, išnaudotojų klasių palikimo. Neaplenkė tos tendencijos ir Palangos parko: laimei naikintos tik skulptūros, pakeičiant stalininio „proletkulto“ šedevrais, įvardytos ir Tauro, kaip „tipinės skulptūros, šokių aikštelė, užkandinė su kiosku” ir pan. Džiugu, kad parko tvarkytojai nepasidavė tokioms įtakoms, pagal išgales tobulino parko tvarkymą, o atgavus Nepriklausomybę, atkūrė ir praradimus. Kelios kartos, globoję šį parką labai sudėtingais, kintamais laikais, galima sakyti, išlaikė egzaminus. O jų būta nemažai per sudėtingos parko raidos šimtmetį. Bėgant metams nepakito iir žavioji šio parko kaštonų alėja.Kaštonai atlaikė ir sklypų paskirstymo miesto plėtimui epochą, atlaikė ir

po I pasaulinio karo išsilaisvinusioje Lietuvoje atliktą žemės reformą, kai grafų Tiškevičių giminė prarado Rusijos carų laikais turėtą turtų monopolį ir įtaką (be Palangos dvaro, jie valdė daug kitų dvarų bei palivarkų apylinkėse, didumą miestelio prekybos ir pramonės įstaigų, sklypų bei namų, kurorto įrenginius, turėjo glaudžių ryšių su rusų administracija, darė įtaką mokyklai, dvasininkijai). Iš Tiškevičių valdos nusavintoji didžiausia parko dalis su Birutės kalnu, nuostabiuoju kaštonų parku, valdžios buvo patikėta 36 metams Draugijai Lietuvai pagražinti; paliktoji Tiškevičiams dalis vėliau išpirkta valdžios ir paskelbta Kurorto parku.1933 m. kaštonų alėja buvo atsodinta ir jos apžiūrėti buvo atvykęs to meto Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Vieną raudonojo kastono atžalą jis pasodino savo rezidencijos sodelyje.Sakoma, kad tas kaštonas ir šiandien ten žaliuoja.Gal kaštonas amžinas?

Bonsai – mažieji kaštonai

Savita sodų meno atmaina tapo bonsai (augalas ant padėklo), t.y. mažų medžių auginimo ir komponavimo menas, įsiskverbiantis į grožį aukštinančią japonų buitį.

Žodis „bonsai“ yra kilęs iš Japonijos, jis reiškia augalą „sai“ mažame konteineryje „bon“. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas augalas mažame konteineryje – bonsai.Dažniausiai bonsais paverčiami kaštonai.

Tikras bonsai – tai meno kūrinys, kurį sukūrė menininkas, naudodamas gyvą medžiagą (augalus) ir ppadarė tai, naudodamasis pagrindinėmis taisyklėmis atkuriant dalį gyvos gamtos mažame konteineryje. Tai dar viena tradicinė meno rūšis, bylojanti apie ypatingą japonų meilę gamtai. Bonsams – kaštonams parenkami kaštoniukai turi būti mažesni nei metras , nors labiausiai vertinami ne didesni kaip 30cm. Medžiai ir krūmai turi būti taip apgenėti ir suformuoti, kad maksimaliai primintų savo gyvos gamtos prototipą. Bet reikia turėti omenyje, kad lapų ir žiedų niekada nepavyks proporcingai sumažinti iki reikiamų matmenų. Taip pat gamtoje medžiai turės daugiau skeletinių šakų, kaip medelis – bonsai. Gerai prižiūrimi, tokie medeliai, o ypač kaštonai neretai gali gyvuoti iki 400m.

Kaštonų – bonsai aukštis siekia iki 10cm. Jų auginimo menas reikalauja ypatingo profesionalumo, kruopštumo, nuolatinės priežiūros ir subtilaus skonio.

Lietuvoje ypač vertinami raudonieji kaštonai – bonsai.Jie turi ne tik subtilias formas bet ir ryškią spalvą.Tai paryškina namų interjerą, sukuria jaukią atmosferą.

Svarbiausia bonsai yra išgauti idealią formą, kuri pabrėžtų medžio amžių, jo grožį ir charakterį, bet ir gražiausiai suformuotas medelis negalės vadintis bonsai, kol jis nebus pasodintas į specialų žemą konteinerį.

Be pavienių medžių arba jų grupių yra dar ir miniatiūriniai landšaftai iš medelių bonsai, uolų ir samanų, kurie suformuoti ant didelių plokščių padėklų. Šie miniatiūriniai landšaftai vadinami saikei.

O landšaftuose, kur be anksčiau minėtų medžiagų naudojami dirbtiniai elementai, kaip nameliai, pagodos, žibintai, tilteliai, žmogiukai ir t.t., vadinami bankei.

Kaštoniniai bankei būna įvairiausių spalvų.Jos liejasi, tarsi išnyra viena iš kitos.Nuo spalvo priklauso ir kastoninio bankei paskirtis. Japonijoje jis skirstomas taip:

1) rožinis-namai

2) žalias-lauko erdvė

3) juodas-darbas, oficiali aplinka

Kaštonai virtuvėje

RECEPTAS:

300 gr.kastonų

2 avokadai

0,5 citrinos

5 salotų lapeliai

2 pomidorai

Padažui: indelis majonezo, ziupsnelis druskos,kario prieskonių pagal skonį(majonezą galima pakeisti jogurtu be priedų)

Kaštonus pakepinti, smulkiai sukapoti.Citriną supjaustyti griežinėliais.Ingridientus uzpilti majonezu arba jogurtu.

Skanaus.

Liepsnojo kastonai ir vysnios zydejo

Geguzi ta karsta jie laimej sskendejo ,

Nudziuginti daug ka savim jie galejo ,

Tik gaila kastonai tie vietoj stovejo.

Kodel nezinojo grazuoliai kastonai ?

Kodel nezinojo ir kvapniosios vysnios ?

Kodel nezinojo niekas aplinkui,

Kad ruosias kazkas tai netekti jaunystes

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Albertas Klodas “Bonsai – šiuolaikinis stebuklas”

2. Jonas Adomaitis “Kaštonų giraitė”

3. Regina Mikėnienė “Medžiai”

4. Vytautas Gavelis “Gamtos karalijoj”

5. Lietuvos Tarybinė Enciklopedija, V tomas

6. Eugenija Žiemytė “Vaistiniai augalai”