biologijos savokos

ADP – adenozindifosforo rūgštis, sudaryta iš azoto bazės adenino, anglevandenilio ribozės arba monosacharido pentozės, fosforo rūgšties dviejų liekanų.

Aerobai – organizmai, galintys gyventi tik gaudami laisvo deguonies

Aktyvusis transportas – procesas, kai membraną baltymai gabena per membraną į ląstelę medžiagas, kurią koncentracija viduje gerokai didesnę negu išorėje. Proceso metu naudojama

energija.

Amino rūgštys – organinės rūgštys, turinčios vieną ar daugiau aminogrupių NH2. Bendra formulę H2N – CHR – COOH.

Anaerobai – organizmai galintys gyventi be laisvojo deguonies

Angliavandeniai – cukrūs, sacharidai, labiausiai paplitusi žemėje oorganinių junginių klasė. Susideda iš anglies, vandenilio ir deguonies. Daugelio jų bendra formulė Cn H2n On.

Angliavandeniai yra pirminiai fotosintezės produktai, jungiamoji grandis tarp organinių ir neorganinių junginių. Angliavandeniai skirstomi į oligosacharidus,

monosacharidus ir polisacharidus.

Anatomija – mokslas apie organizmų formą ir sandarą.

Antigenai – medžiagos, kurias organizmas laiko svetimomis ir kurios sukelia imuninę reakciją. Makromolekulinės organizmų medžiagos veikia kaip antigenai

Antikūnai – leukocitų išskiriamos medžiagos, nukenksminančios antigenus.

Antocianai – augalų ląstelių pigmentai, kurie rugščioje terpėje raudoni, neutralioje – violetiniai, šarminėje – mėlyni; nnudažo augalų žiedus ir vaisius.

ATP – adenozintrifosforo rūgštis – nukleotidas, sudarytas iš azoto bazės adenino, angliavandenio ribozės arba monosacharido pentozės ir trijų fosforo rūgšties liekanų, kurių dvi jungiasi

makroenergetinėmis jungtimis. Reikalinga judėjimui, biosintezei, švytėjimui, šviesos išskyrimui.

Audiniai – ląstelių grupės, kkurios yra vienodos kilmės, panašios sandaros, atlieka tą pačią funkciją

Azoto fiksacija – laisvo azoto surišimas į organinius junginius, vykdomas nitrifikuojančių bakterijų. Joms žuvus azotas pakeičiamas amoniaku. Daugelis gerai tirpsta vandenyje sudaro

klampius koloidinius tirpalus.

Baltymai – stambiamolekuliniai azoto turintys junginiai, sudaryti iš C, H, O, N, S. Baltymai yra visuose gyvuose organizmuose, tik juose ir susidaro. Baltymai – visos gyvybės, visų

organizmo ląstelių struktūros pagrindas. Baltymuose yra beveik pastovus kiekis H, S. Kiekvieno organizmo baltymai yra specifiniai sintetinami iš amino rūgščių.

Bakterija – vienaląsčių mikroorganizmų grupės atstovė, gyvena ore, vandenyje, dirvožemyje, augaluose, gyvūnuose, mineralizuoja oro junginius, sukelia augalų, žmogaus ir gyvūnų

ligas.

Bakteriofagai – tai barteriniai virusai, dažniausiai turintys DNR chromosomų

Bakteriologija – mokslas apie bakterijas.

Biosfera – gyvybės paplitimo žemėje sritis apima viršutinę llitosferos dalį, troposferą ir hidrosferą (pasaulio dalis, kur aptinkama gyvybė (iš – 20 m. virš žemės paviršiaus)).

Biosintezė – organinių medžiagų susidarymo procesas gyvuose organizmuose.

Blakstienėlės – trumpesni žiuželiai, kurių vienoje ląstelėje yra daug.

Branduolėlis – ląstelės dalis, kurioje yra pastovių, visiškai būtinų branduolėliui struktūrų (branduolėlis organoidas) ir laikinų darinių. Branduolys reguliuoja branduolėlio medžiagų

apykaitą ir sintezę

Branduolys – ląstelės valdymo centras, jo dvisluoksnis išorinis dangalas (membrana) supa drebučius primenantį skystį – nukleoplazmą, kuriame yra vienas ar du branduolėliai ir genetių

medžiagų DNR.

Celiuliozė &– polisacharidas (?6H10O5)n, kuris yra aukštesniėj augalų ląstelių sienelių atraminė medžiaga, ląsteliena

Centriolė – cilindrėlis, sudarytas iš mikrovamzdelių; ląstelės dalijimosi verpsčių susidarymo centras.

Centromeras – chromosomos dalis, jungianti dukterines dvigubos chromosomos chromatides.

Centrinė vakuolė – vienmembraninis augalinės ląstelės organoidas, kaupiantis ir izoliuojantis įvairias medžiagas.

Chemotrofai – organizmai, kurie organines medžiagas sintetina iš CO2, o energiją gauna oksiduodami neorganines medžiagas.

Chitinas – netirpus polisacharidas, iš kurio sudaryta nariuotakojų gyvūnų griaučiai ir kutikul?.

Chloroplastai – augalų ląstelės organoidai – žaliosios (turi apie 10% chlorofilo) plastidės. Juose vyksta fotosintezė

Chromoplastai – augalų ląstelės plastidės, turinčios geltonų ir orandžinių pigmentų.

Chromosoma – atsigaminantis ląstelės branduolio struktūrinis elementas turintis DNR, kurioje yra genetinė (paveldima) informacija.

Chromatinas – pagrindinė augalinių, gyvūninių ir grybinių ląstelių branduolio medžiaga, į kurios sudėtį įeina DNR, RNR ir baltymai. Chromatinas yra atitinkama chromosomų forma

branduolyje interfazės metu.

Chromatidė – viena iš dviejų išilginių dalių, į kurias pasiskiria chromosoma, dalijantis ląstelei puschromosomą.

Citologija – mokslas apie ląsteles.

Citoplazma – gyvasis ląstelės turinys, išskyrus branduolį (nuo ląstelės membranos iki branduolio membranos).

Dalijimasis – prokariotų dauginimasis nelytiniu būdu (vienos motininės ląstelės skilimas į dvi vienodas dukterines ląsteles. Ląstelė subyra į tiek dalių, kiek pradinėje ląstelėje prieš

dalijimąsi buvo branduolių)

Denatūracija – natūralios baltymo, nukleino rūgšties ar kitokio biopolimero konformacijos (erdvinės sąrangos) suirimas kaitinant ar chemiškai veikiant.

Difuzija – medžiagų ((dažniausiai dujų) judėjimas iš didesnės koncentracijos į mažesnę.

Diploidinis chromosomų rinkinys – dvigubas homologinių chromosomų rinkinys.

Disacharidai – angliavandeniai, kurių molekulės susideda iš dviejų monosacharidų likučių.

DNR – dezoksiribonukleino rūgštis, nukleino rūgštis esanti kiekvienoje gyvoje ląstelėje (dažniausiai jos branduolyje). Joje užkoduota genetinė informacija. Ji susieda iš C, H, O, N.

Monomerai nukleotidai. Saugo genetinę informaciją ir perduoda ateities kartoms.

Egzocitozė – procesas, kurio metu medžiagos pašalinamos iš ląstelės.

Ekosistema – ekologinė sistema – abipusiais ryšiais susijusi, faktiškai stabilus gyvosios ir negyvosios gamtos komponentų, tarp kurių vyksta medžiagų ir energijos apykaita –

kompleksas.

Endospora – kai kurių bakrterijų baigiantis maistui, esant kitoms nepalankioms sąlygoms ir sutankėjusios citoplazmos ir nukleido sudaroma strūktūra – bakterijų ramybės stadija.

Patekusi į palankias sąlygas spora auga. Sprogus jos sienelei susidaro nauja ląstelė.

Endocitozė – medžiagų patekimas į ląstelę.

Eritrocitai – raudonieji kraujo kūneliai – raudono pigmento turinčios kraujo ląstelės.

ET lygusis – kanalėlių sistema citoplazmoje, kuri kaupia ir sintetina lipidus.

ET šiurkštusis – kanalėlių sistema citoplazmoje, kuri kaupia ir sisntetina baltymus.

Eukariotai – organizmai, kurių ląstelės turi tikrus branduolius (su dviguba membrana), chloroplastus (augalai), mitochondrijas ir kitokius membraninius organoidus.

Fagas – virusas, kitaip barteriofagas. Fagai tai – žmogaus ir kaikurių daugel?s?i? gyv-? ląst-?s, pvz., leukocitai, ląstelės gebančios pagriebti ir suvirškinti į organizmą patekusius

svetimkūnius, yrančių audinių liekanas

Fagocitozė &– tai stambių organinių medžiagų molekulių patekimas į ląstelę.

Fermentai – biocheminę reakciją greitinantys baltymai.

Fibroinas – paprastasis baltymas, susidaro vorų, kai kurių drugių vikšrų liaukose, ore greitai kietėja, labai atsparus fermentams.

Fibrinas – kraujo plazmos baltymas, susidarantis kraujo krešėjimo metu iš fibrinogeno netirpių siūlų pavidalo, padeda susidaryti krešuliui.

Fimbrijos – tai bakterijų ataugos, kuriomis bakterijos prilimpa prie kitų ląstelių ar įvairiū daiktų.

Fiziologija – mokslas tiriantis organizmo funkcijas, pvz., augalų, žmogaus ir gyvulių.

Fototrofai – organizmas, šviesos energiją vartojantis organinių mediagų sintezei iš CO2 (augalai, kai kurios bakterijos). Daugiausia šviesą sugeria žaliasis pigmentas chlorofilas, o

bakterijų ir dumblių – ir kiti pigmentai.

Fotosintetinančios membranos – čia sukauptas kai kurių bakterijų (vykdančių fotosintezę) chlorofilas, jos susidaro plazminės membranos dėka.

Genas – DNR dalis, kuri yra chromosomoje. Organizmų paveldimumo vienetas, kuriame yra užkoduota genetinė informacija: DNR molekulės fragmentas, lemia organizmo pokyčius ir

savybes.

Gameta – lytinė ląstelė turinti viengubą (haploidinį) chromosomų rinkinį.

Generacija – organizmų karta – populiacijos individų grupė, su bendrais protėviais susijusi vienodu giminystės laipsniu, pvz., tėvai ir vaikai.

Glikolizė – angliavandenių fermentacinis suskaidymas gyvūnų organizme nedalyvaujant deguoniui, kai atsipalaiduoja energija ir susidaro organinės rūgštys.

Glikogenas – polisacharidų grupės angliavandenis (C6H10O5)n batiamorfiniai milteliai, gerai tirpsta vandenyje, gyvūlinis krakmolas.

Glikokaliksas – glikoproteidų sluoksnis, dengiąs iš išorės gyvūninės ląstelės membraną.

Glikoproteidai – baltymų

iš oligasacharidų dariniai (vad. „antenos“). Jie dalyvauja signalų piėmime.

Gliukozė – dažniausias gamtoje angliavandenilis C6H2O6, bespalviai kristalai, gerai tirpsta vandenyje, svarbiausias visų organizmų energijos rezervas, vynuogių cukrus.

Globulinai – baltymai, kurių susiraizgiusios polipeptidinės grandinės sudaro gumulėlio pavidalo kūnelius – globules. Globuliniams baltymams priklauso bevei visi fermentai,

antikūnai, daugelis transportinių baltymų ir baltyminių hormonų.

Goldžio kompleksas – speciali lygiojio ET dalis, kuri surenka ir paskirsto ląstelėje gaminamas medžiagas (pvz.: baltymus ir cheminių reakcijų atliekas).

Haploidinis chromosomų rinkinys – būdingas lytinėm ląstelėm (gametom), kai iš kiekvienos hhomologinių chromosomų poros turime po vieną.

Hemoglobinas – raudonasis kraujo pigmentas turintis geležies, esantis eritrocituose.

Heterotrofai – organizmai, mintantys tik kitų organizmų pagamintomis organinėmis medžiagomis.

Hidrofilinis – gerai tirpstantis vandenyje

Hidrofobinis – blogai tirpstantis arba visai netirpstantis vandenyje.

Hidrolizė – cheminių junginių skaidymas vandeniu.

Histonai – paprastieji baltymai, esantys ląstelių branduoliuose. Susijungę su DNR sudaro chromuotiną.

Homologinės chromosomos – vienodos sandaros, mejozės metu konjuguojančios chromosomos, turinčios vienodus genus, bet ne visada vienodus alelius.

i RNR – informacinė ribonukleino rūgštis perduoda genetinę informaciją iš DNR į baltymus sintetinančią sistemą.

Intarpai &– tai bakterijų atsarginės medžiagos, kurios vartojamos, kai aplinkoje nėra maisto.

Interfaz? – ląstelės gyvybinio ciklo stadija tarp dviejų mitozinių dalijimūsi.

Kapsidė – viruso baltyminis apvalkalas, sudarytas iš subvienetų kapsomerų.

Kapsulė – kai kurių bakterijų „apvalkalėlis“, sudarytas iš polisacharidų ir polipeptidų gleivių. Kapsulė ttarnauja apsaugai ir kolonijų sudarymui.

Keratinas – fibrilinis baltymas, kurio yra stuburinių gyvūnų epidermio raginiame sluoksnyje, plaukuose, vilnose, plunksnose, ˛vynuose, naguose, raguose, kanopose.

Komplementarumas – struktūrų (molekulių, radikalų), kurios reaguoja, jungiasi, viena kitą papildo, erdvinis struktūrinis atitikimas.

Kolagenas – siūlinis baltymas, svarbiausias gyvūnų jungiamojo audinio (kaulų, sausgyslių, kremzlių, raiščių) komponentas. Žmogaus organizme sudaro ~1/4 visų baltymų.

Konjugacija – bakterijos priartėja viena prie kitos ir per vamzdelį keičiasi DNR, susilieja citoplazma ir tik dabar gali įvykti skilimas.

Krakmolas – smulkių grūdelių pavidalu augaluose susidarantis angliavandenilis (C6H10O5)n.

Ląstelė – elementari gyvoji sistema, gebanti savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis; organizmų struktūros, vystymosi ir gyvybinės veiklos pagrindas.

Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai.

Leukoplastai – autotrofinių augalų ląstelių organoidai – plastidės, neturinčios pigmentų.

Lipidai – organinių junginių grupė – riebalai ir į juos panašios mmedžiagos.

Lizosomos – apvalios formos kūneliai, esantys augalų ir gyvūnų ląstelėse (ląstelės organoidai); turi fermentų reikalingų virškinimui.

Makroelementai – mitybai reikalingi elementai (P, K, Ca, Na ir kt.)

Makrofagai – žmogaus ir gyvūnų jungiamojo audinio ląstelės, gebančios pagriebti ir suvirškinti į organizmą patekusius svetimkūnius, pvz., mikrobus, organizmo yrančių audinių daleles.

Membrana – struktūra, gaubianti ląstelę, ląstelės vidaus struktūras (organoidus), išskvarbanti citoplazmą, sudarydama sudėtingą vamzdelių sistemą (ET).

Metafazė – vidurinioji, trečioji, mitozės fazė, kurios metu chromosomos, sudarytos iš dviejų chromatidžių, išsidėsto ląstelės pusiaujyje ir sudaro plokštelę.

Mezosoma &– plazminės bakterijų membranos įlinkimas vietomis į ląstelės vidų. Svarbi DNR replikacijai, bei ląstelės dalijimuisi, atlieka kvėpavimo funkciją.

Mikorizė – abipusiškai naudinga augalų šaknų simbiozė su grybais.

Mikroelementai – cheminiai elementai kurių gamtoje yra labai nedaug – tūkstantosios procento dalys, žmogaus organizmui jų reikia mažai (I, Br, Cu, Zn, fluoras).

Mikrofilamentai – labai plonos , ilgos siūliškos baltyminės struktūros, aptinkamos visoje citoplazmoje

Mikrovamzdeliai – tai citoskeletiniai organoidai. Ląstelėle sudaro tinklą, kuriuo gabenamos transportinės pūslelės, kai kurios molekulės.

Mitochondrijos – rutuliukų, lazdelių, siūlelių pavidalo ląstelės organoidai, sintetinantys kai kuriuos baltymus, skaidantys ir oksiduojantys ?v. Medžiagas; teikia energijos visoms ląstelės

gyvybinėms funkcijoms.

Monomeras – mažos molekulinės masės junginiai, iš kurių sintetinami polimerai.

Monosacharidas – organinis junginys; angliavandenis; bespalvis, bekvapis, bei saldi medžiaga.

Morfologija – organizmų ir organų formos sandara, jų mokslas.

Nitrifikacija – amonio druskų virtimas nitratais dirvožemyje ir vandenyje; sukelia nitritinės ir nitratinės bakterijos.

NR – nukleino rūgštis, didelės molekulinės masės polinukleotidas; yra visose org-ų ląstelėse ypač branduolyje; nukleino rūgštyje yra užkoduota genetinų informacija.

Nukleoidas – tai barterijos chromosoma.

Nukleoplazma – tai pagrindinė branduolio masė, sudaryta iš skystosios dalies ir branduolio matrikso.

Nukleoproteidai – sudėtinis baltymas, turintis molekulėje nukleino rūgštį; ląstelių branduolių, ribosomų, daugelio virusų svarbiausias komponentas.

Organas – organizmo kūno dalis, turinti savitą sandarą ir atliekanti vieną arba kelias funkcijas.

Organizmas – organų visuma, t. yy. gyva būtybė (žmogus, gyvūnas, augalas, mikrobas)

Osmosas – vandens patekimo į ląstelę procesas.

Paratrofai – arba parazitai, tai heterotrofiniai organizmai mintantys gyva organine medžiaga.

Peroksisoma – citoplazmos organoidų, kuriame sukauptas fermentas katilazė, skaidantis vandenilio peroksidą.

Peptidinų jungtis – jungtis, susidaranti vienos amino rūgšties amino grupei susijungus su kitos aminorūgšties karboksilo grupe.

Pinocitozė – skysčių patekimas į ląstelę.

Plastidės – autotrofinių augalų ląstelių organoidai (bespalviai arba spalvoti), kuriuose sintetinasi organiniai junginiai.

Plazmoderma – citoplazmos tilteliai tarp ląstelių.

Plazmidė – organizmų paveldimumo faktorius, esantis ląstelės citoplazmoje ir perduodantis genetinę informaciją nepriklausomai nuo chromosomų.

Plazmolizė – ląstelės turinio atsitraukimas nuo jos sienelės.

Plazmolema – plėvelė, dengianti ląstelės ir jos ataugų paviršių; ląstelės apvalkalas.

Polimerai – didelės molekulinės masės junginiai, susidedantys iš monomerų; stambiamolekulinis junginys.

Populiacija – vienos biol. Rūšies individų grupė, užimanti tos rūšies arealo dalį, genetiškai skirtinga nuo kitų tokių pat grupių.

Polisacharidai – organiniai junginiai; sudėtingos sandaros angliavandeniai, pvz., krakmolas, celiuliozė.

Prokariotai – organizmai, kurių ląstelėse nėra membranos apsupto branduolio. Nėra mitochondrijų, chloropląstų, Goldžio aparato.

Protoplazma – nukleoplazma + citoplazma; visas ląstelės skystas turinys ir jame esantys ląstelės organoidai.

Pulsuojančioji vakuolė – tai vakuolė periodiškai išsiplėsdama, susitraukdama šalina iš ląstelės jos medžiagų apykaitos produktus, vandens perteklių.

Puvimas – organinių medžiagų irimas t. y. baltymai, skaidomi iki galutinių produktų: amoniako, H2O ir CO2. Vyksta tik aerobinėmis sąlygomis.

Rekombinacija &– tėvinių individų genetinės medžiagos pasiskirstymas palikuonyse.

Replikacija – DNR dvigubėjimas, naujos (dukterinės) DNR grandinės sintezę pagal seną motininę grandinę, tiksliai perduodant senosios grandinės turimą genetinę informaciją.

Reprodukcija – tai organizmo genetinės medžiagos savaiminis dvigubėjimas, arba autosintezė. Vyksta prieš ląstelės dalijimąsi (interfazėje).

Ribosoma – ląstelės organoidai, kuriuose vyksta baltymų sintezė.

r RNR – ribosominė ribonukleino rūgštis aptinkama ribosomose. Jos sudaro daugumą visų RNR, esančių ląstelėje. Manoma, kad svarbiausia jų funkcija – sintetinti baltymus.

RNR – ribonukleino rūgštis, kurios yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje, virusuose. Padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR azotinių bazių sekoje.

Rūgimas – organinių medžiagų (turinčių anglies) skaidymas, dažnai anaerobiniu būdu.

Rūšis – tai visuma individų, kurie turi morfologinių, fiziologinių ir biologinių ypatybių, laisvai kryžminasi tarpusavyje, turi vaisingus palikuonis, prisitaikę prie tam tikrų sąlygų.

Saprofitai – heterotrofiniai organizmai (augalai), mintantys negyvų kūnų organinėmis medžiagomis ir organizmų išskyromis

Simbiozė – laikinas arba ilgalaikis dviejų rūšių organizmų sugyvenimas.

Simbiontai – bet kuris simbioziškai gyvenančių individų.

Sienelė – tai augalinės (sudaryta iš celiuliozės) ir grybinės ląstelės (sudaryta iš chitino) apvalkalėlis.

Somatinė ląstelė – kūno ląstelė.

Toksinai – nuodingos medžiagos, kurias gamina patogeninės bakterijos, kai kurie grybeliai ir gyvūnai.

Tonoplastas – centrinės vakuolės membrana.

Transdukcija – ląstelės genomo dalies patekimas į kitą ląstelę; vienas genų rekombinacijos atvejų.

Transformacija – genetinės informacijos patekimas į ląstelę su svetima DNR ir

informacijos pasikeitimas.

Transliacija – baltymų polipeptidinių grandinių biosintezė gyvosiose sistemose, kurios metu iRNR perduoda genetinę informaciją, esančią jos nukleotidų sekoje.

Transkripcija – perrašymas. RNR grandinės sintezė pagal DNR molekulę, kurios metu DNR molekulės turimą informaciją įgyja naujoji RNR molekulė.

Trombocitai – žmogaus ir stuburinių gyvūnų kraujo kūneliai, dalyvaujantys kraujo krešėjime.

t RNR – transportinė ribonukleino rūgštis, prie tRNR prijungiamos aminorūgštys, ir šios tRNR transportuojamos į ribosomas.

Turgoras – ląstelės išsitempimas, pilnumas.

Vegetatyvinis dauginimasis – tai nelytinio dauginimosi būdas, kai naujas augalas susidaro iš motininio organizmo vegetatyvinių oorganų.

Virškinančioji vakuolė – ji susidaro nuolat. Jos apgaubia maisto gumulėlį (arba svetimkūnį), slenka citoplazmoje, virškina ją; vėliau kelios vakuolės susilieja į vieną, sunyksta.

Virionas – suaugęs virusas, nesantis ląstelėje ir turintis kapsių virusas.

Virusologija – mokslas apie virusus.

Žiedinė DNR – DNR nesusijungusi su kistoniniais ir nekistoniniais baltymais, jos molekulė yra dvigrandis žiedas

Žiuželis – tai ląstelės judėjimo organoidas, judri citoplazmos atauga, sudarytas iš mokrovamzdelių.