mitoze

TURINYS

Įvadas ………………………… 3

1. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės ………………. 4

2. Reikalavimai darbo aplinkai, darbo vietoms……………… 6

3. Saugaus darbo organizavimas………………………… 6

4. Pagrindiniai kliuviniai dėl kurių pažeidžiama darbuotojų sauga ir sveikata….. … 8

5. Higienos reikalavimai patalpoms ir darbo vietoms………………. 10

Išvados………………………… 12

ĮVADAS

Darbuotojų sauga – tai teisinių, socialinių ekonominių, techninių, higieninių ir organizacinių priemonių sistema. Jos tikslas užtikrinti saugų darbą, apsaugoti darbuotojų sveikatą ir ilgam išsaugoti jo darbingumą.

Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias teises garantuoja LLietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai:

48 straipsnis:

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

49 straipsnis;

Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, šalyje įvykdyta esminė pertvarka darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Rengiant LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taikomos Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos tteisės aktų nuostatos, Tarptautinės darbo organizacijų konvencijos, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos Lietuvos Respublikoje, taip pat atsižvelgiama į tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas.

DARBDAVIŲ IR DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Darbdavio pareiga-užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbdavys:

• tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas,darbuotojų pareigines instrukcijas ar vvalstybės tarnautojo pareigybių aprašymus;

• organizuoja darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą;

• praneša Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės padalinių eksploatavimo pradžią;

• nustatyta tvarka apdraudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir nuo profesinių ligų;

• praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe;

• kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų.

Darbdaviai turi teisę:

• reikalauti, kad darbuotojai, dirbdami, rūpintųsi pačių sveikata, kitų darbuotojų sauga ir sveikata;

• skirti nuobaudas pažeidusiems saugaus darbo reikalavimus;

• neleisti dirbti neblaiviam;

• atleisti iš darbo, kai pažeidžiama saugaus darbo reikalavimai, jei per paskutinius 12 mėn. buvo taikytos drausminės nuobaudos;

• pavesti specialistams, padalinių vadovams vykdyti užduotis, susijusias su darbuotojų sauga.

Darbuotojo pareigos:

• Vykdyti saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus;

• Rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata;

• Naudoti darbo priemones pagal nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

• Tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones;

• Informuoti darbdavį, padalinio vadovą apie situaciją, kuri kelia ppavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;

Darbuotojo teisės:

• Reikalauti saugių darbo sąlygų ir priemonių;

• Sužinoti apie darbo aplinką, jos pavojingus veiksnius;

• Atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus saugai ir sveikatai;

• Reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

• Kreiptis į padalinio vadovą, darbdavį iškilus klausimui dėl saugos ir sveikatos.

Jaunų asmenų darbas.

Vaikų iki 16 metų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus. Būtinas rašytinis susitarimas tarp vieno iš vaiko tėvų ir darbdavio.

Jauni asmenys negali būti skiriami dirbti:

• darbo, kuris jam aiškiai per sunkus;

• darbo, kuriame yra nnaudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos;

Jaunų asmenų poilsio laikas:

• vaikams- ne trumpesnis, kaip 14 valandų;

• paaugliams-ne trumpesnis, kaip 12 valandų.

• Jauniems asmenims suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę, viena iš jų privalo būti sekmadienis.

Draudžiama skirti jaunus žmones dirbti nakties metu.

REIKALAVIMAI DARBO APLINKAI, DARBO VIETOMS

Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbui, higienos ar buities reikmėms tenkinti, privalo atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus saugos ir sveikatos teisės aktuose . (14 str.)

Darbuotojui leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias saugos darbe ir sveikatos reikalavimus.Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos privalo pateikti gamintojas. (16 str.)

Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad skatintų darbuotojus laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys organizuoja saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, užpildo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Techninės pažangos programose numato pavojingų darbo procesų pakeitimą nepavojingais arba mažiau pavojingais. Pirmenybė teikiama kolektyvinių saugos ir sveikatos priemonių diegimui.

Įmonėse turi būti įrengtos persirengimo, drabužių, avalynės laikymo patalpos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos, kuriose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, moterų asmens higienos kambariai.

SAUGAUS DARBO ORGANIZAVIMAS

Darbų saugumas priklauso nuo visos įmonės veiklos organizavimo būklės. Labai svarbu, kad įmonėje būtų darnus darbo ritmas, gerai įrengtos iir racionalios darbo vietos.

Kiekvienai darbo vietai keliami dvejopi reikalavimai:

• bendrieji reikalavimai;

• specialieji reikalavimai;

Prie bendrųjų reikalavimų priskiriama:

• pakankamas plotas darbui atlikti;

• pakankama manevravimo zona;

• geras bendras ir vietinis apšvietimas;

• gerai suplanuoti praėjimai ir pravažiavimai;

• aprūpinta reikalingomis kėlimo priemonėmis;

• patogiai išdėstyti įrankiai;

• tvarkingi darbo drabužiai;

• švari darbo vieta;

• yra darbo ir priešgaisrinės saugos instrukcija;

Specialieji reikalavimai skiriami darbo vietoms, kuriose galimi didesni pavojai.

Prie specialiųjų reikalavimų priskiriama:

• apsaugos nuo dulkių ir nuodingų medžiagų priemonės;

• apsaugos nuo šilumos priemonės;

• specialūs aptvarai ir gaubtai;

• apsauginio blokavimo ir avarinio stabdymo priemonės;

Darbdavys privalo sudaryti saugias darbo sąlygas darbo vietose, užtikrinti normalias higienines sąlygas gamybinėse patalpose ir darbo vietose, mechanizuoti ir automatizuoti sunkius, pavojingus ir sveikatai kenksmingus darbus, sistemingai mokyti darbuotojus saugių darbo metodų.

Darbdavys atsako už bendrą įmonės saugaus darbo būklę,gamybinės sanitarijos ir priešgaisrinės apsaugos būklę.Jis įsakymu įpareigoja atskirų padalinių vadovus rūpintis darbų sauga jiems pavestame padalinyje.

Darbdavys tvirtina paruoštas darbų saugos instrukcijas.

Darbdavys privalo būti atestuotas saugos darbe klausimais įstatymų nustatyta tvarka.

Darbdavys saugos darbe priežiūrai, traumatizmo ir sergamumo profilaktikai, kontrolei bei konsultavimui privalo įsteigti įmonėje saugos darbe tarnybą arba šioms funkcijoms vykdyti pasamdyti kitą įmonę ar asmenis, turinčius dokumentus, patvirtinančius jų teisę vykdyti šias funkcijas.

Saugos darbe tarnybos vienas pirmųjų uždavinių yra saugos darbe būklės įmonėje įvertinimas ir nustatymas, kad esamos darbo sąlygos atitinka saugos darbe norminių aktų reikalavimus

PAGRINDINIAI KLIUVINIAI DĖL KURIŲ PAŽEIDŽIAMA DARBUOTOJŲ SSAUGA IR SVEIKATA

• Informacijos trūkumas – nepakanka tikslios susistemintos statistikos apie darbo vietas, rizikos faktorius ir nelaimingus atsitikimus. Neefektyviai diagnozuojamos profesinės ligos.

• Pareigos stygius. Naujieji darbdaviai mažai išmano darbo saugų.

• Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje yra nepakankamai funkcionalios. Įmonėse darbuotojų atstovų nuomonės dėl darbo saugos nėra aiškios ir vienodos.

Pastarųjų metų statistika rodo, kad mūsų šalyje darbo vietose žūva 2-4 kartus daugiau žmonių nei daugelyje Europos šalių. Norint vykdyti traumatizmo prevenciją, reikia detalios informacijos apie įvairius rizikos faktorius, sveikatai kenksmingus veiksnius, jų poveikį, pavojų. Šiuo metu yra ilgalaikės prevencinės programos:

1. Nelaimingų atstikimų darbe dėl kritimų iš aukščio prevencija.

2. Traumatizmo darbe, susijusio su neblaivumu, prevencija.

3. Darbo aplinkos vidinės kontrolės sistemos diegimas įmonėje.

4. Sveikatos darbe pažeidimų ir profesinių ligų prevencija.

Tačiau traumatizmo prevencijoje labai svarbus ir vadinamasis žmogiškasis faktorius. Nors darbo priemonės bus pakankamai saugios, o darbo saugos taisyklės labai tikslios ir visapusiškos, žmogus dėl vienų ar kitų priežasčių gali jų nesilaikyti.

Įvairių sričių specialistai, tiriantys nelaimingus atsitikimus, nurodo, kad dėl žmogaus kaltės įvyksta nuo 55% iki 90% visų traumų darbe. Kyla klausimas, kodėl žmogus, kuriam būdingas įgimtas savisaugos instinktas, pažeidinėja darbo saugos reikalavimus ir dėl to nukenčia?

Matyt, kad taip atsitinka dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo žmogaus, arba egzistuoja aplinkybės, skatinančios žmogų pakeisti taisykles. Galima konstatuoti, kad egzistuoja

bendrosios šios rūšies (žmogiškojo faktoriaus) nelaimingų atsitikimų priežastys:

• žmogaus psichika nespėja prisitaikyti prie tobulėjančios technikos ir technologijos;

• klaidos ir blogo darbo saugos organizavimo kaina didėja, traumos darosi pavojingesnės;

• žmogus nesisaugo pavojų, nes prisitaiko prie technikos ir darbo proceso, pripranta nuolat sąmoningai nepaisyti darbo saugos;

• stresas darbe, kuriam numatomi prioritetai.

Be bendrų priežasčių galima nurodyti daug psichologinių individualių faktorių, lemiančių sąmoningą darbo saugos taisyklių pažeidimų, dėl kurio daugėja nelaimingų atsitikimų – tai nepateisinama drąsa, drausmės stoka, polinkis rizikuoti ir pan.

Analizuojant nelaimingus aatsitikimus darbe nustatyta, kad jie dažnai įvyksta dėl skubėjimo atlikti užduotis, be to žmonės dažnai dirba darbus, neįeinančius į jų tiesiogines pareigas.

Saugų darbą neigiamai veikia menki darbo įgūdžiai, ypač bendradarbių reakcija į darbo saugos reikalavimų pažeidėjus: retas darbininkas piktinasi, jeigu bendradarbis pažeidinėja darbo saugos reikalavimus.

Traumatizmo prevencinėje strategijoje ypač svarbi nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų aplinkybių ir priežasčių analizė.

HIGIENOS REIKALAVIMAI PATALPOMS IR DARBO VIETOMS

Darbo sąlygos įmonėje būna labai įvairios ir sudėtingos. Vykdant technologinius procesus dažniausia išsiskiria šiluma, drėgmė, įvairios kenksmingos medžiagos, susidaro ddulkės. Veikiantys įrengimai kelia triukšmą, veikia elektromagnetiniai laukai. Darbo vietose susidaro intensyvios oro srovės.

Meteorologines darbo aplinkos sąlygas (mikroklimatą) sudaro: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Šie mikroklimato parametrai ypač svarbūs darbingumui, žmogaus šilumos apykaitai, ššiluminei organizmo pusiausvyrai.

Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +28 oC, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Termoreguliacija – tai žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti pastovią kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo sunkumui. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Karštoje aplinkoje žmogus pradeda intensyviai prakaituoti ir drėgmė, garuodama nuo odos paviršiaus, jį vėsina. Tačiau su prakaitu prarandama daug druskų. Perkaitusį žmogų gali ištikti šiluminiai smūgiai, prasidėti traukuliai.

Žemoje temperatūroje sulėtėja kraujo apytaka, rankų ir kojų judrumas, žmogaus organizmas gali peršalti.

Darbo higienai labai svarbi oro cirkuliacija. Palankiausias oro judėjimo greitis 0,1 m/s. Šaltuoju metu neturi viršyti 0,5 m/s, o šiltuoju – 1,0 m/s. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose 40 – 60 %. Didelė santykinė ddrėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje – organizmo perkaitinimą.

Darbo aplinkos meteorologinės sąlygos gerinamos įrengiant patalpose ventiliaciją. Į patalpas oras tiekiamas tik tam tikru greičiu. Ventiliacijos sistemose turi būti įrengti kaloriferiai ir kondicionieriai. Kaloriferiai žiemą pašildo orą, o kondicionieriai paruošia reikiamos temperatūros ir santykinio drėgnumo.

Įrengiamoms, rekonstruojamoms ir veikiančioms kirpykloms, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetams bei salonams, kuriuose teikiamos paslaugos, taikoma Lietuvos Higienos norma HN 117: 2002 Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės.

Kirpyklos aptarnavimo salėje vvienai plaukų kirpimo darbo vietai turi būti skirta ne mažiau 5 m2 ploto. Patalpų aukštis turi būti nemažesnis kaip 3,2 m. Kiekvienam dirbančiajam reikia 15 m3 laisvo gamybinės patalpos tūrio.

Kirpyklose, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetuose, salonuose oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 21 – 23 oC, santykinė oro drėgmė – 40 – 60 %, oro judrumas 0,1 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu – oro temperatūra 22 – 24 oC, santykinė oro drėgmė 40 – 60%, oro judrumas – 0,2 m/s.

IŠVADOS

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų sauga yra viena iš svarbiausių darbo organizavimo sąlygų. Darbdaviai privalo sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbdaviai privalo žinoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, norminių aktų reikalavimus ir juos vykdyti, o darbuotojai turi patys ir patys saugiai dirbti ir nekliudyti kitiems saugiai atlikti darbą.