Protistų karalystė

Barsukas (lot. Meles meles, angl. Eurasian Badger, vok. Der Dachs) – stambiausias kiauninių šeimos atstovas, nors į kiaunę mažai panašus. Paplitęs Europoje ir Azijoje.

Turinys

1 Išvaizda

2 Gyvenamoji aplinka ir žiemos miegas

3 Bendruomeniškumas

4 Urvų kolonijos

5 Mityba

6 Dauginimasis

7 Barsukai Lietuvoje

8 Literatūra

Išvaizda

Snukis baltai juodai dryžuotas, kas neleidžia jo sumaišyti su kitais gyvūnais. Dryžiai eidami nuo snukio link kūno susilieja į pilką (širmą) atspalvį. Kūno dydis ir masė varijuoja priklausomai nuo gyvenamos teritorijos (masė – 8-20 kkg; kūno ilgis – 56-90 cm). Pietinėje arealo dalyje (Ispanija, Portugalija, Italija) barsukai yra mažesni ir lengvesni, tuo tarpu Anglijoje ar Airijoje fiksuojama didžiausia masė ir dydis. Kojos trumpos, stiprios, su ilgais ir tvirtais, rausti pritaikytais nagais.

Gyvenamoji aplinka ir žiemos miegas

Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Mėgsta ramybę. Veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus, kartais, kai nešalta, išeina iš urvo. Guolis – iš ssausų lapų ir žolių. Žiemą nesimaitina, naudodami sukauptas riebalų atsargas. Pavasarį per žiemą susitrynusią guolio paklotę išstumia iš urvo ir užverčia žemėm

Bendruomeniškumas

Barsukai gyvena grupėmis sudarydami monogamines šeimas. Anglijoje tokios šeimos vadinamos klanais (clan). Vidutiniškai šeimoje būna šeši suaugę iindividai bei tų metų jaunikliai. Gyvūnų skaičius šeimoje priklauso nuo maisto kiekio aplinkinėse teritorijose. Šiltesnio klimato teritorijose barsukai neretai gyvena po vieną ar poromis. Šeimos galva – patinas veja šalin svetimus barsukus, kai tie per daug prisiartina prie urvo.

Šeimos nariai vieni kitus skiria pagal kvapą, kurį skleidžia prakaito liaukos

Urvų kolonijos

Barsukai kasa sudėtingas urvų sistemas, lietuviškai vadinamas urvų kolonijomis arba tiesiog urvynais. Pasitaiko šimtamečių urvynų, kurie po žeme sudaro sudėtingą labirintų sistemą su daug išėjimų į žemės paviršių, lietuviškai vadinamų landų. Tokioje urvų kolonijoje neretai gyvena ne tik ne viena barsukų šeima, bet kartu ir lapės ar usūriniai šunys. Didelės urvų kolonijos ypatingai reikalingos šaltesnio klimato zonose, kadangi atėjus žiemai barsukai geriau apsisaugo nuo šalčio susiburdami kartu giliai po žeme, kkur nepasiekia šalnos. Urvuose ir prie jų labai švaru, nėra nei maisto atliekų, nei išmatų. Urvuose praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.

Barsukai atsargūs – prieš išlįsdami iš urvo iškiša galvą, gerai pasiklauso, apsiuosto ar nėra ko įtartino ir tik tuomet išlenda.

Mityba

Mityba labai įvairi. Nors barsukas priklauso plėšriesiems žinduoliams, tačiau nemažą dalį maisto raciono sudaro augalinis maistas – uogos, vaisiai, sėklos, šaknys. Lietuvoje pagrindinis maistas yra peliniai graužikai, varliagyviai, paukščių jaunikliai, moliuskai, sliekai, kartais net dvėseliena. Taip pat minta vabzdžiais ir jjų lervomis, kurmiais. Ėda daug, todėl iki žiemos labai nutunka.

Maisto ieškantis barsukas nukeliauja labai daug, bet visuomet tais pačiais takeliais. Maisto gausioje teritorijoje barsukas vaikšto 2 km spinduliu. Sliekų ieškodamas išeina pasivaikščioti net 10 valandų. Medžioja dažniausiai sutemus. Mato prastai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa.

Dauginimasis

Poravimosi laikotarpis – nuo vasario iki spalio, dažniausia poruojasi rugsėjį. Kartais pora lieka ištikima visam gyvenimui. Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo, pieną žinda iki 4 mėnesių.

Barsukai Lietuvoje

Paplitę visoje Lietuvoje, bet negausiai. 1997 metais užregistruota apie 2500 individų. Priešų barsukai turi nedaug, t.y. vilkai ir lūšys. Lietuvoje medžiojamas, bet tik atsitiktinai, kadangi kailis nėra ypač vertinamas

Literatūra

Badger Pages

Animal Diversity Web

Der Dachs