rūkimas

Miegant kvėpavimas sulėtėja (net iki 12 kartų per minutę).

Moterys kvėpuoja dažniau.

Naujagimiai kvėpuoja 60-80 kartų per minutę, vaikui augant jo kvėpavimo dažnis mažėja.

Fizinio krūvio metu, susijaudinus, išsigandus kvėpavimas gali padažnėti iki 60 kartų per minutę.

Vidutiniškai ramybėje žmogus įkvepia apie 500ml oro (apie 8 l per minutę), o per parą apie 10000 l oro.

Rūkymas

Rūkymas – tai vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 55,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.

Dauguma jaunų žmonių, paragavę cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats pavojingiausias amžius – tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai dažnai pasiduoda draugų įtakai ( 28,8% 12-19 – mečių prisipažįsta rūkę).

Pirmoji cigaretė niekada nebūna maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Beje, tie, kurie nepradeda rūkyti iki 20-ies, rečiau griebiasi šio netikusio įpročio suaugę.

Medikai teigia, kad apie penktadalį rūkančių moterų rrūkyti pradėjo neturėdamos nė 15-os metų. Labai svarbi ir šeimos įtaka. Jei rūko bent vienas iš tėvų, dažnai pradeda rūkyti ir vaikai.

Rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu, nasąmoningai verčiančiu patikėti, kad rūkant galima atsikratyti nesaugumo jausmo. Tačiau tai tėra ssaviapgaulė, cigaretės dūmų šydas, kuriam išsisklaidžius lieka visos problemos.

Medikai nuolat primena, kad pasaulyje kasmet nuo nikotino sukeltų ligų miršta 4 milijonai žmonių ir tas skaičius vis auga.

Rūkymas didina tikimybę susirgti ankstyva ateroskleroze, išemine širdies ir galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų kraujagyslių ligomis, plaučių ir gerklų vėžiu, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, gali sukelti lytinę negalią. Insultas rūkalius ištinka 2 kartus dažniau nei nerūkančius.Nikotinas sutrikdo moters hormonų sistemą, mažina vaisingumą, gali būti menstruacinių sutrikimų, persileidimų, priešlaikinio gimdymo, kūdiko mažesnio svorio priežastis.

Cheminės tabako dūmų medžiagos Jų poveikis organizmui

Nikotinas. Jo tabake yra 0,7-4,8%. Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis. 0,05-0,16 g. Gryno nikotino-žmogui mirtina dozė.Tiek patenka į organizmą surūkius 15-20 cigarečių. Organizmas prie nikotino pripranta.

Anglies monoksidas. Bespalvės, bekvapės dujos. Sutrinka audinių kvėpavimo procesas.

Ciano vandenilio rūgštis. Bespalvis, lengvai ggaruojantis ir labai nuodingas skystis. Mirtina dozė – mažiau kaip 0,05 g.JAV naudotos mirties bausmei vykdyti.

Benzapirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas. Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui. Vėžį sukeliančios madžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys.

Plaučių ligomis dažniausiai serga pasyvūs rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje.Ištyrus tokių rūkalių nikotino koncentraciją seilėse bei šlapime nustatyta, kad pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2 cigaretes surūkytas per dieną.Pasyvus rūkymas itin kenkia vaikams. Kuo daugiau vaikas yra veikiamas ppasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas.

Rūkalius

Rūkalius yra tabaką vartojantis asmuo. Virš 1,1 milijardo rūkalių per metus surūko 5500 milijardus cigarečių. Rūkalių skaičius ėmė augti dvidešimto amžiaus pradžioje, kai atsirado cigaretės; prieš tai tabakas buvo uostomas arba kramtomas. Rūkalius gali rūkyti cigaretes, cigarus arba pypkes. Dėl tabako ir su juo susijusių madžiagų didelio kenksmingumo labai kenksmingos tabako kilmės rūkalius gali priprasti prie jo ir tapti įvairių patologinių susirgimų, pavyzdžiui, vėžinių, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ar chroniško bronchito, auka.

Rūkymas

Rūkymą sudaro tabako deginimas ir kvėpavimas dūmais per burną. Rūkymo įprotis susiformavo ir buvo laikomas demokratišku dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Prieš tai tabakas buvo uostomas arba kramtomas. Šiandien tabako rūkymas suprantamas kaip cigaretės, cigarai arba pypkės.

Cigarečių rūkymas sukelia priklausomybę nuo tabako, dėl ko galima susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiniais, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimais, chronišku bronchitu. Todėl rūkymas yra kenksmingas ne tik pačiam tabako vartotojui, bet ir šalia jo esantiems žmonėms, kvėpuojantiems dūmais.

Cigaretė

Cigaretė gaminama iš cilindrinio popierinio vamzdelio, kuris paprasati būna trumpesnis negu 10 cm ir 10 mm skersmens, su susmulkintu rūkomuoju tabaku.Parduodamos cigaretės nėra gaminamos tik iš tabako, o yra maišomos su daugybe priedų, kurie skatina priklausomybę, prekės ženklą padaro unikalų, ssustiprina cigarečių skonio savybes, prailgina užkoncervavimo laiką ir pakeičia organoleptines dūmo savybes.Prastos kokybės cigaretės maišomos su žemės tabako lapų gyslų perdirbimo dulkėmis.Parduodamose cigaretėse paprastai būna iš celiulozės acetato arba medvilnės pagaminti filtrai, kurie turi sulaikyti dervą. Galima susisukti ir savo cigaretes, kurių kenksmingumas jokių būdu nėra mažesnis.

Anksčiau tabakas buvo kramtomas arba uostomas, o cigaretės išplito dvidešimto amžiaus pradžioje. Tabako pramonė kiekvienais metais pagamina maždaug 5500 milijardų cigarečių, kurias vartoja daugiau negu 1,1 milijardo rūkalių. Tabako kenksmingumas per pastaruosius kelis dešimtmečius padidėjo, nes cigarečių gamintojai ėmė dėti cheminių priedų, kurie padidina nikotino įsisavinimą organizme, ypač amoniako, todėl pagreitina priklausomybę.

Kadangi cigaretes sudaro nuodingos ir dirginančios medžiagos, jos yra kenksmingos tiek rūkaliams, tiek nerūkantiems ir sukelia priklausomybę bei įvairias ligas, pavyzdžiui, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei chronišką bronchitą.

Cigaretės filtas sulaikotik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina.Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, pagausėja skreplių.

Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis, padidėja kraujospūdis, sudirginama kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į kraują plūsteli anglies monoksido. Negerai šitaip varginti savo organizmą.

Taip pat įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia „sveika mityba“ negali ppanaikinti kenksmingo cigarečių dūmo poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą. Be to , rūkant teršiamas oras, kuriuo kvėpuoja kiti žmonės.

Nikotinas

Nikotino pavadinimas kilo iš prancūzų diplomato Jeano Nicot‘ (Jean Nicot), ambasadoriaus Lisabonoje ir Portugalijoje, pavardės. Tai jis atrado Catherine de Medicis tabaką ir rekomendavo jį dėl tariamų jo raminančių savybių, dėl ko tabako vartojimas ėmė greitai augti Europoje. Nikotinas yra alkaloidas, kurio didelė koncentracija randama tabako lapuose; nikotinas sudaro daugiau kaip 5% augalo svorio.

Nikotinas yra natūraliai tabako gamyklose pagaminamas nuodas, kuris dėl savo neutralizavimo galios plačiai naudojamas kaip priemonė vabzdžiams naikinti. Nikotinas pagrindinė cigarečių sudedamoji dalis, stimuliuoja nervų sistemą, tačiau dėl galingo ir nuodingo jo poveikio organizmui galima rimtai apsinuodyti.Dėl nikotino padidėja kraujospūdis ir širdies ritmas, išsiskiria adrenalinas ir sumažėja apetitas. Pernelyg daug suvartojus, nikotinas sukelia pykinimą bei vėmimą ir dėl kvėpavimo paralyžiaus gali ištikti mirtis. Nebevartojimo simptomai pasireiškia irzlumu, galvos skausmu ir nerimu, kuris gali sukelti depresiją. Atsiradus didelei priklausomybei ir smarkiai veikiant dopomino receptorius, nikotinas tampa tokiu pačiu narkotiku kaip heroinas ar kokainas. Nikotinas yra pagrindinė tabako dūmuose esanti karcirogeninė medžiaga. Iš dalies dėl to tabakas yra kenksmingas ir sukelia patologines ligas(vėžį, chronišką bronchitą ir širdies bei kraujagyslių sistemos susirgimus ir t.t.), dėl kurių žmogųgali ištikti mirtis.

Derva

Derva –

anglies derinys, iš kurio kilo jos pavadinimas – yra medžiaga, kurios yra tabako dūmuose. Derva yra juodas ir lipnus radikalas, kurį sudaro šimtai cheminių medžiagų, iš kurių kai kurios laikomos karcinogeninėmis ar priskiriamos nuodingų atliekų klasei. Tabako dervoje galima rasti policiklinių aromatinių angliavandeninlių, aromatinių aminų ir neorganinių junginių. Pirmiausia ji užkemša plaučius ir trukdo kvėpuoti, todėl derva kaip ir kitos sudedamosios cigarečių dalys yra nuodinga, sukelia priklausomybę nuo tabako ir su tabako vartojimu susijusias įvairias ligas.

Dūmai

Dūmus paprastai sudaro dujų, vvandens garų ir smulkių dalelių, išsiskiriančių kaip degimo proceso dalis arba, kai įkaista iki labai aukštos temperatūros, mišinys. Tabako dūmų sandara yra kompleksinė, nes ji priklauso nuo tabako rūšies (Virdžinijos tabakas yra juodas), priedų ir vartojjimo būdų. Cigarečių dūmuose buvo nustatyta daugiau kaip 4000 medžiagų. Dujinėje fazėje yra nuo 10 iki 15% anglies dioksido dujų, nuo 3 iki 6% anglies monoksido, nuo 0,1 iki 0,2% ciano vandenilinės rūgšties ir lakiųjų organinių junginių (nuo 1 iki 3%), pavyzdžiui aldehidų, ketonų ir aangliavandenilių. Kietojoje fazėje yra karcinogeninių medžiagų, dirgiklių, metalų, laisvųjų radikalų ir nikotino. Cigarečių dūmuose yra daugybė nuodingų medžiagų (dervos, nikotino, amoniako, anglies monoksido, benzeno, akroleino ir t.t), kurios kenkia ne tik rūkančiąjam, bet ir šalia jo esantiems žmonėms. Įprotis rūkyti- aar tai jis būtų aktyvus ar pasyvus- sukelia plaučių, burnos, gerklų, gerklės, inkstų, gimdos kaklelio ir žarnyno vėžines ligas bei širdies priepuolius, kraujotakos problemas, insultą ir smegenų kraujotakos priepuolius, infarktą, plaučių susirgimus, chronišką bronchitą, dantenų ligas ir burnos ertmės sveikatos problemas.

Kosėjimas

Kosėjimas yra dirginimo sukeltas refleksas, dėl kurio staigiai pašalinamas plaučiuose esantis oras. Kosėjimas gali būti sausas arba šlapias atsižvelgiant į tai, ar kartu, pašalinamos ar nepašalinamos kvėpavimo takus užkimšusios gleivės. Kosėjimas yra staigus spazminis krūtinės ląstos susitraukimas, dažnai pasikartojantis, dėl ko plaučiuose pavojingai išstumiamas oras, po ko paprastai pasigirsta specifinis garsas. Kosėjimą paprastai sukelia poreikis pašalinti gerklės gale susikaupusius skreplius; čia oras gali judėti iki 480 km/val. greičiu.

Kosėjimą taip pat gali sukelti maistas, dėl antgerklio sutrikimų patekęs ne į sstemplę, o į trachėją. Dažnas arba chroniškas kosėjimas reiškia ligą. Plaučius užkemšantis tabakas dažnai sukelia pavojingą šlapią kosėjimą kuris reiškia besivystančią patologiją.

Priklausomybė

Priklausomybė būsena, kai žmogus dėl nuolatinės absorbcijos jaučia nenumaldomą nuodingų medžiagų poreikį.

Priklausomybė nuo produkto yra poreikis reguliariai vartoti tą produktą nebevartojimo simptomams išvengti. Priklausomybė nuo produkto sukelia įvairias fizines ir psichines problemas. Žmogus yra priklausomas, kai per 12 mėnesių laikotarpį pastebi bent tris tolimesnius simptomus: toleravimą ( kai reikia suvartoti vis didesnį kiekį tam pačiam poveikiui gauti); suvartojamo kkiekio arba laikotarpio padidėjimas; suvartojimui kontroliuoti reikia įdėti nemažai pastangų; dėl vartojimo sumažėja aktyvumas; vartojimas nepaisant fizinių ar psichinių problemų, susijusių su produkto vartojimu.

Priklausomybė nuo tabako yra pernelyg didelis ir nekontroliuojamas cigarečių rūkymas. Be socialinių nesklandumų ši priklausomybė sukelia įvairias ligas, pavyzdžiui, vėžines ligas, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimus bei chronišką bronchitą, dėl ko žmogus gali mirti. Priklausomybė nuo tabako kenkia ir rūkalius supantiems aplinkiniams, kurie kvėpuoja cigarečių dūmais.

Vėžys

Vėžys yra visų piktybinių auglių, kurie greitai auga ir olinta į kitas organizmo dalis, pavadinimas. Vėžys paveikia kiekvieną, vyrą ar moterį, jauną ar seną, nėra jokių išskirtinių bruožų. Kadangi egzistuoja įvairios jo formos, norisi labiau kalbėti apie vėžinius susirgimus, o ne tik vėžį. Tačiau vėžys, iš esmės , yra liga, pasireiškianti anarchine ląstelių proliferacija normaliuose organizmo audiniuose. Šios ląstelės atsiranda iš to paties klono, pirminės vėžinės ląstelės, kuri įgyja tam tikras savybes, suteikiančias galimybę jai nepriklausomai dalytis ir formuoti metastazes. Kalbant konkrečiais terminais, vėžys yra bendras terminas, apibrėžiantis ligą, kuria sergant, tam tikros žmogaus organizmo ląstelės pačios nekontroliuojamai dalinasi. Naujosios atsiradusios ląstelės gali sudaryti piktybinį auglį ar neoplazmą arba pačios pasklisti po visą organizmą. Išskiriamos kelios vėžio formos: krūtų, žarnyno, gimdos, odos, prostatos ir t.t.

Yra keletas veiksnių, dėl kurių galima ssusirgti vėžiu; jie vadinami karcinogeniniais arba kancerogeniniais. Jie gali būti genetiški, t.y. paveldimi, arba atsirandantys aplinkoje dėl užterštumo, maisto, radiacijos (dažniausiai saulės) ir dėl kai kurių bakterijų sukeliamų infekcijų.

Tabakas yra ypač didelis kai kurių vėžinių formų (plaučių, burnos, gerklų, gerklės, inkstų, gimdos kaklelio, žarnyno ir t.t) rizikos veiksnys.

Plaučių vėžys

Plaučių vėžys- tai plaučių piktybinis navikas.

Tabaką vartojantys žmonės yra ypač jautrūs tokioms ligoms, o plaučių vėžys, iš tikrųjų, rūkaliams dažniausiai diagnozuojama vėžinė forma; jis prrogresuoja ir negrįžtamai sunaikina plaučius. Rūkalių aplinkoje esantys žmonės taip pat gali tapti plaučių vėžio aukomis kvėpuodami cigarečių dūmais. Dėl to jis yra dažniausiai diagnozuojama vėžinė forma Europos šalyse ir yra pirmoji vyrų mirties priežastis, o moterų- trečioji.

Ligos priežastys

Plaučių vėžio, kaip ir kitų lokalizacijų vėžio, tiksli priežastis nežinoma. Tačiau žinoma daug rizikos faktorių, kutir, ilgai veikdami organizmą, gali sukelti plaučių vėžį. Vienas svarbiausių plaučių vėžį įtakojančių veiksnių- tabako rūkymas. Cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 žinomų kancerogenų (t.y. vėžį sukeliančių medžiagų). Kancerogeninės medžiagos ilgą laiką kaupdamosios žmogaus audiniuose ir kai kuriuose organuose sukelia vėžį ir kitas ligas. Rizikos laipsnis susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymos trukmės. Tabako rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu nuo 22 iki 190 kartų. Pasyvus rūkymas (buvimas prirūkytoje aplinkoje) apie 2 kartus padidina tiikimybę susirgti plaučių vėžiu lyginant su visai nerūkančiais žmonėmis. Nustatyta, kas nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu praeina vidutiniškai 30-30 metų. Kadangi daugiau rūko vyrai, tai tvirtinama, kad jie dažniau serga plaučių vėžiu. Dabar vis dažniau serga ir moterys, nes jos pradėjo kur kas daugiau rūkyti. Šios ligos išsivystymą įtakoja ir kai kurios pramonėje naudojamos medžiagos- arsenas, asbestas, uranas, degutas, chromas, nikelis, formaldehidas ir kt. Kitų ligų sukeltas bronchų pakenkimas gali turėti įtakos plaučių vėžio išsivystymui. Be to yra genetinis polinkis šiai ligai – 2-3 kartus didesnė rizika asmenims, kurių vienas iš tėvų sirgo plaučių vėžiu.

Simptomai

• Dusulys

• Apetito stoka

• Kūno masės mažėjimas

• Krūtinės skausmas

• Kosulys

• Skrepliavimas

• Nežymus karščiavimas

• Silpnumas

• Nuovargis

• Atsikosėjimas krauju

Ligos eiga

Plaučių vėžiu susergama palengva, o ligos požymiai yra įvairūs ir nespecifiniai. Simptomų intensyvumas priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir išplitimo. Navikui augant, ligos simptomai ryškėja. Plaučių vėžys – tai progresuojanti liga. Efektyviai negydomas ligonis per keletą metų miršta. Tačiau anksti nustačius ir laiku padarius operaciją, plaučių vėžio progresavimą dar galima sustabdyti, ligonis gali pasveikti. Ligos eigą lemia morfologinė vėžio forma, jo išplitimo laipsnis, galimybė taikyti tam tikrus gydymo metodus.

Gydymas

Plaučių vėžys gydomas Onkologinėje ligoninėje. Kiekvienam žmogui gydytojas parenka gydymą individualiai, atsižvelgdamas į vėžio

lokalizaciją plautyje, išplitimą ir kitas ligas. Svarbiausi gydymo būdai- chirurginis (šalinama pažeista plaučio dalis arba visas plautis), spindulinis ir gydymas priešnavikiniais vaistais (chemoterapija). Papildomą reikšmę turi kosulį reguliuojantis, skausmą malšinantis, miegą koreguojantis gydymas bei atidi ligonio slauga.

Patarimai

Sergantiems plaučių vėžiu rekomenduojama reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai vitaminų A, C, E, seleno. Vidutinio amžiaus rūkoriui patartina vieną kartą per metus atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, kadangi anksti diagnozavus plaučių vėžį jį dar galima sėkmingai gydyti.

Išvada: rūkyti yra labai nesveika, sukelia vėžį ir kkitas sunkias (kartais ir nepagydomas) ligas. Rūkymas kenkia ne tik rūkančiąjam, bet ir drauge esantiems, kad ir nerūkantiems draugams. Rūkymas sukelia priklausomybę, todėl galvoti, kad „kada noriu-tada rūkau“ yra absurdiška. Reikia žinoti ir tai, kad jokia „sveika gyvensena“ nebeatitaiso rūkymo padarytos žalos. Todėl nekenkime aplinkiniams ir netrumpinkime gyvenimo sau.