Virusai, bei jų sukeliamos ligos

Turinys

Virusai 1

Viruso sudėtis 2

Virusų savybės 2

Viruso gyvenimo ciklas 2

Virusų įvairovė 3

Viruso gyvenimo ciklas 3

Virusų sukeliamos ligos 3

Lytiškai plintančios ligos 3

Sifilis 4

Gonorėja 4

Hepatitas B 5

ŽIV ir AIDS 5

Oru plintančios ligos 6

Gripas 6

Vėjaraupiai 6

Bronchitas 7

Naudota literatūra 8Virusai

Virusas, (lot. virus – nuodingas), neląstelinės sandaros mikroorganizmas, maža dalelė, užkrečianti gyvuosius organizmus. Virusai yra ląstelių parazitai, taigi jie gali daugintis tik įsibrovę į ląstelę ir perimdami jos kontrolę, nes neturi savaiminio dauginimosi mechanizmo. Terminas virusas dažniausiai nusako dalelytes, kurios užkrečia eukariotus (daugialąsčius organizmus ir dalį vienaląsčių.

Žodis virusas kilo iš lotyniško virus, reiškiančio nuodus ir kitas žalingas medžiagas. Skirtingai, nei bakterijos, virusai gali ffiltruotis net per pačius smulkiausius keraminius filtrus, kurių poros yra per mažos, kad prasiskverbtų bakterijos (todėl gana ilgai virusai buvo painiojami su lavonų nuodais). Dėl šios priežasties apsisaugoti nuo virusinių ligų yra kebliau, nei nuo bakterinių, pvz., ŽIV virusas kai kada gali prasiskverbti per prezervatyvo sieneles. Dauguma virusų yra specifiniai – užkrečia tik vieną ląstelių rūšį, todėl gyvūnų virusai dažniausiai nesugeba užkrėsti žmonių.

Retrovirusai – gyvūnų virusai, sudėtyje turintys RNR. Esminis skirtumas – dažniausiai patenka visas virusas į šeimininko ląstelę, o nne atskiros jo dalys.

Bakteriofagas nusako daleles, užkrečiančias prokariotus (bakterijas ir panašius organizmus).Viruso sudėtis

Virusai būna sudaryti iš nedidelio kiekio nukleininės rūgšties (DNR ar RNR), nešančios informaciją apie viruso sandarą bei apsauginio apvalkalo, sudaryto iš baltymų arba iš baltymų ir lipidų. Apvalkalas aapsaugo nukleininę rūgštį nuo aplinkos poveikio, neretai imituoja ląstelei tinkamas maisto medžiagas, kai kada (bakteriofagų atveju) padeda virusui perduoti savo nukleininę rūgštį į ląstelės vidų.

kapsidė (sudaryta iš baltymo)

fermentai

RNR ar DNR

DNR būna tik augaliniuose virusuose, o RNR – gyvūniniuose.Virusų savybės

1. Virusai sukelia užkrečiamas augalų, gyvūnų, taip pat ir žmogaus ligas

2. Virusai yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai, kurie gali augti tik gyvų ląstelių viduje

3. Virusai- tarpinis variantas tarp gyvos ir negyvos gamtos

4. Virionai, patekę į ląstelę šeimininkę, panaudoja ląstelės sistemą ir baltymų sintezės kompleksą, dauginasi, sintetinasi virusinis baltymas.

5. Už ląstelės ribų virionuose nevyksta medžiagų apykaita, nėra jokių gyvybės požymių, nes tam neturi fermentų.

6. Virionai pakelia karštį, šaltį, drėgmės stoką.Viruso gyvenimo ciklas

1. Virusas atpažįsta užkrėsti tinkamą ląstelę. Atpažįstant susijungia viruso kapsidės paviršiaus molekulė ir ląstelės plazminė membrana, todėl virusas gali užkrėsti lląsteles pagal tam tikras žymes.

2. Virusas įsiskverbia į ląstelę. Kai kurie pragriaužia ją membranoje ir išvirkščia savo chromosomų. Kiti priverčia juos praryti. Kartais patenka visas virionas, o ne tik nukleorūgštys.

3. Dažnai į ląstelę kartu su nukleorūgštim patenka kai kurie virione buvę fermentai. Virusas užvaldo ląstelę.Virusų įvairovė

Skirstomi pagal:

1. Virionų sandarą

2. Nukleokapsides

3. Šeimininką, kuriame parazituoja

4. Sukeliamas ligas.Viruso gyvenimo ciklas

4. Virusas atpažįsta užkrėsti tinkamą ląstelę. Atpažįstant susijungia viruso kapsidės paviršiaus molekulė ir ląstelės plazminė membrana, todėl virusas gali užkrėsti ląsteles pagal tam tikras žymes.

5. Virusas įsiskverbia į ląstelę. Kai kurie pragriaužia jją membranoje ir išvirkščia savo chromosomų. Kiti priverčia juos praryti. Kartais patenka visas virionas, o ne tik nukleorūgštys.

6. Dažnai į ląstelę kartu su nukleorūgštim patenka kai kurie virione buvę fermentai. Virusas užvaldo ląstelę.Lytiškai plintančios ligos

Sifilis

Rimta, bet pagydoma liga, jeigu gydymas pradėtas pirminiuose sifilio vystymosi etapuose. Liga pasireiškia bėrimais lyties organuose, plaukuotoje galvos dalyje, burnos gleivinėje, odoje. Ji pažeidžia įvairius vidaus organus.

Požymiai :

Praėjus kelioms savaitėms po lytinio kontakto toje vietoje, kur pateko ligos sukėlėjas, atsiranda neskausminga, apie 1 cm. skersmens kieta opa (šankeris). Ji dažniausiai atsiranda lyties organuose, gali ir kitur. Padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai. Delnuose, paduose, burnoje, genitalijose gali atsirasti įvairių bėrimų. Gali pradėti slinkti plaukai, pakenkiami ir vidaus organai. Negydant šie simptomai gali nykti, bet tai nereiškia, jog liga praėjo. Užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių ligos požymių, jis šią ligą gali platinti toliau.

Sifilis – pagydoma liga. Jis gydomas injekcijomis. Gydymo trukmė – kelios savaitės. Po gydymo kurso patariama kelis kartus atvykti pasitikrinti.

Negydant sifilio pirmosiose stadijose, jis gali pereiti į slaptą formą. Išoriškai jokių požymių nėra, tik kraujo tyrimai yra teigiami. Sifilis ilgainiui pažeidžia centrinę nervų sistemą, nugaros smegenis, širdį, kaulus. Taip pat pasireiškia intelekto, judėjimo sutrikimais ir kt.Gonorėja

Pagydoma, jei tiksliai laikomasi gydytojo skirto gydymo ir nurodymų. Ją sukelia bakterija, ggyvenanti lyties organų, akių, gerklės, išeinamos angos gleivinėje.

Moterys, užsikrėtusios gonorėja gali neturėti jokių nusiskundimų. Gali padaugėti išskyrų, jos gali būti gelsvai pilkšvos. Kartais esti skausmingas šlapinimasis. Dažniausia vyrams, užsikrėtusiems gonorėja, išskyrų iš šlapimtakio atsiranda po kelių dienų, retsykiais vėliau. Jos gelsvai žalsvos spalvos. Kartais esti skausmingas šlapinimasis. Dalis užsikrėtusių vyrų gali neturėti jokių nusiskundimų.

Gonorėjos gydymas dažniausiai susideda iš vienkartinės vaistų dozės arba trunka kelias dienas, galimas ir vaistų leidimas. Gydant gonorėją dažniausiai gydymas skiriamas ir prieš chlamidijas, nes šios infekcijos dažnai būna kartu.

Negydant gonorėjos sukėlėjas gali kilti aukštyn, sukeldamas rimtas šlapimo ir lyties organų komplikacijas – pilvo uždegiminę ligą. Pakyla temperatūra, skauda pilvo apačioje ir aukščiau. Tinkamas gydymas sustabdo šį procesą. Priešingu atveju, moteris gali tapti nevaisinga arba galimas nėštumas ne gimdoje. Gimdymo metu gonorėjos sukėlėju galima užkrėsti naujagimį – liga pasireikš akių uždegimu. Nėščia, gonorėja serganti moteris gali būti išgydyta.

Vyrams gonorėja sukelia mažiau komplikacijų negu moterims. Dažniausia komplikacija – kiaušelių ir priedėlio uždegimas. Jis pasireiškia skausmu kapšelyje, jo padidėjimu. Negydoma gonorėja gali sukelti nevaisingumą. Galimas ir priešinės liaukos uždegimas. Pakyla temperatūra, skauda nugarą, gali būti skausmingas šlapinimasis. Gydoma gydytojo nurodytais vaistais. Kartais reikia ir kitų specialių procedūrų.Hepatitas B

Sunki, pavojinga, dažnai įgaunanti lėtinę eigą liga. Hepatito B virusas gali ssukelti trumpalaikius sveikatos sutrikimus, kurie pasireiškia:

apetito praradimu;

vėmimu ar viduriavimu;

nuovargiu;

gelta;

raumenų, sąnarių ar skrandžio skausmais;

Taip pat hepatito B virusas gali sukelti ilgalaikį (lėtinį) sveikatos sutrikimą, tai:

kepenų pakenkimą (cirozę);

kepenų vėžį;

Gali ištikti net ir mirtis.

Hepatito B virusas perduodamas kontaktuojant su sergančio žmogaus krauju ar kitais organizmo skysčiais. Galima užsikrėsti keliais būdais:

1. seksualinių santykių su infekuotu asmeniu metu;

2. vartojant intraveninius narkotikus;

3. įsidūrus naudota medicinine adata;

4. naudojantis kito asmens higienos reikmenimis, pvz., dantų šepetėliu, skustuvu.ŽIV ir AIDS

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir AIDS. ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Patekusi į organizmą, ŽIV infekcija atakuoja imunines ląsteles (T-4 limfocitus) ir po kurio laiko žmogaus organizmo gynybinės jėgos susilpnėja. Iš išorės ŽIV infekcija gali ilgai nepasireikšti. Ne simptominė stadija vidutiniškai tęsiasi nuo 3 iki 10 metų. Praėjus šiam laikotarpiui, daugelio ŽIV užsikrėtusių žmonių, netaikant specialaus gydymo, imuninė sistema taip susilpnėja, kad jų organizmas tampa nepajėgus savarankiškai kovoti su kitomis infekcijomis – ši stadija vadinama „Įgytas Imunodeficito Sindromas“(AIDS).

Nustatyti ŽIV infekciją yra įmanoma tik atlikus kraujo tyrimus. Jeigu testo dėl ŽIV rezultatas yra teigiamas („ŽIV-pozityvus (ŽIV+) “), tai reiškia – žmogus infekuotas.

Infekcijos šaltinis – žmogus užsikrėtęs ŽIV. Specifinės imunoprevencijos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

Didžiausia ŽI viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Seilėse,

šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.

ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują, pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia.

Skiriami trys pagrindiniai ŽI viruso plitimo būdai:

1) lytinis;

2) per kraują;

3) iš motinos vaikui.Oru plintančios ligos

Gripas

Tai sezoninis virusinis susirgimas. Jis sukelia komplikacijas, o taip pat pagreitina kitų susirgimų eigą.

Tipiški gripo požymiai :

staiga pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, stiprus galvos ir raumenų skausmas, kartais – varginantis sausas kosulys. Neretai ggripas komplikuojasi. Gripas ypač pavojingas pagyvenusiesiems ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis žmonėms. Net 90% visų mirusiųjų nuo gripo komplikacijų – asmenys, vyresni nei 65 metų arba sergantys kitomis ligomis.

Gripas itin pavojingas savo komplikacijomis:

• pneumonija, bronchitu;

• vidurinės ausies uždegimu (dažniausiai suserga vaikai);

• širdies raumens uždegimu (miokarditu);

• centrinės nervų sistemos susirgimais- virusiniu encefalitu, meningitu (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimu),

• raumenų uždegimu (miozitu).

Apsauga:

Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70% iki 95%, priklausomai nuo žmogaus aamžiaus ir imuniteto būklės.

Jei norite išvengti gripo, siūlome vengti ir masinio žmonių susibūrimo vietų. Uždaroje erdvėje (autobuse, traukinyje, lifte) rizika užsikrėsti gripu didesnė. Jei užsikrėtęs žmogus kosti, čiaudo, jo platinamas virusas išlieka ore apie dvi valandas.Vėjaraupiai

Plačiai paplitusi, labai užkrečiama virusinė lliga. Ja serga ir vaikai, ir suaugusieji. Virusas pernešamas lašeliniu būdu per orą. Žmogus gali apkrėsti kitus jau dvi dienas prieš pasirodant pirmiesiems ligos požymiams iki septyniu die

nų nuo išbėrimo pradžios. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 12 iki 21 dienos.

Požymiai

Oda išberiama rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta vandeningomis pūslelėmis. Išbertas vietas dažniausiai niežti. Pažeidžiama visa oda ir gleivinė, net burna, makštis bei plaukuotoji galvos dalis. Neilgai trukus šlapiuojančios pūslelės plyšta ir pasidengia šašu. Po vienos dviejų savaičių atsiranda naujų dėmelių, tad vienu metu matomos visos trys bėrimo stadijos – dėmelės, pūslelės ir šašai. Kai kuriems vaikams temperatūra pakyla iki 40 deg C, kitiems – išlieka visiškai normali.

Galimos komplikacijos :

Sveikiems vaikams vėjaraupiai paprastai nepavojingi, tačiau jie gali stipriai pakenkti, jei nėščia moteris apsikrečia pprieš pat gimdymą. Tuomet kūdikis gali gimti užsikrėtęs vėjaraupiais. Jei pūslelės ar šašai nudraskomi, gali likti randai. Draskant nešvariais nagais, galima užkrėsti žaizdeles, tada pūslelės supūliuoja.

Po ligos įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Jam susilpnėjus, infekcija gali pasikartoti juostine pūsleline, kuri pažeidžia tik atskirus odos nervų segmentus.Bronchitas

Tai bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas virusų arba bakterijų.

Ligą gali sukelti įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai. Bronchito atsiradimą skatina kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, nuovargis, peršalimas, nnutukimas, alkoholis, krūtinės ląstos deformacijos ir pan.

Požymiai:

Susirgus ūminiu bronchitu kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių. Lėtiniam bronchitui būdingas stiprėjantis kosulys: ligos pradžioje kosima ir skrepliuojama rytais, vėliau ir dieną; kosulys stiprėja, tampa varginantis, ima trūkti oro. Ligonį vargina dusulys, stiprėjantis po fizinio krūvio, įkvėpus šalto oro, skausmas už krūtinkaulio, nedidelis karščiavimas (kūno temperatūra pakyla iki 38°C). Be to ligonį vargina viršutinių kvėpavimo takų susirgimų požymiai – sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, balso užkimimas. Bronchitui būdingi bendrieji negalavimo požymiai – prakaitavimas, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas.

Komplikacijos

Ūminio bronchito komplikacijos retos. Jei laiku nepradedamas tinkamas gydymas, liga gali komplikuotis bronchiolitu, lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu.Dažniausiai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali išsivystyti bronchektazinė liga. Rečiau komplikuojasi lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine plautine širdimi, kvėpavimo nepakankamumu.Naudota literatūra

http://www.stophiv.lt/stophiv.lt/apie.html

http://www.gripas.lt/index.php?page=1

http://www.kris-egis.com/kristupas/ligos/ligos_vejaraupiai.htm

http://lt.wikipedia.org/wiki/Virusas

http://www.gsk.lt/ligos_kvepav_bronch.htm