INKSTŲ PERSODINIMAS (TRANSPLANTACIJA)

Tai vieno žmogaus (donoro) inksto persodinimas kitam žmogui (recipientui).

Ligos priežastys

Inkstą reikia persodinti tada, kai savi inkstai nebesugeba atlikti savo funkcijų ir nepašalina iš organizmo nereikalingų medžiagų.

Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui, inkstų veikla gali visiškai atsistatyti, tačiau, esant lėtiniam nepakankamumui, inkstų veikla vis blogėja ir reikia gelbėti žmogaus gyvybę atliekant dializes ar persodinant kito žmogaus inkstą.

Inkstų nepakankamumą gali sukelti pačių inkstų ligos (glomerulonefritas, pielonefritas, intersticinis nefritas), širdies ligos, aterosklerozė, lėtinis šlapimo nutekėjimo sutrikimas, cukrinis diabetas, sisteminės lligos (sisteminė raudonoji vilkligė, vaskulitai), kuriomis sergant pažeidžiami daugelis organų, tarp jų ir inkstai. Įvairių vaistų vartojimas taip pat gali būti inkstų nepakankamumo priežastis.

Operacijos metu persodinamas vienas inkstas. Inkstą ligoniui gali dovanoti sveiki tam tikro amžiaus artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vyras žmonai ar žmona vyrui), jei jų inkstas tinka ligoniui. Taip pat transplantacijai gali būti panaudoti inkstai žmonių po jų smegenų mirties, pačiam žmogui apsisprendus iki nelaimingo įvykio po mirties padovanoti tinkamus transplantacijai organus, ar sutikus mirusiojo artimiesiems duoti iinkstą. Gyvo donoro inkstas iš paprastai geriau ir ilgiau funkcionuoja.

Tyrimai

Po inkstų transplantacijos atliekami įvairūs kraujo tyrimai, nustatomas kraujo ląstelių skaičius, kreatinino, šlapalo koncentracija. Šie tyrimai rodo, ar gerai funkcionuoja persodintas inkstas, tiriama vaistų koncentracija kraujyje, kad būtų galima parinkti tinkamą vvaisto dozę.

Atliekama inksto sonoskopija, įvertinamas jo dydis, šlapimo nutekėjimas, inksto kraujotaka.

Pablogėjus inksto funkcijai ir nesant aiškiai to priežasčiai, reikia atlikti inksto biopsiją (specialia adata paimamas inksto gabalėlis, kuris vėliau pjaustomas labai plonais pjūveliais, dažomas ir tiriamas pro mikroskopą). Atlikus tokį tyrimą, galima tiksliai pasakyti, kas vyksta inkste, kodėl jis blogai funkcionuoja ir kryptingai gydyti.

Gydymas

Ligoniai gydomi imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Paprastai tai būna vaistų deriniai. Kaskart išrandami vis modernesni vaistai, kurie pagerina persodinto organo išgyvenamumą. Vaistus būtina gerti reguliariai, tomis pačiomis valandomis. Ar tinkama vaisto dozė, nustatoma tiriant vaisto koncentraciją kraujyje.

Po transplantacijos dažniausiai skiriami tokie vaistai: steroidai (prednisolonas), kalcineurino inhibitoriai (ciklosporinas A, tacrolimas), nekalcineurino inhibitoriai(rapamycin), azatioprinas, mikofenolato mofetilis .

Pakartotinai atliekant inkstų persodinimo operacijas ar esant didelei imunologinei rrizikai, gali būti vartojami preparatai, į kurių sudėtį įeina antikūnai prieš Il-2 receptorius (basiliximab, daclizumab).

Esant inksto atmetimo krizėms, ligoniai gydomi ligoninėje, reikia tam tikrus vaistus lašinti į veną. Tai steroidai (methylprednisolon), antikūnai prieš imunines ląsteles (ATG, OKT 3).

Be imuninę sistemą slopinančių vaistų gali būti skiriami vaistai, apsaugantys skrandžio gleivinę, mažinantys kraujospūdį bei lipidus vaistai.

Patarimai

Svarbu nepamiršti laiku išgerti vaistų.

Speciali dieta nereikalinga, tačiau reikėtų vengti antsvorio.

Vengti peršalimų, kontaktų su sergančiais infekcinėmis ligomis, nes po transplantacijos būna nuslopintas imunitetas.

Vengti saulės spindulių, nes, vvartojant vaistus po inkstų transplantacijos, didesnė odos vėžio tikimybė, naudoti apsauginius kremus nuo saulės, dėvėti tamsius drabužius, esant tiesioginiams saulės spinduliams.

Profilaktika

Laiku gydykite inkstų ligas, kurios gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą. Jau esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, svarbu laikytis bedruskės, mažiau baltymų turinčios dietos, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, vaistais sumažinti jį net iki 120/75 mm/Hg. Taip pavyksta, jei ne sustabdyti, tai bent sulėtinti inkstų funkcijos blogėjimą, atitolinti gydymą dializėmis ir transplantacijos būtinybę.