cukrinis diabetas

Medicinos enciklopedija

Cukrinis diabetas (cukralige) – tai liga kuria sukelia apsoliutaus ar santykinio insulino trukumas. Sutrinka medžiagų, pirmiausia, angliavandenių, apykaita. Trukstant insulino, gliukozė negali patekti į audinių lasteles, todės kraujyje padidėja gliukozės kiekis.

„Vidaus ligos“ medicinos akademijos studentams (1987)

Cukrinis diabetas priskitrtas prie endokrininės sistemos ir vidaus ligų. Endokrininė sistema – belatakės, arba vidaus sekrecijos liaukos,kurios į kraująišskiria specifinius chemnius junginius¬¬ – hormonus,reguliuojančius vidines organizmo funkcijas.Endokrininė sistema ¬ labai svarbi homeostazei – organizmo vidinės aplinkos dinaminei pusiausvyrai palaikyti,todėl ji kartu ssu nervų sistema užtikrina darnią organizmo veiklą.

Cukrinis diabetas vystosi šių negativių faktorių įtakoje: nervų sutrikimai,kasos ligos, netaisyklinga mityba, paveldimumas.Cukrinis diabetas-tai organizmo negalėjimas kaupti , gaunamą su maistu , cukrų. Nepasisavintas cukrus eina į kraują ir atsiranda šlapime, su kuriuo pasišalina iš organizmo. Ištikrųjų cukrus neturi šalintis su šlapimu. Didelio cukraus kiekio pasišalinimas su šlapimu priveda prie troškulio ir organizmo alinimo.

Išskiriami 2 cukrinio diabeto tipai:

I. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos lastelės negamina pakankamai insulino, ttodėl kasdien reikia insulino injekcijų ir labai kruopščiai prižiurėti gliukozės kiekį kraujyje.

II. Yra dažniausia ligos forma. Ja serga suauge ir vyresnio amžiaus žmonės, turintys perdideli svorį. Antro tipo diabetas nevisada gydomas insulino injekcijomis. Būna, kad ligą galima kontroliuoti parinkus subalansuotą ddietą, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jeigu tai nepadeda, skiriamas gydimas tabletemis.

3 Sunkumo stadijos:

I. kai angliavandenių perteklius (suvartojamas per didelis kiekis anglevandenių) tai sukelia cukraus kiekio padidėjimą kraujyje ir cukraus atsiranda šlapime.

II. Prasideda būdingi cukrinem diabetui negalavimai, pastoviai padidėjas cukraus kiekis kraujyje, jo visada yra šlapime.

III. Žmogus tampa neveiklus, jam sunku ką nors daryti, atsiranda apatija. Gali prasidėti diabetine koma.

Negydant diabeto gali atsirasti sunkios komplikacijos:

– inkstų ligos

– akių ligos

– nervų ligos

– širdies ir kraujagyslių ligos

Cukrinio diabeto požymiai:

I. tipo diabeto pradžioje padažnėjas šlapinimasis, nenormalus troškulys, burnos džiovinimas, kojų tirpimas, nuolatinis nuovargis, alkio jausmas, staigus svorio kritimas, pablogėjęs regėjimas.

II. tipo diabeto pradžią diagnozuoti sunku, nes požymiai pasireiškia ne iš karto. Požymiai tokie patys kaip ir pirmo tipo tik jie ne taip stipriai jaučiami. DDažnai dėl simptomų nejutumo šis tipas diagnozuojamas per velai.

„Lietuvos diabeto asociacija“ interneto svetainė.

Vaikų cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas – sunki lėtinė liga, kuria susergama sutrikus medžiagų apykaitai dėl insulino stokos ir jo neveiklumo. Insulinas – tai kasos hormonas, padedantis kraujo angliavandeniui (gliukozei) patekti į lasteles ir jas aprūpinti energija. Trūkstant insulino, gliukozė kaupiasi kraujyje, o lastelės badauja.

Vaikai dažniausiai serga pirmo tipo diabetu. Požymiai anksčiau aprašyti „I. Tipo diabeto požymiai“. Vaikų diabeto pradžia visuomet ūmi – liga išsivysto per kelias savaites, mmenėsius.

Tėvai tokiam vaikui turi keisti gyvenimo režimą. Vaikams turi būti sudaryta dieta ir dienos režimas. Normaliam vaiko augimui ir vystymuisi reikia pakankamai energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų, tai gaunama iš angliavandenių, baltimingų, riebalų turinčių produktų, pieno, vaisiu ir daržovių. Maisto kaloringumas turi atitikti vaiko energijos poreikį, kad jis galėtų normaliai augti. Angliavandeniai turi patenkinti 50-60%, baltimai 17-20%, riebalai 30-33% paros energijos poreikio. Kad būtu lengviau orientuotis, visi maisto produktai pagal angliavandenių, riebalų, ir baltymų kiekį skirstomi į grupes.

Diabetu sergantiems patariama saikingai ragauti saldumynus. Jais galima pasilepinti pagrindiniu valgymu metu ar prieš aktyvias pratybas. Derinant gydymą insulinu su mityba, reikia tinkamai paskirstyti maisto produktus dienos racione. Dažniausiai rekomenduojami 3 pagrindiniai valgymai ir 2-3 lengvi užkandžiai. Bet dietas reikia parinkti atsižvelgiant į daugelį faktorių: amžių, ligos sunkumą, insulino injekcijas. Valgio poreikiai keičiasi su amžiumi.

Sergantiems vaikams nepatartina valgyti valgykloje jos reikia skatinti rinktis krakmolingus produktus. Jais sergantieji pasisotins, gaus letai įsisavinamų angliavandenių, kurie stabilizuos gliukozę. Nereikia piktnaudžiauti bulvių traškučiais, pica, naudinga valgyti daržovių ar vaisių. Su savimi visada reikia turėti greitai įsisavinamu angliavandenių – sulčių, čiulpinių saldainių, būtinų hipoglikemijai išvengti. Patartinai vengti padažų, verčiau rinktis daržoves.

NOVO NORDISK „Mitybos elementorius“ sergantiems cukriniu diabetu.

Šiuolaikinė medicina įrodė, kad gera diabeto kontrolė ppadeda išvengti lėtinių diabeto komplikacijų arba pristabdyti jų progresavimą. Glikemijos (gliukozės koncentracija kraujyje) kontrolės rodikliai:

– glikemija nevalgius – iki 6,0 mmol / l

– glikemija 2 valandas po valgio – iki 7,5 mmol / l

Siekiant geros glikimijos kontrolės, svarbu ne tik gydymasis vaistais, bet ir dieta. Tinkama mityba yra svarbiausias vaistas gydant šią ligą. Ligoniai turi žinoti, kokie maisto produktai daro didžiausią įtaką gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimams. Mitybos režimas sudaromas kikvienam žmogui atskirai pagal individualius poreikius.

Mitybos režimo nustatymas. Reikia nustatyti savo fizinio aktyvumo koeficientą.

– Labai mažas fizinis aktyvumas – K = 1,2 : poilsis sėdint, gulint, mašinos vairavimas, skaitymas, mezgimas.

– Mažas fizinis aktyvumas – K = 1,3 : laboranto, mokytojo, pardavėjo darbas. Vaikščioti tenka nedaug.

– Vidutinis aktyvumas – K = 1,5 : Darbas lengvojoje pramonėje, sodininkystė, staliaus darbas, namų ruoša. Sedėti tenka ne daug.

– Didelis fizinis aktyvumas – K = 2,0 : darbas statybose, miškininkystė, žemės ūkyje, kitas sunkus darbas. Sedėti tenka ne daug.

– Labai didelis fizinis aktyvumas – K = 2,7 : Aktyvus sportas.

Atsižvelgiant į savo aktyvumo koeficientą ir žinant savo ūgį ir svorį galima apskaičiuoti kiek energijos (kalorijų) per parą jums reikia gauti. Lentelės, kuriose viskas apskaičiuota, galima surasti NOVA NORDISK „mitybos elementorius“ knygoje. Kad ligoniui būtu lengviau suplanuoti ssavo mitybą, kikvienos gruopės produktai suskirstyti porcijomis į kurias įeina vienodos angliavandenių, baltymų, riebalų ir energijos kiekis. Vienai grupei priklausančių produktų porcijas galima kaitalioti tarpusavyje.

Iš laikraščio straipsnio. Atmintinė antro tipo cukrinio diabeto ligoniams. Mitybos planavimas.

Keletas patarimų padėsiančiu suplanuopti mitybą:

1. Visa per parą suvartotą maistą padalinti į 3 pagrindinius valgymus ir 2 užkandžius. Taip sumažinamas alkio jausmas ir sumažins cukraus kiekį kraujyje.

2. Valgyti daržoves (pomidorus, agurkus, kopustus, špinatus, morkas ir t.t.), getrti arbatą, kavą, vandenį, pomidorų sultis. Toks maistas turi mažai kolorijų.

3. Vaigyti po pusę porcijos (duonos, bulvių, ryžių, makaronų). Valgyti mažiau : mesos žuvies, pieno ir jo produktų.

4. Vengti saldaus maisto.

5. Būti atsargiais su „diabetiniais“ produktais, kuriė sudėtyje turi fruktozės, tai irgi cukrus.

6. Sumažinti druskos kiekį.