Gyvenimas tik karta žmogui duotas

„ Gyvenimas žmogui tik kartą duotas „

Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa numirti ? Ar tikrai turime gyventi tiek kiek galime, o gal tik tiek kiek reikia? Savižudžiai – drąsos įsikūnijimas arba bailiu gauja.

Jei nori gyventi prasmę gali surasti bbet kur, nors ir paukščių čiulbėjime ar juros bangose.

O kai jau nebesinori gyventi tada reikia pamąstyti jei pabaigsi savo gyvenimą dabar kiek skausmo atneši žmonėms kurie tave iš tikrųjų myli ir kuriems tu reikalingas. Reikia nustoti galvoti apie save ir pagaliau pradėti nors šiek tiek galvoti apie žmones kurie tave myli.

Žmogui duotas vienas šancas gyventi. To šanco taip lengvai atsisakyti negalime. Nežinome kas laukia po mirties. Galbūt čia lengviau net ir skęstant kančioms? Viltis visada yra, tik kartais reik jja užkurti iš žarijų. Gyvenimas yra toks kokį mes susikuriame. Jeigu nemielas – trūkstas kažko, prasmę rasti visada galime. O gėris be pastangų neatsiras. Tiesiog reikia tikėti tuo kur veda tikėjimas, ieškoti tikslo, prasmės. Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti ttai, kuo jis yra įsitikinęs.

Stebėti pasaulį ir būti savo paties stebimuoju – bene pati nuostabiausia žmogaus galimybė. Piešti ir būti savo paties paveikslu, kalbėti ir būti savo žodžiu, groti fleita ir būti savo akordu, žiūrėti į veidrodį ir netikėtai suvokti, kad esi savo paties atspindys.

Ieškodamas laimės, žmogus apkeliauja pasaulį, o laimę pagaliau randa sugrįžęs. Kitas nuo savo bėdų bėga už jūrų ir marių, o bėdos nusiveja ten. Galiausiai pamato – bėgti nebuvo prasmės. Gali pažinti žmones, išėjęs į platų pasaulį, bet jų prigimtį gali patirti ir kitaip – pažindamas pats save. Perpratęs savo smegenų vingius, savo tamsiausias gelmes, geriau suprasi ir kito minčių šešėlius.

Gyvenimas tik kartą duotas – naudokis jo galia.

Mylėk kiekviena žmogų, kaip myli ppats save.

Neversk kitų kentėti, tai skaudina tave.

Priversk kitus mylėti,

Juk meilė – tai šviesa.

AWEIK.

Parengė : Martyna Šedaitytė 1g2

2007–11-23